Byla 2A-1239-390/2015
Dėl nuostolių atlyginimo ir statybos leidimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Pastato projektas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-101-435/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kodera“ patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Pastato projektas“ dėl nuostolių atlyginimo ir statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė atnaujinti terminą UAB „Kodera“ ginčyti 2009 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą išduotą ieškovei UAB „Kodera“ statybos leidimą Nr. 38-4NS61-54 ir per nustatytą terminą leisti pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2009 m. liepos 22 d. išduotą UAB „Kodera“ pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą statybos leidimą Nr. 38-4HS61-54; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Pastato projektas“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Kodera“ naudai 85 000 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 550 Lt žyminį mokestį bei advokato išlaidas.

5Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Kodera“ (Užsakovo) ir atsakovės UAB „Pastato projektas“ (Vykdytojo) 2006-07-26 buvo sudaryta sutartis Nr. 06/07-5, kuria atsakovė UAB „Pastato projektas“ įsipareigojo atlikti ieškovės UAB „Kodera“ gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. Atsiskaitomoji darbų kaina – 48 500 Lt. 2009-07-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą išdavė ieškovei UAB „Kodera“ statybos leidimą Nr. 38-4NS61-54. Išduoto statybos leidimo bei statybos projekto pagrindu ieškovė adresu Kalvarijos g. 136, Kaunas, atliko naujos statybos darbus, rekonstravo bei nugriovė statinius, kurių unikalūs Nr.: ( - ); ( - ); ( - ); ( - ); ( - ). 2012 m. gruodžio mėnesį baigus statybos darbus ieškovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą. 2012-12-21 statybos užbaigimo komisija atliko statinių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad natūroje pastate 2Flp tarp patalpų 1-4 ir 1-14 yra niša, o kadastrinių matavimų byloje nurodytos durys ir langas; statinyje tarp patalpų 1-3 ir 1-14 yra langas pastate 2Flp, kadastriniuose duomenyse yra siena; statybos leidime nurodyta statinio kategorija „neypatingas“, natūroje tarpas tarp atramų virš 12 metrų, todėl statinys „ypatingas“. Dėl paminėtų neatitikimų UAB „Kodera“ statinių statybos užbaigimo aktas nebuvo išduotas. Dalį trūkumų ieškovė ištaisė, tačiau projekto ar statybos leidimo ištaisyti pati negali. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai, kurių sąrašas pateiktas 2 lentelėje, matyti, jog atstumas tarp atramų (didžiausias horizontalus atstumas statinyje tarp horizontalių statinio ašių, kuriose yra atraminės konstrukcijos, laikančios perdengimo ar denginio konstrukcijas) 12 m ir didesnis. Atsakovė UAB „Pastato projektas“ netinkamai suprojektavo statinį kaip „neypatingą“, o atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ reikalavimus, išdavė statybos leidimą, kuris yra neteisėtas. Tiek 2011 m., tiek 2013 m. buvo atliktos ekspertizės, kurių išvadose konstatuota, kad projekte neteisingai nurodyta statinio kategorija -neypatingas statinys bei kiti trūkumai. Ypatingo statinio projektavimui ir įteisinimui keliami kitokie reikalavimai, negu neypatingam statiniui, o pagal tokį projektą išduotas statybos leidimas Nr. 38-4HS61-54 taip pat neatitinka minėto statybos techninio reglamento, todėl jis naikintinas. Be to, 2012-12-31 Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPS Statybų priežiūros poskyris atliko statinių patikrinimą ir surašė statinio patikrinimo aktą Nr. 80-168, kuriame nurodė, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnui patikrinimo metu nebuvo pateiktas išsamus visų projekto dalių statinio projektas, kurio kiekviename brėžinyje, techninėse specifikacijose, yra žodžiai „TAIP PASTATYTA“ su statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo parašais. Statinio projekte nėra pateikta išsami gaisrinės saugosi dalis, pvz. nėra aktyviosios gaisrinės saugos inžinerinių sistemų aprašymų, trūksta planinių tūrinių sprendinių, tokių kaip susisiekiančių erdvių ir uždūminimo, evakuacijos klausimai ir kt. Trūksta brėžinių, tokių kaip žmonių evakuacijos kelių ir krypčių planas, gesinimo darbams skirtų priemonių išdėstymo planas, nurodant vandens ėmimo vietas, technikos išdėstymo aikšteles ir kt. Taip pat atliekant patikrinimus buvo nustatyta, kad prie suprojektuoto autoremonto baro (projekte žymimo Nr.1) kai kuriuose brėžiniuose yra suprojektuota pastato dalis, kuri nėra konkrečiai įvardinta, nenurodoma jos paskirtis, ji nėra įtraukta į statinio konstrukcijų ir kt. projekto dalis. 2013-01-24 ieškovė išsiuntė atsakovei UAB „Pastato projektas“ pretenziją dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų bei pareikalavo rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą, ar atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Pretenzija atsakovei buvo įteikta, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo, ir tokiu būdu, ieškovės nuomone, atsisakė šalinti esminius parengto techninio projekto trūkumus. Ieškovė kreipėsi į kitus architektus bei projektuotojus, pateikė jiems projektinę dokumentaciją ir gavo architekto D. B. komercinį pasiūlymą, pagal kurį pilna darbų projektavimo kaina įskaitant mokesčius būtų 80 500 Lt, architektas M. P. projektiniame pasiūlyme nurodė, jog pilna projektavimo darbų kaina būtų 72 500, o UAB „NT architeka“ nurodė, kad projekto kaina būtų 85 000 Lt. Todėl ieškovė pareiškė ieškinį dėl 85 000 Lt projekto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovų. Ieškovė prašė atnaujinti terminą ginčyti 2009-07-22 statybos leidimą Nr. 38-4NS61-54, kadangi apie tai, kad jis yra neteisėtas, ieškovė sužinojo tik 2013 metų pradžioje, kuomet buvo atsisakyta priimti statinį naudoti. Vėliau ieškovė bandė susiklosčiusią situaciją išspręsti ne ginčo tvarka, tačiau to padaryti nepavyko, todėl terminas laikytinas praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujintinas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu (t. 2, b. l. 85–95) atmetė prašymą atnaujinti terminą ieškovei UAB „Kodera“ ginčyti 2009 m. liepos 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą ieškovei UAB „Kodera“ statybos leidimą Nr. 38-4NS61-54; patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Kodera“ solidariai iš atsakovų UAB „Pastato projektas“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Kodera“ naudai 14 439,57 Eur nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo po 228,85 Eur žyminio mokesčio, 254,83 Eur ekspertizės išlaidų bei 254,83 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą; priteisė atsakovei UAB „Pastato projektas“ iš ieškovės UAB „Kodera“ 835,76 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą; priteisė valstybės naudai iš atsakovų UAB „Pastato projektas“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos po 3,06 Eur, o iš ieškovės UAB „Kodera“ 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nustatė, kad 2006-07-26 tarp UAB „Kodera“ ir UAB „Pastato projektas“ buvo sudaryta sutartis Nr. 06/07-5, kuria atsakovė UAB „Pastato projektas“ įsipareigojo parengti UAB „Kodera“ gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. Projekto sudėtis – a) esamų pastatų apmatavimas ir rekonstravimas gamybinei - komercinei veiklai; b) gamybinio priestato techninio projekto paruošimo darbai; c) stoginės automobilių ardymui projektavimo darbai; e) viso komplekso aplinkos apsaugos dalies paruošimo darbai. Atsiskaitomoji darbų kaina 48 500 Lt (t. 1, b. l. 12–13). 2008-02-01 UAB „Kodera“ kreipėsi į Kauno m. savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamentą dėl projektavimo sąlygų autotransporto serviso su administracinėmis patalpomis, stogine, sandėliu, išdavimo; statinio kategorija nurodė - ypatingas. 