Byla 2-1520/2013
Dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys Vichiunai Nordic AS, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, G. P., kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditoriaus) UAB „SPBI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3515-258/2013 pagal pareiškėjos UAB „SPBI“ skundą atsakovei BAB „Vievio paukštynas“ dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys Vichiunai Nordic AS, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, G. P., kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius pateikė teismui skundą, kuriame, be kita ko, prašė pripažinti BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimą nepritarti įmonės bankroto administratoriaus nutarimo projektui bei nutarimą tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą ir įpareigoti bankroto administratorių teikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl BAB „Vievio paukštynas“ likvidavimo atidėjimo 6 mėnesiams negaliojančiais. Skundo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013 m. sausio 7 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto nutarimų vykdymą kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindė tuo, kad skundžiamo nutarimo pagrindu administratorius yra įpareigotas kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros atidėjimo šešiems mėnesiams, todėl nesustabdžius skundžiamų nutarimų vykdymo, kol įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje, o teismui pripažinus BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto nutarimus negaliojančiais, galėtų būti nepagrįstai pratęstas įmonės likvidavimo procedūros terminas, o tai sukeltų papildomų ginčų tarp kreditorių, nepagrįstai apsunkintų ir užvilkintų BAB „Vievio paukštynas“ bankroto bylos procedūrą bei teismo sprendimo šioje civilinėje byloje vykdymą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatęs, kad pareiškėjos prašymas sustabdyti kreditorių komiteto nutarimo įpareigoti bankroto administratorių teikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl BAB „Vievio paukštynas“ likvidavimo atidėjimo iš esmės yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atidėjus BAB „Vievio paukštynas“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama klausimo svarstymą iki bus išspręstas klausimas dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimo tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą pripažinimo negaliojančiu; kad tiek kreditorių komiteto nariai, kurie vienbalsiai priėmė nutarimą tęsti įmonės veiklą, tiek pats administratorius mano, kad aktyvi ūkinė komercinė atstatomoji įmonės veikla galėtų lemti bendrovės turtinės ir finansinės padėties pagerėjimą; po bankroto bylos iškėlimo įmonėje dirba 235 darbuotojai, o nutraukus įmonės ūkinę komercinę veiklą, visi darbuotojai turėtų būti atleisti, o tai sukeltų itin dideles neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes; skundžiamo kreditorių nutarimo vykdymo sustabdymas prieštarautų ir viešajam interesui, skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Pareiškėja (kreditorius), nesutikdama su skundžiama nutartimi, padavė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismo nurodytas atsisakymo pagrindas, esą kitoje byloje yra sustabdytas bankroto ir likvidavimo statuso nustatymo klausimo sprendimas, yra susijęs su šioje byloje keliamais materialiaisiais reikalavimais, tačiau teismo nurodyta aplinkybė iš esmės neužtikrina, kad pareiškėjai galimai palankus teismo sprendimas galės būti tinkamai ir laiku įvykdytas, ar kad sprendimo įvykdymas nebus iš esmės apsunkintas.
  2. Nors Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atidėjo BAB „Vievio paukštynas“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama klausimo svarstymą iki kol bus išspręsta byla, tačiau tai neužkerta kelio

    9administratoriui vykdyti 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimą.

  3. Jeigu skundžiamas 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimas būtų įgyvendintas, o nutarimai pripažinti negaliojančiais, tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų sudėtingesnis ir pareikalautų papildomų bylos dalyvių išteklių.
  4. Teismas turėtų spręsti civilinėje byloje pareikštus prašymus, neatsižvelgdamas į kitų paraleliai vykstančių bylų aplinkybes, tačiau tik vertindamas esamoje byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes.

10Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą su paduotu atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsileipimą į atskirąjį skundą pagrindė šiais motyvais:

  1. Teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjos prašytas laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pareiškėja neįrodė, kad nesustabdžius nutarimų vykdymo, gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomu šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas.
  3. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą stabdyti kreditorių nutarimo tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą vykdymą.
  4. Teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamo nutarimo sustabdymas prieštarautų viešėjam interesui, nes šį nutarimą vienbalsiai priėmė bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nariai, byloje pateikti duomenys, kad aktyvi ūkinė komercinė veikla gali lemti įmonės turtinės ir finansinės padėties pagerėjimą, o nutraukus ūkinę komercinę veiklą turėtų būti atleisti net 235 darbuotojai. Taigi tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas akivaizdžiai neatitiktų proporcingumo, o taip pat ir bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

14Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti 2013 m. sausio 7 d. BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių komiteto nutarimų vykdymą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio (skundo) reikalavimais, kurių taikymas yra realiai įmanomas ir kurių netaikius, yra reali grėsmė, kad būsimo teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuria būtų patenkintas skundas ir skundžiami nutarimai pripažinti negaliojančiais, vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė. Kita vertus, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens (asmenų) teises labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra, t. y. jeigu pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

16Apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad BAB „Vievio paukštynas“ bankroto byloje Nr. 2-333-258/13 Vilniaus apygardos teismui 2013 m. vasario 18 d. nutartimi atidėjus BAB „Vievio paukštynas“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama klausimo svarstymą iki bus išspręstas klausimas dėl BAB „Vievio paukštynas“ 2013 m. sausio 7 d. kreditorių komiteto nutarimo tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą pripažinimo negaliojančiu, pareiškėjos prašymas sustabdyti kreditorių komiteto 2013 m. sausio 7 d. nutarimo įpareigoti bankroto administratorių teikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl BAB „Vievio paukštynas“ likvidavimo atidėjimo iš esmės yra išspręstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tiek kreditorių komiteto nariai, kurie vienbalsiai priėmė nutarimą tęsti įmonės veiklą, tiek pats administratorius mano, kad aktyvi ūkinė komercinė atstatomoji įmonės veikla galėtų lemti bendrovės turtinės ir finansinės padėties pagerėjimą. Po bankroto bylos iškėlimo įmonėje dirba 235 darbuotojai, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nutraukus įmonės ūkinę komercinę veiklą, visi darbuotojai turėtų būti atleisti, o tai turėtų dideles neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes – skundžiamo kreditorių nutarimo vykdymo sustabdymas prieštarautų viešajam interesui, kurio, apeliacinio teismo nuomone, užtikrinimas bankroto procese yra prioritetinis. Įmonės nemokumo procese yra siekiama ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

17CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

18Apibendrinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą stabdyti kreditorių nutarimo tęsti BAB „Vievio paukštynas“ ūkinę komercinę veiklą vykdymą (CPK 12, 178 ir 314 str.), teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti teisiškai pagrįstos išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nuomone, kadangi pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ad hoc neatitiktų proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nebūtų išlaikyta proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra, būtų pažeistas viešasis interesas, todėl sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

20palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai