Byla 2A-73-280/2008

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Birutės Valiulienės

3sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

4dalyvaujant ieškovei A. P. B., adv. S. Butkevičiui, trečiajam asmeniui V. A., adv. R. Vaitekūnui viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. B. ir trečiojo asmens V. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4970-739/2007 pagal ieškovės A. P. B. ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio rajono savivaldybei, tretieji asmenys V. A., VĮ Registrų centras dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, įpareigojimo perduoti žemės sklypą ir

Nustatė

5Ieškovė ieškiniui prašo pripažinti galiojančia 1994-12-01 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir ieškovės A. P. B., kuria atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko 0,3958 ha valstybinės žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise, esantį ( - ) kadastrinėje vietovėje, sklypo kadastrinis Nr. ( - ) už 2710 Lt ir įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priėmimo-perdavimo aktu perduoti jai, ieškovei, asmeninės nuosavybės teise 0,3958 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kadastrinėje vietovėje, sklypo kadastrinis Nr. ( - ) pagal 1994-03-14 žemės sklypo planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodo, kad pagal jos 1994 m. lapkričio 21d. prašymą parduoti 3598.0 kv.m žemės sklypą, esantį ( - ), Panevėžio rajono Valdybos 1999-05-19 sprendimu Nr.l95v (b.l.25) ieškovei A. P. A. (dabartinė pavardė B.), vadovaujantis LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr.987 "dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos", LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 "Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" buvo nuspręsta pritarti žemės sklypo plotui (3958.0 kv.m.) ir riboms prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pagal sklypo planą Ml:500 (b.l.25). Už minėtą dalį valstybinio žemės sklypo-0,3958 ha, pardavimo kainą, nurodytą įkainavimo akte-2710 Lt. ji sumokėjo 1994-12-01 d. investiciniais čekiais, ką patvirtina pateiktas 1994-12-01 mokėjimo pranešimas Nr.S-319. Šiuo žemės sklypu ji naudojasi ir dabar, todėl 2007-03-13 prašymu ji kreipėsi į atsakovą-Panevėžio apskrities viršininko administraciją, prašydama išduoti valstybinės žemės sklypo-0,3958 ha, esančio ( - ) kadastrinėje vietovėje, sklypo kadastrinis ( - ) pirkimo-pardavimo sutarties kopiją bei su ja susijusių dokumentų patvirtintas kopijas. Tačiau 2007-04-02 jai raštu Nr.20-1031-(1.14)-60 atsakovas pranešė, kad namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, bei pateikė prie atsakymo patvirtintas dokumentų kopijas, patvirtinančias 0,3958 ha namų valdos žemės sklypo pirkimą. Panevėžio apskrities viršininko 2004-10-15d. įsakymu Nr.Ž-3697 apskrities viršininkas, tenkindamas jos 2003-03-31 prašymą, atlikus kadastrinius matavimus, įsakė (įsakymo l p.) Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3958 kv.m. valstybinės žemės sklypą (šis žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2004-09-15d.), o minėto įsakymo 2.p. įsakė parduoti ieškovei A. P. B. faktiškai naudojamą 3958 kv.m. kitos paskirties (namų valdos ) žemės sklypą, esantį ( - ). To paties įsakymo 2 p. įsakė įskaityti Panevėžio rajono valdybos 1994m.lapkričio 24d. potvarkio 472v 5 priedu leistas sumokėti 67,75 Lt valstybės vienkartines išmokas už 3958 kv.m. žemės sklypą (nominali indeksuota žemės sklypo vertė -2090 Lt).

72007-04-06, 2007-05-10, 2007-05-25 prašymais ji kreipėsi į atsakovą, prašydama pranešti, kada ir koks įgaliotas asmuo gali atvykti į 6-ąjį notarų biurą, esantį Ukmergės g.7-1, Panevėžys šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, tačiau jai buvo pranešta, kad jos prašymas perduotas svarstyti atsakovui-Panevėžio rajono savivaldybei, o dar vėliau pranešė, kad tokios sutarties su ja nesudarys, nes nėra_galimybės (teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad neatsisako parduoti ieškovei žemės sklypą, bet pirma reikia jį tinkamai suformuoti, įregistruoti, nustatyti ieškovės ir trečiojo asmens dalis arba servitutus). Nurodo, kad atsakovas-Panevėžio apskrities viršininko administracija- nepagrįstai atsisako sudaryti su ja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi tiek jos, tiek ir atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos pateiktos minėtų dokumentų kopijos tik patvirtina įvykusį valstybinės žemės valstybinio žemės sklypo-0,3958 ha, esančio ( - )kadastrinėje vietovėje, sklypo kadastrinis Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sandorį. Ji visiškai įvykdė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija nepagrįstai vengia sudaryti bei įforminti pirkimo-pardavimo sutartį bei perduoti jai parduotą 3958 kv.m .žemės sklypą. Atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas perduoti nusipirktą žemės sklypą pardavėjo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, pažeidė jos, ieškovės, teises, nes ji įvykdė pagrindines žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas (sumokėjo nustatytą kainą). 1964 m. CK 58 str.5d., CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Valdybos 1999-05-19 sprendimu Nr.l95v Panevėžio rajono savivaldybė išreiškė savo valią dėl nekilnojamojo daikto pardavimo, kitas atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija 2004-10-15d. įsakymu Nr.Ž-3697 taip pat išreiškė savo valią, ieškovė faktiškai sandorį įvykdė, sumokėdama atsakovo nurodytą sumą už žemės sklypą (esminės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos - žemės sklypo objektas ir kaina (CK 6.396 ir 6.397 straipsniai). Atsakovas pažeidė CK 1.2., 1.5 straipsniuose numatytus principus, kurių pagrindu siekiama įsigyti ginčo sklypą, o atsakovas įsipareigojo šį sklypą parduoti. Atsakovams teko ir tenka pareiga toliau vykdyti šiame potvarkyje nustatytas procedūras - parengti ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau atsakovai atsisako įforminti sutartį. Ji priversta kreiptis į teismą prašydama pripažinti teismo sprendimu sandorį galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Civilinių santykių atsiradimo momentu laikytinas momentas, kai atsakovui ji sumokėjo pinigus už žemę, dėl to jam atsirado pareiga sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir tokia pareiga perduoti man nupirktą 0,3958 ha žemės sklypą, kas yra pagrindas civilinėms teisėms atsirasti. Pagal 2000 m. CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktą ( ir 1964 m. CK 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą) civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes.

8Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui V. A., ir 30,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

9Sprendime teismas nurodė, kad byloje iš šalių paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų, liudytojų parodymų nustatyta, kad ieškovė, būdama santuokoje su trečiuoju asmeniu V. A. 1992-01-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu privatizavo gyvenamąjį namą su priklausiniais Panevėžio rajone, ( - ) (b.l. 9, 29-31). 1993-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.550 nustatyta tvarka. 1994-11-21 ieškovė kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę dėl 0,3958 ha valstybei priklausančio žemės sklypo, naudojamo privačiai namų valdai ( - ) Panevėžio rajone, įsigijimo privačion nuosavybėn (b.l. 16, 14), o 1994-12-01 už privatizuojamą žemės sklypą ieškovė įmokėjo 67,75 Lt valstybės vienkartinių išmokų (b.1.10-15). 2004-09-15 buvo patvirtintas privatizuojamo žemės sklypo planas (pridėtos prie civilinės bylos Žemės tvarkymo bylos, b.1.27). 2004-10-15 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr.Ž-3697 Panevėžio raj. Žemėtvarkos skyriui buvo pavesta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3958 kv.m. valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ) ir jį parduoti ieškovei, įskaitant ieškovės sumokėtas 67,75 Lt valstybės vienkartines išmokas (Žemės tvarkymo bylos, b.1.20). Šis įsakymas nebuvo faktiškai įvykdytas, nes 2004-10-25 VĮ Registrų centras Panevėžio filialo sprendimu buvo atidėtas Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą tenkinimas, nustačius, kad sklypo ribos neatitinka ir kerta gretimų jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribas (b.l.71-72.). Žemės sklypo suformavimo klausimas liko neišspręstas (b.l. 29). 2007-05-28 Žemės sklypo planas perduotas jo formavimo klaidų ištaisymui (Žemės tvarkymo b.1.34). 2007-02-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta ieškovės ir trečiojo asmens V. A., tarp kurių santuoka nutraukta 1994-11-04, taikos sutartis, kuria ieškovė ir tretysis asmuo pasidalijo namų valdą ( - ) ir jie yra šios namų valdos bendraturčiai (b.l.10,57-61.). Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų P. C., L. B., R. P., D. P. parodymų teismas pripažino nustatytu, kad namų valdos žemės sklypu naudojosi ir šiuo metu naudojasi abu namų valdos bendraturčiai. Sprendime nurodė, kad ieškovė įrodinėja, kad tarp jos ir atsakovo - Panevėžio apskrities viršininko administracijos, jai už privatizuojamą žemės sklypą sumokėjus jo kainą, 1994-12-01 buvo faktiškai sudaryta namų valdos žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, tačiau tuo metu galiojusio 1964 m. CK 253 straipsnis pirkimo-pardavimo sutartį apibrėžė, kaip pardavėjo įsipareigojimą perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn ir pirkėjo įsipareigojimą priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Žemės sklypo, kaip specifinio objekto, apyvartos ir pirkimo-pardavimo sandoriams įstatymai nustatė papildomus reikalavimus, susijusius su žemės sklypo kaip kadastrinio vieneto suformavimu. 1994-04-26 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad žemės sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas ar tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. O šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad bet kurio žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Pagal tuo metu valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką reglamentavusiu 1993-07-21 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr.550 patvirtintą valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką ( 2p., 4.3p, 9.2 p.) valstybinė žemė ne žemės ūkio veiklai miestuose ir kaime buvo parduodama vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais suplanavimo ir žemėtvarkos projektais, pateikiant nustatyta tvarka sudarytą ir patvirtintą sklypo planą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ne tik paženklinant parduodamą žemės sklypą, bet ir patikslinant kartografinę bei žemės kadastro medžiagą. 3958 kv.m. ploto Panevėžio raj. ( - ) valstybinis žemės sklypas, kaip neatitinkantis ir kertantis gretimų jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribas, Nekilnojamojo turto registre iki šiol nėra įregistruotas. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad namų valdos ( - ) žemė sklypas laikantis įstatymų reikalavimų nebuvo suformuotas, konstatuotina, kad žemės sklypo kainos sumokėjimas, nesant suderinto žemės sandorio objekto, negali būti pripažįstamas šalių susitarimu dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo. Todėl teismas daro išvadą, kad 1994-12-01 tarp ieškovės ir atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos nebuvo sudaryta šio žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis ir tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Ieškinio senatis, kaip to reikalauja tretysis asmuo V. A., pareikštiems reikalavimams netaikytina, nes byloje nustatyta, kad atsakovai pripažįsta ieškovės teisę įsigyti namų valdai jos naudojamą valstybinės žemės sklypą (13, 26 b.l.). Be to, tretysis asmuo nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovų šalis, todėl negali reikalauti taikyti ieškinio senaties (CK 1.126 str.2 d .).Iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str., 92 str, 93 str.).Priteistinos trečiojo asmens, reikalavusio ieškinį atmesti, išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 200Lt (CPK 3 str.6 d.,93 str. l d.).

10Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 metų gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 metų gruodžio 4 d. sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas dėl materialinės teisės normų pažeidimų, todėl naikintinas (CPK 326 str. l d. 2 p., 330 str.).

11Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 metų gruodžio 4 d. priėmė sprendimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, įpareigojimo atsakovams perduoti žemės sklypą, kuriuo jos ieškinį atmetė. Teismo skundžiamame sprendime nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta galiojančia, nes nebuvo suformuotas parduodamas žemės sklypas ir jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes padaryta nevisapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus byloje esantys įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti. Šis sklypas buvo (ir yra ) prie jos nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir prašymo padavimo metu buvo ilgą laiką naudojamas asmeninėms reikmėms. Pagal tuo metų galiojusio 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimo Nr.550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" keliamus reikalavimus ji pateikė Panevėžio rajono savivaldybei visus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti reikalingus dokumentus, kurie yra numatyti minėto nutarimo 4 punkte. Pažymėtina, kad tarp kitų dokumentų buvo pateiktas ir norimo įsigyti žemės sklypo planas (kuris yra byloje). Kadangi ieškovė yra norimo įsigyti žemės sklypo faktinė ir ilgalaikė naudotoja, nebuvo reikalinga pateikti žemės sklypo plano pagal patvirtintą detalųjį planą arba žemėvaldos projektą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Pagal minėto nutarimo reikalavimus pakako pateikti naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ( 1993-07-21 LR Vyriausybės nutarimo Nr.550 punktas 4.3 ), kas faktiškai ir buvo padaryta. Tolesni atsakovo (Panevėžio rajono valdybos ) veiksmai tik patvirtino tas aplinkybes, kad ieškovė, kaip žemės sklypo pirkėja, iš savo pusės atliko visus reikalingus veiksmus pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti. O būtent, tas faktas, kad Panevėžio rajono Valdybos 1999-05-19 sprendimu Nr.195 v buvo nuspręsta pritarti naudojamo 0,3598 ha žemės sklypo riboms ir pirkimui tik įrodo tą aplinkybę, kad buvo sudaryta 0,3958 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo ( patv.2000-07-18 įst. Nr.VIII-1864) 4 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, naujojo Civilinio kodekso normos taikomos toms teisėms ir pareigoms bei situacijoms, kurios įgyvendinamos galiojant naujajam civiliniam kodeksui. To paties įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad sąžiningumo, teisingumo, protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada atsirado civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. Tai reiškia, kad teismas , spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, privalo įvertinti visas civilinio teisinio santykio aplinkybes, visus byloje surinktus įrodymus, šalių elgesį visų derybų metu ir tik po to priimti sprendimą pagal Civilinio kodekso normas. Tuo labiau, kad LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso 1.79 straipsnis dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo taikomas ir tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo , o patvirtinami jam įsigaliojus. Panevėžio rajono Valdybos 1999-05-19 sprendimas Nr.195 v yra nepanaikintas ir galiojantis, abi šalys (ji ir Panevėžio rajono savivaldybė) faktiškai įvykdė pagrindines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jei viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Panevėžio rajono savivaldybė, priimdama 1999-05-19 sprendimą išreiškė savo valią dėl žemės sklypo pardavimo, o ji taip pat išreiškė savo valią dėl žemės sklypo pirkimo ir faktiškai sandorį įvykdė, sumokėdama atsakovo nurodytą kainą už žemės sklypą. Kainos už perkamą žemės sklypą sumokėjimas yra pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo veiksmas, o tam buvo aiškus įstatyminis pagrindas - 1999-05-21 sprendimas Nr.195 v, kuriame buvo nurodytos esminės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos: žemės sklypo objektas ir kaina (CK 6.396 str., 6.397 str.). Kadangi žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta, ji turi būti vykdoma ne tik jos, bet ir atsakovų. Tokiu būdu, atsakovas, nevykdydamas savo pareigos iki galo įforminti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, grubiai pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei CK 1.2 straipsnyje numatytą teisėtų lūkesčių principą. Skundžiamame Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad ginčo žemės sklypas nebuvo suformuotas, kaip kadastrinis vienetas ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau iš 2006-11-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,3958 ha žemės sklypas, esantis ( - ), yra registruotas nekilnojamojo turto registre, kaip atskiras vienetas, t.y. nustatytas faktinis žemės sklypo dydis, jam yra suteiktas unikalus Nr. ( - ), pažymėta, kad žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (patvirtintas 1996-09-24 įstatymu Nr.I-1539) 4 straipsnis numato, kad visi duomenys nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Minėtų duomenų niekas neginčijo, reiškia jie yra galiojantys ir niekam abejonių kelti negali. Tuo pagrindu darytina išvada, kad jos pageidaujamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir todėl nėra jokių kliūčių pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia. Kas liečia trečiojo asmens V. A. pretenzijas į ginčo žemės sklypą, tai atkreipčiau dėmesį į tą aplinkybę, kad jos santuoka su V. A. buvo nutraukta 1994 metų lapkričio 4 d. (1994-11-04 ištuokos liudijimas). Nuo santuokos nutraukimo momento tarp ieškovės ir V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinių santykių jau nebebuvo ir nebegalėjo būti (CK 3.86 str. l d.). Taigi, jau po santuokos nutraukimo kiekvieno iš buvusių sutuoktinių įgytas turtas yra tik kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Jau po santuokos nutraukimo (1996-11-25) V. A. davė sutikimą, kad žemė būtų privatizuota vienos ieškovės vardu. Tokiu savo veiksmu V. A. aiškiai išreiškė savo valią, kad žemės sklypas būtų įgytas vienos ieškovės vardu ir kaip jos asmeninė nuosavybė. Nutraukus santuoką, išnyksta ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl to V. A. neturi teisės pretenduoti į ieškovės jau įsigytą žemės sklypą. Be abejo, jei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaroma dabartiniu momentu, tai, gal būt, iškiltų klausimas dėl trečiojo asmens V. A. (kaip gyvenamojo namo bendraturčio) pretenzijų į perkamą žemės sklypą, tačiau ginčo žemės sklypas jau yra įsigytas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė, byloje keliamas klausimas ne dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. O tai reiškia, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos, tame tarpe ir sutarties šalys (pirkėjas ir pardavėjas) jau yra nustatyti ir juos keisti nėra jokio pagrindo. Prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-jos ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

12Tretysis asmuo V. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti iš dalies Panevėžio m. apylinkės teismas 2007-12-04 sprendimą dalyje dėl tik 200 Lt dydžio dalies jo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės ir priteisti iš ieškovės visas jo pirmosios instancijos teismo procese turėtas 900 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, bei priteisti iš ieškovės visas apeliacinės instancijos teismo procese turėtas bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

13Sprendimą skundžia tik dalies, tik dėl nepriteistų iš jo turėtų 900 Lt advokato pagalbai apmokėti išlaidų pilno priteisimo. Nurodo, kad CPK 98 straipsnio 1 d. imperatyviai nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad minėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 47 str. 2 d. nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, tame tarpe ir teisę į išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimą ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Jis kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos buvo priverstas dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio, kuriuo ji bandė atimti teisę įsigyti (nusipirkti) iš valstybės naudojamo žemės sklypo, kuriame yra dalinės asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtas ieškinys yra nepagrįstas ir jo netenkino. Sprendimas yra priimtas trečiojo asmens naudai, todėl jo naudai dėl prieš tai nurodytų aplinkybių turi būti priteistos ir turėtos išlaidos advokato pagalbai šioje byloje apmokėti, kurių jis turėjo 900 Lt. Šis jų dydis neviršija teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio sustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, yra pagrįstas. Advokatas susipažino su civilinės bylos medžiaga ir prie jos pridėtais dokumentais, suteikė jam konsultaciją, jo prašymu bei atsižvelgiant į tai, kad jis dėl savo amžiaus negali tuojau pat teismo posėdžio metu suformuoti savo minčių, nuomonės, pozicijos ir ją tinkamai išreikšti, motyvuotai surašė ir teismui pateikė išsamų bei motyvuotą raštišką paaiškinimą dėl ieškinio nepagrįstumą įrodančių motyvų, taip pat surašė jo vardu prašymą atsakovui, rinko bylai reikšmingus įrodymus, atstovavo jį teismo posėdyje ir atliko kt. veiksmus. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieš tai nurodytoje dalyje yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl dėl paminėtų aplinkybių keistinas, kaip nurodyta jo apeliaciniame skunde.

14Tretysis asmuo V. A. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15I. Apeliantė neteisingai aiškina žemės pirkimą - pardavimą reguliuojančias teisės normas ir nepagrįstai prašo taikyti bendrąsias teisės normas (bendruosius prievolių teisės klausimus reglamentuojančias teisės normas), neatsižvelgiant į specialių teisės normų, reglamentuojančių žemės pirkimo- pardavimo sandorių formą ir šios formos nesilaikymo imperatyviai nustatytas pasekmes, nustatytus ypatumus. Bendruosius prievolių teisės klausimus reglamentuojančios teisės normos taikytinos tiek, kiek specialiosios teisės normos nenustato kitaip. Civilinių santykių dėl ginčo žemės sklypo perleidimo ieškovei procedūros taikymo atsiradimo momentu laikytinas momentas, kai Panevėžio apskrities viršininko 2004-10-15 įsakymu Nr. Ž-3697 buvo nuspręsta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atitinkamą 3958 kv.m. ploto žemės sklypą ir jį parduoti ieškovei. Nekilnojamojo daikto, taip pat ir žemės sklypo pirkimui- pardavimui taikytinos CK 6.392- 6.401 str. specialiosios teisės normos. Civilinio kodekso aštuntas skirsnis (6.392 str.- 6.401 str.) reglamentuoja nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis. CK 6.392 str. 1 d. nustato, kad- "šio skirsnio normos taikomos žemės, pastatų, gyvenamųjų namų, butų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų pirkimui-pardavimui." CK 6.393 str. 1 d. nustato, kad- "nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos." CK 6.393 str. 2 d. (speciali žemės pirkimui- pardavimui taikytina teisės norma, lyginant ją su CK 6.309 str.) nustato, kad- "formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią". Pastaroji teisės norma nenustato jokių išlygų, kurios leistų pripažinti (ar prašyti pripažinti) sandorį, sudarytą nesilaikant imperatyviai privalomos notarinės formos, galiojančiu. Kadangi CK 1.93 str. 4 d. norma yra bendruosius prievolių teisės klausimus reguliuojanti teisės norma (bendro pobūdžio norma), todėl šiam ginčui taikytina specialioji- CK 6.393 str. 2 d. teisės norma. Kadangi šioje byloje ginčo žemės sklypo pardavimo ir pirkimo sutartis (nei patvirtinta notaro, nei nepatvirtinta) sudaryta nebuvo, todėl pripažinti tokį neegzistuojantį sandorį galiojančiu nėra pagrindo. Be to, apeliantės investicinių čekių sumokėjimo metu (1994-12-01) net nebuvo jokio Panevėžio rajono valdybos ar kito kompetentingo asmens sprendimo dėl ginčo žemės sklypo pardavimo ieškovei. Tuo metu (1994-12-01) buvo tik apeliantės ieškinyje nurodytas Panevėžio rajono valdybos 1994-11-24 potvarkio 5 priedas, kuriame yra nurodyta, kad ( - ) esantis 0,3958 ha ploto (apeliantės ieškinyje nurodyti ginčo sklypas yra kitokio dydžio, o būtent 0,3958 ha) žemės sklypas yra įtrauktas į parduodamų namų valdų sąrašą. Tačiau tik Panevėžio rajono valdybos 1999-05-19 sprendimu Nr. 195v buvo pritarta atitinkamo žemės sklypo plotui (3958 kv.m.) ir riboms (tačiau net ir šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta šio žemės sklypo parduoti ieškovei). Tik Panevėžio apskrities viršininko 2004-10-15 įsakymu Nr. Ž-3697 buvo nuspręsta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atitinkamą 3958 kv. m. ploto žemės sklypą ir jį parduoti ieškovei.

16II. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad nekilnojamojo daikto kainos sumokėjimas yra pagrindas teismui patvirtinti nesudarytą sandorį. Įstatymas, CK 6.309 str. 1 d., 2 d. nustato, kad „laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip". CK 6.309 str. taisyklės yra bendro pobūdžio taisyklės ir žemės pirkimo- pardavimo sandoriams netaikytinos, kadangi žemės pirkimo- pardavimo sandorių ypatumus nustato CK 6.392 str. taisyklės. CK 6.309 str. taisyklės nustato ir reguliuoja kilnojamųjų daiktų pirkimo- pardavimo santykius ir nereguliuoja specialiomis teisės normos reguliuojamų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo santykių ( CK 6.392 str.).Be to, kaip jau minėta, apeliantės investicinių čekių sumokėjimo metu (1994-12-01) net nebuvo jokio Panevėžio rajono valdybos ar kito kompetentingo asmens sprendimo (įsipareigojimo) dėl ginčo žemės sklypo pardavimo ieškovei. Taigi tik kilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo faktui pripažinti užtenka įsipareigojimo parduoti daiktą ir kartu to daikto perdavimas valdyti (suteikiant pirkėjui į tą daiktą valdymo teisę) bei pinigų sumos sumokėjimas pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Tačiau nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo faktui pripažinti tokių pat veiksmų nepakanka, nes būtina nuosavybės teisės perleidimo tikslu privalomai sudaryti notarine forma atitinkamą sutartį ir, be to, parduoti atitinkamą nekilnojamąjį daiktą pirkėjui specialia CK 6.398 str. nustatyta forma ir tvarka ( CK 6.393 str. 1 d., 2 d., 4 d.).

17III. Be to, apeliantas savo reikalavimą dėl pripažinimo 1994-12-01 pirkimo-pardavimo sutarties (nors neaišku, kuriuo momentu, kas konkrečiai, kur bei kokiu pagrindu tokią ieškovo įsivaizduojamą sutartį sudarė) galiojančia grindžia ieškovo tariama ir neegzistuojančia sutartimi, tačiau, net ir darant prielaidą, kad ieškovo tariama ir neegzistuojanti sutartis laikytina pirkimo- pardavimo sutartimi, ir tokiu atveju ši sutartis dėl nurodytų aplinkybių bei imperatyvių teisės normų reikalavimų (CK 3.693 str. 2 d., 1 d.) yra niekinė bei negaliojanti, o niekinė ir negaliojanti sutartis negali būti teismo pripažinta ar šalių patvirtinta.

18IV. Nurodytos prieš tai aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo metu yra tik pradėtas ginčo namų valdos žemės sklypo dydžio ir ribų formavimo bei teisinio šio sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre procesas, kuris šiuo metu yra tik pradinėje stadijoje, o, būtent, yra nuspręsta leisti formuoti namo valdos žemės sklypą ir šiuo metu yra teisės aktais nustatyta tvarka nustatomos (derinamos) jo ribos bei pagal nustatytas (suderintas) ribas bus nustatytas konkretus šios namų valdos žemės sklypo dydis (tai šiuo metu atlieka J. A. individuali įmonė). Be to, tai, kad ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo ir nėra įregistruotas patvirtina ir šioje byloje pateikta VĮ "Registrų centras" Panevėžio filialo 2007-10-01 pažyma Nr. (1.19./2030)s-8633.

19V. M. Panevėžio rajono valdybos bei Panevėžio apskrities viršininko veiksmai gali būti vertinami nebent tik kaip preliminarus susitarimas su ieškove dėl namų valdos žemės sklypo dydžio ir ribų nustatymo bei suformuoto ir teisiškai įregistruoto žemės sklypo vėlesnio pardavimo ieškovui.

20VI. Nurodo, kad , šiuo metu pagal LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 "Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7. punktas nustato, kad-"Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dali, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys."

21VII. Nurodo, kad ieškovės sumokėti investiciniai čekiai yra jo ir jo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su ieškove, kaip buvusia sutuoktine (LAT 2003-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003). Jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo padalinta tiktai 2007 metais, o iki tol ji buvo jų, kaip santuokos metu įgytas turtas, bendroji jungtinė nuosavybė, kaip nustatė tuo metu galiojęs SŠK 21 straipsnis. Ieškovės vardu atidarytoje sąskaitoje banke (taip pat ir ne banke), kaip ir jos investicinių čekių knygelėje, buvo laikomi jų bendri šeimos pinigai, todėl, preziumuojama, kad ieškovės sumokėti investiciniai čekiai buvo sumokėti iš mūsų abiejų bendrų lėšų. Taigi ieškovo sumokėti 67,75 investiciniais čekiai yra jo su ieškove bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl išdėstytų aplinkybių prašo apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš jos visas bylinėjimosi išlaidas.

22Ieškovės A. P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, trečiojo asmens V. A.- atmestinas.

23Teismas bylą nagrinėja peržengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.), konstatuodamas viešojo intereso pažeidimą.

24Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal įstatymą pretenduoja tapti jos kartu su trečiuoju asmeniu V. A. naudojamo namų valdos žemės sklypo 3958.0 kv.m ploto, esančio ( - ), savininke. Ieškovės prašymas šiam sklypui pirkti paduotas 1994 m, o 1994-12-01 už privatizuojamą žemės sklypą ieškovė įmokėjo 67,75 Lt valstybės vienkartinių išmokų (b.1.10-15). Panevėžio rajono valdyba 1999-05-19 dienos sprendimu Nr. 195v „Dėl žemės sklypo dydžio apie statinius patvirtinimo ir servitutų nustatymo“ pritarė žemės sklypo plotui (3958 kv.m) ir riboms prie A. B. tuo metu nuosavybės teise registruoto gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, patvirtintam 1994-11-21. 2004-09-15 buvo patvirtintas privatizuojamo žemės sklypo planas, kurį parengė J. A. individuali įmonė 2002 m. liepos mėn. (pridėtos prie civilinės bylos Žemės tvarkymo bylos, b.1.27). 2004-10-15 Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. Ž-3697 pavedė Panevėžio raj. žemėtvarkos skyriui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3958 kv. m. valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ) ir įsakė jį parduoti ieškovei A. P. B., įskaitant ieškovės sumokėtas 67,75 Lt valstybės vienkartines išmokas (Žemės tvarkymo bylos, b.1.20). Šis įsakymas iki šiol faktiškai nėra įvykdytas, nes 2004-10-25 VĮ Registrų centras Panevėžio filialo sprendimu buvo atidėtas Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą tenkinimas, nustačius, kad sklypo ribos neatitinka ir kerta gretimų jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų (b.l.71-72.). Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius ne tik nurodytu terminu ( per 30 dienų,) bet net iki 2007 m. gegužės mėn. nesiėmė jokių priemonių, kad ginčo žemės sklypas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas iki šiol Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovų aiškinimu tik todėl, kad A. P. B. nesiėmė priemonių, kad būtų patikslintas namų valdos žemės sklypo planas. Atsakovo atstovės taip tvirtina atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 dienos nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2.7 p. nustatė, kad parduodamų ar nuomojamų namų valdų žemės sklypų detalieji planai ir žemės sklypų planai rengiami pirkėjų ar nuomininkų pageidavimu ir jų lėšomis. Tačiau pati A. P. B. negalėjo organizuoti plano rengimo, ji tik privalo padengti jo rengimo išlaidas. Iš esmės ji įvykdė visus norminių aktų reikalavimus žemės sklypo pirkėjai. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad ginčo žemės sklypas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik dėl atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės, nes ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 28 dienos rašte ( b.l. 26) pripažinta, kad VĮ Registrų centras 2004-10-25 d. priėmė sprendimą žemės sklypo kadastro duomenų į nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti, nes neatitinka ginčo sklypo įregistruotų gretimų žemės sklypų ribų ir techninės dokumentacijos bylą grąžino Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui. Skyrius, gavęs bylą, jos neperdavė kadastrinius matavimus atlikusiai įmonei ištaisyti. Kaip matyti iš A P. B. žemės tvarkymo bylos, (lapas 34) tik 2007 m. gegužės 28 dieną Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius perdavė J. A., rengiančiam namų valdos žemės sklypo planą, jį pataisyti. Nustatyta, kad turi būti tik tikslinamos žemės sklypo ribų koordinatės, žemės sklypo plotas nesikeičia, jis lieka 0,3958 ha. Bylos nagrinėjimo metu tai nustatyta pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovių paaiškinimus kad trūkumai nėra esminiai, ištaisomi be papildomų sudėtingų procedūrų.