2008-03-07 išduotose projektavimo sąlygose (t. 1, b. l. 150–154) nurodyta statinio kategorija –neypatingas. 2009-07-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius išdavė statytojui UAB „Kodera“ Statybos leidimą Nr. 38-4HS61-54 pagal UAB „Pastato projektas“ parengtą projektą, kuriame nurodyta, kad statybos objektas – autoserviso pastatas su administracinėmis patalpomis (priestatas 2F1p ir 4B3p) (nauja statyba) – priskiriamas neypatingo statinio kategorijai (t. 1, b. l. 112). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, kurie atsirado atsakovei UAB „Pastato projektas“ netinkamai suprojektavus statinį bei Kauno miesto savivaldybės administracijai išdavus statybos leidimą pažeidžiant teisės aktus, ko pasėkoje, ieškovė pastatė statinį, kurio nėra galimybės priduoti LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, ir tam reikalinga techninio projekto trūkumų korektūra, kurią rangovas atlikti atsisako. Bylos duomenys patvirtina, o ir šalys neginčijo, kad tiek atsakovė UAB „Pastato projektas“ parengtame techniniame projekte, tiek ir Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotame statybos leidime Nr. 38-4HS61-54 nurodyta, kad statybos objektas - autoserviso pastatas su administracinėmis patalpomis (priestatas 2F1p ir 4B3p) priskiriamas neypatingo statinio kategorijai. 2008-02-01 statytojo UAB „Kodera“ prašyme išduoti projektavimo sąlygų sąvadą prie kurio be kitų dokumentų buvo pateikti ir planuojamos statybos projektiniai pasiūlymai, užstatymo sklype schema, ir kurį be šios įmonės direktoriaus pasirašė ir projektuotojas E. M., nurodyta statinio kategorija – ypatingas. 2008-03-07 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 40-6-152, kuriame, kaip nurodė ekspertė 2014-08-06 ekspertizės akte Nr. 2-113-435/2014 (t. 2, b. l. 8), neteisingai įrašyta statinio kategorija - neypatingas. Statinio statusas – kategorija netinkamai įvardintas dar privalomuosiuose dokumentuose statinio projektui rengti. Statybos leidimo išdavimo metu ypatingų statinių projektavimą reglamentavo Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184, kurio 5 punkte buvo nustatyti atvejai, kada statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Pagal šio reglamento 5.3 ir 6 punktus ir šio reglamento priedo 3 dalyje - Sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų statiniai 1 lentelės 1.2 punktą, šio statinio kategorija turėjo būti ypatingas statinys. Nustatęs nurodytas aplinkybes teismas atmetė atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės argumentą, jog pagal statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus nebuvo pagrindo planuojamą statyti statinį priskirti ypatingų statinių kategorijai. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 str. 12 p. numatė, kad už statinio projektavimo sąlygų parengimą šio Įstatymo nustatytais terminais ir jų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako jas parengę inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai (naudotojai) ir institucijos, taip pat savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) Civilinio kodekso ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Projektuotojas, gavęs privalomąjį dokumentą – projektavimo sąlygų sąvadą su neteisingai įrašyta statinio kategorija – neypatingas, privalėjo informuoti statytoją, kad būtų ištaisyta statinio kategorija, ko šiuo atveju, nepadarė ir bendrame aiškinamajame rašte nurodė, jog statinio kategorija – neypatingas (t. 2, b. l. 9). Tokią projektuotojo pareigą numatė tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 str. 14 p. bei STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. D1-708, 57 p. Tokių atsakovų veiksmų pasėkoje prieš išduodant Statybos leidimą nebuvo atlikta ypatingam statiniui privaloma projekto ekspertizė (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punkto 7.1 papunktis). Techninis projektas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai tvirtinti buvo pateiktas, komisija jame teisės aktų pažeidimų neįžvelgė, kadangi parengto projekto brėžiniuose atstumas tarp laikančiųjų konstrukcijų buvo nurodytas nekorektiškai (klaidinančiai). Teismas konstatavo, kad statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir yra neteisėtas. Šio leidimo pagrindu pastatyto statinio nėra galimybės priduoti, todėl akivaizdu, kad tokio Statybos leidimo išdavimu buvo pažeistos ieškovės teisės ir reikalavimas panaikinti jį kaip neteisėtą yra pagrįstas. Teismas sutiko su atsakovų išdėstyta pozicija, jog ieškovė ženkliai praleido terminą šiam administraciniam aktui ginčyti, o objektyvių, nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą, nenurodė, todėl sprendė, kad yra pakankamas pagrindas ieškinio reikalavimui dėl Statybos leidimo panaikinimo atmesti. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, padarė išvadą, kad ieškovė negali pastatyto statinio priduoti dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, ir nepaisant to, jog statybos leidimas nėra naikinamas, nagrinėjant Statybos leidimo išdavimo teisėtumą buvo nustatyti konkretūs atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai ir kaltė. Teismas atmetė atsakovės UAB „Pastato projektas“ argumentus, jog civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 nustatytais prejudiciniais faktais patvirtinta, kad atsakovės UAB „Pastato projektas“ parengtas projektas neturėjo esminių trūkumų. Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 nebuvo ginčijamas Statybos leidimo teisėtumas, o teismai savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog „Statybos leidimo išdavimas (gavimas) patvirtino, jog atsakovo parengtas techninis projektas atitiko teisės aktų reikalavimus, neturėjo esminių trūkumų; Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija nenustatė projekto neatitikimo teisės aktams, todėl laikytini nepagrįstais ieškovo atstovų argumentai, kad projektas yra su trūkumais“. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2-44-475/2012 teismų išvada, jog Statybos leidimo išdavimas patvirtina projekto atitikimą teisės aktams apibrėžia Statybos leidimą išdavusios institucijos kompetenciją bei akcentuoja jos atsakomybę šiame procese. Šioje byloje išnagrinėjus Statybos leidimo teisėtumą ir nustačius, kad jis išduotas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės UAB „Pastato projektas“ parengtas projektas neturėjo esminių trūkumų. Teismas atmetė atsakovės UAB „Pastato projektas“ argumentą, jog ieškovė nepridavė statinio ne tik dėl to, jog projekte bei Statybos leidime neteisingai nurodyta statinio kategorija, bet ir dėl daugybės kitų 2012-12-21 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytų priežasčių, taigi ieškovė negali užbaigti statybos ne dėl to, kad išduotame Statybos leidime ypatingas statinys nurodytas kaip neypatingas, bet išimtinai dėl savo kaltų veiksmų. Įvertinęs minėtą aktą, teismas padarė išvadą, jog tam, kad priduoti statinį ieškovė turėtų kai ką nugriauti, kai ką pastatyti ar pataisyti, parengti papildomus dokumentus, tačiau netgi ištaisiusi šiuos trūkumus, ieškovė vis tiek negalės priduoti statinio vien dėl šioje byloje nagrinėjamo projekto bei Statybos leidimo ydingumo. Šioje situacijoje pastatytas statinys negalės būti priduotas ir įteisintas neatlikus projekto korektūros – privalomųjų dokumentų naujos redakcijos, projekto bendros dalies naujos redakcijos, gaisrinės saugos dalies projekto dalies, bei naujo statybos leidimo gavimo. Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius, susijusius su techninio projekto trūkumų korektūros parengimu iš abiejų atsakovų solidariai, bei priteisė 2014-08-06 ekspertizės akte Nr. 2-113-435/2014 nurodytą tokių darbų kainą, t. y. 14 439, 57 Eur ( 49 856,95 Lt).

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.

10Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (t. 2, b. l. 100–106) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl žalos priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Kodera“ ieškinį atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus. Apeliantės nuomone, jei teismas laikė, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti Statybos leidimą negaliojančiu, tai atitinkamai nebuvo pagrindo konstatuoti jo neteisėtumo bei spręsti apie tokio tariamo neteisėtumo pasekmes.
  2. Teismo išvada, jog projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, yra klaidinga ir nepagrįsta. Pagal LR statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį statytojas, norėdamas gauti projektavimo sąlygų sąvadą, turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui: (1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); (2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise <...>; (3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai; (4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis; (5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Nurodytuose dokumentuose nėra pateikiama (ir nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta) informacija, kuri būtų pagrindas priskirti numatomą statyti ginčo statinį ypatingų statinių kategorijai. Ginčo atveju statinio priskyrimą ypatingų statinių kategorijai lėmė projektuojamo statinio konstrukcijų išdėstymas (didelis atstumas tarp atramų, kur atstumas tarp atramų (didžiausias horizontalus atstumas statinyje tarp horizontalių statinio ašių, kuriose yra atraminės konstrukcijos, laikančios perdengimo ar denginio konstrukcijas) 12 m ar didesnis (Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 2 lentelės 3 punktas)), tokie duomenys nebuvo nurodyti nei projektiniuose pasiūlymuose, nei kituose UAB „Kodera“ pateiktuose dokumentuose projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Teismas, konstatuodamas Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą, tik formaliai nurodė minėtą statybos techninio reglamento „Ypatingi statiniai“ nuostatą, tačiau statytojo parengtų ir pateiktų dokumentų ir juose pateiktos informacijos neanalizavo ir nevertino. Teismo sprendime nėra įvardintas konkretus dokumentas, kurio pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija galėjo įvertinti numatomo statyti statinio kategoriją ir nurodyti ją kaip ypatingą. 2014-08-06 Teismo statinio projekto ekspertizės akto (toliau - Ekspertizės aktas) 6 p. nurodyta, jog projektuotojas, gavęs privalomąjį dokumentą - projektavimo sąlygų sąvadą su neteisingai įrašyta statinio kategorija - neypatingas, privalėjo informuoti statytoją, kad būtų ištaisyta statinio kategorija. Būtent projektuotojas statinio projekto rengimo metu planuoja statinio laikančiųjų konstrukcijų išsidėstymą, todėl būtent projektuotojas turi galimybę apskaičiuoti ir įvertinti atstumus tarp tokių konstrukcijų (tokių atstumų skaičiavimai paprastai neatliekami prieš gaunant projektavimo sąlygų sąvadą). Tačiau projektuotojas to nepadarė, Projekto sprendinius parengė ne pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, taip pažeisdamas tuo metu galiojusio LR statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 14 dalį, taip pat projektavimo sąlygų sąvado 8 (2) punkto reikalavimus. Nurodytos aplinkybės, taip pat Ekspertizės aktas bei išvardintos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad tokia kompetencija priskirta projektuotojui, tačiau teismas visiškai nepagrįstai projektuotojo atsakomybę perkėlė Kauno miesto savivaldybės administracijai.
  3. Teismas, konstatuodamas, jog Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, visų pirma turėjo nustatyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neįvykdė (ar įvykdė netinkamai) jos kompetencijai priskirtus veiksmus Statybos leidimo išdavimo procese, t. y. turėjo nustatyti, kokie konkrečiai statybos leidimų išdavimo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti, kaip šie pažeidimai pasireiškė, nustatyti, ar būtent dėl šių priežasčių susidarė ieškovės nurodyti nuostoliai, taip pat nustatyti, ar tarp ieškovės nurodytų kaip neteisėtų veiksmų ir jos prašomų atlyginti nuostolių yra priežastinis ryšys, tačiau to nepadarė.
  4. Teismo sprendime nebuvo vertinama tariamai neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų įtaka UAB „Kodera“ nuostolių atsiradimui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad būtent ginčijamo Statybos leidimo išdavimas sąlygojo būtinybę koreguoti Projektą. Apeliantė teigia, kad ieškovės nurodyti nuostoliai visiškai nesusiję su Statybos leidimu, nes Projekto trūkumų pašalinimas yra būtent projektuotojo, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiga ir atsakomybė.
  5. Apeliantė mano, kad ieškovė vykdė statybos darbus ir siekė įteisinti pastatytus statinius. Taigi, ieškovė žinodama Projekto trūkumus ir tęsdama statybos darbus, tam tikra dalimi prisiėmė galimų nuostolių riziką, tačiau teismas ieškovės veiksmų ir jų įtakos nuostolių atsiradimui netyrė ir nevertino.
  6. Taikydamas solidariąją atsakomybę, pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovų veiksmų įtakos nuostolių atsiradimui, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas civilinės atsakomybės apimties bei įtakos nuostolių atsiradimui nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
  7. Pirmosios instancijos teismas, priimtame sprendime konstatavęs Statybos leidimo neteisėtumą, visiškai nepasisakė dėl statybos darbų, atliktų pagal šį Statybos leidimą, padarinių.

11Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pastato projektas“ (t. 2, b. l. 108–115) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš naujo ištirti įrodymą – teismo statinio projekto ekspertizės aktą, iškviesti ir apklausti ekspertę Z. B. dėl pateiktų ekspertizės akto išvadų, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

  1. Atsakovė UAB „Pastato projektas“ neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių padaryti žalą ieškovei UAB „Kodera“. Atsakovės atsisakymas neatlygintinai pašalinti techninio projekto trūkumus yra teisėtas priešpriešinis vėlesnis prievolės vykdymo sustabdymas, kadangi ieškovė UAB „Kodera“ iki esamojo laiko nėra įvykdžiusi pirmesnės prievolės – sumokėti projektavimo darbų kainą.
  2. Teismo ekspertizės aktu nustatyti atsakovės UAB „Pastato projektas“ parengto techninio projekto trūkumai yra neesminiai vertinant civilinių projektavimo rangos teisinių santykių kontekste ir negali būti pagrindu ieškovei UAB „Kodera“ atsisakyti sumokėti parengto techninio projekto kainą.
  3. Ieškovė UAB „Kodera“, ieškinyje nurodydama žalos atsiradimo pagrindu atsakovės UAB „Pastato projektas“ atsisakymą pašalinti jos parengto techninio projekto trūkumus, nepagrįstai reikalavo priteisti pinigų sumą, atitinkančią naujo analogiško techninio projekto parengimo kainą.
  4. Ieškovė UAB „Kodera“ nepagrįstai reikalavo teismo priteisti jai žalos atlyginimui apskaičiuotų nuostolių sumą, kurių ji faktiškai nepatyrė ir neįrodė būsimų išlaidų pagrįstumo.

12Atsiliepime į atsakovės UAB „Pastato projektas“ apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (t. 3, b. l. 2–4) prašo UAB „Pastato projektas“ apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovė pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog vienintelis Projekto trūkumas – klaidingai nurodyta statinio kategorija – neypatingas, ši kategorija neteisingai įrašyta projektą sudarančių atskirų dalių pavadinimuose. Šis trūkumas yra labai lengvai pašalinamas ir visiškai nekeičia kitų Projekto sprendinių – tam reikia atlikti Projekto ekspertizę. Pagal sudarytą 2006-07-26 Projektavimo darbų sutartį (10 p.) ekspertizę užsakyti įsipareigojo būtent ieškovė. Pagal 2006-07-26 sudarytą sutartį, kuri nebuvo pakeista, nutraukta ar pripažinta negaliojančia, ieškovė privalo atsiskaityti už parengtą projektą, o atsakovė UAB „Pastato projektas“ neatlygintinai ištaisyti projekto trūkumus. Pateikus pataisytą Projektą Kauno miesto savivaldybės administracijai, būtų ne ginčo tvarka išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas, kaip numato galiojantis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Iš viso nėra aišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo ieškovės nuostolius ir priteisė jų atlyginimą. Ekspertizėje nurodyta 49 856,95 Lt naujo techninio projekto kaina, tuo tarpu ekspertės buvo prašoma nurodyti techninio projekto trūkumų korektūros parengimo kainą. Teismas nepagrįstai priteisė iš viešojo administravimo subjekto 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios neturėjo viršyti 5 proc.

13Atsiliepime į atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pastato projektas“ (t. 3, b. l. 5–7) iš esmės sutinka su Kauno miesto savivaldybės apeliaciniu skundu, prašo iš ieškovės priteisti 250 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė nurodo, kad nesutinka, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingas už projektavimo sąlygų sąvadų išdavimą asmuo pasielgė tinkamai, kai gavęs statytojo prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ypatingam statiniui ir pridedamuose dokumentuose neradęs tokio statinio statuso patvirtinimo, vienašališkai, nebandydamas išsiaiškinti, kodėl prašoma sąlygas išduoti ypatingam statiniui, nusprendžia, kad statinys bus neypatingas ir išduoda tokį projektavimo sąlygų sąvadą. Jei iš pridedamų dokumentų nėra aišku kuo statinys ypatingas, atsakingas asmuo turėjo atlikti bent kokius minimalius veiksmus, kad šias aplinkybes išsiaiškinti. Atsakovė nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad nei projekto grafinėje, nei tekstinėje dalyje nėra nurodyta, jog atstumas tarp atraminių konstrukcijų yra didesnis nei 12 m. Techninio projekto architektūrinėje dalyje esančiame brėžinyje AS-1 „Pirmo aukšto planas“ yra aiškiai nurodyta, kad atstumas tarp ašių A ir B yra 13600 mm. Techninio projekto konstrukcinėje dalyje esančio aiškinamojo rašto 1.3. punkte „Pagrindinės statinių konstrukcijos. Antžeminė dalis“ nurodyta, kad „Kolonos suprojektuotos iš uždaro kvadratinio stačiakampio profilio vamzdžių, prie pamatų jungiamos varžtais. Kolonų žingsnis 6x13.6 m, 5,7 m, 3,8 m.“. Dar toliau, techninio projekto konstrukcinėje dalyje esančiame brėžinyje SK-12 „Pjūvis 33“ nurodyta, kad tarp ašių B ir A atstumas yra 13300 mm ir 13600 mm su kolonomis. Mažiausiai trijose vietose techniniame projekte yra nurodyta, jog atstumas tarp atraminių konstrukcijų yra didesnis nei 12 m. Ieškovei nereikia rengti naujo techninio projekto, nes pakanka patikslinti esamą, nekeičiant jokių (esminių ir neesminių) sprendinių, tik pakeičiant pavadinimus ir atliekant projekto ekspertizę. Todėl statybos leidimo išdavimas ar neišdavimas neturėjo jokios įtakos projekto trūkumams ir jų šalinimui. Iš 2012-12-21 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad ieškovė, statydama statinius, iš esmės nukrypo nuo parengto projekto, t. y. nepastatė projekte numatytų statinių ir elementų, arba pastatė tai, ko projekte nėra numatyta, arba pastatė ne taip, kaip numatyta projekte. Akivaizdu, kad ieškovei neužteks pašalinti projekto trūkumus, susijusius su neteisingai nurodyta statinio kategorija, bet reikės keisti ir projekto sprendinius.

14Atsiliepime į atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Pastato projektas“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Kodera“ (t. 3, b. l. 8–17) prašo apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Ieškovė nurodo, kad išanalizavus visas 2014-08-06 teismo statinio projekto ekspertizės akto Nr. 2-113-435/2014 dalis, tame tarpe ir dalį „Išvados“ bei „Atsakymas į teismo nutarties klausimus“, yra akivaizdu, jog UAB „Pastato projektas“ parengė netinkamą projektą, projekto trūkumai buvo ženklūs ir esminiai, trukdantys įteisinti pastatytą statinį, projektas neatitinka projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, dėl ko apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad projekto netikslumai yra labai lengvai pašalinami ir visiškai nekeičia jokių kitų techninio projekto sprendinių. Civilinėje byloje yra pateikta visa eilė dokumentų, pasiūlymų, ekspertizės aktų, kurie patvirtina, kad ieškovė neturi galimybės įteisinti pagal netinkamą projektą pastatyto statinio, o projekto pakeitimas yra susijęs su ženkliomis finansinėmis išlaidomis. Kadangi apeliantas UAB „Pastato projektas“ tinkamai neįvykdė pareigų paruošti techninį projektą, ieškovė nemato galimybės pilnai apmokėti už apelianto su grubiais ir esminiais pažeidimais parengtą projektą, kuriame nenurodytos tinkamos suprojektuoto statinio kategorijos. Apeliantas UAB „Pastato projektas“ atsisakė sumažinti netinkamai atliktų darbų kainą ar neatlygintinai ištaisyti netinkamą projektą. UAB „Pastato projektas“ parengusi teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą privalo prisiimti už tai atsakomybę ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kurie kilo dėl tiesioginio darbo broko. Kauno miesto savivaldybė išdavė leidimą nesigilindama į pateiktą dokumentaciją ir nereikalaudama papildomų dokumentų „nekorektiškai“ nurodytiems atstumams, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo, nes ieškovei buvo padaryta ženkli turtinė žala. Abiejų atsakovų neteisėti veiksmai lėmė turtinės žalos atsiradimą, abiejų atsakovų ir žalos atsiradimą siejantis priežastinis ryšys yra tiesioginis, kadangi, jeigu bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi. Apeliantai nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių Kauno apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

16Atsakovė UAB „ Pastato projektas“ prašo apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17Atsižvelgdama į apeliantės prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal C P K 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus C P K 322 straipsnyje numatytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, remdamasi civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendrąja bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ( C P K 321 straipsnio 1 dalis) konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka įrodymai tiriami pagal tas pačias įrodymų tyrimo taisykles, kurias nustato civilinio proceso kodeksas. Taigi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra teisinio pagrindo.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

19Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

20Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

21Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliantų apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija tai nusprendžia atsižvelgdama į bylos aplinkybes, kurias nustatė apylinkės teismas.

22Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas atsakovams civilinę solidariąją atsakomybę sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovų veiksmų turinčių reikšmės ieškovės nuostolių atsiradimui bei, kad nepagrįstai teismo buvo suspręsta taikyti ne dalinę, o solidariąją atsakomybę.

23Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė atsakovei UAB „Pastato projektas“ civilinę atsakomybę kildina iš ieškovės UAB „UAB „Kodera“ ir atsakovės UAB „Pastato projektas“ sudarytos 2006m. liepos 26d. sutarties, kuria atsakovė UAB „Pastato projektas“ buvo įsipareigojusi atlikti ieškovės gamybinių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis rekonstravimo, pristatant priestatą gamybai ir stoginę automobilių ardymui, techninį projektą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė techninį projektą paruošė akivaizdžiai netinkamai ir su trūkumais, o ieškovė pastatė statinį ir jo neįmanoma priduoti L R statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai atsakovė už netinkamai paruoštą projektą turi atlyginti ieškovei susidariusius nuostolius. Byloje nustatyta, kad, ieškovė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai civilinę atsakomybę kildina iš delikto, nurodydama, kad minėta atsakovė pažeisdama Statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2010 “Ypatingi statiniai“ išdavė neteisėtą statybos leidimą Nr. Nr. 38-4HS61-54 ir dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė žalą.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl civilinės atsakomybės taikymo, kai šalis sieja sutartiniai santykiai yra pažymėjęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu ( CK 6. 256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais ( CK 6. 245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kurioje yra ( tikisi, kad padėtis nepablogės), taigi deliktinės atsakomybės tikslas - grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015m. gegužės 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. gruodžio 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015m. sausio 30d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015 ). Teisėjų kolegija remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje atsakovei UAB „Pastato projektas“ pagal ieškovės pareikštus reikalavimus galėtų kilti sutartinė civilinė atsakomybė, o atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai pagal ieškovės reikalavimus civilinė atsakomybė galėtų atsirasti pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Tokiu būdu, atsakovams solidarioji atsakomybė, kurią pritaikė apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje aplamai nėra galima. Pagal bylos aplinkybes atsakovams galima tik dalinė civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą tokių aplinkybių visiškai nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, neteisingai taikė atsakovams civilinės atsakomybė rūšį. Todėl dėl aptartų argumentų yra pagrindas daryti išvadą apie bylos esmės neatskleidimą, dėl kurio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Bylos esmės neatskleidimas yra proceso teisės normų pažeidimas ir turi būti pašalintas tik pirmosios instancijos teisme. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir priėmus kitokį sprendimą iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka, dėl kurių argumentų pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

26Esant nurodytoms aplinkybėms apeliaciniai skundai tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CKK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27Panaikinus teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kita apeliantų apeliacinių skundų argumentacija tampa neaktuali, todėl teisėjų kolegija jos neanalizuoja ir dėl jos nepasisako.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

Nutarė

29Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

30Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė prašė atnaujinti terminą UAB „Kodera“ ginčyti 2009 m. liepos... 5. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Kodera“ (Užsakovo) ir atsakovės UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu (t. 2, b. l. 85–95)... 8. Teismas nustatė, kad 2006-07-26 tarp UAB „Kodera“ ir UAB „Pastato... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (t. 2,... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pastato projektas“ (t. 2, b. l.... 12. Atsiliepime į atsakovės UAB „Pastato projektas“ apeliacinį skundą... 13. Atsiliepime į atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos... 14. Atsiliepime į atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atsakovė UAB „ Pastato projektas“ prašo apeliacinę bylą nagrinėti... 17. Atsižvelgdama į apeliantės prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal C... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų... 20. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 21. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliantų apeliacinių skundų argumentus... 22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės Kauno miesto savivaldybės... 23. Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė atsakovei UAB... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl civilinės atsakomybės... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 26. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliaciniai skundai tenkintinas iš dalies, o... 27. Panaikinus teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 29. Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.... 30. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą...