Byla 1-9-880/2011

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant Bronei Matiukienei, prokurorei Palmirai Pečiulienei,

2dalyvaujant kaltinamajam R. J., ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui, nukentėjusiesiems A. K., jos atstovui advokatui Arvydui Pociui, civiliniam ieškovui V. K., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. J., a.k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis VšĮ Širvintų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centre gydytoju, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, kai dėl to fizinis asmuo patyrė didelės žalos, t.y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje.

3Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Nustatė

4R. J., dirbdamas VšĮ Širvintų ligoninės gydytoju chirurgu ir būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, 2007 m. sausio 22 d. apie 10.30 val. VšĮ Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje, esančiame Vilniaus g. 85, Širvintose, apžiūrėjęs ir revizavęs D. K., gim. 1974 m. balandžio 6 d., kaklo žaizdą, nediagnozavo D. K. kaklo sužalojimų (kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos su kaklo minkštųjų audinių ir kairės pusės dvipilvio raumens priekinio pilvelio įpjovimo, kairiojo malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo poliežuvinio liežuvio raumens, kairiojo smakrinio liežuvio raumens, kairiosios pažandinės liaukos ir jos latako pažeidimų). Dėl to jis, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 2000, Nr. 11-261) 37 punkto reikalavimą diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus, šias nurodytas ligas: (S. 10 - S. 19 Kaklo sužalojimai). Be to, R. J. nedrenavo D. K. žaizdos, tuo pažeisdamas VšĮ Širvintų ligoninės vyriausiosios gydytojos 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 26 patvirtintos Chirurginio žaizdos sutvarkymo procedūros IV d. 1 p. ir 4. p. nuostatas - kruopštaus apžiūrėjimo metu įvertinamas žaizdos gylis, audinių pakenkimas ir jų gyvybingumas, drenuojama žaizda PCV ar lateksiniais drenais, jei reikalinga užtikrinti galimo žaizdos sekreto ištekėjimą, paliekant žaizdos kampuose, jei numatoma, kad drenai bus per 12-24 val. ištraukti, bet jei reikalingas aktyvus galimo žaizdos sekreto atsiurbimas, tai drenas iškišamas per papildomą pjūvį drenui. R. J. dėl netinkamos pirminės apžiūros nediagnozavęs D. K. kaklo sužalojimų, neįvertino jo būklės, nors pagal sužalojimo pobūdį ir aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, pasirinko netinkamą gydymo taktiką ir D. K. nepaliko stacionariam stebėjimui, nors D. K. turėjo būti hospitalizuotas. Tą pačią dieną apie 12.35 val., pablogėjus būklei, D. K. pakartotinai buvo atvežtas ir stacionarizuotas VšĮ Širvintų ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, kur, nors ir taikant jam gydymo priemones, 2007 m. sausio 22 d. 14.55 val. D. K. mirė dėl kaklo kairės pusės pjautinio sužalojimo su kaklo minkštųjų audinių, raumenų, pažandinės liaukos pažeidimais, kuris komplikavosi kaklo audinių kairės pusės kraujosruva su poliežuvinės srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimu kraujo krešuliais ir dėl to išsivysčiusia hipoksija, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Dėl to, R. J. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir nukentėjusiajai A. K. ir V. K. padarė didelę žalą.

5Kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. ryte nuo 7 val. iki 11 val. dirbo Širvintų ligoninėje chirurginiame skyriuje ir aptarnavo ir priėmimo skyriaus pacientus. Apie 10 val. jam pranešė apie priėmimo skyriuje laukiančią ligonę. Nuėjęs į priėmimo skyrių jis rado kelis ligonius, tarp jų ir D. K., kurį atvežė policijos pareigūnai. D. K. priėmimo skyriuje elgėsi nemandagiai, buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, norėjo pabėgti, o policijos pareigūnai jį laikė už rankų bei ramino. Dėl to jis nusprendė D. K. priimti ir apžiūrėti pirmiausia. D. K. kairėje pažandėje buvo atvira, nekraujuojanti žaizda. Prieš vedant D. K. į tvarstomąjį, jis klausė , kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas, tačiau D. K. nieko nepaaiškino. Jį lydėję policijos pareigūnai pasakė, kad D. K. namuose matė sudaužytą durų stiklą, todėl tikėtina, kad susižalojo stiklu. Nuo D. K. sklido alkoholio kvapas, tačiau jis suvokė savo veiksmų prasmę, elgėsi pakankamai koordinuotai. D. K. drabužiai buvo šiek tiek kruvini. R. J. žaizdą apžiūrėjo išoriškai: žaizda buvo 5-6 cm dydžio, žiojėjanti, bet nekraujuojanti, tai yra nebuvo nei išorinio, nei vidinio kraujavimo. R. J. išvalė žaizdos kraujo krešulius ir šiek tiek palaukė, stebėdamas, ar neprasidės kraujavimas, - kraujavimas neprasidėjo. Tuomet jis žaizdą revizavo (kabliukais praplėtė žaizdos kraštus, Peano spaustuku revizavo žaizdos kanalą), įvertinto žaizdos gylį, kuris buvo apie 3 cm; vizualiai apžiūrint matėsi, kad pažeista oda bei poodis, jokių patinimų nebuvo. Nesant kraujavimo, R. J. žaizdą pasluoksniui užsiuvo. Kadangi žaizda nekraujavo, R. J. nusprendė, kad jos drenuoti nereikia, nes žaizda drenuojama tik esant kraujavimui. Visos apžiūros ir žaizdos siuvimo metu D. K. muistėsi, priešinosi, sukiojo galvą ir neklausė jo nurodymų gulėti, nejudėti ir leisti sutvarkyti žaizdą. D. K., klausiamas, ar jo būklė keičiasi, ar jam nesidaro silpna, ar nesvaigsta galva, nieko nesakė, ir vizualiai nesimatė, kad jo būklė būtų pablogėjusi, t.y. jis negargaliavo, kvėpavimo takuose nebuvo jokios mechaninės kliūties. Užsiuvus žaizdą, D. K. buvo pamatuotas kraujospūdis, kuris buvo 130/80 mmHGst, t.y. tai šiek tiek padidintas. Tam įtakos galėjo turėti nedidelis suvartoto alkoholio kiekis. Kadangi kraujavimo nebuvo, tai ant žaizdos buvo uždėtas spaudžiamasis tvarstis ir ligonis buvo paskiepytas nuo stabligės. R. J., norėdamas įsitikinti ligonio būklės stabilumu, D. K. pasiūlė gultis į ligoninę stacionariam stebėjimui, tačiau D. K. griežtai atsisakė gultis. R. J. D. K. nepasiūlė pasirašyti atsisakymo gultis į ligoninę, nes jo būklė buvo stabili ir gyvybiškai tai nebuvo būtina. Jis D. K. nurodė laikytis tausojančio režimo, tai yra gulimo režimo namuose, dėti šaltį (pūslę ar plastmasinį butelį su ledais) žaizdos vietoje bei paaiškino, kad griežtai draudžiama vartoti alkoholį. Po to, policijos pareigūnai D. K. išvežė iš ligoninės priėmimo. Apie tai, kad D. K. tą pačią dieną apie pietus dar kartą atvežė į Širvintų ligoninę ir, kad jis reanimacijos skyriuje mirė, jis sužinojo iš gydytojo R. M.. R. J. teigia, kad sužalojimų kairės pusės dvipilvio raumens priekinio pilvelio įpjovimo, kairiojo malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo poliežuvinio liežuvio raumens, kairiojo smakrinio liežuvio raumens, kairiosios pažandinės liaukos ir jos latako pažeidimų apžiūros metu pas D. K. tikrai nebuvo ir yra įsitikinęs, kad paciento būklę įvertino tinkamai, kruopščiai apžiūrėjęs, suteikė visą reikiamą ir įmanomą pagalbą, atitinkančią sužalojimus, pasirinko tinkamą gydymo taktiką. R. J. mano, kad D. K. namuose nevykdė jo reikalavimų dėl tausojančio režimo, t.y. nuplėšė tvarstį nuo žaizdos, gėrė alkoholinius gėrimus, konfliktavo; todėl galėjo konflikto metu ar kažkokiomis kitomis aplinkybėmis (plėšiant tvarstį, griūnant) traumuotis kaklo sritis, prasidėti antrinis kraujavimas. Tokio D. K. elgesio jis negalėjo numatyti, kaip negalėjo numatyti ir pasekmių.

6Nukentėjusioji A. K. parodė, kad D. K. yra jos sūnus. 2007 m. sausio 22 d. apie 12 val. grįžusi į namus ji rado sūnų ir pamatė jo sužalotą kaklą (pasmakrę),-apačioje žaizdos kabėjo atlipęs pleistras. Tuomet ji skambino į greitąją medicinos pagalbą, sakydama, kad D. dūsta. Namuose ji matė ant grindų stiklo šukes, buvo išdaužytas kambario durų stiklas, o vyras Vaclovas buvo savo kambaryje, neblaivus. Atvykusi felčerė papurškė kažko D. į burną. Tuo metu D. K. iš burnos ėjo burbulai, žaizda kraujavo. D. į greitosios medicinos pagalbos automobilį buvo išneštas ant neštuvų ir nuvežtas į ligoninės reanimacijos skyrių. Ligoninėje A. K. gydytojo M. prašė vežti sūnų į Vilnių, bet medikai liepė jai išeiti iš palatos. Vėliau iš palatos išėjęs M. pasakė, kad jos sūnus miršta.

7V. K. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. ryte išeidamas iš namų jis sutiko grįžtantį sūnų D. su jam nepažįstamu vyriškiu. Grįžęs į namus jis, iš virtuvėje sklindančių balsų, suprato, kad D. su kažkuo geria alkoholį. Į virtuvę jis nėjo, o savo kambaryje jis tvarkė buhalterinius dokumentus. Po 9 val. jis išgirdo stiklo dūžio bei krentančių smulkių šukių garsą. Išėjęs iš savo kambario pamatė D. K., kuriam iš kaklo (po smakru) bėgo kraujas, oda žaizdos vietoje buvo atplyšusi, kambario durys buvo uždarytos, stiklas išdužęs, angos apačioje ir šonuose styrojo stiklo šukės, koridoriuje ant grindų gulėjo stiklo šukių krūva. Bute vyriškių, su kuriais gėrė D., jau nebuvo. V. K. paskambino į greitąją medicininę pagalbą ir atvykusi felčerė ant žaizdos uždėjo tvarstį. D. atsisakė vykti į ligoninę žaizdos susiuvimui, todėl felčerė iškvietė policijos pareigūnus. D. su policijos pareigūnais išvyko į ligoninės priimamąjį ir po kažkurio laiko grįžo, parūkė ir nuėjo miegoti. Jis savo kambaryje tvarkė buhalterinius dokumentus ir nematė, ar D. K. buvo atsikėlęs. Apie 12 val. į namus grįžo žmona ir, pamačiusi silpną Darių, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o ši D. K. išvežė į ligoninę.

8M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad D. K. mirties priežastis buvo kaklo kairės pusės pjautinis sužalojimas su kaklo minkštųjų audinių, raumenų, pažandinės liaukos pažeidimais, kuris komplikavosi kaklo audinių kairės pusės kraujosruva su poliežuvinės srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimu kraujo krešuliais ir dėl to išsivysčiusia hipoksija, ūmiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu. Išvadose taip pat nurodoma, kad sužalojimų lokalizacija ir jų pobūdis neleidžia atmesti galimybės, kad jie (sužalojimai kakle ir kairiame žaste) galėjo gautis pačiam nukentėjusiajam kontaktuojant su aštriu, dviem briaunomis ribotus kraštus turinčiu daiktu, galimai stiklu. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, o jo lavono kraujyje rasta 3,05 %o etilo alkoholio (I t., b.l. 37-46).

9Liudytoja I. K. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. ji budėjo Širvintų PSPC GMP, kurioje 9.52 val. buvo gautas telefoninis pranešimas apie sužalotą žmogų. Nuvykus nurodytu adresu, ją pasitiko V. K. ir parodė kambaryje ant lovos gulintį sūnų. Kambaryje ji matė krūvą stiklo, kuris buvo išdužęs iš kambario durų, duryse stiklo nebuvo, dar kyšojo stiklo šukės, kurias ji nudaužė koja, kad niekas daugiau nesusižalotų. D. K. kairėje pusėje kaklo pasmakrės srityje buvo kraujuojanti 3-5 cm dydžio žaizda. D. K. nenoriai leido uždėti tvarstį, mosikavosi rankomis, blaškėsi, atsisakė vykti į ligoninės priimamąjį. Iš jo burnos jautėsi alkoholio kvapas, akys buvo raudonos. Nei tėvas, nei D. apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino. Išėjusi į greitosios pagalbos automobilį ji iškvietė policiją. Kai grįžo į butą, tai D. K. jau buvo nusiplėšęs tvarstį,-jo žaizda nekraujavo. Atvykę policininkai įkalbėjo D. K. vykti į ligoninės priimamąjį. Pakeliui jie užvažiavo į sveikatos centrą, kur buvo gautas nukreipimas chirurgo apžiūrai. D. K. nuvedus į ligoninės priimamąjį, ji išvyko. Po 12 vai. ji vėl važiavo pas D. K.; bute buvo A. K., kuri šaukė, kad sūnų nužudė, rodydama į kambaryje buvusį V. K.. D. K. gulėjo tame pačiame kambaryje, ant lovos. Ji matė, kad D. K. kvėpavimas apsunkęs, veidas pablyškęs, kaklas pabrinkęs; iš žaizdos kraujavimo nebuvo, ant kaklo tvarsčio nebuvo, žaizda buvo švari, kraujo nutekėjimų ant kaklo nebuvo. D. buvo sąmoningas, tik labai neramus, sudirgęs, kažką vis burbėjo; jam iš burnos tekėjo seilės, jis spjaudėsi. Nuvaliusi seiles, ji papurškė į burną, kad galėtų lengviau kvėpuoti, ir su neštuvais išnešė iš buto. Per raciją buvo pranešta, kad į priimamąjį atvyktų chirurgas ir reanimacijos gydytojas, nes matėsi, kad jo būklė sunki, bet ne kritiška (širdies veikla buvo normali, kvėpavimo parametrai geri).

10Liudytoja D. B. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. greitosios medicinos pagalbos automobilis į UAB „Širvintų sveikatos centras“ atvežė D. K.. Felčerė pasakė, kad žmogus sužalojo kaklą stiklu namuose, o pacientas neblaivus, žaizda kraujuoja, reikalinga chirurgo konsultacija. Ji GMP automobilyje apžiūrėjo D. K.. Apžiūrėdama matė, jog ant kaklo (pasmakrės) buvo tvarstis, permirkęs krauju, pamatavusi pulsą bei kraujospūdį, paciento būklę ji įvertino kaip vidutinio sunkumo ir surašė siuntimą chirurgui.

11Liudytojas R. M. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. apie 12.30 val. jis buvo iškviestas į ligoninės priėmimo skyrių, kuriame buvo atvežtas D. K.. D. K. negalėjo kalbėti, buvo prislopintos sąmonės, kaklas ištinęs, liežuvis išstumtas iš burnos dėl kraujosruvos. Jis matė, kaip iš žaizdos sunkėsi kraujas, tvarčiai buvo kruvini. R. M. atvėrė žaizdą ir išvalė joje buvusius senus kraujo krešulius. Krešuliai susidarė, nes prikraujavo į uždarą žaizdą, kurią aklinai užsiuvo R. J.. Išvalęs žaizdą R. M. perdavė ligonį į į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kuriame buvo prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, chirurgiškai sutvarkyta žaizda, po to, buvo pradėta ligonio reanimacija ir 14.55 val. D. K. mirė. Kviesti iš Vilniaus renimobilį nebuvo laiko, nes reikėjo kuo greičiau atstatyti ligonio kvėpavimą, prijungiant prie dirbtinio kvėpavimo aparato ir sutvarkyti kaklo žaizdą.

12Liudytojas R. G. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. jis dirbo Širvintų RPK operatyvaus valdymo poskyryje ir 10.06 val. buvo gautas pranešimas dėl pagalbos greitosios medikams. Nurodytu adresu nuvykus su pareigūnu G. J., felčerė paaiškino, kad D. K. atsisako vykti į ligoninės priimamąjį. R. G. su G. J. nuėję į K. butą pamatė krūvą durų stiklo šukių ir pritaškyto kraujo. D. K. sėdėjo virtuvėje, o jo kakle po smakru buvo didelė žaizda, tvarsčio nebuvo, drabužiai buvo kruvini, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, kas atsitiko, D. K. pasakė „nieko“ ir sakė, kad niekur nevažiuos. Tuomet R. G., kuris iš ankščiau pažinojo D. K., įkalbėjo jį važiuoti į ligoninę. D. tėvas padavė rankšluostį, nes žaizda buvo atvira. Vežant į ligoninę D. K. iš žaizdos bėgo kraujas. Ligoninėje D. K. priėmė apžiūrai R. J.. Apie 10.40 val. Širvintų RPK buvo gautas prašymas paimti iš ligoninės D. K.. R. G. su G. J. važiavo į ligoninę ir D. K. parvežė į namus. Vežant D. K. sakė, kad namie griūdamas sudaužė kambario durų stiklą ir susižalojo. Dar ligoninėje, lipdamas laiptais, D. K. rankomis bandė nuo kaklo nuimti tvarstį.

13Analogiškus parodymus davė ir liudytojas G. J..

14L. R. G. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. po 10 val., būdama Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje, matė, kaip į skyrių policijos pareigūnai atvežė girtą D. K.. Jam ant kaklo buvo žaizda, kuri kraujavo. D. K. vis veržėsi išeiti, o policijos pareigūnai jį sulaikydavo. Netrukus į skyrių atėjęs gydytojas R. J. ir D. K. pakvietė į tvarstomąjį. Ar D. K. ten nuėjo pats, ar jį kas nuvedė, ji neprisimena. Po kažkurio laiko R. J. išėjo iš tvarstomojo ir pakvietė slaugytoją Niną, kadangi reikėjo palaikyti ligonį. Kas vyko tvarstomajame ji negirdėjo.

15Liudytoja V. Z. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. 10.15 val. į ligoninės priėmimo skyrių buvo atvežtas policijos pareigūnų lydimas D. K.. D. K. buvo girtas, ant žaizdos tvarsčio nebuvo, prie žaizdos D. K. dėjo rankšluostį, drabužiai buvo kruvini. Į priėmimo skyrių atėjęs chirurgas R. J. apžiūrėjo D. K., suleido vaistus nuo skausmo ir siuvo žaizdą. D. K. buvo piktas, neramus, sukiojo galvą, norėjo atsikelti, todėl siuvant žaizdą jį reikėjo laikyti. Kadangi kraujavimo iš žaizdos nebuvo, ji ant žaizdos uždėjo sterilų ir spaudžiamąjį tvarsčius, paskiepijo nuo stabligės. Gydytojui išėjus tvarkyti dokumentų, D. K., atsisėdęs ant kušetės, abiem rankom nuplėšė tvarstį. Tada V. Z., apžiūrėjusi žaizdą, kuri nekraujavo, uždėjo sterilų tvarstį ir užklijavo plačiu leikopleistru. Dėl D. K. girtumo ji paskambino į policiją, prašydama parvežti D. K. į namus. Tą pačią dieną apie 12,35 val. į priėmimo skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu vėl buvo atvežtas D. K.. Atvežus antrą kartą į ligoninę ant žaizdos jokio tvarsčio nebuvo, žaizda buvo sausa, nekraujavo.

16Liudytoja N. B. parodė, kad D. K. atvežus 2007 m. sausio 22 d. apie 10.15 val. į ligoninės priėmimo skyrių, jis buvo agresyvus, todėl ji ir V. Z. jį įkalbėjo atsigulti ant stalo. Gulint jam ant stalo, N. B. jį laikė, nes daktaras negalėjo prieiti. D. K. keikėsi, buvo neblaivus. R. J. jam pasakė, kad guldo jį į ligoninę, tačiau D. K. pasiuntė necenzūriniais žodžiais R. J. ir išėjo.

17Liudytoja N. S. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. ji buvo iškviesta į Širvintų ligoninės reanimacijos skyrių, kur ligonis D. K. buvo ruošiamas intubavimui. Prie ligonio buvo gydytojai R. M. ir M. K., slaugytoja N. B.. Ligoniui buvo pajungtas intubavimas, po to jis buvo operuojamas. Prieš operaciją ji matė ligonio žaizdą, t.y. kad ji buvo susiūta, buvo sausa, nekraujavo. Ligonis buvo sąmoningas, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

18Liudytojas P. K. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. apie 7.20 val. jis susitiko su V. T. ir jo draugu D. Jie turėjo 0,7 1 butelį degtinės ir pasiūlė jam išgerti. Jam sutikus, visi nuėjo pas kažkokią moterį ir išgėrė degtinę. Po to jis su D. nusipirko dar degtinės ir nuėjo abu pas D. į namus, kur buvo D. tėvas. N. D. tėvas barėsi ant sūnaus dėl gėrimo, bet Darius, to nepaisydamas, nusivedė jį į virtuvę, kur pradėjo išgėrinėti. Po kokių 10 min. atėjo D. draugas K., o tėvas išėjo. Po to atėjo V. T. ir jie visi gėrė virtuvėje. D. atsikėlė ir, niekam nieko nesakęs, išėjo į savo kambarį bei atsigulė, nes buvo girtas. Kadangi namų šeimininkas išėjo, P. K. ilgai nelaukęs taip pat išėjo namo, o bute liko K. A. ir V. T.. Gėrimo metu jokių konfliktų nebuvo.

19Analogiški yra ir liudytojų V. T. bei K. A. parodymai.

20Liudytoja M. K. parodė, kad į ligoninės priėmimo skyrių po 12 val. atvežto D. K. kaklas, apatinė lūpa, liežuvis buvo sutinę, jis kalbėti negalėjo, žaizda nekraujavo. Apie tai, kad ligonį vežti į Vilnių, nebuvo ir minties, nes jis duso ir būtinai reikėjo prijungti prie deguonies aparato, o pakviesti gydytojus iš Vilniaus jau nebuvo laiko. Plaučių ventiliacija buvo pradėta iš karto, kai tik buvo galima. Ligonis buvo operuojamas, o operacijos metu ligonio būklė prastėjo. Kiek vėliau jo širdis sustojo ir buvo pradėta reanimacija, kuri truko apie valandą. Per reanimacijos laiką širdies veikla neatsistatė.

212007 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, esanti ( - ). Iš protokolo matyti, kad buto prieškambario dešinėje pusėje yra įėjimas į kambarį, kurio duryse yra anga, stiklo nėra, tik angos kraštuose yra smulkios stiklo šukės. Tarpduryje įėjimo į šį kambarį ant grindų 1,45 x 0,57 m plote guli rudos spalvos šukės, ant jų yra kraujo lašų. Krauju ištepta įėjimo į šį kambarį durų stakta, 1,1-1,2 m aukštyje. Prieškambaryje ant grindų guli kruvinas marlės tvarstis (I t., b.l. 3-16).

22Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje (II t., b.l. 3-6) konstatuota, kad 2007 m. sausio 22 d. D. K. VšĮ Širvintų ligoninėje chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. 2007 m. sausio 22 d. gydytojas chirurgas R. J. nediagnozavo paciento D. K. kaklo sužalojimų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 37 punkto reikalavimą diagnozuoti, gydyti pagal kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus, šias nurodytas ligas: (S. 10 - S. 19 Kaklo sužalojimai), nerevizavo ir nedrenavo D. K. kaklo žaizdos, tuo pažeisdamas VšĮ Širvintų ligoninės vyriausiosios gydytojos 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 26 patvirtintos Chirurginio žaizdos sutvarkymo procedūros IV d. 1 p. ir 4 p. nuostatas - kruopštaus apžiūrėjimo metu įvertinamas žaizdos gylis, audinių pakenkimas ir jų gyvybingumas, drenuojama žaizda PCV ar lateksiniu drenais, jei reikalinga užtikrinti galimo žaizdos sekreto ištekėjimą, paliekant žaizdos kampuose, jei numatoma, kad drenai bus per 12-24 val. ištraukti, bet jei reikalingas aktyvaus galimo žaizdos sekreto atsiurbimas, tai drenas iškišamas per papildomą pjūvį drenui.

23M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto, išvadoje Nr. DM 52 (130)/08 (01), kurią atliko keturi specialistai konstatuota, kad 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje D. K. buvo nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kaklo-pasmakrio kairėje pusėje; pilnai neįvertinta sužalojimo apimtis (neaprašoma koks yra žaizdos gylis ar žaizdos kanale nėra sužalotos kraujagyslės, nenurodyta sužaloti audiniai); konkrečioje klinikinėje situacijoje ligonį reikėjo stebėti stacionare. Išvadoje taip pat konstatuota, kad dėl kaklo sužalojimo besivystantis kaklo audinių patinimas, bei sunki alkoholinė intoksikacija sąlygojo hipoksiją, kuri išsivystė ligoniui esant namuose. 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. D. K. žaizda apžiūrėta netinkamai, nustačius sužalojimo apimtį, kaklo žaizda turėjo būti drenuojama, pacientas turėjo būti hospitalizuotas. Išvadoje taip pat nurodyta, jog 2007 m. sausio 22 d. 12.35 val. pakartotinai pristačius D. K. į ligoninę, jam buvo taikytos savalaikės ir tinkamos gydymo priemonės, kvėpavimo veiklos nepakankamumas pradėjo vystytis iki žaizdos drenažo ir buvo sąlygotas hipoksijos, kuri išsivystė dėl kaklo sužalojimo atsiradusio kaklo audinių patinimo bei sunkios alkoholinės intoksikacijos; ligoniui buvo taikyta priverstinė plaučių ventiliacija; laikotarpyje nuo 12.35 val. iki 14.55 val. taikytos gydymo priemonės buvo adekvačios ligonio būklei; šiuo laikotarpiu ir taikomos intensyvios, adekvačios gydymo priemonės negalėjo išgelbėti nukentėjusiojo gyvybės; ligonis nebuvo paliktas stacionariniam stebėjimui, kurio metu buvo galima nustatyti kraujavimo požymius ir suteikti chirurginę pagalbą; tikimybė, kad ligonis būtų išgyvenęs, jei būtų stebimas stacionare, būtų didesnė. (I t., b.l. 57-65).

24Atlikęs aukščiau nurodytą deontologinį tyrimą ekspertas Januš Rybalko teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo D. K. lavono tyrimo duomenis, komisija padarė išvadą, kad pjautinė kaklo kairės pusės žaizda komplikavosi kaklo audinių patinimu, hipoksija. D. K. mirties priežastis buvo sužalojimas ir jį lydinčios komplikacijos. Hipoksijai turėjo įtakos alkoholinė intoksikacija, alkoholis tušuoja ligonio būklę, gydytojui sunkiau įvertinti ligonio būklę. Komisija konstatavo, jog žaizda netinkamai apžiūrėta, nes medicininiuose įrašuose komisija pasigedo aprašytų R. J. veiksmų, kurie turėjo būti atlikti. Be to, iš komisijos pirmosios ir antrosios išvadų išplaukia, kad žaizdos dugnas nebuvo tinkamai apžiūrėtas. Tyrimo metu nustatyta, kad be paviršinio sužalojimo, sekė priekinio pilvelio įpjovimas, poliežuvinio raumens, pažandinės liaukos ir jos latako sužalojimai. Šie audiniai buvo pažeisti, todėl žaizdos kanalo gylis galėjo siekti iki 4-5 cm. Ir šie sužalojimai kraujuoja. D. K. žaizda turėjo būti drenuojama, nes pro dreną išbėga skysčiai, šiuo atveju kraujas galėjo išbėgti, o jo išbėgimas mažintų tynimą. E. J. Rybalko taip pat parodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. K. sužalojimai buvo padaryti ne vienu metu ar, kad vidiniai sužalojimai padaryti antros operacijos metu. Sužalojimai padaryti vienu daiktu. Ekspertai atskiria ar žaizdą gydytojas prapjovė vėliau, ar ją vėliau platino, ar sužalojimai padaryti stiklo šuke.

25Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams atlikus pakartotinę deontologinę teismo medicinos ekspertizę buvo padaryta išvada, kad D. K. mirtis įvyko dėl kaklo kairės pusės pjautinio sužalojimo su kaklo minkštųjų audinių, raumenų, pažandinės liaukos pažeidimais, kuris komplikavosi kaklo audinių kairės pusės kraujosruva su poliežuvinės srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimu kraujo krešuliais ir dėl to išsivysčiusia hipoksija, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu; sužalojimai kakle ir kairiame žaste galėjo gautis pačiam nukentėjusiajam kontaktuojant su aštriu, dviem briaunomis ribotus kraštus turinčiu daiktu, galimai stiklu; sužalojimų, kurie galėjo gautis savigynos metu, nekonstatuota. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad esant tokiems pažeidimams D. K. galėjo kalbėti, ryti, judinti galvą. Esant nustatytiems kaklo sužalojimams 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. buvo kaklo audinių kairės pusės kraujosruva ir krešėjo kraujas (nors tai ir neužfiksuota medicinos dokumentuose), poliežuvio srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimo ir hipoksijos požymių pagal medicininę dokumentaciją nebuvo, hipoksija, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, sąlygojęs mirtį, pradėjo vystytis po pakartotino pakraujavimo į žaizdą, įvykusio išleidus pacientą į namus ir progresavo iki pakartotino GMP iškvietimo. Minėti pažeidimai galėjo atsirasti dėl pakartotinos traumos ar neatsargių D. K. veiksmų. Nustatyta, kad krešuliai, užspaudė poliežuvio sritį, liežuvio šaknies ir ryklės sritis susidarė dėl pakartotino pakraujavimo ir dėl to, kad žaizda buvo aklinai užsiūta (nedrenuota). 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. nustačius sužalojimo apimtį, kaklo žaizda turėjo būti drenuojama, pacientas turėjo būti hospitalizuotas stebėjimui, o šiam atsisakius, - tinkamai įformintas atsisakymas dokumentuose. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad 2007 m. sausio 22 d. 12.35 val. D. K. buvo taikytos savalaikės ir tinkamos gydymo priemonės, tuo metu taikyti kitokius gydymo metodus indikacijų nebuvo, nebuvo tikslinga aukštesnio lygio specialistų konsultacija bei D. K. perkėlimas į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Tikimybė, kad ligonis būtų išgyvenęs, jei būtų drenuota žaizda ir ligonis stebimas nuo 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. stacionare būtų didesnė. D. K. mirties priežastimi buvo kaklo kairės pusės pjautinis sužalojimas ir jo sukeltos komplikacijos. Mirtis negalėjo įvykti dėl toksinio etilo alkoholio poveikio vidaus organams, tame tarpe ir širdies raumeniui. (I t, b.l. 113-129).

26Pakartotinėje deontologinėje teismo medicinos ekspertizės atlikime dalyvavęs specialistas K. L. apklausos metu nurodė, kad jeigu D. K. būtų buvęs gydomas stacionare, būtų didesnė tikimybė išgyventi. Ministro įsakyme yra nurodyta, kad jeigu ligonis atsisako gultis į ligoninę, turi pasirašyti ligoninės dokumentuose, bet jeigu jis nenori pasirašyti, gali dokumentą pasirašyti trys medikai. Jis nurodė, kad jeigu žaizda nekraujuoja nebūtina dėti dreną, tačiau paprastai siūloma geriau palikti dreną, jeigu pradės kraujuoti. Tačiau jeigu žaizda iš tiesų sausa, graži, tai dreno nereikia. D. K. žaizda galėjo pradėti kraujuoti ne tik dėl papildomo sužalojimo, o ir dėl staigių ir didelių kaklo judesių. Jeigu ligonio žaizda būtų drenuota ir jis būtų hospitalizuotas, tai tikėtina, kad pakartotinas kraujavimas būtų pastebėtas greičiau ir imtasi atitinkamų priemonių kraujavimui sustabdyti; tačiau tai nereiškia, kad po pakartotino kraujavimo negalėjo įvykti mirtina komplikacija.

27Širvintų rajono tarybos 2003 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 64 patvirtintų Širvintų savivaldybės viešosios įstaigos Širvintų ligoninės įstatų I d. 1 p. yra fiksuota, kad Širvintų ligoninė yra viešoji sveikatos priežiūros ne pelno siekianti įstaiga, teikianti antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. (II t., b.l. 38-40) VšĮ Širvintų ligoninė gydytojo chirurgo R. J. pareigų instrukcijoje yra fiksuota, kad jis yra atsakingas už kokybišką ir savalaikį paslaugų teikimą chirurgijos-traumatologijos skyriuje, kvalifikuotos būtinosios medicinos pagalbos teikimą. (II t., b.l. 41)

28VšĮ Širvintų ligoninės vyriausiosios gydytojos 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.26 patvirtintų Chirurginio žaizdos sutvarkymo procedūrų IV d. 1 p. ir 4 p. yra fiksuotos šios nuostatos - kruopštaus apžiūrėjimo metu įvertinamas žaizdos gylis, audinių pakenkimas ir jų gyvybingumas, drenuojama žaizda PCV ar lateksiniais drenais, jei reikalinga užtikrinti galimo žaizdos sekreto ištekėjimą paliekant žaizdos kampuose, jei numatoma, kad drenai bus per 12-24 val. ištraukti, bet jei reikalingas aktyvus galimo žaizdos sekreto atsiurbimas, tai drenas iškišamas per papildomą pjūvį drenui. (II t, b.l. 43).

29Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje. Teismas R. J. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų I. K., D. B., R. M., R. G., G. J., R. G., V. Z., N. B., N. S., specialisto K. L., eksperto Januš Rybalko parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais įrodymais.

30Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 229 straipsnį atsiranda tuomet, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko ir jeigu dėl to valstybė, juridinis arba fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

31Remiantis BK 230str. 3d. R. J. pagal užimamas pareigas ir atliekamas funkcijas yra prilyginamas valstybės tarnautojui.

32Kaip jau minėta, teismo medicinos ekspertės R. A. specialisto išvadoje Nr. M331/07 (01) I p. nustatyta, kad D. K. mirties priežastimi buvo kaklo kairės pusės pjautinis sužalojimas su kaklo minkštųjų audinių, raumenų, pažandinės liaukos pažeidimais, kuris komplikavosi kaklo audinių kairės pusės kraujosruva su poliežuvinės srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimu kraujo krešuliais ir dėl to išsivysčiusia hipoksija, ūmiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu. Išvados 3 p. konstatuoti sekantys kūne rasti sužalojimai: kaklo kairės pusės pjautinė žaizda su kaklo minkštųjų audinių ir kairės pusės dvipilvio raumens priekinio pilvelio įpjovimu, kairiojo malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo smakrinio poliežuvinio raumens, kairiosios pažandinės liaukos ir jos latako pažeidimais. Šie pažeidimai padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje (vienodo senumo-išvados 14p.), galimai stiklo šuke, neilgai trukus iki kreipiantis medicininės pagalbos 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. į ligoninę. Šioje išvadoje konstatuotos nurodytos aplinkybės patvirtintos ir Ekspertizės akte Nr. EDM7 (6I)/10(01). Deontologinio tyrimo specialistų komisijos išvadoje Nr.DM52(130/08(01) 1-2 p. konstatuota, kad 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. Širvintų ligoninės priėmimo skyriuje buvo nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kaklo- pasmakrio kairėje pusėje, pilnai neįvertinta sužalojimo apimtis ( neaprašoma koks yra žaizdos gylis, ar žaizdos kanale nėra sužalotos kraujagyslės, nenurodyti sužaloti audiniai). Šios išvados 5 p. konstatuota, kad D. K. žaizda 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. apžiūrėta netinkamai. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje konstatuota, kad 2007 m. sausio 22 d. D. K. VšĮ Širvintų ligoninėje chirurgijos profilio sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, nes 2007 m. sausio 22 d. gydytojas chirurgas R. J. nediagnozavo paciento D. K. kaklo sužalojimų.

33Byloje nustatyta, kad D. K. žaizdą 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. apžiūrėjo chirurgas R. J.. Apklausos metu kaltinamasis R. J. parodė, kad žaizdą apžiūrėjo tinkamai, praplėtęs, pirštu apžiūrėjo žaizdos dugną ir nematė jokių pjautinių malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo poliežuvinio liežuvio raumens, kairiojo smakrinio liežuvio raumens, kairiosios pažandinės liaukos pažeidimų ir mano, kad jie galėjo būti padaryti kitos operacijos metu antrą kartą atvežus į ligoninę. Aplinkybę, kad R. J. apžiūrėdamas nematė aukščiau nurodytų sužalojimų patvirtina ir D. K. asmens sveikatos istorijoje esantis išrašas, kurį 2007 m. sausio 22 d. padarė R. J.. Gydytojo padarytame išraše nurodyta, kad D. K. padaryta 5 cm. Pjautinė žaizda pasmakryje. Malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo poliežuvinio liežuvio raumens, kairiojo smakrinio liežuvio raumens, kairiosios pažandinės liaukos pažeidimai, esantys žaizdoje medicininiuose dokumentuose visiškai neaprašyti.

34Teismo vertinimu, neįtikėtini yra kaltinamojo motyvai, kad aukščiau nurodytų sužalojimų jis nematė ir negalėjo matyti, nes jie galėjo būti padaryti pakartotinės operacijos metu arba susižeidžiant po žaizdos susiuvimo namuose. Byloje atliktose specialistų išvadose ir ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad visi sužalojimai, esantys D. K. smakro pjautinėje žaizdoje yra padaryti vienu pjūviu aštriu daiktu. Be to, ekspertas J. Rybalko atlikęs žaizdos apžiūrą, apklausos teisme metu nurodė, kad žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu smailu aštriu daiktu ir jeigu būtų papildoma žaizda padaryta chirurgo skalpeliu, jis tokia žaizdą būtų lengvai atskyręs. Šiuo atveju to nebuvo. Objektyviais duomenis nepagrįstas, kaltinamojo ir jo gynėjo teiginys, kad aukščiau nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl pakartotinės traumos, pavyzdžiui konflikto namuose. Kairės pusės dvipilvio raumens priekinio pilvelio įpjovimas, kairiojo malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo poliežuvinio liežuvio raumens, kairiojo smakrinio liežuvio raumens, kairiosios pažandinės liaukos ir jos latako pažeidimai, kaip jau minėta padaryti vienu trauminiu poveikiu aštriu daiktu. Byloje nustatyta, kad po R. J. atlikto žaizdos susiuvimo, žaizda buvo atverta tik R. M. prapjovus žaizdos susiuvimą ir išvalant kraujo krešulius, todėl užsiūtos žaizdos viduje jie negalėjo būti pažeisti aštriu daiktu. Atmestinas kaltinamojo argumentas, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir atlikdamas staigius judesius. Kaip jau minėta, sužalojimai padaryti įpjaunant aštriu daiktu, o ne įplėšiant raumenis ar pan.

35Remiantis aukščiau nurodytu, teismas daro išvadą, kad R. J., apžiūrėjęs ir revizavęs D. K. kaklo žaizdą, nediagnozavo D. K. kaklo sužalojimų (kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos su kaklo minkštųjų audinių ir kairės pusės dvipilvio raumens priekinio pilvelio įpjovimo, kairiojo malamojo poliežuvinio raumens, kairiojo poliežuvinio liežuvio raumens, kairiojo smakrinio liežuvio raumens, kairiosios pažandinės liaukos ir jos latako pažeidimų). Dėl to jis, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 37 punkto reikalavimą diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus, šias nurodytas ligas: (S. 10 - S. 19 Kaklo sužalojimai).

36Ekspertizės akto Nr. EDM7 (6I)/10(01) 22 ir 23 išvadose, Deontologinio tyrimo specialistų komisijos išvadoje Nr.DM52(130/08(01) 4 išvadoje, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos 2 ir 3 punktuose konstatuota, kad 2007 m. sausio 22 d. 10.30 val. nustačius D. K. padarytus sužalojimus, žaizda turėjo būti drenuojama, o pacientas turėjo būti hospitalizuojamas. Jog didesnė tikimybė išgyventi esant drenui ir, kad nagrinėjamu atveju buvo būtinas drenas patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, didelę chirurgo patirtį turintis, R. M., ekspertas J. Rybalko ir specialistas K. Laurikėnas. Byloje apklausti minėti asmenys nurodė, kad drenas skirtas iš žaizdos ištekėti skysčių pertekliui ir, kad chirurgas galėtų kontroliuoti žaizdą, t.y. matytų, jog žaizdoje renkasi skysčiai. Ekspertas J. Rybalko nurodė, kad esant D. K. žaizdoje drenui kraujas galėjo išbėgti iš žaizdos ir nebūtų buvę audinių tynimo. Gydytojas galėjo įtarti, kad gali vyksti kraujavimas ir įdėti dreną, tačiau to nepadarė.

37Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog D. K. atveju drenas buvo būtinas ir paneigia R. J. parodymus, jog drenas nebuvo būtinas, nes žaizda buvo sausa nekraujavo. Be to, byloje, jog žaizda nekraujavo nurodė, tik kartu su kaltinamuoju įvykio metu dirbusi liudytoja I. K., tačiau kiti byloje apklausti liudytojai V. K., R. G., G. J., D. B. ir R. G. parodė, kad D. K. žaizda vežant į ligoninę ir į ją atvežus kraujavo. Todėl teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, jog pagal padarytą žaizdą, jos būklę, lokalizacijos vietą buvo būtinas drenas.

38Nors kaltinamasis teigia, kad ketino hospitalizuoti D. K., tačiau jis griežtai, necenzūriniais žodžiais atsisakė, byloje, išskyrus N. B. parodymus, tai patvirtinančių įrodymų nėra. 2007 m. sausio 22 d. gydytojas R. J. D. K. Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje nepažymėjo rekomendacijos stacionariam gydymui. Jis taip pat neįformino raštiško paciento atsisakymo nuo hospitalizacijos, kaip tai numato VšĮ Širvintų ligoninės vyriausiosios gydytojos 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 287 patvirtintos Informacijos pacientams teikimo procedūros. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad liudytoja N. B. buvo kaltinamojo bendradarbė, nesant būtinų įrašų apie siūlymą ar ketinimą D. K. hospitalizuoti, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog D. K. R. J. ketino paguldyti į ligoninę stacionariam gydymui.

39Remiantis aukščiau nurodytu, darytina išvada, kad R. J. nepagrįstai nedrenavo D. K. žaizdos, tuo pažeisdamas VšĮ Širvintų ligoninės vyriausiosios gydytojos 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.26 patvirtintos Chirurginio žaizdos sutvarkymo procedūros IV d. 1 p. ir 4. p. nuostatas - kruopštaus apžiūrėjimo metu įvertinamas žaizdos gylis, audinių pakenkimas ir jų gyvybingumas, drenuojama žaizda PCV ar lateksiniais drenais, jei reikalinga užtikrinti galimo žaizdos sekreto ištekėjimą, paliekant žaizdos kampuose, jei numatoma, kad drenai bus per 12-24 val. ištraukti, bet jei reikalingas aktyvus galimo žaizdos sekreto atsiurbimas, tai drenas iškišamas per papildomą pjūvį drenui. R. J. dėl netinkamos pirminės apžiūros nediagnozavęs D. K. kaklo sužalojimų, neįvertino jo būklės, nors pagal sužalojimo pobūdį ir aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, pasirinko netinkamą gydymo taktiką ir D. K. nepaliko stacionariam stebėjimui, nors D. K. turėjo būti hospitalizuotas.

40Priešingos išvados nesudaro pagrindo ir Teismo ekspertų tyrimai specialisto išvada, nes ji paneigta kitais byloje surinktais gausiais įrodymais, nėra išsami, o ketvirtoji išvada nėra priskiriama specialistų kompetencijai.

41M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad D. K. mirties priežastis buvo kaklo kairės pusės pjautinis sužalojimas su kaklo minkštųjų audinių, raumenų, pažandinės liaukos pažeidimais, kuris komplikavosi kaklo audinių kairės pusės kraujosruva su poliežuvinės srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimu kraujo krešuliais ir dėl to išsivysčiusia hipoksija, ūmiu kvėpavimo veiklos nepakankamumu. Ta pati mirties priežastis nurodyta ir Ekspertizės akto Nr. EDM7 (6I)/10(01) 1 išvadose ir Deontologinio tyrimo specialistų komisijos išvadoje Nr.DM52(130/08(01) 1-3 išvadose. Minėtose išvadose nurodyta, kad atvežus D. K. antrą katą į ligoninę laikotarpyje nuo 12.35 val. iki 14.55 val. taikytos gydymo priemonės buvo adekvačios ligonio būklei; šiuo laikotarpiu ir taikomos intensyvios, adekvačios gydymo priemonės negalėjo išgelbėti nukentėjusiojo gyvybės. Teik ekspertizės akte, tiek Deontologinio tyrimo specialistų komisijos išvadoje konstatuota, kad ligonis nebuvo paliktas stacionariniam stebėjimui, kurio metu buvo galima nustatyti kraujavimo požymius ir suteikti chirurginę pagalbą; tikimybė, kad ligonis būtų išgyvenęs, jei būtų stebimas stacionare, būtų didesnė. Byloje nustatyta, kad žaizda buvo netinkamai apžiūrėta, nenustatyti visi sužalojimai, todėl nebuvo drenuojama, buvo užsiūta aklinai, žaizdoje susirinkę skysčiai komplikavosi kaklo audinių kairės pusės kraujosruva su poliežuvinės srities, liežuvio šaknies ir ryklės srities užspaudimu kraujo krešuliais ir dėl to išsivysčiusia hipoksija, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Remiantis aukščiau nurodytu, darytina išvada, kad R. J. pareigų neatlikimas, t.y. netinkamas žaizdos apžiūrėjimas, sužalojimų nenustatytas, dreno neįstatymas, paciento nehospitalizavimas lėmė D. K. mirtį, nes vėliau atlikti gydytojų veiksmai buvo savalaikiai ir tinkami, t.y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios didelės žalos yra priežastinis ryšys, kuris yra būtinas BK 229 straipsnio požymis, nes BK 229 straipsnyje numatyta vadinamoji materialioji nusikaltimo sudėtis.

42Byloje yra paneigta, jog D. K. galėjo mirti dėl alkoholinės intoksikacijos.

43Nusikaltimas, numatytas BK 229 straipsnyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). R. J. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). R. J., pažeisdamas medicinos normų bei Chirurginio žaizdos sutvarkymo procedūrų nuostatų atitinkamus punktus, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti tam tikri padariniai, kad gali net mirti žmogus, tačiau to nenumatė. Asmuo nors ir nenumato pavojingų padarinių dėl savo veikos, tačiau tai nereiškia, jog tokiu atveju nėra jo kaltės, kadangi jis nenumatydamas jos pavojingumo, nepakankamai apdairiai vykdo savo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų. Todėl R. J. kaip gydytojas chirurgas, privalėjo tinkamai apžiūrėti žaizdą, nustatyti tikslią diagnozę, nes, nors ir nenumatydamas tokių padarinių, turėjo realią galimybę numatyti pavojingus padarinius šioje konkrečioje situacijoje, nes turėjo reikiamą kvalifikaciją, buvo pakankamai medicininių techninių priemonių, tai galėjo numatyti ir pagal savo individualias asmenines savybes, tačiau nesistengė įtempti savo psichinių jėgų ir užkirsti kelią tokiems padariniams. R. J. netinkamai atliko savo profesinę pareigą – netinkamai apžiūrėjo žaizdą ir nenustatė tikslios diagnozės, todėl neįdėjo dreno ir D. K. nehospitalizavo.

44Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, į kaltininko asmenybę, kad yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, kaip kvalifikuotas chirurgas, gerai atliekantis savo pareigas, mėgstamas pacientų dėl patirties, nuoširdumo, kvalifikuotumo ir atidumo, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas R. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje skiria 30 MGL baudą.

45Dėl civilinių ieškinių išsprendimo.

46Byloje civiliniai ieškovai A. ir V. K. pateikė ieškinį, kuriuo iš atsakovo VšĮ „Širvintų ligoninė“ prašo priteisti A. K. 7606,3 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos, o V. K. 100000 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje ieškovai nurodo, kad dėl atsakovo VšĮ „Širvintų ligoninė“ darbuotojo R. J. kaltės mirė jų sūnus D. K.. 7606,3 Lt turtinę žalą sudaro sūnaus laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, t.y. laidojimo išlaidos sudaro 2955,23 Lt, o kapavietės sutvarkymo – 4651,07 Lt. Ieškinyje jie taip pat nurodo, kad dėl sūnaus mirties patirtą neturtinę žalą jie vertina po 100000 Lt, nes dėl sūnaus netekties tėvai patyrė sunkių dvasinių išgyvenimų, dėl sūnaus mirties patiria nepatogumus, nes jis gyveno kartu ir nuolat padėdavo, dėl jo mirties tėvai susirgo ir iki šiol serga netekties emocine depresija.

47Atsiliepimu į ieškinį atsakovas VšĮ „Širvintų ligoninė“ prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba papilkti nenagrinėtą, nes jis nenagrinėtinas teisme bei prašo į bylą ieškinio nagrinėjimo atveju įtraukti atsakovu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti AAS „Gjensidige Baltic“, nes VšĮ „Širvintų ligoninė“ nuo 2006 m. kasmet draudžiasi Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomuoju draudimu. Draudimo sutarties objektas – draudėjo civilinė atsakomybė už padarytą žalą pacientui, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ar per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo ar jo darbuotojų veiksmų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, nurodo, kad ieškovai nepasinaudojo privaloma ikiteismine institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir padarymo žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

48Atsiliepimu į ieškinį AAS „Gjensidige Baltic“ nurodo, kad ieškovai ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė pasibaigus prievolei tenkinti tokį reikalavimą ir todėl vadovaujantis CK 1.125 str. 7 dalies nuostatomis prašo taikyti ieškinio senatį. Be to, ieškovai nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia teise.

49Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tais atvejais, kada darbuotojas nusikalstamai veiksmais padaro žalos eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad esant baudžiamajai bylai ikiteisminė ginčų ne teismo tvarka nėra būtina, nes ji prieštarautų aukščiau nurodytai BPK 109 straipsnio normai, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendžiant ieškinį baudžiamojoje byloje taikomos tik tos CPK, kurios neprieštarauja BPK normoms. Todėl atsiliepimų į ieškinį argumentai, jog šiuo atveju buvo privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

50Teismo vertinimu, AAS „Gjensidige Baltic“ nepagrįstai nurodo, kad vadovaujantis CK 1.125 str. 7 dalies nuostatomis ieškinys turėtų būti atmestas, kaip pateiktas praleidus senaties terminą. Visų pirma, nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti ne draudiminę išmoką, t.y. santykiai kilę ne iš draudimo santykių, o iš žalos atlyginimo, todėl šis senaties terminas netaikytinas. Be to, ieškovai apie tai, kad jų teisės yra pažeistos sužinojo tik bylą perdavus teismui.

51Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

52Iš byloje pateiktos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo liudijimo, kad atsakovas VšĮ „Širvintų ligoninė“ 2007 m. sausio 22 d. buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę už žalą padarytą pacientui. Draudimo polise numatyta, kad vienam draudiminiam įvykiui draudimas išmoka ne didesnę kaip 50000 Lt išmoką. Todėl šioje byloje R. J. veiksmais pacientams padarytą žalą iki 50000 Lt padengia atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, o sumą viršijančią 50000 Lt - atsakovas VšĮ „Širvintų ligoninė“.

53Kaip jau minėta, ieškovė A. K. prašo iš atsakovo priteisti 7606,3 Lt turtinę žalą, kurią sudaro sūnaus laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, t.y. laidojimo išlaidos sudaro 2955,23 Lt, o kapavietės sutvarkymo – 4651,07 Lt. Byloje yra pateikti priedai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 1797 Lt laidojimo paslaugas teikusiai J. Š. personalinei įmonei, 854,38 lt sumokėjo Širvintų vartotojų kooperatyvui „Veivera“, 160 Lt už velionio paruošimą ir 143 Lt už maisto produktus, iš viso 2955,23 Lt sūnaus laidojimo išlaidų ir 4651,07 lt už kapavietės sutvarkymą, paminklą, jo pastatymą, iš viso ieškovė patyrė 7606,3 Lt turtinę žalą. Jog laidotuvės buvo atliktos pagal visus papročius patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, dalyvavę laidotuvėse, todėl ši suma ji priteistina iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

54Ieškovai ieškiniu taip pat prašo jiems priteisti po 100000 Lt neturtinės žalos, kurią jie patyrė dėl sūnaus netekties.

55Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

56Byloje nustatyta, kad tėvus ir D. K. siejo artimi santykiai, jie kartu gyveno, tėvams po sūnaus mirties pablogėjo sveikata, iš VĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ išrašų matyti, kad ieškovams buvo nustatyti susirgimai – netekties depresijos, kurių gydymas tęsiasi iki šiol ir atsirado kitos neigiamos pasekmės, todėl laikytina, kad ieškovams padaryta didelė neturtinė žala.

57CK 6.282 str. 1 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Byloje nustatyta, kad prie žalos atsiradimo iš dalies prisidėjo ir pats D. K., kuris įvykio metu buvo neblaivus, trukdė medikams jį apžiūrėti, neteikė jiems informacijos apie sužalojimą, kaip tai numato paciento pareiga, po žaizdos susiuvimo nesilaikė tausojančio režimo ir t.y., todėl ieškovams priteistina neturtinė žala yra ženkliai mažintina. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 1.5 str. nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės aiškinimo ir taikymo principais, A. K. ir V. K. prašytas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 15000 Lt ir priteistinas iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

58Byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė ir Valstybinė ligonių kasa, tačiau vėliau pateikė pranešimą, kad ieškinio atsisako, nes nebuvo padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

59Valstybinės ligonių kasos ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovas laisva valia gali spręsti, ginti savo teises teisme ar jų negint, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas, byla nutrauktina šioje dalyje nutrauktina (CPK 294 str.).

60Nukentėjusioji A. K. teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog už advokato pagalbą byloje sumokėjo 3540 Lt atstovavimo išlaidų, todėl ši suma priteistina iš R. J., nes byloje nustatyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką.

61Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,

Nutarė

62R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 229 straipsnyje ir skirti jam 30 MGL baudą.

63Priteisti A. K. iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 7606,3 Lt turtinės žalos ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

64Priteisti V. K. iš AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

65Priteisti A. K. iš R. J. 3540 Lt atstovavimo išlaidų.

66Priimti ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

67D. K. medicininius dokumentus grąžinti VšĮ „Širvintų ligoninei“.

68Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas... 2. dalyvaujant kaltinamajam R. J., ir jo gynėjui advokatui... 3. Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,... 4. R. J., dirbdamas VšĮ Širvintų ligoninės gydytoju... 5. Kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažino ir parodė,... 6. Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 7. V. K. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. ryte išeidamas... 8. M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus... 9. Liudytoja I. K. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. ji... 10. Liudytoja D. B. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d.... 11. Liudytojas R. M. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. apie... 12. Liudytojas R. G. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. jis... 13. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas G. J..... 14. L. R. G. parodė, kad 2007 m.... 15. Liudytoja V. Z. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. 10.15... 16. Liudytoja N. B. parodė, kad D. K.... 17. Liudytoja N. S. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. ji buvo... 18. Liudytojas P. K. parodė, kad 2007 m. sausio 22 d. apie... 19. Analogiški yra ir liudytojų V. T. bei 20. Liudytoja M. K. parodė, kad į ligoninės priėmimo... 21. 2007 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio... 22. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos 23. M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus... 24. Atlikęs aukščiau nurodytą deontologinį tyrimą 25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams atlikus pakartotinę... 26. Pakartotinėje deontologinėje teismo medicinos ekspertizės atlikime... 27. Širvintų rajono tarybos 2003 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 64 patvirtintų... 28. VšĮ Širvintų ligoninės vyriausiosios gydytojos 2004 m. gruodžio 28 d.... 29. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos... 30. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 229 straipsnį atsiranda tuomet, jeigu... 31. Remiantis BK 230str. 3d. R. J. pagal užimamas pareigas... 32. Kaip jau minėta, teismo medicinos ekspertės R. A.... 33. Byloje nustatyta, kad D. K. žaizdą 2007 m. sausio 22 d.... 34. Teismo vertinimu, neįtikėtini yra kaltinamojo motyvai, kad aukščiau... 35. Remiantis aukščiau nurodytu, teismas daro išvadą, kad 36. Ekspertizės akto Nr. EDM7 (6I)/10(01) 22 ir 23 išvadose, Deontologinio tyrimo... 37. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog D. K. atveju... 38. Nors kaltinamasis teigia, kad ketino hospitalizuoti D.... 39. Remiantis aukščiau nurodytu, darytina išvada, kad R.... 40. Priešingos išvados nesudaro pagrindo ir Teismo ekspertų tyrimai specialisto... 41. M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus... 42. Byloje yra paneigta, jog D. K. galėjo mirti dėl... 43. Nusikaltimas, numatytas BK 229 straipsnyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra... 44. Skirdamas bausmę R. J. teismas atsižvelgia į BK 54... 45. Dėl civilinių ieškinių išsprendimo.... 46. Byloje civiliniai ieškovai A. ir V. K. pateikė... 47. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas VšĮ „Širvintų ligoninė“ prašo... 48. Atsiliepimu į ieškinį AAS „Gjensidige Baltic“ nurodo, kad ieškovai... 49. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 50. Teismo vertinimu, AAS „Gjensidige Baltic“ nepagrįstai nurodo, kad... 51. Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų 52. Iš byloje pateiktos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės... 53. Kaip jau minėta, ieškovė A. K. prašo iš atsakovo... 54. Ieškovai ieškiniu taip pat prašo jiems priteisti po 100000 Lt neturtinės... 55. Pagal civilinį įstatymą neturtinė... 56. Byloje nustatyta, kad tėvus ir D. K. siejo artimi... 57. CK 6.282 str. 1 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens... 58. Byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė ir Valstybinė ligonių kasa,... 59. Valstybinės ligonių kasos ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam... 60. Nukentėjusioji A. K. teismui pateikė įrodymus,... 61. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 62. R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 63. Priteisti A. K. iš AAS „Gjensidige Baltic“,... 64. Priteisti V. K. iš AAS „Gjensidige Baltic“,... 65. Priteisti A. K. iš R. J. 3540 Lt... 66. Priimti ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą ir šioje... 67. D. K. medicininius dokumentus grąžinti VšĮ... 68. Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...