Byla 2A-1886-395/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui R. Š., atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. Š., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1170-364/2011 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2004-12-09 Kauno m. VPK VP EPT NVESTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-02013-04, pagal LR BK 281 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2004-12-09 automobilis, vairuojamas neblaivaus E. J. G. parbloškė ir sunkiai sužalojo ieškovą ir nežymiai sužalojo K. Š.. Baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-02013-04 prireikė net ketverių metų, kad būtų priimtas pirmosios instancijos teismo kaltinamasis nuosprendis. 2004-12-09 Kauno m. VPK VP EPT NVESTS pradėtą ikiteisminį tyrimą 2006-10-27 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratūros II-ojo NVTS prokuroras J. D. nutraukė. 2006-12-15 nutarimu Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. L. ikiteisminį tyrimą atnaujino. 2007-01-19 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-02013-04 vilkinimo, kuriame konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas. 2007-03-02 prokuroras su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl ekspertizės skyrimo. 2007-03-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. Šafronas atsisakė tenkinti prokuroro prašymą. 2007-03-14 nutarimu, prokuroras neištaisęs savo klaidos ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-02013-04 vėl nutraukė. 2007-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Č. nutarė ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-02013-04 vėl atnaujinti. 2007-11-20 buvo gautas pranešimas Nr. 20-10-S-18819, apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. 2008-11-05 buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, kuriuo E. J. G. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 4 d. bei 144 str., ir iš dalies patenkintas ieškovo pareikštas civilinis ieškinys – iš E. J. G. priteista 1865 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, kurioje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvos apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnis, įtvirtinantis teisę į bylos išnagrinėjimą iš esmės per protingai įmanomą laikotarpį, taip pat LR BPK 1 str. ir 176 str. 1 d. Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, ieškovo nuomone, pagrindinė kaltė tenka prokurorui J. D. ir tyrėjui N. K.. Minėtos pastangos kainavo labai daug fizinių jėgų ir dvasinių išgyvenimų. Kompensuoti patirtus dvasinius išgyvenimus vertina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 149,74 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje ieškovas turėjo galimybes ginti savo teises, tiek kaip nukentėjusysis, tiek ir kaip civilinis ieškovas, ką realiai ir efektyviai darė, kas leidžia teigti, jog jis pasinaudojo efektyvia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 13 straipsnyje garantuota teise į teisinę gynybą. Taip pat nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 20-1-02013-04, kurioje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nustatytas ir nubaustas, o ieškovui priteista dalis civilinio ieškinio. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tokių nepateisinamų delsimų, kurie būtų nulėmę proceso nutraukimą dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės, ir dėl šio netinkamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veikimo ieškovo (kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo) teisės baudžiamajame procese būtų pažeistos. Ieškovas nepateikė ir tokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad prokuroras, organizavęs ir kontroliavęs ikiteisminį tyrimą, būtų pažeidęs LR BPK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą ar LR Generalinio Prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 5.2. ir/ar 5.3. punktų reikalavimus, taip pat nepateikė ir įrodymai, jog ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras būtų pažeidęs LR Generalinio Prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. I-86 patvirtintos Rekomendacijos „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 1 ir/ar 3 p. reikalavimus. Nušalinimo teise ieškovas (baudžiamajame procese – nukentėjusysis) nepasinaudojo. Be to, teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo baigti kaltinamojo akto surašymu 2007-11-28. Nuo to laiko ieškovas savo teisių ar interesų dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo negynė iki šio ieškinio padavimo.

6Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės bei netinkamo ikiteisminio tyrimo vykdymo jis patyrė neturtinę žalą. Pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, vykdė pareigas aplaidžiai, vangiai rinko įrodymus, dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo vykdomi aukštesnių prokurorų duoti nurodymai (pvz. nebuvo vykdomi 2006-03-03 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo duoti nurodymai atlikti teismo autotechninę ekspertizę), ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nekvalifikuotai (pvz. 2007-03-02 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad prokurorai netinkamai suformulavo klausimus ekspertui, tačiau nepaisant to, prokurorai net nemėgino ištaisyti savo klaidų, o nusprendė ikiteisminį tyrimą nutraukti (2007-03-14 nutarimas Nr. 20-1-02013-04)), be to 2007-01-19 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-02013-04 vilkinimo, buvo aiškiai konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas. Be to, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nebuvo išskirtinai sudėtingos, todėl negalėjo sąlygoti tokios ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Apelianto nuomone, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvos apsaugos konvencijos 6 str., įtvirtinantis asmens teisę į bylos išnagrinėjimą iš esmės per protingai įmanomą laikotarpį, taip pat LR BPK 1 str. ir 176 str. 1 d. Taip pat nurodo, kad dėl baudžiamojo proceso vilkinimo jis patyrė daug dvasinių išgyvenimų, nuolatinį stresą, negalėjo gauti savalaikio žalos atlyginimo ir bent taip kompensuoti dėl nusikalstamos veikos patirtus išgyvenimus bei atgauti dvasinę pusiausvyrą. Visą bylos tyrimo ir nagrinėjimo laiką gyveno įtampoje ir nežinioje, dėl to buvo priverstas pradėti gerti vaistus, lankytis pas psichiatrą. Kiekvieną kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnams nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl to stipriai išgyvendavo, visais įmanomais būdais siekė apginti savo teises. Iš nevilties kelis kartus kreipėsi net į Lietuvos Respublikos Prezidentą, daugiau negu dešimt kartų į Generalinį prokurorą, į žiniasklaidos priemones. Dėl E. J. G. padarytos nusikalstamos veikos jis neteko 60 proc. darbingumo, patyrė didelį fizinį skausmą. Labai stipriai išgyveno dėl to, jog net esant akivaizdiems E. J. G. kaltės įrodymams, ikiteisminis tyrimas buvo nuolat nepagrįstai nutraukiamas, nuolat jausdavo nerimą, galvodavo, kad kaltininkas taip ir liks nenubaustas, nors dėl jo kaltės apelianto tolimesnis gyvenimas yra negrįžtamai sugadintas. Tik dėl atkaklaus apelianto rūpinimosi ir didelių pastangų baudžiamoji byla pasiekė teismą, nes kiekvieną kartą nutraukus ikiteisminį tyrimą, jis būdavo atnaujinamas apelianto iniciatyva. Minėtos pastangos jam sąlygojo labai daug fizinių jėgų ir dvasinių išgyvenimų. Jei būtų turėjęs galimybę gauti savalaikį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, jei procesas nebūtų vilkinamas, jis būtų galėjęs greičiau atgauti dvasinę pusiausvyrą (išvykti į kelionę ar pan.), nusiraminti, užsimiršti, ramiau gyventi, sveikti, nebūtų priverstas nuolat viešuoju transportu vykti į advokato kontorą, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Tačiau net ketverius metus jis buvo priverstas nuolat prisiminti patirtus išgyvenimus, dėti dideles pastangas, kad teisingumas būtų pasiektas. Apelianto nuomone, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo jis neturėjo galimybės gauti tol, kol nebuvo nustatyta jį sužalojusio asmens kaltė. Mano, jog dvasinius išgyvenimus, papildomus fizinius skausmus jis patyrė būtent dėl teisėsaugos institucijų pareigūną neteisėtų veiksmų, todėl jam priteistina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7Atsiliepimu į apeliacinį atsakovo atstovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, visapusiškai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atliekant ikiteisminį tyrimą egzistavo tokie nepateisinami delsimai, kurie būtų nulėmę apelianto, kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, teisių baudžiamajame procese pažeidimą. Taip pat teismas teisingai aiškino Civiliniame kodekse įtvirtintas materialinės teisės normas, susijusias su žalos atlyginimu, ir pagrįstai padarė išvadą, jog nesant bent vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra ir teisės į žalos atlyginimą. Be to, apeliantas pareikštu reikalavimu valstybei nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos dydį grindžia faktiškai tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinyje baudžiamojoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu apelianto civilinis ieškinys buvo patenkintas ir jam buvo priteista iš nuteistojo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad jo sveikatos pablogėjimą iššaukė būtent atliekamas ikiteisminis tyrimas. Bylos faktiniai duomenys aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad apelianto fizinį skausmą sąlygojo jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika (2004 m. įvykęs eismo įvykis), o ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir apelianto nurodomo fizinio skausmo. Atitinkamai darytina išvada, kad nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų bei atsiradusios žalos, nėra ir visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo LR Teisingumo ministerija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje ieškovas buvo ne kaltinamasis, o nukentėjusysis, todėl jo teisėti interesai skiriasi nuo tų, kuriuos turi asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. LR BPK 28 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, taigi, jis turi interesą, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikaltimą padaręs asmuo bei atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl ne visi pažeidimai baudžiamajame procese (jeigu tokių apskritai yra) gali pažeisti nukentėjusiojo teises. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nubaustas, o ieškovui buvo priteistas žalos atlyginimas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala. Be to, ieškovui ne vieną kartą buvo išaiškinta, jog jis kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo gali ir nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, todėl jo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai užkirto kelią jam gauti žalos atlyginimą, yra nepagrįsti. Taip pat tretysis asmuo nurodo, jog nesutinka ir su tuo, kad R. Š. dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo patyrė fizinį skausmą ir diskomfortą, vykdamas viešuoju transportu į advokato kontorą, pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, laikraščių redakcijas ir kt. įstaigas. Vienintelis laikotarpis, kurio metu buvo konstatuotas procesinis delsimas, yra 23 dienos. Tačiau ieškovas neįrodė, jog šiuo laikotarpiu jis būtų patyręs visus išvardintus išgyvenimus, turėjusius ilgalaikes pasekmes. Bet kuris kitas ikiteisminio tyrimo laikotarpis nėra pripažintas pažeidžiančiu Konvencijos nuostatas, todėl jo metu patirta žala neatlyginama. Be to, R. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, todėl jis privalėjo veikti aktyviai, jeigu norėjo įgyvendinti jam priklausančias teises. Be to, dalyvauti procese jis privalėjo nepriklausomai nuo to, kad byla buvo kelis kartus nutraukta. Teisės aktai nenumato pareigos prašymus, skundus ir kitus procesinius dokumentus teikti asmeniškai, todėl jie galėjo būti teikiami ir paštu, tokiu būdu apsisaugant nuo kelionių metu patiriamo skausmo. Į laikraščių redakcijas, kitas žiniasklaidos priemones bei institucijas, neatliekančias ikiteisminio tyrimo, ieškovas kreipėsi savo iniciatyva, todėl ir šie veiksmai nėra susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu. Kaip matyti tiek iš ieškinio, tiek iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovas iš esmės prašo atlyginti tą pačią neturtinę žalą, kuri jau yra priteista iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei procesinės teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis).

11Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą, ieškinį reiškia CK 6.272 straipsnio pagrindu. Apeliantas nurodo, kad būtent aplaidus ikiteisminio tyrimo atlikimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0213-04, kurioje R. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, ir sudarė pagrindą jam padarytai neturtinei žalai atsirasti. Pareigūnų, vykdžiusių ikiteisminį tyrimą aplaidumas, apelianto nuomone, pasireiškia jau vien tuo, jog ikiteisminis tyrimas iki nuosprendžio priėmimo užsitęsė pernelyg ilgai – net ketverius metus. Esant šioms aplinkybėms apeliantas teigia, jog už visą tą laiko tarpą jo patirtus dvasinius išgyvenimus privalo atlyginti valstybė, neužtikrinusi tinkamos ir savalaikės ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo kontrolės.

14Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, šiuo atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus: konkrečios bylos sudėtingumą, pareiškėjo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę pareiškėjui, taip pat konkrečios bylos aplinkybes.

15Šiuo atveju bylos sudėtingumą sąlygojo jau vien tai, jog laikotarpyje nuo 2004-12-09, kuomet Kauno m. VPK VP EPT NVESTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apelianto sužalojimo autoįvykyje, iki 2008-11-05, kuomet Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008, ikiteisminis tyrimas buvo tris kartus nutrauktas ir vėl atnaujintas. Šios aplinkybės buvo įvertintos procesiniuose dokumentuose, kuriuos įvertino LR BPK nustatyta tvarka Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendžiu 2008-11-05 baudžiamojoje byloje Nr. 1-156-593/2008 (šios bylos t.3, b. l. 15-21), todėl iš naujo negali būti revizuojamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių apelianto argumentas, jog teismas detaliai netyrė ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir jo metu atliktų procesinių veiksmų kokybės laikytinas nepagrįstu.

16Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog prie bylos prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. 20-1-0213-04 medžiagoje esantys BPK tvarka priimti procesiniai dokumentai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantui buvo užtikrintos teisės gauti visą informaciją apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus procesinius sprendimus ir apeliantas šia teise intensyviai naudojosi.

17Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo ir apelianto apeliacinio skundo teiginiai dėl jo papildomų dvasinių išgyvenimų ir emocinės būklės vertinimų nepagrįstumo, nes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R. Š. ieškinį, aiškiai nurodė, jog ginčo atveju nėra priežastinio ryšio tarp ieškovui padarytos žalos ir neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti kitaip.

18Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gegužės 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje ieškovas turėjo galimybes ginti... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m.... 7. Atsiliepimu į apeliacinį atsakovo atstovas Policijos departamentas prie LR... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo LR Teisingumo ministerija... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir... 11. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje... 12. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla... 13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, prašydamas priteisti jam iš... 14. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo... 15. Šiuo atveju bylos sudėtingumą sąlygojo jau vien tai, jog laikotarpyje nuo... 16. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog prie bylos prijungtoje... 17. Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo ir apelianto... 18. Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 20. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti...