Byla 2K-156/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei, gynėjui A. Jarašiui, nuteistajam E. Š., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas E. Š. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. Š. uždrausta vienerius metus vairuoti transporto priemones.

2Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4E. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2007 m. kovo 5 d., apie 18.40 val., ( - ), pėsčiųjų perėjoje lenkė ta pačia kryptimi važiavusį bei prieš perėją sustojusį praleisti einančio pėsčiojo automobilį ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį S. Š., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Teismai konstatavo, kad E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 75, 76 punktų reikalavimus.

5Kasaciniu skundu E. Š., neginčydamas savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, prašo panaikinti teismų sprendimus ir remiantis BK 38 straipsniu bylą jam nutraukti. Kasatorius, nurodydamas, kad padarė neatsargų nusikaltimą pirmą kartą ir su nukentėjusiuoju susitaikė, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad anksčiau padarytų KET pažeidimų skaičius leidžia manyti, jog jis ateityje darys nusikalstamas veikas. Kasatorius teigia, kad dauguma jo pažeidimų padaryti seniai, administracinės nuobaudos dėl jų nebegalioja, be to, jis apibūdinamas teigiamai. Kasatoriaus nuomone, tam, kad būtų pašalinta galimybė daryti nusikalstamas veikas, pakanka ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį, nes savo išvadas dėl BK 38 straipsnio netaikymo grindė motyvais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir taip pasunkino kasatoriaus teisinę padėtį.

6Kasacinis skundas atmestinas.

7E. Š. neginčija, kad padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus ir kad dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis. Iš kasacinio skundo matyti, kad kasatorius neginčija ir savo veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 5 dalį bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Jo teiginiai dėl BK 38 straipsnio taikymo yra atmestini.

8Dėl BK 38 straipsnio taikymo

9BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

  1. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
  2. savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
  3. susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

104) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

12Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal E. Š. apeliacinį skundą, kuriuo apeliantas prašė jam taikyti BK 38 straipsnį, išsamiai aptarė šios bylos aplinkybes, susijusias su BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. Apygardos teismas nurodė, kad E. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl šio nusikaltimo kaltu prisipažino ir su nukentėjusiuoju susitaikė bei susitarė dėl žalos atlyginimo. Vertindamas, ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė tiek į E. Š. asmenybę, tiek į šio eismo įvykio aplinkybes, įvykio metu E. Š. padarytus šiurkščius KET pažeidimus, taip pat – į negrįžtamus eismo įvykio padarinius – pėsčiojo žūtį. Teismas, nutartyje analizuodamas E. Š. asmenybę, įvertino ne tik tai, kad E. Š. yra apibūdinamas teigiamai ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, bet ir jo anksčiau padarytų KET pažeidimų gausą bei pobūdį. Šie duomenys taip pat apibūdina E. Š. asmenybę, todėl kasatoriaus teiginiai, kad teismas neturėjo į juos atsižvelgti, nes dauguma jam paskirtų administracinių nuobaudų jau negalioja, nėra pagrįsti. Įvertinęs minėtus duomenis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jie apibūdina E. Š. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET reikalavimus, ir pagrįstai netaikė BK 38 straipsnio. Kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, su šia išvada sutinka.

13Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

14Teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas E. Š. priimtą nuosprendį, pagrįstai nurodė, kad teismas, aptardamas BK 38 straipsnio taikymo galimybę, turėtų nurodyti motyvus dėl visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų. Aptardamas kiekvieną tokią sąlygą apygardos teismas įvertino ir papildė minėtus nuosprendžio motyvus, todėl nėra pagrindo teigti, kad taip kolegija pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas E. Š. BK 38 straipsnio netaikė ir priėmė jam apkaltinamąjį nuosprendį. Šį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas paliko galioti, todėl nelaikytina, kad apeliacinės instancijos teismas pablogino nuteistojo E. Š. teisinę padėtį.

15Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl BK 38 straipsnio grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo įvertintos. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apygardos teismas, padarydamas minėtas išvadas, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Nuteistojo E. Š. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai