Byla e2A-454-252/2017
Dėl pirkėjo teisių perkėlimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-323-488-2017 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams V. T., A. B., tretiesiems asmenims S. T. ir UAB „Bankroto administravimo kontora“ dėl pirkėjo teisių perkėlimo

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas ieškiniu prašė perkelti jam pirkėjo atsakovo A. B. teises į ½ ir 5/16 dalis buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), įpareigojant ieškovą R. T. sumokėti atsakovui A. B. 1000 Eur.
  2. Nurodė, kad 2012-07-03 Panevėžio apygardos teismas V. T. įmonei iškėlė bankroto bylą. Bankroto procedūras vykdė bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo kontora“. 2016-10-18 V. T. įmonė išretgistruota iš juridinių asmenų registro. 2013-10-23 sprendimu V. T. buvo pripažintas neveiksniu ir įsteigta globa, globėju paskiriant ieškovą R. T...
  3. Bankroto procese 2014-03-28 nutartimi teismas leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininko V. T. asmeninį turtą, t.y. ginčo buto dalį. Bankroto administratorius 2016-08-23 pirkimo-pardavimo sutartimi šį turtą pardavė atsakovui A. B. už 1000 eurų. Turtas parduotas laisvam pardavime, todėl bankroto administratorius pažeidė CK 4.79 str. reikalavimus, nepasiūlydamas buto bendrasavininkams pirkti minėtą buto dalį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovo R. T. ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad butas, esantis ( - ) priklauso trims bendraturčiams, t.y. atsakovui A. B. – 13/16 dalių, S. T. – 3/32 dalys, R. T. -3/32 dalys. Bendraturtis A. B. buto dalį įgijo 2016-08-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuri sudaryta tarp bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ atstovaujama V. G. ir A. B..
  2. Teismas nurodė, kad 2014-03-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankroto byloje buvo leista nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalį – ½ ir 5/16 dalis buto, esančio ( - ). Nutartis buvo palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nes ji buvo apskųsta R. T.. 2016-05-18 bankrutuojančios V. T. įmonės kreditorių susirinkimas nustatė buto pardavimo be varžytynių tvarką. Šios tvarkos laikydamasis V. G. ir pardavinėjo buto dalį, nes varžytynėse buto dalis nebuvo parduota. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 33 str. 1 d. 2p, 3 p. nustatyta tvarka buvo parduotas savininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl bendra CK 4.79 str. 1 d. norma nebuvo taikyta, nes pirmenybę turi speciali norma, kurioje nurodyta turto pardavimo tvarka.
  3. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių bankroto byloje padarytų įstatymo pažeidimų, parduodant. V. T. turtą ir to nepagrindė jokiais įrodymais. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas neskundė nei vieno bankroto administratoriaus veiksmo bei kreditorių nutarimo, susijusio su turto realizavimu bankroto byloje.
  4. Teismas darė išvadą, jog R. T. išreikšta pozicija atsiliepime į ieškinį kaip neveiksnaus V. T. globėjo, pripažįstant ieškinį, vertintina kaip globotinio teisių pažeidimu, globėjui siekiant asmeninės naudos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovas R. T. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Nurodo, kad nesutinka su sprendimu, nes CK 4.79 str. numato pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrojoje nuosavybėje kitiems bendrasavininkams, todėl ieškovas turi teisę ginčyti minėtą sandorį.
  3. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turtas parduodamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Analogiškai pardavinėjamas ir individualios įmonės savininko turtas. ĮBĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad neparduotas turtas dvejose varžytynėse kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gali būti parduodamas to paties straipsnio 1 d. 2 punkte nurodyta tvarka. O tai reiškia, kad turtas pardavinėjamas aukciono būdu, t.y. siūloma visiems pirkėjams, o parduodama tam ,kuris pasiūlė didžiausią kainą. CK 6.419 str. nuostatos nereiškia priverstinio turto pardavimo, todėl jau galioja CK 4.79 str. nuostatos ir bankroto administratorius privalėjo jomis vadovautis.
  4. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016, kurioje konstatuota, kad nepardavus nekilnojamojo turto dvejose varžytynėse, turtas pardavinėjamas laisvame pardavime ir todėl privaloma taikyti CK 4.79 str. 1 d. reikalavimus. Todėl nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas reglamentuojančias turto pardavimą pagal kreditorių patvirtintą tvarką. Taip pat pažymėjo, kad liudytojo V. G. paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu turėjo vertinti kritiškai, kaip nepakankamus duomenis apie priverstinį turto pardavimą.
  5. Nepagrįstai pirmos instancijos teismas konstatavo ieškovo interesų konfliktą, kaip siekį pačiam pasipelnyti neveiksnaus asmens sąskaitą, vengiant dengti skolas. Ieškovas yra V. T. globėjas ir gyvena tame pačiame bute kaip ir jo globotinis, todėl svetimo asmens buvimas tame pačiame bute kaip tik labiau pažeidžia neveiksnaus asmens teises. Be to, bankroto byloje buvo nutarta parduoti V. T. nekilnojamojo turto dalį už ne mažesnę kaip 30000 Lt sumą, kas sudarytų 8688,60 Eur. Tuo tarpu turtas parduotas už aštuonis kartus mažesnę kainą, todėl galima teigi, kas V. T. turtas nebuvo realizuotas imperatyvas ir siekis, kad būtų padengta kiek galima didesnė skolų dalis. Todėl neveiksnaus V. T. padėtis buvo nepagerinta, o pabloginta.
  6. Apeliantas pateikė kartu su apeliaciniu skundu archyvinę medžiagą, kurią bankroto administratorius pateikėm archyvui baigus V. T. įmonės bankroto procedūras. Prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos ir juos vertinti, nes pirmos instancijos teismas atsisakė juos išreikalauti ir vertinti bei aiškintis kaip buvo pardavinėjamas nekilnojamasis turtas.
  7. Atsiliepimu į apeliac9nį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir priėmėm pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Jis yra sąžiningas turto įgijėjas. Administratorius pardavinėdamas bankrutuojančios įmonės turtą neprivalėjo vadovautis CK 4.79 str. nuostatomis, nes yra speciali teisės norma, kuri nustato bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką ĮBĮ 33 str.
  8. UAB „Bankroto administravimo kontora“ atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo jo netenkinti. Nurodo, kad turtas buvo pardavinėjamas vadovaujantis ĮBĮ 33 straipsnio 1 d. 3 punkto pagrindu, kuris numato, kad turtą nepardavus dvejose varžytynėse, jis pardavinėjamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimas nutarė turtą pardavinėti be varžytynių, skelbiant viešai, t.y. priverstine tvarka. Todėl bankroto administratoriui nebuvo nustatyta pareiga informuoti bendraturčius apie turto pardavimą, be to, toks informavimas būtų prieštaravęs ĮBĮ nuostatoms.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, duomenis apie bankroto administratoriaus priduotus bankroto vykdymo dokumentus.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, todėl sprendžia, kad yra pagrindas pridėti prie bylos apeliantės pateiktus naujus įrodymus ir vadovautis šiais įrodymais nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
  5. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal 2016-06-23 pirkimo-pardavimo sutartį, kurios šalimis yra bankrutuojančios V. T. įmonė atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ ir A. B.. Nors ieškovas prašo tik perkelti pirkėjo teises pagal minėtą sandorį, tačiau tiek ieškinį patenkinus, tiek jį atmetus pasekmės tenka abiems sandorio šalims, kaip bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ar turėtų papildomų išlaidų priteisimas ir kt.
  6. Todėl pirmos instancijos teismas, gavęs ieškinį, kurioje viena iš sandorį atstovavusi šalių į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, privalėjo ieškovui pasiūlyti pakeisti proceso šalį. V. T., kuris yra pripažintas neveiksniu ir kurio globėju yra ieškovas, yra netinkamas atsakovas, nes ne jis sudarė pirkimo pardavimo sandorį ir jam nėra reiškiami jokie reikalavimai ir negali būti taikomos jokios iš ieškinio patenkinimo ar atmetimo kylančios pasekmės. Jeigu ieškovas nori savo globotinį įtraukti į bylą proceso šalimi(bet kokia) jis turi kreiptis į socialinės paramos skyrių, kuris paskirtų bylai atsakingą asmenį, kuris atstovautų neveiksnaus asmens interesus ir apgintų jo teises bei interesus, kada ieškinį reiškia jo globėjas ir kada jis pats negali atstovauti savo globotinio. Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas padarė procesinių teisių pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla ir yra pagrindas panaikinti sprendimą.
  7. Kolegija taip pat konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės nesirėmė bankroto bylos duomenimis ir bankroto administratoriaus priduotais į archyvą dokumentais, kurie patvirtintų ar paneigtų liudytojo V. G. paaiškinimus, kad buvo skelbiamos varžytynės, kada ir kaip buvo duodami skelbimai apie turto pardavimą pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką pradedant pardavinėti nuo 7000 eurų ir kas penkiolika dienų šią sumą mažinant iki 1000 eurų, kada ir kokia forma atsakovas A. B. pateikė pasiūlymą pirkti buto dalį ir kitus svarbius įrodymus, kurie turi būti tiek pridėtuose dokumentuose, tiek bankroto byloje.
  8. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, kad iš tų dokumentų, kuriuos pateikė apeliantas ir iš bankroto bylos duomenų nėra aišku ar butas išvis buvo pardavinėjamas varžytynėse, nes tokių duomenų nėra. 2013-07-18 įvykęs bankrutuojančios V. T. įmonės kreditorių susirinkimas nustatė bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką(ne įmonės savininko), nors nutarime nurodoma, kad parduodama V. T. buto dalis už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau kaip už 30 000 Lt.(Bankr. b. t. 1, b.k. 151). Bankroto administratorių atstovaujantis V. G. į teismą dėl leidimo nukreipti išieškojimą iš savininko turto kreipėsi jau po kreditorių susirinkimo nutarimo 2013-08-08(B. b. t. 2,b.l.2) Teismas leisti nukreipti išieškojimą į savininko turtą nutartį priėmė 2014-03-28, kuri įsiteisėjo 2014-06-05 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti minėtą nutartį.(B.b. t. 2,b.l.51). Tai dienai visi kreditoriniai reikalavimai buvo padengti.
  9. Kolegija taip pat pažymi, kad nėra aišku, ar apeliantas kartu su apeliaciniu skundu yra gavęs ir pateikęs visus bankroto administratoriaus priduotus bankrutavusios V. T. įmonės dokumentus ar pateikta tik jų dalis, nes sulyginus su bankroto byloje esančiais dokumentais, dalies dokumentų nėra. Todėl pirmos instancijos teismas, gindamas neveiksnaus asmens interesus, turėtų spręsti klausimą dėl tinkamų bankroto administratoriaus pareigų atlikimo toje bankroto byloje.
  10. Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo ir aiškinantis aplinkybes apie buto dalies pardavimą, būtina vertinti ir bankroto byloje esančius įrodymus, kurie yra būtini teisingam bylos išsprendimui. Pirmos instancijos teismas bankroto bylos neišsireikalavo, nevertino liudytojo V. G. duotus parodymus ir jų atitikimą rašytiniams įrodymams bankroto byloje apie buto dalies pardavinėjimą.
  11. Teismas privalo žinoti teisės aktus ir jų taikymo teisminę praktiką. Todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasidomėti teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kaip pvz. 2010-02-18 apžvalga Nr. AC-32-1 „Nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės“(Teismų praktika Nr. 32/2010) ir priimant procesinį sprendimą jį grįsti teisės aktų nuostatomis ir suformuota teismų praktika.
  12. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  13. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

11Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai