Byla 2A-2919-577/2014
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo G. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bellrado“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BellRado“ ieškinį atsakovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo G. M..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Bellrado“ prašė pripažinti negaliojančiu lizingo sutarties vienašalį nutraukimą. Ieškovo nuomone, atsakovas neteisėtai nutraukė šalių sudarytą lizingo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo išpirkti automobilį ( - ). Anot ieškovo, atsakovas jam pranešimus apie sutarties nutraukimą siuntė netinkamais adresais. Ieškovo teigimu, jis nepaisant pablogėjusios savo finansinės būklės stengėsi vykdyti sutartį, mokėjo įmokas ir laikinas prievolės nevykdymas nedavė atsakovui pakankamo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Be to, ieškovo nuomone, atsakovas savo pažeistas teises dėl netinkamo sutarties vykdymo galėjo ginti ir kitais būdais, mažiau varžančiais ieškovo teises; atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nepateikė nei pretenzijų, nei raginimų sumokėti skolą. Ieškovas pažymėjo, kad vienašališkai nutraukdamas sutartį atsakovas taikė vienašalę restituciją ir taip pažeidė ieškovo teises – šiuo atveju turėjo būti taikoma dvišalė restitucija.

5Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad 2009 m. sausio 16 d. atsakovas ir trečiasis asmuo G. M. (ieškovo bendrovės direktorius) sudarė laidavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti atsakovui, jeigu ieškovas neįvykdys lizingo sutarties, atsakovas nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendimais už akių iš ieškovo ir trečiojo asmens solidariai priteistos tam tikros skolos. Ieškovui ir toliau nevykdant lizingo sutarties, atsakovas sutartyje nustatyta tvarka nuo 2009 m. birželio 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas pažymėjo, kad vykdydamas sutartį ieškovas po sutarties nutraukimo privalėjo grąžinti automobilį atsakovui, tačiau šios pareigos neįvykdė. Anot atsakovo, jis pranešimus apie netinkamą pareigų vykdymą ieškovui siuntė ieškovo nurodytu pasikeitusiu adresu. Atsakovo nuomone, ieškovo žinojimą apie sutarties nutraukimą patvirtina ir tai, kad dar prieš nutraukiant sutartį ieškovas visiškai nutraukė sutartinius mokėjimus. Atsakovas pažymėjo, kad jis sutartį nutraukė ieškovui keletą mėnesių jos nevykdžius ir ieškovas nepateikė įrodymų, jog yra suinteresuotas realiai atkurti šalių sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą; ieškovo padaryti sutarties pažeidimai iš esmės pažeidė atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, kai turto išpirkimo terminas jau pasibaigęs ir neprašoma keisti (nustatyti) sutarties įvykdymo tvarką, neturi prasmės.

