Byla Ik-1189-815/2012
Dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjai D. M.,

4atsakovo atstovui G. Ž.,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovei G. K.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėja D. M. skundu (t. I, b.l. 2–6), kurį patikslino (t. I, b.l. 30–45), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

101) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2011 m. gegužės 27 d. raštą (sprendimą) Nr. BR6-(3.82)-4732 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros Sprendimas);

112) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3IN-M-697-1079 „Dėl prašymo pratęsti priemonės įgyvendinimą“ (toliau – ir Ministerijos Sprendimas);

123) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 3R-251(AG-217/05-2011) (toliau – ir Komisijos Sprendimas);

134) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, t. y. grąžinti pareiškėjai išieškotas sankcijas, iš viso 7 085,02 Lt į pareiškėjos atsakovui nurodytą banko sąskaitą ir panaikinti visas pareiškėjai pritaikytas sankcijas, susijusias su Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyvos Nr. 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (toliau – ir Nitratų direktyva) įgyvendinimu.

14Taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt.

15Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 3D-496 patvirtintas Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano (toliau – ir KPP), finansuojamo iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus bei iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, priemonės „Standartų laikymasis“ administravimo taisykles (toliau – ir Administravimo taisyklės) pateikė Agentūrai 2005 m. spalio 28 d. paraišką paramai gauti pagal šios priemonės dvi kryptis: pieno ir Nitratų direktyvą. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 8.2 punktu, 2011 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. BR6-(3.82)-4732 prašė sugrąžinti išmokėtą paramą pagal Nitratų direktyvą – 17 023,69 Lt, nurodė, kad kita dalis – 447,47 Lt bus užskaityta iš būsimųjų mokėjimų, kadangi Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius, 2011 m. balandžio 27 d. atlikęs patikrą pareiškėjos ūkyje, parengtoje 2011 m. balandžio 27 d. Žemės ūkio veiklos subjekto ūkio atitikties vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių patikros vietoje ataskaitoje Nr. 134 (toliau – ir Ataskaita Nr. 134), pažymėjo, jog ūkyje neįrengta mėšlidė, atsižvelgiant į tai padaryta išvada, jog pareiškėjos ūkis neatitinka Administravimo taisyklių 8.2 punkte nurodytų reikalavimų, ir, įvertinus pareiškėjos paraišką, pritaikyta 60 procentų sankcija visai paramos sumai. Teigė, kad jai pritaikyta sankcija (paskirta bauda ir apskaičiuoti delspinigiai) už veiksmus, kurių ji neatliko, t. y. dėl kurių nebuvo jos kaltės. Pažymėjo, jog kitas ginčo pagrindas – termino pratęsimas Nitratų direktyvos įgyvendinimo programos užbaigimui dėl itin ilgai užsitęsusio nagrinėjimo nebeteko prasmės ir nenagrinėtinas, be to, nuo 2012 m. sausio 1 d. visiems ūkio subjektams, laikantiems gyvulius, privaloma įsirengti mėšlides. Nurodė, jog mėšlidės laiku pastatyti nepavyko dėl užsitęsusio fermos (pastato) įteisinimo ir žemės sklypo suformavimo (priežastis – biurokratinės kliūtys) bei elektros energijos tiekimo kliūčių, kurios išspręstos, tačiau pažeidžiant Agentūros nustatytus terminus. Be to, kita priežastis – nenumatytas ir nuo pareiškėjos valios nepriklausęs ženklus jos sveikatos pablogėjimas. Duomenys apie pareiškėjos nedarbingumą su atitinkamais dokumentais laiku buvo pateikti Agentūrai, tačiau Agentūra į pareiškėjos prašymą neatsakė, priimdama skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes. Tuo laikotarpiu Agentūra siuntė pareiškėjai keletą paklausimų dėl Nitratų direktyvos įgyvendinimo, ne į visus pavyko laiku atsakyti raštu dėl tuo metu prasidėjusių ligų, tačiau, pasak pareiškėjos, ji nuolat telefonu teikė informaciją, konsultavosi dėl iškylančių klausimų, ne kartą buvo pranešusi, kad labai prastai jaučiasi, kad į paklausimus nepavyks laiku atsakyti. Pareiškėja Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Kaimo paramos programų skyriaus vedėjui 2011 m. kovo 14 d. pateikė prašymą pratęsti terminą Nitratų direktyvos įgyvendinimo pabaigimui iki 2011 m. rugsėjo 30 d. dėl pateisinamų kliūčių, remiantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat tokiuose teisiniuose santykiuose viršenybę teikiant šių santykių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pareiškėja minėtame prašyme nurodė, kad iki 2011 m. vasario 28 d. nebuvo galimybės statyboms, nes ferma įsigyta ir jos įsigijimo procesas užsitęsė dėl dokumentų tvarkymo iki 2011 m. vasario 28 d., o statybos leidimo gavimas dar užtruks, pastate nėra elektros (dėl to jau kreiptasi), taip pat kreiptasi dėl žemės sklypo suformavimo apie pastatą. Prašyme nurodyta, jog nebuvo kitos vietos mėšlidės statyboms, nes turima nuosava žemė neatitiko regiono aplinkos apsaugos departamento keliamų reikalavimų. Be to, projekto įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėja sirgo ir lėtinėmis ligomis, finansinė padėtis nebuvo gera dėl Lietuvoje smarkiai nukritusių pieno ir mėsos supirkimo kainų, atsiskaitymų vilkinimo. Pareiškėja Agentūrai nurodė, kad per tą patį laikotarpį ji įgyvendino Pieno direktyvos keliamus reikalavimus, reikėjo skirti daug lėšų patalpų įrengimui, įrangos pirkimui ir panašiai. Skunde taip pat pažymėjo, jog Ministerijai 2011 m. birželio 19 d. pateikė prašymą dėl Agentūros veiksmų ir termino Nitratų direktyvos programos pabaigimui pratęsimo, prašė panaikinti Agentūros Sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Ministerija Sprendime atsisakė pratęsti terminą priemonės įgyvendinimui, neišsprendė šio klausimo iš esmės ir Agentūros Sprendimo nepanaikino. Pareiškėja, nesutikdama su Ministerijos Sprendimu, 2011 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Komisiją, kuri sprendimu Nr. 3R-251(AG-217/05-2011) pareiškėjos skundo netenkino. Pabrėžė, jog nustatyti pažeidimai yra netyčiniai, mažo masto, nesunkūs, nesukėlę jokios žalos nei aplinkai, nei kaimyniniams ūkiams ar gyventojams. Nurodė, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo ūkyje buvo atlikti ir kitų tarnybų patikrinimai, kurių metu jokių pažeidimų nenustatyta. Nurodė, kad per penkerius dalyvavimo Nitratų direktyvos programoje metus nebuvo pažeistas nė vienas šios programos reikalavimų punktas ir per šį laikotarpį pareiškėja negavo jokių įspėjimų dėl pažeidimų ar galimo sankcijų taikymo. Nenustačius konkrečių pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra jokių prielaidų vertinti pareiškėjos kaltę kaip tyčią. Remiantis Metodika, Agentūra turėjo pareigą įrodyti, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai neužtikrino Standartų diegimo direktyvos reikalavimų arba sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, kad dėl to kilo pasekmės. Agentūros Sprendime pateikta informacija nėra išsami, be to, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ne informacija, o faktais, argumentais ir įrodymais, tačiau skundžiamas Agentūros Sprendimas yra priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taigi, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigė, jog Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, turi būti aktyvi ir padėti paramos gavėjui tinkamai įgyvendinti teisę į paramą, suteikdama visokeriopą pagalbą. Agentūra yra viešasis juridinis asmuo, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais bei kitomis jos veiklą reglamentuojančiomis normomis, ji taip pat privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Kadangi ginčijamas Agentūros Sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A756-1486/2010) ir nurodė, kad VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ginčijamas Agentūros Sprendimas, pareiškėjos nuomone, neatitinka nustatytų reikalavimų, jame nurodoma tik tai, kad pareiškėjai buvo pritaikyta sankcija ir ji turi sumokėti atitinkamą skolą. Pabrėžė, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas; individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas; visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Nurodė, kad, remiantis objektyvumo principu, sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Be to, formalus teisės aktų aiškinimas neturi prioriteto prieš teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienu atveju paraiškos ir kasmet privalomi pateikti dokumentai Agentūroje administruojami individualiai. Agentūra, nustačiusi, kad pareiškėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu, vadovaudamasi taisyklių nuostatomis, turi taikyti pareiškėjui sankcijas individualiai. Agentūra, nustatydama konkrečiam pareiškėjui taikytiną sankcijų dydį, privalo individualiai atsižvelgti į nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra užfiksuota. Įvertinus įrodymus jų pakankamumo, liečiamumo ir patikimumo aspektais darytina išvada, kad Agentūros surinkti įrodymai apie pareiškėjos galimai padarytą pažeidimą ir paskirta sankcija už mėšlidės nepastatymą per nustatytą terminą sudaro tik pagrindą prielaidai, kad pareiškėja galėjo padaryti jai inkriminuotus pažeidimus, tačiau yra nepakankami daryti kategorišką išvadą dėl pareiškėjos kaltės. Taigi, lemia, kad atsakovas neįrodė pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo fakto. Pabrėžė, jog administracinis aktas negali būti grindžiamas abejonėmis, o jį priimant turi būti įvertinti visi pateikti argumentai, negali būti nutylėtų argumentų, tai ypač svarbu viešojo administravimo procedūrose, užsibaigiančiose sankcijų skyrimu. Sankcijos paskyrimas nebuvo būtina priemonė tam, kad būtų įgyvendinti Agentūros uždaviniai. Todėl, paskirdama sankciją, kai dėl didžiosios dalies investicijų Agentūra priekaištų pareiškėjai neturėjo, kai į projekto įgyvendinimą jau investuota didžioji dalis lėšų, Agentūra pažeidė proporcingumo principą. Agentūros pritaikyta sankcija (17 471,16 Lt) iš esmės yra neadekvati nustatytam pažeidimui, o įvertinus susiklosčiusias aplinkybes sankcija iš viso neturėtų būti taikoma. Ginčijamu sprendimu pažeistas konstitucinis laisvės verstis ūkine veikla principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 1 d.). Nurodė, jog, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, susiklosto situacija, kai už nedidelį, pirmą kartą padaromą ir vien formalios tvarkos pažeidimą, kuris neatitinka taisyklėse nustatytos sankcijos sunkumo, ūkininkas lieka be finansinės paramos. Padarė išvadą, jog teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų neatitinkanti sankcija jai negalėjo būti paskirta. Pabrėžė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodeksu (toliau – ir CK), teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai; sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; šio principo privalo laikytis abi šalys. Pareigos bendradarbiauti principo turinys yra platus, apimantis pareigą informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas sąlygas įvykdyti sutartį, koordinuoti veiksmus.

16Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 100–102) skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, kad 2005 m. spalio 29 d. Agentūroje gauta pareiškėjos 2005 m. spalio 28 d. paraiška paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ (reg. Nr. 056F1003813532) (toliau – ir Paraiška), kurioje pareiškėja pasirinko įgyvendinti 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvos 92/46/EEB, nustatančios sveikatos taisykles žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai ir tiekimui į rinką (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. direktyva (EB) Nr. 85/2003) (toliau – ir Pieno direktyva), bei Nitratų direktyvos reikalavimus. Pareiškėja su Paraiška pateiktame veiklos plane įsipareigojo investicijas įgyvendinti per 2005, 2006 ir 2007 metus. Pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 8.2 punkte numatyta, jog mėšlidėse turės tilpti bent 6 mėnesius kauptas galvijų, arklių ir avių mėšlas (8 mėnesius – kiaulininkystės ar paukštininkystės ūkyje), o tai reiškia, kad pareiškėjos ūkyje turi būti įrengta mėšlidė. Administruojant Paraišką, 2006 m. kovo 6 d. pareiškėjai buvo išsiųstas „Užklausimas dėl duomenų tikslinimo“ Nr. ESS/UDT-150919, kuriame prašyta nurodyti planuojamos įrengti mėšlidės talpą. 2006 m. kovo 18 d. pranešime pareiškėja nurodė, kad planuoja įrengti 400 kub. m talpos mėšlidę. 2006 m. liepos 31 d. Agentūroje gauta pareiškėjos Kasmetinė investicijų ataskaita, kurioje nurodyta, kad, vykdant Nitratų direktyvos reikalavimus, įgyvendinta 15 050,85 Lt dydžio investicija į mėšlo šalinimo transporterį KSG7-02. Mėšlo šalinimo transporteris buvo įsigytas 2006 m. liepos 1 d. Pareiškėja taip pat pateikė 2006 m. liepos 30 d. prašymą, kuriame prašė leisti pakeisti investicijų planą – vietoje mėšlidės projektavimo darbų ir statybinių medžiagų įsigijimo įsigyti mėšlo krautuvą T-426. Agentūra 2007 m. vasario 2 d. pareiškėjai išsiuntė „Užklausimą dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-182718, 2007 m. vasario 27 d. – „Užklausimą dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-183722, kuriuose prašė pateikti motyvuotą paaiškinimą, kodėl buvo keičiamas veiklos planas. Pareiškėja 2007 m. kovo 19 d. pateikė „Paaiškinimą dėl veiklos plano keitimo“. 2007 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja įsigijo dar du mėšlo šalinimo transporterius KSG7-07 ir KSG9-01. 2008 m. liepos 18 d. pareiškėja pateikė Agentūrai Kasmetinę investicijų ataskaitą už 2006 metus. 2008 m. rugpjūčio 19 d. Agentūra pareiškėjos valdoje atliko patikrą vietoje (2008-08-19 Paraiškos / investicijų ataskaitos patikros vietoje ataskaita Nr. ESS/PVATA-13674), kurios metu ūkyje rastas nesumontuotas mėšlo šalinimo transporteris KSG7-07. Agentūra 2008 m. rugsėjo 1 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-261869 paprašė pareiškėjos atsiųsti paaiškinimą, kodėl nesumontuotas mėšlo šalinimo transporteris, bei nurodyti konkrečią datą, kada jis bus sumontuotas. 2008 m. rugsėjo 15 d. Agentūroje gautas pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad mėšlo šalinimo transporteris nesumontuotas, nes užsitęsė statybos paruošiamieji sumontavimo darbai, kurie bus baigti iki 2008 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja 2009 m. vasario 3 d. pateikė Agentūrai Kasmetinę investicijų ataskaitą už 2007 metus. 2009 m. vasario 26 d. Agentūra pareiškėjos valdoje atliko patikrą vietoje (Paraiškos / investicijų ataskaitos patikros vietoje ataskaita Nr. ESSS/PVATA-14387), kurios metu nustatė, kad mėšlo šalinimo transporteriai KSG7-02, KSG7-07 bei KSG9-01 nesumontuoti. 2009 m. kovo 16 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-280548 Agentūra paprašė pareiškėjos pateikti konkrečią datą, iki kada pareiškėja atsiųs mėšlo krautuvo įsigijimo dokumentus ir aplinkosaugos pažymą, paaiškinti, kodėl mėšlo transporteriai yra nesumontuoti, bei nurodyti konkrečią datą, iki kada jie bus sumontuoti, bei priminė tai, kad investicijos, kurias pareiškėja buvo numačiusi įgyvendinti pagal Nitratų direktyvą, turėjo būti atliktos iki 2009 m. balandžio 14 d. ir, jeigu pareiškėja nespėja įgyvendinti investicijų iki šio termino ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, paprašė pareiškėjos pateikti tai pagrindžiančius dokumentus. Agentūra 2009 m. balandžio 1 d. pareiškėjos valdoje atliko patikrą vietoje, kurios metu vėl nustatė, kad mėšlo šalinimo transporteriai nesumontuoti. Agentūra 2009 m. balandžio 17 d. išsiuntė pareiškėjai „Užklausimą dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-284212, kuriame prašė nurodyti konkrečią datą, iki kada pareiškėja atsiųs mėšlo krautuvo įsigijimo dokumentus ir Paraiškos VI dalies 2.6.3 punkte nurodytą pažymą, atsiųsti paaiškinimą, kodėl nesumontuoti mėšlo transporteriai, bei dokumentus, pagrindžiančius investicijų vėlavimo priežastis. 2009 m. gegužės 19 d. Agentūroje gautas pareiškėjos 2011 m. gegužės 17 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas užsitęsė dėl lėšų stygiaus ir pastatų perregistravimo dokumentų tvarkymo pažymai gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros, kad reikiamus dokumentus pareiškėja pateiks iki 2009 m. gruodžio 31 d., kad mėšlo krautuvo pagal Nitratų direktyvą nebeįsigis, kadangi jis ūkyje jau yra, o lėšos bus panaudotos mėšlidės statybai. Agentūra 2009 m. birželio 8 d. išsiuntė pareiškėjai „Užklausimą dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-290781, kuriame Pareiškėjos prašyta atsiųsti patikslintą investicijų planą su paaiškinimu dėl investicijų keitimo, leidimą ir komercinius pasiūlymus mėšlidės statybai iki 2009 m. birželio 10 d., aplinkosaugos pažymą iki 2009 m. gruodžio 31 d., paaiškinimą, kodėl nesumontuoti mėšlo transporteriai, bei nurodyti tikslią datą, iki kada jie bus sumontuoti. 2009 m. birželio 15 d. gautas pareiškėjos 2009 m. birželio 10 d. prašymas pratęsti terminą komercinių pasiūlymų pristatymui dėl mėšlidės įrengimo iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Agentūra 2009 m. birželio 18 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-291049 pareiškėjos prašė atsiųsti patikslintą investicijų planą su paaiškinimu dėl investicijų keitimo, paaiškinimą, kodėl nesumontuoti mėšlo transporteriai ir kada jie bus sumontuoti, bei leidimą ir komercinius pasiūlymus mėšlidės statybai iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Agentūra 2009 m. spalio 22 d. išsiuntė „Užklausimą dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-303677, kuriame, be tokio pat prašymo pateikti dokumentus, priminė, kad pareiškėja juos turėjo pateikti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. 2010 m. sausio 15 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų“ Nr. ESS/UPD-305233 Agentūra dar kartą prašė pareiškėjos pateikti šiuos dokumentus, priminė, kad juos pareiškėja privalėjo pateikti iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., bei paprašė pateikti pažymą iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento, kurią pareiškėja privalėjo pateikti iki 2009 m. gruodžio 31 d. 2010 m. birželio 8 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. ESS/UPD-314582, 2010 m. rugpjūčio 16 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. ESS/UPD-328132 bei 2010 m. lapkričio 23 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. ESS/UPD-331224 Agentūra pakartotinai paprašė atsiųsti dokumentus pagal Nitratų direktyvą, kurių prašyta 2009 m. Pareiškėja nuo 2009 metų birželio mėnesio iki 2011 metų kovo mėnesio į Agentūros paklausimus neatsakė. Agentūra 2011 m. sausio 13 d. „Užklausime dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. ESS/UPD-332092 pakartotinai paprašė atsiųsti dokumentus pagal Nitratų direktyvą, kurių prašyta ankstesniuose paklausimuose, informavo pareiškėją kad, vadovaujantis Administravimo taisyklių 2 punktu, paramos teikimo laikotarpis – tai laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki paskutinės išmokos išmokėjimo dienos, tačiau ne ilgesnis negu 5 metai, todėl galutinė data, iki kada pareiškėja turi galutinai atsiskaityti su Agentūra, yra 2011 m. vasario 14 d. 2011 m. kovo 17 d. Agentūroje gautas pareiškėjos 2011 m. kovo 14 d. prašymas pratęsti terminą Nitratų direktyvos įgyvendinimo užbaigimui, nurodant neužbaigimą lėmusias kliūtis. Agentūra 2011 m. balandžio 7 d. rašte „Dėl atsakymo į prašymą“ informavo pareiškėją, kad negali pratęsti atsiskaitymo termino iki prašomos datos, motyvuodama tuo, kad Administravimo taisyklių 2 punkte nurodyta, jog paramos teikimo laikotarpis – tai laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki paskutinės išmokos išmokėjimo dienos, tačiau ne ilgesnis negu 5 metai. Sprendimas skirti pareiškėjai paramą buvo priimtas 2006 m. balandžio 14 d., todėl paramos teikimo laikotarpis yra nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. Agentūra 2011 m. balandžio 27 d. pareiškėjos valdoje atliko patikrą vietoje (2011-04-27 „Žemės ūkio veiklos subjekto ūkio atitikties vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimams pagal KPP priemonę „Standartų laikymasis“ patikros vietoje ataskaita“), kurios metu nustatyta, kad pareiškėja nėra įsirengusi mėšlidės ir srutų kauptuvo, be to, nesumontuoti mėšlo šalinimo transporteriai KSG7-07, KSG9-01 ir KSG7-02. Agentūra 2011 m. gegužės 6 d. išsiuntė pareiškėjai „Užklausimą dėl papildomų dokumentų“, kuriame prašė per 10 darbo dienų pateikti paaiškinimą, kodėl nesumontuoti įsigyti mėšlo transporteriai, ir nurodyti konkrečią datą, iki kada jie bus sumontuoti. Atsakymo į paklausimą Agentūra negavo. Pažymėjo, jog Paraiškos administravimas buvo baigtas 2011 m. gegužės 24 d. Agentūra 2011 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. BR6-(3.82)-4732 informavo pareiškėją, jog kadangi pareiškėjos ūkyje nėra mėšlidės, ūkis neatitinka Administravimo taisyklių 8.2 punkte nurodyto reikalavimo, todėl, įvertinus Paraišką, priimtas sprendimas pareiškėjai pritaikyti 60 procentų sankciją. Sankcija buvo pritaikyta pagal Administravimo taisyklių 381.2.4 punktą. Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Taisyklės), 7.1.1, 13, 14.1 ir 16.2 punktais, iš pareiškėjos pareikalavo grąžinti 17 471,16 Lt skolą, taip pat nurodė, kad 447,47 Lt bus išskaičiuota būsimų išmokų mokėjimo metu, o 17 023,69 Lt pareikalavo pervesti į Agentūros banko sąskaitą. Agentūroje 2011 m. birželio 23 d. gautas pareiškėjos 2011 m. birželio 19 d. prašymas dėl termino pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ įgyvendinimo pratęsimo, adresuotas Ministerijai, kurį Agentūra persiuntė Ministerijai, ir 2011 m. birželio 29 d. rašte „Dėl prašymo persiuntimo“ informavo apie tai pareiškėją. Atsakovas nesutiko su teiginiu, kad sankcija pritaikyta, nesant pareiškėjos kaltės. Agentūra sankcijas pareiškėjai pritaikė pagrįstai, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 381.2.4 punktu. Pažymėjo, kad 2011 m. balandžio 27 d. pareiškėjos valdoje atliktos patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėja nėra įsirengusi mėšlidės ir srutų kauptuvo, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti sankciją, numatytą Administravimo taisyklių 381.2.4 punkte. Tuo tarpu pareiškėja apie reikalavimą, nustatytą Administravimo taisyklių 8.2 punkte, žinojo Paraiškos pateikimo dieną, t. y. 2005 m. spalio 28 d. Paraiškos VI dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 1 punkte pareiškėja pareiškė, kad yra susipažinusi su paramos lėšų teikimo taisyklėmis, o Paraiškos pateikimo dieną galiojusios Administravimo taisyklių redakcijos 8.2 punkte buvo įtvirtintas analogiškas reikalavimas. Pareiškėja turėjo pakankami laiko suplanuoti ir įgyvendinti mėšlidės statybas. Be to, pareiškėja 2006 m. kovo 18 d. pranešime nurodė, kad planuoja įsirengti 400 kub. m mėšlidės talpą. Pabrėžė, jog pareiškėja jau 2007 metais turėjo statybinių medžiagų mėšlidės statyboms, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų statyboms įgyvendinti. 2011 m. kovo 14 d. prašyme pareiškėja nurodė, kad iki 2011 m. vasario 28 d. nebuvo galimybės bet kokioms statyboms, nes ferma įsigyta ir jos įsigijimo procesas užsitęsė dėl dokumentų tvarkymo iki 2011 m. vasario 28 d., norint gauti leidimą statybai, dar užtruks. Nurodė, kad pareiškėja įsigijo fermą ir ėmėsi aktyvių veiksmų, vykdydama savo įsipareigojimus, tik pasibaigus galutiniam atsiskaitymo su Agentūra terminui, t. y. po 2011 m. vasario 14 d. (2011-02-28 įsigyta ferma, 2011-03-10 išsiųstas prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, paraiška LESTO Nr. ( - )). Pažymėjo, kad pareiškėja, būdama rūpestinga ir atidi ūkininkė, ir jau 2006 metais matydama sunkumus, su kuriais galima susidurti planuojant bei statant mėšlidę, turėjo ir galėjo iš anksto imtis aktyvių veiksmų, leisiančių įsipareigojimus įgyvendinti laiku. Be to, pareiškėja 2006 m. liepos 1 d. už 17 760 Lt įsigijo mėšlo šalinimo transporterį KSG7-02, o 2007 m. rugsėjo 13 d. – dar du mėšlo šalinimo transporterius KSG7-07 ir KSG9-01, iš viso už 17 920 Lt, tačiau iki paskutinės 2011 m. balandžio 27 d. vykdytos patikros vietoje mėšlo šalinimo transporteriai nebuvo sumontuoti. Tuo tarpu Agentūra siuntė raštus, kuriuose prašė nurodyti, kada transporteriai bus sumontuoti, tačiau pareiškėja į šį klausimą neatsakė ir transporterių nesumontavo. Toks elgesys rodo pareiškėjos nerūpestingumą, neatidumą, aplaidumą ir nenorą bendradarbiauti su Agentūra. Atsižvelgė į Administravimo taisyklių 2 punkte pateiktą paramos laikotarpio apibrėžimą ir padarė išvadą, jog galutinė data, iki kada pareiškėja turėjo galutinai atsiskaityti su Agentūra, yra 2011 m. vasario 14 d. Šio termino pabaiga yra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuriai įvykus išnyksta asmens teisė atlikti atitinkamus veiksmus. Todėl praleidus nustatytą terminą gali būti sprendžiamas tik šio termino atnaujinimo klausimas, o svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas šis terminas, turi egzistuoti ar atsirasti iki nustatyto termino pabaigos. Papildomai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A438-2272/2011) ir pabrėžė, jog pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo įsirengti mėšlidę dėl savo kaltės. Atkreipė dėmesį į tai, jog nors, pareiškėjos teigimu, ji negalėjo įgyvendinti įsipareigojimų dėl sveikatos problemų, tačiau nei su skundu teismui pateiktoje medicininių paslaugų lentelėje, nei su 2011 m. kovo 14 d. prašymu pateiktuose dokumentuose nėra aiškių duomenų apie pareiškėjos ilgalaikį nedarbingumą, o įvertinti pateiktos lentelės turinį, suteiktas paslaugas ir diagnozes ir pagal tai nustatyti pareiškėjos nedarbingumo trukmę Agentūra neturi kompetencijos. Nesutiko su teiginiu, kad neatsakė į pareiškėjos, ji 2011 m. kovo 14 d. prašymą pratęsti terminą Nitratų direktyvos įgyvendinimo užbaigimui, nes Agentūra atsakė 2011 m. balandžio 7 d. rašte Nr. BR6-(10.65)-3189. Pažymėjo, kad neturi informacijos apie pareiškėjos skundo Komisijai pateikimo datą, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėja praleido Agentūros Sprendimo apskundimo terminą.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 74–78) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodė, kad Agentūra Paraiškos administravimą vykdė, vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis, kurių 8 punkte nurodyti reikalavimai, kuriuos privalo atitikti pareiškėjas, įgyvendinantis Nitratų direktyvą. Pareiškėja, įgyvendinanti Nitratų direktyvą, neatitiko Administravimo taisyklių 8.2 punkte nurodyto reikalavimo. Tuo tarpu Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas įvertinamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) pažymą apie ūkio Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktuose išvardytų reikalavimų atitikimą ar neatitikimą. Pareiškėja, teikdama Paraišką, pasirašė pareiškėjo deklaraciją, taip patvirtindama, kad susipažino su paramos lėšų teikimo tvarka ir prisiėmė įsipareigojimą, pasibaigus investiciniam laikotarpiui, kurio trukmė įgyvendinant Nitratų direktyvą yra treji metai (Administravimo taisyklių 11.1 p.), pateikti RAAD pažymą apie ūkio Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktuose išvardytų reikalavimų atitikimą. Pažymėjo, kad, remiantis Administravimo taisyklėmis, investicinis laikotarpis – laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki paskutinės investicijos, įgyvendinamos paramos lėšomis, atlikimo dienos, o paramos teikimo laikotarpis pagal šią priemonę – laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki paskutinės išmokos išmokėjimo dienos, tačiau ne ilgesnis negu 5 metai. Sprendimas skirti paramą pareiškėjai priimtas 2006 m. balandžio 14 d., todėl investicinis laikotarpis pasibaigė 2009 m. balandžio 14 d., o pareiškėja jau iki šio termino pabaigos, kaip ir buvo įsipareigojusi Paraiškoje, turėjo pateikti Agentūrai minėtą RAAD pažymą. Kadangi, vadovaujantis Administravimo taisyklių 383 punktu, pasibaigus investiciniam laikotarpiui ir užtrukus projekto įgyvendinimui, paramos gavėjo prašymu investicijų įgyvendinimo terminas gali būti nustatomas individualiai, atsižvelgiant į paramos gavėjo Agentūrai nurodytas vėlavimo priežastis, tačiau neturi viršyti nustatyto paramos teikimo laikotarpio (pareiškėjos atveju paramos teikimo laikotarpis baigėsi 2011-04-14), padarė išvadą, jog vėliausiai, iki kada pareiškėja Agentūrai turėjo pateikti RAAD pažymą apie ūkio Administravimo taisyklių 8.2 ir 8.4 punktuose išvardytų reikalavimų atitikimą, buvo 2011 m. balandžio 14 d., todėl pareiškėjai terminas Nitratų direktyvos įgyvendinimui pabaigti buvo maksimaliai pratęstas 2 metus, t. y. iki 2011 m. balandžio 14 d., tačiau apie šį svarbų faktą pareiškėja savo skunduose neužsiminė. Agentūra 2009 m. gegužės 19 d. (reg. Nr. BR5.1-24819) buvo gavusi pareiškėjos paaiškinimą, kad dokumentus, patvirtinančius projekto užbaigimą, ji pateiks iki 2009 m. gruodžio 31 d., tačiau iki nurodytos datos dokumentai Agentūrai nebuvo pateikti. Agentūra iki paramos teikimo termino pabaigos, t. y. iki 2011 m. balandžio 14 d., pareiškėjai išsiuntė keletą paklausimų, kuriuose prašė pateikti trūkstamus dokumentus (2010-01-15 Nr. ESS/UPD-305233, 2010-04-15 Nr. ESS/UPD-308962, 2010-06-08 Nr. ESS/UPD-314582, 2010-08-16 Nr. ESS/UPD-328132, 2010-11-23 Nr. ESS/UPD-331224, 2011-01-13 Nr. ESS/UPD-332092), tačiau atsakymų į siųstus paklausimus negavo. Pasibaigus paramos teikimo laikotarpiui ir maksimaliam terminui Nitratų direktyvos įgyvendinimui pabaigti (pareiškėjai terminas maksimaliai buvo pratęstas 2 metus), 2011 m. balandžio 27 d. Agentūros Kontrolės departamento Šiaulių patikrų vietoje skyrius atliko patikrą pareiškėjos ūkyje. Atlikus patikrą buvo parengta 2011 m. balandžio 27 d. ataskaita Nr. 134, kurioje nurodyta, kad ūkyje neįrengtos mėšlidės. Tuo tarpu kadangi ūkyje nėra mėšlidės, darytina išvada, jog pareiškėjos ūkis neatitinka Administravimo taisyklių 8.2 punkte nurodytų reikalavimų. Nesutiko su teiginiais, kad skundžiamas Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Pažymėjo, kad dėl tokio pobūdžio dokumento taisyklėse viešojo administravimo subjektui nustatyti konkretūs reikalavimai ir skundžiamas Agentūros Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009). Teigė, jog šiuo atveju iš viso nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas Agentūros Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi šis sprendimas yra pagrįstas ir teisės aktų reikalavimais, ir faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja prašo panaikinti Ministerijos Sprendimą, kuriame konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo pratęsti pareiškėjai Nitratų direktyvos įgyvendinimo terminą. Tačiau pareiškėja nei kreipdamasi į Ministeriją, nei į Komisiją neskundė Agentūros Sprendimo. Ministerija, gavusi pareiškėjos prašymą, vadovaudamasi VAĮ, jį priėmė ir išnagrinėjo, t. y. atsakė į prašymą, tačiau naujo sprendimo pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė. Ministerija, remdamasi teisės aktų reikalavimais ir faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjai išsamiai paaiškino, kodėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą pratęsti Nitratų direktyvos įgyvendinimo terminą. Ministerijos Sprendimo teisėtumą patvirtino Komisija ginčijamame sprendime. Pabrėžė, kad pareiškėjos veiksmai Agentūros, kaip paramą administruojančios institucijos, atžvilgiu, vengiant atsakyti į siunčiamus paklausimus ir taip delsiant informuoti apie užtrukusį prisiimtų įsipareigojimų pagal priemonę įgyvendinimą, negali būti laikomi tinkamu priemonės įgyvendinimo pavyzdžiu (tai Ministerija pareiškėjai nurodė ir savo rašte). Pareiškėja taip pat nutylėjo faktą, kad Agentūra maksimaliai buvo pratęsusi Nitratų direktyvos įgyvendinimo terminą pareiškėjai, taip pat nepaaiškino, kodėl Agentūros Sprendimas tapo ginčytinu, kai nuo jo priėmimo praėjęs beveik pusės metų terminas.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu (t. II, b.l. 145–162) bylą dalyje dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

22Nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja praleido terminą pastatyti mėšlides iki 2009 m. balandžio 14 d., t. y. nevykdė, be kita ko, Paraiškoje ir veiklos plane prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėja žinojo apie tai, kad turėjo įrengti mėšlides, jai apie tai buvo ne kartą priminta. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2009 m. gegužės 17 d. paaiškinime apie savo ligas, kurias nurodė atsakovui bei Ministerijai kaip, teismo vertinimu, pagrindinę priežastį pratęsti terminą įrengti mėšlides bei įvykdyti Nitratų direktyvos reikalavimus, nė neužsiminė ir anksčiau apie jas taip pat nė karto neužsiminė. Dar daugiau, atsakovas 2009 m. birželio 8 d. paklausime Nr. ESS/UPD-290781, 2009 m. birželio 18 d. paklausime Nr. ESS/UPD-291049, 2009 m. spalio 22 d. paklausime Nr. ESS/UPD-303677, 2010 m. sausio 15 d. paklausime Nr. ESS/UPD-305233, 2010 m. balandžio 15 d. paklausime Nr. ESS/UPD-308962, 2010 m. birželio 8 d. paklausime Nr. ESS/UPD-314582, 2010 m. rugpjūčio 16 d. paklausime Nr. ESS/UPD-328132, 2010 m. lapkričio 23 d. paklausime Nr. ESS/UPD-331224, 2011 m. sausio 13 d. paklausime Nr. ESS/UPD-332092, be kita ko, klausė pareiškėjos apie mėšlidės statybų eigą (komercinius pasiūlymus mėšlidės statybai), Nitratų direktyvos reikalavimų įvykdymą, tačiau pareiškėja nuo 2009 m. birželio 10 d., kai pateikė prašymą pratęsti terminą komercinių pasiūlymų pristatymui dėl mėšlidės įrengimo iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., tik 2011 m. kovo 14 d. prašyme, t. y. beveik po dvejų metų, prašė pratęsti terminą Nitratų direktyvos įgyvendinimo užbaigimui iki 2011 m. rugsėjo 30 d., nurodė neužbaigimą lėmusias kliūtis. Pažymėjo, jog apie savo ligas pareiškėja pirmą kartą užsiminė tik pastarajame 2011 m. kovo 14 d. prašyme. Teismas vertino, kad toks pareiškėjos „bendravimas“ su atsakovu tik parodo pareiškėjos itin didelį neatsakingumą jos prisiimtų pareigų vykdymo atžvilgiu. Nurodė, jog Agentūra 2011 m. balandžio 7 d. rašte Nr. BR6-(10.65)-3189 „Dėl atsakymo į prašymą“, be kita ko, informavo pareiškėją, kad negali pratęsti atsiskaitymo termino iki prašomos datos, kadangi, atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 2 punktą, paramos teikimo laikotarpis yra nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. Šiame rašte taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėja šio rašto neskundė. Pažymėjo, jog tiek Ministerija 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendime Nr. 3IN-M-697-1079, tiek Komisija 2011 m. spalio 3 d. sprendime Nr. 3R-251(AG-217/05-2011), kuriuos pareiškėja skundžia teismui, iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir Agentūra 2011 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. BR6-(10.65)-3189, netenkino pareiškėjos skundo, atsižvelgiant į Administravimo taisyklių 2 punkto nuostatas. Teismas sutiko su skundžiamuose sprendimuose išdėstytais argumentais, kad termino pareiškėjai pratęsti nebuvo galima, nes taip būtų pažeistos imperatyvios Administravimo taisyklių 2 ir 383 punktų nuostatos. Taip pat vertino, jog pareiškėjos „bendravimas“ su atsakovu nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2011 m. kovo 14 d. prasilenkia su protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktos aplinkybės, įskaitant ir dėl ligų, vertintinos kritiškai ir pačios savaime negalėtų būti pagrindu pratęsti terminą, net jeigu jį būtų įmanoma pratęsti pagal Administravimo taisyklių nuostatas (o tai nėra įmanoma). Konstatavo, kad Ministerijos Sprendimas bei Komisijos Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