25Teismas, įvertindamas visas šios bylos aplinkybes, pripažįsta, kad nors ir Panevėžio apskrities viršininkas 2004 m. spalio 15 d. priėmė įsakymą „Dėl naudojamo valstybinės žemės sklypo Panevėžio rajone pardavimo ne žemės ūkio veiklai ne aukciono tvarka“, kurio 2 str. įsakė parduoti pilietei A. P. B. faktiškai naudojamą 3958 kv. m. kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypą, pripažinti galiojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 1994 m. gruodžio 1 dienai, kaip prašo ieškovė ieškiniu, negalima, nes žemės sklypas iki tos datos nebuvo įteisintas ir parduotas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal LR Vyriausybės 1999-03-09 dienos nutarimą Nr. 260„ Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai(veiklai)“ su vėlesniais šio nutarimo pakeitimais ( LRV 2002-10-15 nutarimas Nr. 1628, 2004-11-15 nutarimas Nr. 1442), žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos apskričių viršininkų priimtų įsakymų pagrindu. LR Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Pagal to paties įstatymo 3 dalį perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį .

26Kaip minėta, įsakymas parduoti žemės sklypą ieškovei buvo priimtas ne 1994 m., o tik 2004 m. spalio 15 dieną. Iki tol nebuvo tuo klausimu priimto Panevėžio rajono valdybos sprendimo, nes iki apskričių įsteigimo valstybinius žemės sklypus parduodavo rajono valdybos. Todėl galima tvirtinti, kad faktiškai ieškovei žemės sklypas turėjo būti parduotas po 2004 m. spalio mėn., po to, kai sutarties šalys atliks visus Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse nurodytus veiksmus. Ieškovė visus veiksmus atliko, bet žemės sklypo pardavimas LR Vyriausybės nustatyta tvarka nėra įformintas, nėra sudaryta ir pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis vien dėl Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neveikimo, o tuo grubiai pažeistos ieškovės teisės.

27Viešojo administravimo subjektas, nesilaikęs teisės akte nustatyto reikalavimo jo kompetencijai priskirtą klausimą spręsti tam tikru būdu, veikia neteisėtai, o teisėtumo viešojo administravimo srityje užtikrinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, todėl apeliacinis teismas nėra saistomas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), panaikina Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, konstatuodamas viešojo administravimo subjekto neveikimu padarytus ieškovės teisių pažeidimus, ir siekdamas įgyvendinti civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis) ir apginti pažeistas teises CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais, tai yra įpareigoja atsakovą teismo nustatytu terminu pašalinti padarytus pažeidimus, trukdančius įforminti namų valdos žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, ir per teismo nustatytą terminą sudaryti namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius nuo 2004 m. nesprendžia nei ieškovės, o nuo 2007 m. lapkričio mėn. ir trečiojo asmens prašymų sudaryti namų valdos 0,3958 ha dydžio žemės sklypo ( - ) sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl to, kad neištaiso jau suformuoto žemės sklypo trūkumų, nurodytų VĮ Registrų centras 2004 m. spalio 25 d. sprendime. Juo nuspręsta prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į nekilnojamojo turto kadastro tenkinimą atidėti trisdešimčiai kalendorinių dienų, kol bus pašalinti nustatyti trūkumai, dėl kurių neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise valdomas 3958 kv. m. žemės sklypas. Kaip pripažino ir atsakovo atstovai tik tai ir trukdo patenkinti ieškovės prašymą.

28Dėl nurodytų trūkumų ir dėl to, kad ieškovė A. P. B. turto pasidalijimo sutartimi 2007 m. vasario mėn., jos pagrindu atitinkamai padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre, pasidalijo ginčo žemės sklype esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais su buvusiu sutuoktiniu trečiuoju asmeniu V. A., kuris irgi pateikė prašymą sudaryti ginčo namų valdos dalies pirkimo pardavimo sutartį, tačiau nenuginčijo Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. Ž-3697 2 punkto, kuriuo įsakyta parduoti visą namų valdos žemės sklypą ieškovei A. P. B., teismas negali pripažinti galiojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Jeigu ginčo namų valda būtų ir parduota pagal anksčiau, iki nuosavybės teisių pasidalijimo, nustatytas sąlygas ieškovei A.P. B., tai V. A. turėtų teisę į šio sklypo dalį pagal CK 6.394 str. reikalavimus. Jei šios teisės ieškovė nepripažintų, ji galėtų būti ginama teisme, pareiškus ieškinį, nes taikos sutartimi dalijant turtą neaptartos teisės į namų valdos žemės sklypą, ar įmokas už šį žemės sklypą, o tai turėjo būti padaryta, jeigu buvo dalijamas visas šalių santuokoje įgytas ir naudojamas turtas.

29Dėl trečiojo asmens V. A. apeliacinio skundo

30Tretysis asmuo prašo priteisti jam iš ieškovės 900 Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų, nes jos ieškinys yra netenkintas. Šis trečiojo asmens reikalavimas net ir tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys ir būtų nepatenkintas, yra nepagrįstas, nes ieškovė, pareikšdama savo reikalavimą jos nurodytų aplinkybių, buvusių iki 2007 m. vasario mėn., kuomet tretysis asmuo V. A. įgijo nuosavybės teises į statinius turto pasidalijimo sutartimi, pagrindu, V. A. teisių nepažeidė ir nesiekė jų pažeisti. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. B. ir tretysis asmuo atsakovo pusėje be savarankiškų reikalavimų santuoką nutraukė 1994 m. lapkričio 4 d.(įrašo Panevėžio rajono CM skyriuje Nr. 87), o turtą dalijosi tik 2007 m. vasario mėn. Ieškovė ieškiniu tik gina savo teises, pripažintas viešojo administravimo subjektų aktais po santuokos nutraukimo ir iki turto padalijimo, kurių tretysis asmuo šioje byloje savarankišku reikalavimu neginčija, nėra atitinkamo akto, kuriuo būtų nuspręsta trečiajam asmeniui paskirti naudotis ir parduoti jam priklausančią namų valdos dalį. Kol tokio akto nėra, tol namų valdos žemės sklypą nuspręsta parduoti ieškovei, kas jokiu būdu nereiškia, kad V. A. praranda teises į ginčo namų valdos dalį. Teismas negali, nesant V. A. savarankiško reikalavimo šioje byloje, nuspręsti dėl jo teisių arba nebeginti ieškovės teisių todėl, kad po jos teisių pažeidimo atsirado naujų aplinkybių, t.y. kad ji trečiajam asmeniui perleido dalį statinių. Bylinėjimosi išlaidas V. A. patyrė ne dėl to, kad ieškovė A. P. B. reikalavo patvirtinti žemės sklypo pirkimo sandorį, pradėtą ir vykdytą tuo metu, kai šalys nebuvo pasidaliję nekilnojamojo turto, esančio ginčo namų valdoje. Ginčas teisme nagrinėjamas dėl to, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija neįvykdė norminiuose aktuose bei savo įsakyme nurodytų veiksmų ir tuo pažeidė ieškovės teises. V. A. šiems veiksmams pritaria.

31Kad būtų išspręstas kilęs ginčas šioje byloje ir kad užkirsti kelią ieškovės A. P. B. prašymo parduoti namų valdos žemės sklypą sprendimo vilkinimui byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija įpareigotina per 4 mėnesius, t.y. iki 2008 m. rugsėjo 22 d. įregistruoti valdoma Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise namų valdos žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir jį parduoti.

32Žemės sklypo, kurios pirkimą prašė įteisinti ieškovė, 2004 m. rugsėjo 15 dieną, įkainuotas 8589 Lt vidutine rinkos verte. Žyminis mokestis ir reiškiant ieškinį, po to skundžiant Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimą, turi būti apskaičiuojamas nuo šios sumos ( CPK 85 str.1 d. 2 ir 9 p.p.). Kadangi kiti reikalavimai išplaukia iš reikalavimo įteisinti žemės sklypą, tai žyminis mokestis mokamas kaip už vieną turtinį reikalavimą ir jo dydis 258 Lt. Ieškovė turėjo sumokėti už ieškinį ir apeliacinį skundą 515 Lt žyminį mokestį, o sumokėjo 593 Lt, todėl jai grąžintina 78 Lt žyminio mokesčio ( CPK 87 str. 1d.1 p.), kurį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.

33Bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos( CPK 88 str., CPK 93 str. 4 d.)

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35

36Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

37Ieškovės A. P. B. ieškinį tenkinti iš dalies.

38Įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities viršininko administraciją per 4 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. įregistruoti Panevėžio apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą A. P. B. namų valdos žemės sklypą ( - ) kadastrinėje vietovėje Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti su ieškove jos namų valdos žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Už šio įpareigojimo neįvykdymą nurodytu terminu iki 2008 m. rugsėjo 2 dienos, atsakovui skirtina 1000 Lt bauda.

39Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos 515 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei A.P. B..