6Trečiasis asmuo G. M. iš esmės palaikė ieškovo poziciją.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jis tinkamai vykdė sutartį, t. y. laiku mokėjo įmokas – priešingai, atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nesilaikė įmokų grafiko, susidarinėjo įmokų skolos, kurios buvo išieškomos ir teismine tvarka, ir kad paskutinė gauta įmoka pagal sutartį buvo 2009 m. balandžio 27 d. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog nors ieškovas ir apeliuoja į 2008 m. lapkričio 19 d. automobilio nuomos sutartį (kaip neva perkeliančią ieškovo įmokų mokėjimo pareigą kitam asmeniui), tačiau: pirma, šalių sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1.3 punkte įtvirtintas kliento (ieškovo) įsipareigojimas be lizingo davėjo raštiško sutikimo nesubnuomoti ar kitu būdu neperleisti turto tretiesiems asmenims – tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo sutikimą sudaryti automobilio nuomos sutartį; antra, net ir po nurodytos nuomos sutarties sudarymo (jeigu šioje civilinėje byloje toks faktas iš tikrųjų būtų nustatytas bei nagrinėjamas-vertinamas), lizingo įmokas atsakovui mokėjo G. M., o ne kitas asmuo – taigi dar ir dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kuriais apeliuojama į ieškovo esą nežinojimą apie nevykdomą (netinkamai vykdomą) lizingo sutartį ir neva ieškovo pareigos mokėti įmokas perkėlimą kitam asmeniui. Remdamasis nurodytais motyvais, pirmos instancijos teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus ieškovo argumentus, susijusius su automobilio nuomos sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė ir ieškovo bendrovės vadovo adresu, teismas sprendė, kad apie sutarties nutraukimą ieškovui (per jo vadovą) pranešta tinkamai. Taip pat teismas pažymėjo, kad lizingo įmokų nemokėjimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip esminis lizingo sutarties pažeidimas; sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė lizingo sutartį, todėl ieškovo ieškinys dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia buvo atmestas kaip nepagrįstas.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas UAB „Bellrado“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, be pagrindo nevertino į bylą pateiktos 2008 m. lapkričio 19 d. automobilio nuomos sutarties, rėmėsi vien tik atsakovo į bylą pateiktais įrodymais, netyrė esminio ieškinio argumento, kad atsakovas nesilaikė vienašališko lizingo sutarties nutraukimo tvarkos, t.y. nepranešė apie sutarties nutraukimą UAB „Bellrado“. Apeliantas pažymi, kad į bylą buvo pateikti tik pranešimai apie sutarties nutraukimą, tačiau nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys tų pranešimų išsiuntimą. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė CK 6.218 str. imperatyviai įtvirtintą vienašališko sutarties nutraukimo sąlygą; atsakovas pranešimą siuntė adresu Architektų g. 152, Vilnius, nors Sutartyje buvo nurodytas kitas adresas – Kalvarijų g. 125, Vilnius, be to, toks adresas pateikiamas ir Juridinių asmenų registre. Taip pat ieškovas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ieškovo direktorius atsakovą buvo informavęs apie tai, kad pasikeitė įmonės buveinės adresas ir nurodęs naują adresą – Laisvės pr. 15, Vilnius, tačiau pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo siųstas Kalvarijų g. 125, Vilnius. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad kol pranešimai buvo siunčiami tinkamu adresu, tol mokėjimai buvo atliekami, o pranešimus pradėjus siųsti netinkamu adresu, ieškovas jų negaudavo, todėl pagrįstai manė, kad R. M., kuriam buvo išnuomotas automobilis, mokėjo įmokas lizingo bendrovei. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad apie Sutarties nutraukimą buvo pranešta ir per vadovą, nes į bylą tokius teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų pateikta nėra. Apelianto vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad jis buvo tinkamai informuotas apie vienašališką Sutarties nutraukimą, o pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles.

13Atsakovas UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad šalys Lizingo sutarčių 12.3 punkte šalys susitarė, kad sutartis laikoma nutraukta nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą nurodytos datos, bet ne anksčiau kaip po 7 kalendorinių dienų nuo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Lizingo sutarties 14.4 punkte nustatyta, jog visi šalių sutartimi susiję tarpusavio pranešimai privalo būti įforminti raštu ir laikomi įteiktais, jeigu jie išsiųsti sutartyje nurodytais adresais arba kitu adresu, kurį viena sutarties šalis yra raštu pranešusi kitai sutarties šaliai. Lizingo sutarties 14.5 punkte įtvirtinta nuostata, jog apie bet kokius adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimus sutarties šalys turi nedelsiant informuoti viena kitą. Jei sutarties šalis nepraneša apie savo rekvizitų pasikeitimą, tai pranešimo siuntimas paskutiniu turimu adresu laikomas tinkamu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovas informavo atsakovą, jog jų buveinės adresas yra adresu Laisvės pr. 115, salonas „Vonios“, todėl raštai apie netinkamą prievolės vykdymą buvo siunčiami ieškovo nurodytu adresu. Be to, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent R. M. įsipareigojo vykdyti prievoles pagal lizingo sutartį, ieškovo į bylą pateiktoje automobilio nuomos sutartyje šalys nėra dėl to susitarusios. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis nebuvo informuotas apie tai, jog automobilis buvo išnuomotas R. M., be to, atsakovas net nebuvo davęs sutikimo tokiam sandoriui sudaryti (Lizingo sutarties 6.1.3 p.). Atsakovo vertinimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie vienašališką Sutarties nutraukimą. Atsakovas nurodo ir tai, kad Lizingo sutartyje šalys buvo susitarusios dėl sutarčių nutraukimo sąlygų. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.2.4 punkte numatyta atsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau nustatyto termino, jei klientas per 30 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimi nustatytos mokėjimo datos nesumoka (arba tik iš dalies) bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų, įskaitant ir baudas bei delspinigius. Pažymi, kad ieškovas savo prievoles pagal Lizingo sutartį netinkamai vykdė jau nuo 2008 metų, o Lizingo sutartis buvo nutraukta ieškovui eilę mėnesių jos tinkamai nevykdant, todėl teise nutraukti Sutartį tikrai nebuvo naudojamasi tik formaliai, o ieškovui buvo suteikta galimybė pašalinti galimai laikinus Lizingo sutarties vykdymo pažeidimus. Atsakovo įsitikinimu, reikalavimas pripažinti Lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu, kai turto išpirkimo terminas yra pasibaigęs prieš tris metus, ir kai nėra prašoma keisti/nustatyti Lizingo sutarties įvykdymo tvarką, neturi prasmės.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2008 m. kovo 21 d. sudarė lizingo sutartį Nr. 10803102, pagal kurią atsakovas (lizingo davėjas) įsipareigojo iš pardavėjo įgyti nuosavybės teise automobilį ( - ), pagamintą 2003 m., ir perduoti automobilį valdyti ir naudotis klientui (ieškovui) su sąlyga, kad klientui (ieškovui) įvykdžius visas sutarties sąlygas, turtas pereis klientui (ieškovui) nuosavybės teise; turto vertė 23 140,64 EUR (T. 1, b. l. 9-13). Pagal mokėjimų grafiką ieškovas (klientas) turėjo pareigą nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. kovo 25 d. kas mėnesį mokėti po 265,04 euro įmokas (T. 1, b. l. 70). Byloje nepateikta įrodymų, kad šią savo pareigą ieškovas vykdė tinkamai; priešingai atsakovas pateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šią pareigą ieškovas vykdė netinkamai – jau 2009 m. spalio 7 d. pradelsta įmokų suma sudarė 4 562,67 Lt (T. 1, b. l. 69). 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovas informavo atsakovą, kad jo buveinės adresas yra Laisvės pr. 115, salonas „Vonios“ (T. 1, b. l. 40). 2009 m. sausio 16 d. atsakovas ir trečiasis asmuo G. M. sudarė laidavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti atsakovui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu lizingo gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal šalių sudarytą lizingo sutartį (T. 1, b. l. 71-73). Laidavimo sutartyje nurodytas G. M. adresas ( - ). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad G. M. nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo paskirtas UAB „BellRado“ vadovu (T. 1, b. l. 20). Atsakovas 2009 m. birželio 1 d. raštu informavo ieškovą ir jo bendrovės vadovą apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą nuo 2009 m. birželio 8 d. (T. 1, b. l. 18). Šis raštas išsiųstas bendrovės adresu Vilniuje, Architektų g. 152, ir bendrovės vadovo adresu ( - ). Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu už akių priteisė šios bylos atsakovui solidariai iš UAB „BellRado“ ir G. M. 2 070,93 Lt skolos, 128,57 Lt delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas (T. 1, b. l. 49). Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu už akių priteisė solidariai iš UAB „BellRado“ ir G. M. 4 036,97 Lt skolos, 140,60 Lt baudos, 1230,93 Lt delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas šios bylos atsakovui (T. 1, b. l. 50-51). Nurodytuose teismų sprendimuose nustatyta, kad lizingo gavėjas (ieškovas) ir laiduotojas (trečiasis asmuo) nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų lizingo davėjui (atsakovui). Pirmos instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmetė. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

17Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu esminiu argumentu, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą, todėl plačiau ir pasisakytina būtent šiuo aspektu.

18Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka.

19CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnio išvardytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą) privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Tokios nuostatos leidžia sutartį pažeidusiai šaliai iš anksto sužinoti nukentėjusios šalies poziciją ir išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014 ir kt.). CK 6.574 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, jog dėl lizingo gavėjo padaryto sutarties pažeidimo esminio pobūdžio ir lizingo davėjo pareigos prieš vienašališką sutarties nutraukimą raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma, yra imperatyvioji. Taigi lizingo šalių susitarimas negali prieštarauti nurodytai CK 6.574 straipsnio nuostatai. Nagrinėjamu atveju Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 12.2.4 punkte numatyta atsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau nustatyto termino, jei klientas per 30 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimi nustatytos mokėjimo datos nesumoka (arba tik iš dalies) bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų, įskaitant ir baudas bei delspinigius. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo nurodytu adresu (Laisvės pr. 115, Vilnius) (1 T. b.l. 40) atsakovas net penkis kartus siuntė ieškovui įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, jei nebus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai (1 T. b.l. 41-45). Taigi visa eilė įspėjimų apie netinkamą prievolių pagal Lizingo sutartį vykdymą buvo siunčiama ieškovui jo nurodytu adresu, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis tinkamai nebuvo įspėtas apie tai, jog nevykdant prievolės, Lizingo sutartis bus vienašališkai nutraukta.

20Pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas ieškovui adresu Architektų g. 152, Vilnius ir laiduotojui G. M., kuris 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo paskirtas UAB „BellRado“ vadovu (T. 1, b. l. 20), laidavimo sutartyje nurodytu adresu ( - ). Ieškovas savo apeliaciniame skunde pažymi, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo siųstas netinkamu adresu, todėl jis nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors pranešimas apie sutarties nutraukimą ir nebuvo siųstas ieškovo nurodytu adresu Laisvės pr. 115, Vilnius, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą, t.y. į tai, kad ieškovui ne kartą jo nurodytu adresu buvo siųsti įspėjimai apie sutarties nutraukimą, ieškovo atžvilgiu yra priimtas ne vienas teismo sprendimas už akių dėl skolos priteisimo ieškovo naudai, o pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas ne tik ieškovui, bet ir ieškovo vadovo, kuris be to yra ir laiduotojas, laidavimo sutartyje nurodytu adresu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą buvo informuotas.

21Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su automobilio nuomos sutartimi, nagrinėjamos bylos kontekste laikytinomis nereikšmingomis, nes akivaizdu, jog ieškovas nuomos sandorio negalėjo sudaryti be atsakovo leidimo, o jokie įrodymai, patvirtinantys tai, jog atsakovas apie sandorio sudarymo faktą buvo informuotas, į bylą pateikti nebuvo. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad nuomininkas R. M. buvo įsipareigojęs vykdyti prievoles pagal Lizingo sutartį, ši sąlyga nuomos sutartyje taip pat nebuvo aptarta. Taigi, ieškovui neįrodžius, kad jis laiku mokėjo įmokas, o atsakovui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas nesilaikė įmokų grafiko, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad lizingo gavėjas, t.y. ieškovas, iš esmės pažeidė lizingo sutartį, todėl ji pagrįstai buvo vienašališkai nutraukta.

22Nagrinėjamo bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad sutartinių prievolių įvykdymo terminas jau yra senai pasibaigęs, todėl, net ir tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, pagal pareikštus ieškinio reikalavimus nėra realios galimybės atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

23Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

24Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Bellrado“ prašė pripažinti negaliojančiu lizingo... 5. Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašė ieškinį atmesti.... 6. Trečiasis asmuo G. M. iš esmės palaikė ieškovo poziciją.... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas UAB „Bellrado“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 13. Atsakovas UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ atsiliepime į... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2008 m. kovo 21 d. sudarė lizingo... 17. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, skundas iš esmės grindžiamas... 18. Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties... 19. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pranešimo apie numatomą... 20. Pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo išsiųstas ieškovui adresu... 21. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su pirmos instancijos teismo nuomone,... 22. Nagrinėjamo bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad sutartinių prievolių... 23. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas... 25. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą palikti...