23Pažymėjo, kad Agentūra 2011 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. BR6-(3.82)-4732 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ pareiškėjai, be kita ko, nurodė, kad 2011 m. balandžio 27 d. atlikus pareiškėjos ūkio patikrą vietoje nustatyta, jog ūkyje nėra mėšlidės, ir padaryta išvada, jog pareiškėjos ūkis neatitinka Administravimo taisyklių 8.2 punkte nurodyto reikalavimo; įvertinus Paraišką, pareiškėjai pritaikyta 60 procentų sankcija visai paramos sumai; sankcija numatyta Administravimo taisyklių 381.2.4 punkte, kuriame įtvirtinta, kad, jeigu nepastatyta mėšlidė / srutų kauptuvas arba kai pastatytoje telpa mažiau negu 25 procentai reikalingo mėšlo ar srutų kiekio, paramos suma mažinama 60 procentų; Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 7.1.1, 13, 14.1 ir 16.2 punktais, reikalauja grąžinti 17 471,16 Lt skolą (17 023,69 Lt turi būti pervesti į Agentūros banko sąskaitą, kita skolos dalis – 447,47 Lt bus išskaičiuota būsimų išmokų mokėjimo metu). Šiame sprendime taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. Teismas pabrėžė, kad Agentūros Sprendimo pareiškėja nei Ministerijai, nei Komisijai neskundė. Pareiškėja tik prašė Ministerijos (o vėliau – Komisijos) pratęsti terminą Nitratų direktyvos įgyvendinimo pabaigimui iki 2011 m. lapkričio 30 d. Nustatė, kad pareiškėja skundžiamą Agentūros Sprendimą paštu gavo 2011 m. gegužės 30 d., todėl pareiškėja, kuri į teismą su pirminiu skundu kreipėsi 2011 m. spalio 25 d., praleido terminą skundui paduoti dėl Agentūros Sprendimo, o šio termino atnaujinti neprašė. Konstatavo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu, byla dalyje dėl pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo panaikinti Agentūros Sprendimą nutrauktina.

24Nurodė, jog kadangi reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, t. y. grąžinti pareiškėjai išieškotas sankcijas – iš viso 7 085,02 Lt į pareiškėjos atsakovui nurodytą banko sąskaitą ir panaikinti visas pareiškėjai pritaikytas sankcijas, susijusias su Nitratų direktyvos įgyvendinimu, yra išvestinis, netenkinus pareiškėjos prašymų panaikinti Ministerijos Sprendimą, Komisijos Sprendimą bei Agentūros Sprendimą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

25Kadangi pareiškėjos naudai sprendimas nebuvo priimtas, jos prašymas priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintas.

26III.

27Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 179–182), kurį patikslino (t. II, b.l. 193–199), prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą ir panaikinti Agentūros Sprendimą bei priimti naują sprendimą, taip pat panaikinti Ministerijos Sprendimą, Komisijos Sprendimą. Taip pat pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 150 Lt. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.

28Taip pat pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta byla dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo. Pabrėžia, jog imperatyvią prievolę pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka gali nustatyti tik įstatymas, o ne poįstatyminis teisės aktas. Tuo tarpu svarbia termino atnaujinimui aplinkybe laikytina tai, kad institucija nenurodo arba netinkamai nurodo akto apskundimo tvarką. Pažymi, jog Agentūros Sprendimo pavadinime netgi nėra nurodytas pavadinimas „sprendimas“, o tai vertintina kaip klaidinanti aplinkybė skundo padavimo teismui termino skaičiavimo prasme. Nurodo, kad viena iš plačiausiai taikomų dispozityvumo principo išraiškos formų yra taikos sutarties institutas, o šiuo atveju pareiškėja ir siekė, kad klausimas būtų išspręstas šiuo būdu, žinodama, kad anksčiau ar vėliau mėšlidę teks pastatyti. Nurodo, kad teismas turi ir pareigas – priimti nagrinėti bylą ir priimtą teisėtą, pagrįstą bei teisingą sprendimą, ko negalima pasakyti apie pirmosios instancijos teismą, kurio priimtas sprendimas pareiškėjos atžvilgiu nesukuria teisinių pasekmių, yra vienašališkas, priimtas ignoruojant pateiktus įrodymus, juos iškreipiant, dėl jų nepasisakant. Pažymi, jog prašė, priimant sprendimą, remtis analogiškų bylų sprendimo pagrindais ir teismine praktika šio pobūdžio administracinėse bylose, teisingumo ir proporcingumo principais. Pabrėžia, jog taisyklių, kurios detaliai reglamentuotų ekonominių sankcijų skyrimo procedūras, nebuvimas yra teisės spraga.

29Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 1–4) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 6–12) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

31Papildomai pažymi, kad pareiškėja nei viename iš savo paaiškinimų Agentūrai neužsiminė apie savo sveikatos būklę. Pabrėžia, jog Agentūros Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, o konkretūs reikalavimai tokio pobūdžio dokumentams nustatyti Taisyklėse.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 29 d. pareiškėja Agentūrai pateikė paraišką paramai, pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ (reg. Nr. 056F1003813532) (toliau – ir Paraiška), gauti. Pareiškėja pasirinko įgyvendinti Pieno bei Nitratų direktyvų reikalavimus. Teikdama Paraišką, pareiškėja įsipareigojo, kad pasibaigus investiciniam laikotarpiui, kurio trukmė trys metai, pateiks RAAD pažymą, kad jos ūkis atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 3D-496 patvirtintų Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Standartų laikymasis“ administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 8.2 ir 8.4 punktus. 2006 m. balandžio 14 d. buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjai paramą. Suėjus paramos teikimo laikotarpiui, Agentūra, nustačiusi, jog Pareiškėja neįvykdė prisiimtų įpareigojimų ? praleido terminą mėšlidei per investicinį terminą, t. y. iki 2009 balandžio 14 d. pastatyti ? priėmė sprendimą, susigrąžinti 60 procentų paramos sumos.

35Pažymėtina, jog pareiškėja neginčija fakto, kad neįvykdė įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė gaudama paramą, t. y. praleido terminą mėšlidėms įrengti. Pareiškėja siekia įrodyti, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti pratęstas.

36Nagrinėjamoje byloje aktualios Administravimo taisyklių, kurios detalizuoja paramos pagal Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ administravimo tvarką, nuostatos. Būtent vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis, Agentūra priėmė pareiškėjos ginčijamą 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-4732 „Dėl išmokėtos išmokos grąžinimo“.

37Administravimo taisyklių 11.1 punktas numato, kad vykdant Nitratų direktyvą investicinio laikotarpio trukmė – 3-eji metai. Per šį laikotarpį pareiškėjas, įgyvendinantis Nitratų direktyvą, privalo atitikti, be kita ko, reikalavimą, kad mėšlidėse turės tilpti bent 6 mėnesius kauptas galvijų, arklių ir avių mėšlas (8 mėnesius – kiaulininkystės ar paukštininkystės ūkyje) (Administravimo taisyklių 8.2 punktas). Jeigu paramos gavėjas, pasibaigus investiciniam laikotarpiui, neatitinka visų Nitratų direktyvos reikalavimų, išvardytų taisyklių 8 punkte, jis turi grąžinti išmokėtą paramą (Administravimo taisyklių 38 punktas). Grąžinamos išmokėtos paramos dydžiai priklauso nuo to, ar mėšlidės pastatytos, ir kiek jose telpa mėšlo. Tuo atveju, jeigu nepastatyta mėšlidė/srutų kauptuvas arba kai pastatytoje telpa mažiau nei 25 procentų reikalingo mėšlo ar srutų kiekio, paramos suma mažinama 60 procentų (Administravimo taisyklių 38¹.2.4. punktas). Pasibaigus investiciniam laikotarpiui ir užtrukus projekto įgyvendinimui, paramos gavėjo prašymu investicijų įgyvendinimo terminas gali būti nustatomas individualiai, atsižvelgiant į paramos gavėjo Agentūrai nurodytas vėlavimo priežastis, tačiau neturi viršyti nustatyto paramos teikimo laikotarpio (Administravimo taisyklių 383 punktas). Paramos teikimo laikotarpis ? laikotarpis nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos iki paskutinės išmokos išmokėjimo dienos, tačiau ne ilgesnis nei 5 metai (Administravimo taisyklių 2 punktas).

38Vadovaujantis šiomis Administravimo taisyklių nuostatomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog Agentūra nustačiusi, jog pareiškėja neatliko veiksmų, kad per investicinį laikotarpį atitiktų Administravimo taisyklių 8.2 punkto reikalavimą ir nepastatė mėšlidės, turėjo teisę paskirti Administravimo taisyklių 38¹.2.4. punkte numatytą sankciją – 60 procentų paramos sumos sugrąžinimo.

39Atsižvelgiant į tai, jog Administravimo taisyklės numato galimybę pareiškėjui, kuris Agentūrai nurodo objektyvias vėlavimo nustatytu laiku įgyvendinti direktyvų reikalavimus priežastis, nustatyti individualų, t. y. ilgesnį terminą, investicijų įgyvendinimui, tačiau jis negali viršyti nustatyto paramos teikimo laikotarpio, t. y. ne ilgiau nei 5 metų, teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra pagrįstai Administravimo taisyklių 383 punktą aiškina kaip nustatantį, jog, pasibaigus investiciniam laikotarpiui, paramos gavėjo prašymai nustatyti individualų investicijų įgyvendinimo terminą, negali būti tenkinami, nepriklausomai nuo to, kokias vėlavimo įgyvendinti investicijas nurodo paramos gavėjas.

40Šis penkerių metų terminas laikytinas naikinamuoju, kuriam suėjus, išnyksta galimybė jį atnaujinti, nes Administravimo taisyklės nenumato, jokių šio termino pratęsimo ar atnaujinimo galimybių. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl termino pratęsimo, kuriame kaip vieną pagrindinių priežasčių, neleidusių laikų įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimų, nurodė ženklų sveikatos pablogėjimą, pareiškėja pateikė pasibaigus paramos teikimo laikotarpiui, Agentūra pagrįstai šio prašymo netenkino ir priėmė 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą „Dėl išmokėtos paramos grąžinimo“ Nr. BR6-(3.82)-4732.

41Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai siųstame Agentūros Sprendime buvo nurodyta ir jo apskundimo tvarka, informuojant pareiškėją, kad Agentūros Sprendimą ji turi teisę raštu per 20 darbo dienų apskųsti Ministerijai arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar, per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos, administraciniam teismui. Pareiškėja šia apskundimo teise nepasinaudojo. 2011 m. birželio 19 d. ji prašymu „Dėl termino pagal Agentūros standartų laikymosi programą įgyvendinimo pratęsimui“ kreipėsi į Ministeriją, prašydama pratęsti terminą Nitratų direktyvos įgyvendinimo pabaigimui iki 2011 m. lapkričio 30 d. Ministerija 2011 m. rugpjūčio 3 d. atsakymu „Dėl prašymo pratęsti priemonės įgyvendinimą“ nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl Nitratų direktyvos neįgyvendinimo laiku, negali būti laikomos pateisinančiomis termino mėšlidėms pastatyti praleidimą, ir į tai, kad pareiškėjos veiksmai Agentūros atžvilgiu, vengiant atsakyti į siunčiamus paklausimus ir delsiant informuoti apie užtrukusį prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, negali būti laikomi tinkamu priemonės įgyvendinimo pavyzdžiu, bei į tai, kad visiems paramos gavėjams suteikiamos vienodos sąlygos paramai gauti, galimybės patenkinti pareiškėjos prašymą ir pratęsti Nitratų direktyvos įgyvendinimo termino nėra. Šiame atsakyme Ministerija dar kartą informavo pareiškėją apie galimybę apskųsti Agentūros Sprendimą, tačiau pareiškėja teise skųsti Agentūros Sprendimą dėl grąžintinų išmokų nepasinaudojo. Vietoje to, ji kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti Ministerijos 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir įpareigoti Ministeriją pakartotinai nagrinėti pareiškėjos 2011 m. birželio 19 d. prašymą „Dėl termino pagal Agentūros standartų laikymosi programą įgyvendinimo pratęsimui“. Komisija 2011 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 3R-251 (AG-217/05-2011), kurį pareiškėja gavo 2011 m. spalio 5 d., pareiškėjos skundą atmetė. Kartu nurodė pareiškėjai, kad Komisijos Sprendimas, per 20 dienų nuo jo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

42Į Vilniaus apygardos administracinį teismą, su pirminiu pareiškimu, kuriuo prašė pratęsti terminą skundui dėl Komisijos Sprendimo pateikti, pareiškėja kreipėsi 2011 m. spalio 25 d., t. y. nepraleidusi Komisijos Sprendimo apskundimo termino. Tačiau vėlesniame pareiškėjos paduotame ir patikslintame skunde, pareiškėja pateikė prašymą panaikinti ne tik Komisijos Sprendimą, bet ir Ministerijos bei Agentūros sprendimus, kurių apskundimo terminai jau buvo pasibaigę. Pareiškėja taip pat pateikė prašymus įpareigoti Agentūrą grąžinti pareiškėjai išieškotas sankcijas (7 085,02 Lt), bei pareiškėjos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl Agentūros Sprendimo panaikinimo priimtas praleidus nustatytą padavimo terminą, o pareiškėja neprašė jo atnaujinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu nutraukė bylą šioje skundo dalyje.

44Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįstai nutrauktos bylos šioje skundo dalyje, pažymėtina, jog, pirma, nagrinėjamu atveju, byla dėl šio pareiškėjos reikalavimo nutraukta ne dėl to, jog ji nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kaip nurodo pareiškėja, o todėl, kad ji praleido skundo administraciniam teismui padavimo terminą, taip pažeisdama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Antra, pareiškėjos argumentai, neva institucijos (tiek Agentūra, tiek Ministerija) netinkamai nurodė akto apskundimo tvarką, atmestini kaip nepagrįsti, nes tiek Agentūros, tiek Ministerijos sprendimuose apskundimo tvarka buvo aiškiai nurodyta, informuojant pareiškėją, kokiai institucijai ir per kokį terminą gali būti paduodamas skundas, nurodant apskundimo tvarką reglamentuojančius įstatymus. Kartu teisėjų kolegija paaiškina, kad 2010 m. lapkričio mėn. 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, kuriuo pareiškėja prašė remtis, šiuo atveju negali būti taikomas, nes bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjos nurodytoje byloje teismas nustatė, kad paramos gavėjui nepristačius mokėjimo prašymo laiku, Agentūros siunčiami pranešimai dėl praleisto termino buvo netikslūs, t. y. buvo sunku suprasti, apie kokį mokėjimo laikotarpį kalbama, pati Agentūra pranešimą išsiuntė tik praėjus pusmečiui nuo termino mokėjimo prašymo pateikimui pabaigos, nenustatė papildomo termino šiam reikalavimui įvykdyti, nors pagal Administravimo aprašą, tokią pareigą turėjo. Tuo tarpu paramos gavėjas operatyviai reagavo į Agentūros raštus dėl pastebėtų neatitikimų pašalinimų, aktyviai domėjosi programos įgyvendinimo procesu. Būtent dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad Agentūra netinkamai atliko jai priskirtas funkcijas ir panaikino Agentūros sprendimą, kuriuo paramos gavėjui skirta sankcija. Nagrinėjamoje byloje nustatytos visiškai kitokios aplinkybės – Agentūra pareiškėją ne kartą informavo dėl praleistų mėšlidės pastatymo terminų, paklausimai buvo siunčiami pakartotinai, juose aiškiai nurodyti reikalavimai, kurių pareiškėja dar neįgyvendino. Nepaisant to, pareiškėja ne tik nesiėmė aktyvių veiksmų reikalavimų įgyvendinimui ar savalaikiam prašymui dėl individualaus termino reikalavimams įgyvendinti nustatymo, bet ir, ignoruodama Agentūros paklausimus, į juos nereagavo. Todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo Agentūros Sprendimui panaikinti.

45Apeliaciniame skunde pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui, taip pat teigia, jog Agentūros Sprendimas tokiu aktu negali būti laikomas, nes jame tik nurodoma, kad pareiškėjai pritaikoma sankcija ir ji turi sumokėti skolą. Atkreiptinas dėmesys, jog Agentūros Sprendime nurodyta, kad pareiškėja, pateikdama paraišką, prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, t. y. savo ūkyje pastatyti atitinkamos talpos mėšlides. Agentūrai atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad mėšlidė nėra įrengta. Kadangi mėšlidė nebuvo pastatyta, padaryta išvada, jog pareiškėjos ūkis neatitinka Administravimo taisyklių reikalavimų, todėl taikytina Administravimo taisyklėse numatyta sankcija. Sprendime nurodyti Administravimo taisyklių punktai, remiantis kuriais, atlikti konkretūs veiksmai, motyvai išdėstyti aiškiai, jų yra pakankamai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, publikuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, P. 192–215, 329–340), Agentūros Sprendimą vertina kaip atitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

46Remiantis tuo kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprašė atnaujinti praleisto skundo administraciniam teismui dėl Agentūros Sprendimo padavimo termino, pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylą šioje skundo dalyje, paliekamas nepakeistas.

47Pareiškėja apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Ministerijos Sprendimą ir Komisijos Sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Ministerija, tiek Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, atsižvelgusi ginčo aplinkybes, ginčo atveju aktualų teisinį reglamentavimą, priėmė motyvuotus, teisėtus ir pagrįstus sprendimus, pareiškėjos skundus atmesti, todėl teisinio pagrindo panaikinti Ministerijos ir Komisijos Sprendimų nėra.

48Kitas du pareiškėjos reikalavimas ? įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą ir grąžinti pareiškėjai išieškotas sankcijas ? yra tiesiogiai susijęs ir išvestinis iš reikalavimo panaikinti Agentūros Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bylą dalyje dėl Agentūros Sprendimo nutraukus, reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą taip pat negali būti tenkinamas.

49Pirmosios instancijos teismui nusprendus bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Agentūros Sprendimą nutraukti ir likusioje dalyje skundą atmetus, o apeliacinės instancijos teismui sprendimą palikus nepakeistą, akivaizdu, kad byloje sprendimas pareiškėjos naudai nebuvo priimtas, todėl, kaip nepagrįstas, atmestinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

50Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą atmesti.

53Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai D. M.,... 4. atsakovo atstovui G. Ž.,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens atstovei G. K.,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėja D. M. skundu (t. I, b.l. 2–6), kurį patikslino (t. I, b.l.... 10. 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio... 11. 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir... 12. 3) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir... 13. 4) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, t. y. grąžinti... 14. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas –... 15. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m.... 16. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 100–102) skundą... 17. Nurodė, kad 2005 m. spalio 29 d. Agentūroje gauta pareiškėjos 2005 m.... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l.... 19. Nurodė, kad Agentūra Paraiškos administravimą vykdė, vadovaudamasi... 20. II.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu (t.... 22. Nurodė, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog... 23. Pažymėjo, kad Agentūra 2011 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. BR6-(3.82)-4732... 24. Nurodė, jog kadangi reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują... 25. Kadangi pareiškėjos naudai sprendimas nebuvo priimtas, jos prašymas... 26. III.... 27. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 179–182), kurį... 28. Taip pat pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nutraukta... 29. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 1–4)... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 31. Papildomai pažymi, kad pareiškėja nei viename iš savo paaiškinimų... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 29 d. pareiškėja Agentūrai pateikė... 35. Pažymėtina, jog pareiškėja neginčija fakto, kad neįvykdė... 36. Nagrinėjamoje byloje aktualios Administravimo taisyklių, kurios detalizuoja... 37. Administravimo taisyklių 11.1 punktas numato, kad vykdant Nitratų direktyvą... 38. Vadovaujantis šiomis Administravimo taisyklių nuostatomis ir byloje... 39. Atsižvelgiant į tai, jog Administravimo taisyklės numato galimybę... 40. Šis penkerių metų terminas laikytinas naikinamuoju, kuriam suėjus,... 41. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai siųstame Agentūros Sprendime buvo... 42. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą, su pirminiu pareiškimu, kuriuo... 43. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas dėl Agentūros Sprendimo... 44. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl neva nepagrįstai nutrauktos... 45. Apeliaciniame skunde pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo... 46. Remiantis tuo kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja ir... 47. Pareiškėja apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Ministerijos... 48. Kitas du pareiškėjos reikalavimas ? įpareigoti atsakovą priimti naują... 49. Pirmosios instancijos teismui nusprendus bylą dalyje dėl pareiškėjos... 50. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 52. pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą atmesti.... 53. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą... 54. Nutartis neskundžiama....