Byla I-3587-789/2007

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui (tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Policijos departamento prie LR VRM 15993,60 Lt ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – Policijos biuras) 16858,14 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai jai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį atsakovai, pareiškėjos teigimu, turėjo apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2003-09-01.

6Pareiškėja skunde (b.l.2-6) paaiškino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr.937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo patvirtinti minimaliosios mėnesinės algos dydžiai: darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka, – 450 litų; žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 430 litų. Vėlesniais Vyriausybės nutarimais minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo didinamas tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimaliosios mėnesinės algos dydis nekito. Tokiu nevienodu asmenų, kuriems tvirtinama skirtingo dydžio minimalioji mėnesinė alga, traktavimu yra pažeidžiamos LR Konstitucijos 23, 29 str., 48 str. 1 d. nuostatos, konstitucinis teisinės valstybės principas.

7Atsakovas Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime į skundą (b.l.25-26) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjai darbo užmokestį buvo vadovaujamasi galiojančiomis LR valstybės tarnybos įstatymo bei LR Vyriausybės nutarimų nuostatomis ir veikiama teisėtai. Savo pozicija grindžia LR Konstitucinio Teismo 2007-03-20 nutarimu.

8Atsakovas Policijos biuras atsiliepime į skundą (b.l. 29-30) paaiškino, kad pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas, savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais motyvais kaip ir Policijos departamentas prie LR VRM.

9LR administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, atsakovams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

10Skundas atmestinas.

11Pareiškėja J. B. yra statutinė valstybės tarnautoja.

12Ji kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr.937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr.316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr.361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr.298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jos darbo užmokestį buvo taikomas tas pats minimaliosios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimalioji mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

13Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reguliuoja LR valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 23 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinio dydžio).

14Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pripažino, kad LR darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius“ bei Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1, 2 punktai, Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai ir Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1, 2 punktai ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo galimybė suponuoja ir galimybę skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms (pagal tam tikrus kriterijus skiriamoms) valstybės tarnautojų grupėms taikyti inter alia skirtingas darbo apmokėjimo sistemas. Nustatytu teisiniu reguliavimu nepaneigiamas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

15Pagal Konstitucijos 102 straipsnį ir LR Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Kol nėra oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai, valstybės valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti taikyti tą teisės aktą, motyvuodamos jo nekonstitucingumu.

16Vadovaujantis šiomis nuostatomis konstatuojama, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Atsakovai yra valstybės valdžios institucijos, kurių pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo mokamas ne toks darbo užmokestis, kokį ji privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus. Pareiškėjos skundžiamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, jog jos mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA.

17Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus mokėti pareiškėjai kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjo nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką, todėl prašymas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką atmestinas.

18Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23pareiškėjos J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai