Byla 2KT-41/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su ieškovo A. B. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo bei dėl to padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės 2011 m. vasario 18 d. raštas Nr. 2-3812-603/11, kuriuo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui buvo perduotas spręsti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusišalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo klausimas. Ieškovas A. B. šį pareiškimą grindžia šiais argumentais:

31. Teisėja L. L. ir visi Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai suinteresuoti civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 baigtimi (CPK 65 str.). Ieškovo nuomone, jam netinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį dėl atskirojo skundo dėl 2006 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties nagrinėjimo ir taip vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas. Todėl Vilniaus apygardos teismo teisėjai turi būti nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo.

42. Yra kitų aplinkybių, kurios kelia abejonių Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu (CPK 66 str.). Vilniaus apygardos teisme sistemingai dingsta registruotu paštu ieškovo siunčiami procesiniai dokumentai ir organizuojamas civilinių bylų vilkinimas, o nuo baudžiamosios atsakomybės už tokią nusikalstamą veiką dengia Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Todėl Vilniaus apygardos teismas turi būti nušalintas nuo civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, kurioje pats gali būti įtrauktas kaip atsakovas ar tretysis asmuo.

5Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

6Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Kadangi ieškovo A. B. pareiškime yra suformuluotas prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo, šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo kaip aukštesnės pakopos teismo kompetencijai (CPK 69 str. 1 d.).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).

8Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje, Konstitucijos 109 straipsnio antrojoje dalyje, CPK 21 straipsnyje įtvirtinta viena iš esminių asmens teisių ir laisvių užtikrinimo garantijų – teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

9Šiuo atveju ieškovo A. B. nuomonė, kad civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 negali nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjai dėl galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir negali sukelti objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Apie teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys pirmą kartą informuojami šaukimais (CPK 133 str. 1 d.). Teismo šaukimas asmeniui yra įteikiamas pasirašytinai (CPK 124 str. 1 d.). Teismo procesinius dokumentus teismas siunčia registruotu paštu, įteikia per antstolius, kurjerius ir kitais CPK nurodytais būdais (CPK. 117 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl teismo galimo šališkumo, nėra tiriami bylos duomenys, susiję su šaukimo įteikimo (ne)tinkamumu, nes tai nesudaro pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų, ypač tų, kurie nenagrinėja šios bylos, nešališkumu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui A. B. teismo šaukimas atvykti į civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 parengiamąjį teismo posėdį 2011 m. vasario 11 d. 15:00 val. yra įteiktas (b.l. 212). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo CPK 65 straipsnio pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

10Taip pat nepagrįstu laikomas ir argumentas dėl bylos vilkinimo Vilniaus apygardos teisme. Nėra duomenų, kad byloje būtų pažeistas proceso operatyvumas, sąmoningai neatliekami procesiniai veiksmai ar delsiama juos atlikti (CPK 7 str. 1 d.). 2011 m. sausio 13 d. nusišalinus teisėjai O. G., teisėja L. L. tą pačią dieną buvo paskirta nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-3812-603/2011. Parengiamasis posėdis šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme buvo numatytas 2011 m. vasario 11 d., t. y. mažiau nei už mėnesio nuo naujos civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos paskyrimo (b.l. 210, 212). Be to, bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl paties ieškovo nepagrįstų teismo nušalinimo pareiškimų (b.l. 176-177). Tuo pačiu pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo trukmė savaime nesudaro pagrindo nušalinti teisme dirbančių visų teisėjų nuo jos nagrinėjimo.

11Vertinant Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumą subjektyviuoju aspektu, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų šio teismo teisėjų asmeninį tendencingumą. Vertinant jų nešališkumą objektyviuoju aspektu, nurodyta aplinkybė, kad sistemingai dingsta registruotu paštu ieškovo A. B. siunčiami procesiniai dokumentai, nėra pagrįsta įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nepaneigia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus Almos Urbanavičienės rašte Nr. F-10 nurodytų duomenų apie ieškovo siųstų procesinių dokumentų gavimą Vilniaus apygardos teisme (b.l. 234). Todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

12Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo A. B. 2011 m. vasario 11 d. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

14Ieškovo A. B. 2011 m. vasario 11 d. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.