Byla e2A-1193-657/2017
Dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. ir trečiųjų asmenų S. K., K. K. K., atstovaujamų advokato Romualdo Lincevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims S. K., K. K. K. dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė įpareigoti atsakovą atlaisvinti neteisėtai naudojamą apie 0,0600 ha valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo ( - ), pašalinant ant ribos tarp taškų Nr. 5 (koordinatės 60905293,80; 496132,43) ir 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) nuo 2 m iki 1 m atstumu pastatytą vielos tinklo tvorą (apie 28,70 m ilgio); tarp taškų Nr. 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) ir Nr. 7 (koordinatės 6090554,24; 496077,03) apie 5 m atstumu pastatytą vielos tinklo tvorą (ilgis apie 6,40 m); prie vakarinės sklypo ribos supiltą akmenų krūvą 9 (apie 3x4 m pločio); apie 6 m ilgio betoninį stulpą, 2 nuotekų šulinius, ties įvažiavimu į žemės sklypą, esantį ( - ), įbetonuotus du metalinius vamzdžius (apie 150 mm diametro ir 1,70 m aukščio).

82.

9Nurodė, kad atlikus žemės sklypo naudojimo tvarkos patikrinimą adresu ( - ), nustatė, jog valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovas. Šioje žemės sklypo naudojamoje dalyje, patikrinimo metu rasta vielinio tinklo tvora, supilta akmenų krūva, betoninis stulpas, du nuotekų šuliniai, betoninis stulpas, du įbetonuoti metaliniai vamzdžiai. Atsakovas įpareigotinas pašalinti paminėtus objektus iš valstybei priklausančios žemės sklypo dalies.

103.

11Atsakovas A. K. ir tretysis asmuo S. K., su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, bylą nutraukti, nes pareikštas tapatus ieškinys. Nurodė, kad ginčo žeme naudojasi nuo 1986 metų, kai buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai. Per įvardintą 6 arų valstybinės žemės sklypą galima patekti į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

124.

13Tretysis asmuo K. K. K. dėl patikslinto ieškinio nuomonės nepareiškė.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą A. K. žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ), savininką savo lėšomis atlaisvinti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apie 0,0600 ha valstybinės žemės sklypą, esantį prie žemės sklypo ( - ) pašalinti ant ribos tarp taškų Nr. 5 (koordinatės 60905293,80; 496132,43) ir 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) (pagal žemės sklypo, esančio ( - ), planą) nuo 2 m iki 1 m atstumu pastatytą vielos tinklo tvorą (apie 28,70 m ilgio); nuo taško Nr. 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) link taško Nr. 7 (koordinatės 6090554,24; 496077,03) apie 5 m atstumu valstybinėje žemėje prie ( - ) gatvės pastatytą vielos tinklo tvorą (ilgis apie 6,40 m); prie vakarinės sklypo ribos valstybinėje žemėje supiltą akmenų krūvą (apie 3x4 m pločio); pašalinti valstybiniame žemės plote įbetonuotus du apie 150 mm diametro ir apie 1,70 m aukščio metalinius vamzdžius; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

186.

19Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13619-584/2010 tiek bylos šalys, tiek bylos dalykas bei pagrindas nesutampa, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 294 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šioje dalyje atsakovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovė negalėjo patvirtinti ar paneigti atsakovo nurodytų aplinkybių, jog betoninis stulpas, kurio ilgis yra apie 6 m, yra paliktas keičiant elektros stulpus bei kad yra tik vienas nuotekų šulinys, o tik dangčiai. Todėl teismas sprendė, kad gulintis 6 m betoninis stulpas nepriklauso atsakovui, ir ieškovės reikalavimo šioje dalyje netenkino. Dėl nuotekų šulinių atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovui buvo leista įrengti nuotekų šulinį, parengtas projektas, kuris pradėtas derinti. Atsakovas taip pat pateikė 2016 m. birželio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame matyti, kad įregistruoti ir nuosavybės teise priklauso atsakovui nuotekų šalinimo tinklai. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Nustačius ieškovui faktines aplinkybes dėl nepašalintų pažeidimų valstybinės žemės sklypo dalyje yra tarp taškų Nr. 5 (koordinatės 60905293,80; 496132,43) ir 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) (pagal žemės sklypo, esančio ( - ), planą) nuo 2 m iki 1 m atstumu pastatyta vielos tinklo tvora (apie 28,70 m ilgio) nenuimta; nuo taško Nr. 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) link taško Nr. 7 (koordinatės 6090554,24; 496077,03) apie 5 m atstumu valstybinėje žemėje prie ( - ) gatvės pastatyta vielos tinklo tvora (ilgis apie 6,40 m) nenuimta; prie vakarinės sklypo ribos valstybinėje žemėje supilta akmenų krūva (apie 3x4 m pločio), valstybiniame žemės plote įbetonuoti du apie 150 mm diametro ir apie 1,70 m aukščio metaliniai vamzdžiai, todėl atsakovas įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti ginčo sklypą. Šioje dalyje ieškinio reikalavimai tenkinti. Tenkinęs didžiąją dalį ieškinio reikalavimų, teismas iš atsakovo valstybei priteisė minimalų 31,00 Eur žyminį mokestį, kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei išlaidas, susijusias su šaukimų siuntimu.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. ir tretieji asmenys S. K., K. K. K., atstovaujami advokato Romualdo Lincevičiaus prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai arba bylą nutraukti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nevertino atsakovo nurodytų argumentų, kad jo naudojimasis valstybinės žemės dalimi yra teisėtas. Ieškovas neįrodė, kad jo teisės yra pažeistos, nes atsakovas pateikė byloje įrodymus, kad valstybinės žemės dalimi naudojasi teisėtai. Teismas nevertino nurodytų argumentų, kad žemės sklypo ribos nėra aiškios, todėl ieškinys apskritai negalėjo būti tenkinamas. Tiek bylos medžiaga, kuria rėmėsi ir teismas sprendime, tiek atsakovo turimi žemės sklypo planai patvirtina, kad atsakovo nuosavybėje esantis žemės sklypas yra 1480 kv. m. ploto. VĮ „Registrų centro“ duomenys laikomi teisėtais ir teisingais, kol jie nėra nuginčyti teismine tvarka. Tačiau ieškovė pateikė planą, kuriame nurodytas atsakovo žemės sklypas tesudaro 1080 kv. m, o likusi naudojama jo žemės sklypo dalis, kaip teigiama, yra valstybinė žemė.

261.2.

27Teismas be pagrindo priėmė ieškinį, o priėmęs ieškinį vėliau nesprendė dėl bylos nutraukimo, kadangi teisme yra išnagrinėtas ginčas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl šio dalyko tarp tų pačių šalių. Šios bylos reikalavimas iš esmės sutampa su Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-13619-584/2010 reikštais reikalavimais pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims S. K., V. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkai pastatytų statinių, adresu ( - ). Ankstesnėje byloje teismui konstatavus, kad statybvietė yra sutvarkyta, skundžiamu sprendimu vėl konstatuoti ir įpareigoti atsakovą atlikti tuos pačius veiksmus neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

281.3.

29Teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (31,00 Eur žyminio mokesčio), nors turėjo jas priteisti atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Tokiu būdu teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

308.

312017 m. kovo 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo ir dokumentus – Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. lydraštį, Kauno miesto savivaldybės 2009 m. birželio 8 d. rašto Nr. 43-4-288 ir 2010 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 40-2-511 kopijas, ( - ) g. miesto kanalizacijos nuotekų įvado grafinį pavaizdavimą, ( - ) žemės sklypo detalųjį planą, Administracinės teisės pažeidimo 2015 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 8AT-6-(14.8.71) kopija, CPK 156, 157 straipsnių kopijas, Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. kovo 3 d. raštų kopijas, 2017 m. gegužės 29 d. papildomus paaiškinimus prie apeliacinio skundo ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. ir rašto kopiją, bei prašė prijungti juos prie bylos.

329.

33Ieškovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13619-584/2010 ieškinį pareiškė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašydama įpareigoti A. K. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti trisienio medinio ūkinio pastato betono akmenų pamatus, esančius valstybinėje žemėje, šalia namų valdos ( - ). Civilinėje byloje Nr. e2-3937-454/2016 ieškovė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, reikalavimas byloje pareikštas dėl neteisėtai užgrobtos apie 0,0600 ha valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo ( - ). Taigi, tiek šalys, tiek bylos dalykas bei pagrindas nesutampa su atsakovo nurodytomis pasibaigusiomis bylomis, todėl nekyla CPK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Teismas bylą nagrinėjo pagrįstai. Žemės sklypų ribos yra aiškios. Byloje buvo pateiktas faktinius duomenis atitinkantis, galiojantis ir nenuginčytas žemės sklypo ( - ), planas, kuriuo buvo remiamasi Nacionalinei žemės tarnybai atliekant valstybinės žemės dalies prie žemės sklypo ( - ), patikrinimą vietoje ir atitinkamai surašant žemės naudojimo patikrinimo aktus. Apeliantai nėra skundę Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimų žemės sklypo savininką atlaisvinti užgrobtą valstybinės žemės dalį, šie individualūs administraciniai aktai yra nenuginčyti, galiojantys, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3710.

38CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrint, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

3911.

40Byloje kilęs ginčas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo teisinio pagrindo, savininko teisių gynimą ir savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, proceso teisės normų pažeidimo, pasireiškusio galimai tapataus ieškinio nagrinėjimu.

41Dėl naujų įrodymų prijungimo

4212.

43Apeliantai 2017 m. kovo 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo ir dokumentus – Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. lydraštį, Kauno miesto savivaldybės 2009 m. birželio 8 d. rašto Nr. 43-4-288 ir 2010 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 40-2-511 kopijas, ( - ) g. miesto kanalizacijos nuotekų įvado grafinį pavaizdavimą, ( - ) žemės sklypo detalųjį planą, Administracinės teisės pažeidimo 2015 m. rugsėjo 23 d. protokolo Nr. 8AT-6-(14.8.71) kopija, CPK 156, 157 straipsnių kopijas, Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. kovo 3 d. raštų kopijas, 2017 m. gegužės 29 d. papildomus paaiškinimus prie apeliacinio skundo ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 23 d. ir rašto kopiją, bei prašė prijungti juos prie bylos.

4413.

45CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4614.

47Apeliantai prašydamas prijungti papildomus paaiškinimus, įrodymus, nenurodo aplinkybių, kodėl jie negalėjo būti pateikti įstatymo nustatytu procesinių dokumentų padavimo terminu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantai su papildomais paaiškinimais teikiamus įrodymus galėjo pateikti anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 314 straipsnio taikymo sąlygų, todėl prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinamas.

4815.

49Apeliantų teikiamus rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo ir papildomus paaiškinimus teisėjų kolegija vertina kaip apeliacinio skundo papildymus, kurie pateikti praleidus nustatytą procesinių dokumentų padavimo terminą, todėl nepriimami ir grąžinami juos pateikusiai šaliai (CPK 323 str., 338 str.).

50Dėl teisės naudoti (valdyti) valstybei priklausantį žemės sklypą

5116.

52Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis (0,1080 ha) žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), kurio bendras plotas 0,1480 ha. Likusi žemės sklypo dalis neįregistruota nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų S. K., K. K. K., nei kitų trečiųjų asmenų vardu.

5317.

54Atlikus valstybinės žemės naudojimo patikrinimą 2015 m. birželio 2 d. buvo nustatyta, kad atsakovas A. K. savavališkai naudojasi apie 600 kv. m valstybinės žemės sklypo dalimi, besiribojančia su jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, esančiu ( - ), dalimi (2015 m. birželio 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-63-(14.8.66); 2015 m. rugsėjo 8 d. aktas Nr. 8ŽN-95-(14.8.66); 2015 m. birželio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-189-(14.8.66); 2015 m. rugsėjo 8 d. aktas Nr. 8ŽN-95-(14.8.66)). Atsakovas A. K. aplinkybių, kad naudojasi didesniu žemės sklypu nei nurodyta sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, neginčijo. Atsakovo teigimu, ginčo sklypu jis naudojasi vadovaudamasis Komunalinio ūkio valdybos 1986 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 783 ir 1988 m. vasario 3 d. raštą Nr. 156, kuriuose nurodyta, kad neprieštaraujama ir leidžiama laikinai naudotis fondinės žemės sklypu, draudžiant sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius, leidžiant įrengti įvažiavimą per fondinę žemę į sklypą, esantį ( - ).

5518.

56Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama (t. p. parduodama) tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis ir kad valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2013).

5719.

58Apeliantų teigimu, A. K. teisėtai naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi nuo 1986 m., bendras sklypo plotas įregistruotas registre yra 1480 kv. m, o ieškovė su ieškiniu teikia planą, kuriame atsakovo naudojamas žemės sklypas nurodomas tik 1080 kv. m. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.

5920.

60Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. žemės sklypo, esančio ( - ) dalį – 0,1080 ha įsigijo 1997 m. sausio 6 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartimi. Žemės sklypas parduotas vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio penktąją dalį parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatyta tvarka patvirtintus ir mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Teisėjų nuomone, vadovaujantis šia tvarka, atsakovui buvo suformuota parduota dalis namų valdos žemės sklypo, t. y. 1080 kv. m, kurią jis įsigijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Būtent tokia atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

6121.

62Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų (Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimų, mokėjimo kvitų, žemės mokesčio deklaracijų, kt.), leidžiančių spręsti, jog jis teisėtai naudojasi didesniu, nei pagal pirkimo – pardavimo sutartį įgytu žemės sklypu. Komunalinio ūkio valdybos raštai 1986 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 783 ir 1988 m. vasario 3 d. Nr. 156, kuriuose nurodyta, kad neprieštaraujama ir leidžiama laikinai naudotis fondinės žemės sklypu, draudžiant sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius, leidžiant įrengti įvažiavimą per fondinę žemę į sklypą, esantį ( - ) nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas teisėtai papildomai naudoja apie 600 kv. m valstybinės žemės.

6322.

64Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog nėra aiškios sklypo ribos, todėl nenustačius ribų ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

6523.

66Iš bylos duomenų nustatyta, jog 1480 kv. m dydžio namų valdos žemės sklypo ribos buvo suformuotos ir suderintos 1995 m. Tokio dydžio sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto duomenų registre. Savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas nustatytas atlikus matavimus valstybinės žemės naudojimo patikrinimo metu. Nei vienas Žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aktuose nurodytas aplinkybes, todėl vien tai, kad nėra nustatyta naudojimosi 1480 kv. m namų valdos žemės sklypu tvarka, nereiškia, jog yra neaiškios žemės sklypo ribos.

6724.

68Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.) nepažeidė.

6925.

70Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas A. K. neįgijo teisės valdyti ginčo sklypo (apie 600 kv. m) nei nuomos, nei kitais teisiniais pagrindais, todėl, šiame sklype pastačius įvairaus pobūdžio statinius, buvo pažeistos nekilnojamojo turto savininko – valstybės – teisės naudotis savo daiktu.

71Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo

7226.

73Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai priėmė ieškinį dalyje dėl statinių nugriovimo ir jį nagrinėjo, nes ginčas dėl statinių nugriovimo jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį, todėl teismas negalėjo nagrinėti tapataus ieškinio tarp tų pačių šalių (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

7427.

75Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo, kaip pagrindo bylos nutraukimui, reikia nustatyti: 1) ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys; 2) ar dviejų ieškinių dalykai sutampa; 3) ar ieškinio pagrindas yra tapatus, t. y. ar ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016).

7628.

77Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. 3 d.) duomenų nustatyta, kad apeliantės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-13619-584/2010, nagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teisme pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį buvo prašoma įpareigoti atsakovą A. K. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti trisienio medinio ūkinio pastato betono akmenų pamatus, esančius valstybinėje žemėje, šalia namų valdos ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys - įpareigoti Inspekciją išardyti trisienio medinio ūkinio pastato betono akmenų pamatus, esančius valstybinėje žemėje, šalia namų valdos ( - ), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Byla buvo nutraukta, atsakovui įvykdžius reikalavimus.

7829.

79Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti įpareigoti atsakovą atlaisvinti neteisėtai naudojamą apie 0,0600 ha valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo ( - ), pašalinant ant ribos tarp taškų Nr. 5 (koordinatės 60905293,80; 496132,43) ir 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) nuo 2 m iki 1 m atstumu pastatytą vielos tinklo tvorą (apie 28,70 m ilgio); tarp taškų Nr. 6 (koordinatės 6090526,33; 496130,24) ir Nr. 7 (koordinatės 6090554,24; 496077,03) apie 5 m atstumu pastatytą vielos tinklo tvorą (ilgis apie 6,40 m); prie vakarinės sklypo ribos supiltą akmenų krūvą 9 (apie 3x4 m pločio); apie 6 m ilgio betoninį stulpą, 2 nuotekų šulinius, ties įvažiavimu į žemės sklypą, esantį ( - ), įbetonuotus du metalinius vamzdžius (apie 150 mm diametro ir 1,70 m aukščio).

8030.

81Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-13619-584/2010 priimta tik iš dalies tarp tų pačių šalių kaip ir nagrinėjamoje byloje, bet ne dėl to paties dalyko (šioje byloje dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo pašalinant nuo sklypo savavališkai užtvertas tvoras, akmenų krūvą, betoninį stulpą, nuotekų šulinius, įbetonuotus metalinius vamzdžius), ieškinio pagrindas civilinėje byloje Nr. 2-13619-584/2010 buvo grindžiamas ne tais pačiais juridiniais faktais, kuriais jis grindžiamas nagrinėjamoje byloje. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė pateikė ieškinį analogišką išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. Nr. 2-13619-584/2010, yra visiškai nepagrįsti, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumą.

82Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

8331.

84Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis.

8532.

86Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

8733.

88Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad A. K., neturėdamas valstybinės žemės sklypo (apie 600 kv. m) valdymo teisėtumą pagrindžiančių įrodymų, neturėjo teisės sklypo naudoti, jame statyti bet kokio pobūdžio statinių. Todėl ieškovei, nustačius savavališką valstybinės žemės užėmimo faktą, teismas pagrįstai ir teisėtai pareikalavo atlaisvinti neteisėtai naudojamą valstybinės žemės sklypą, nes teisėje galioja principas – iš neteisės teisė nekyla), todėl apeliantas nepagrįstai tikisi, kad neteisėtai užimdamas valstybinę žemę neturi pareigos teisėtam jos valdytojui pareikalavus ją atlaisvinti.

89Dėl bylinėjimosi išlaidų

9034.

91Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas (31,00 Eur žyminio mokesčio), nors ieškinį tenkino iš dalies. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

9235.

93Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas – įpareigoti atlaisvinti neteisėtai naudojamą apie 0,0600 ha valstybinės žemės dalį, esančią prie žemės sklypo ( - ), pašalinant nuo jos bet kokio pobūdžio statinius. Teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino, nurodydamas, kad byloje nėra įrodymų, jog 6 m betoninis stulpas priklauso atsakovui, todėl neįpareigojo atsakovą jį pašalinti. Kadangi kiekvienas reikalaujamas pašalinti statinys nebuvo apmokestintas žyminiu mokesčiu, o buvo pareikštas vienas neturtinis reikalavimas, pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.) ir pagrįstai jį priteisė iš atsakovo.

9436.

95Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

9637.

97Kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

98Dėl baudos skyrimo

9938.

100Apeliaciniame skunde apeliantai prašė skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą apeliantas motyvuoja tuo, kad ieškovė reiškia tapatų ieškinį, reikalauja pašalinti objektus, kurie jau yra pašalinti.

10139.

102CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius.

10340.

104Byloje nenustatyta, kad būtų buvęs pateiktas tapatus ieškinys. Pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat nenustatyta. Taigi nenustačiusi CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, teisėjų kolegija netenkinta apeliantų prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo.

105Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

106Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

107Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. 2.... 9. Nurodė, kad atlikus žemės sklypo naudojimo tvarkos patikrinimą adresu ( -... 10. 3.... 11. Atsakovas A. K. ir tretysis asmuo S. K., su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 12. 4.... 13. Tretysis asmuo K. K. K. dėl patikslinto ieškinio nuomonės nepareiškė.... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir Kauno apylinkės teismo... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. ir tretieji asmenys S. K., K. K. K.,... 24. 1.1.... 25. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės... 26. 1.2.... 27. Teismas be pagrindo priėmė ieškinį, o priėmęs ieškinį vėliau... 28. 1.3.... 29. Teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė visas ieškovės turėtas... 30. 8.... 31. 2017 m. kovo 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo... 32. 9.... 33. Ieškovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. 10.... 38. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 39. 11.... 40. Byloje kilęs ginčas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės... 41. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 42. 12.... 43. Apeliantai 2017 m. kovo 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prie... 44. 13.... 45. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 46. 14.... 47. Apeliantai prašydamas prijungti papildomus paaiškinimus, įrodymus, nenurodo... 48. 15.... 49. Apeliantų teikiamus rašytinius paaiškinimus prie apeliacinio skundo ir... 50. Dėl teisės naudoti (valdyti) valstybei priklausantį žemės sklypą... 51. 16.... 52. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta,... 53. 17.... 54. Atlikus valstybinės žemės naudojimo patikrinimą 2015 m. birželio 2 d. buvo... 55. 18.... 56. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybinės žemės nuomos... 57. 19.... 58. Apeliantų teigimu, A. K. teisėtai naudojasi valstybinės žemės sklypo... 59. 20.... 60. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. žemės sklypo, esančio ( - ) dalį... 61. 21.... 62. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų (Valstybinės mokesčių... 63. 22.... 64. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog nėra aiškios sklypo ribos,... 65. 23.... 66. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 1480 kv. m dydžio namų valdos žemės... 67. 24.... 68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 69. 25.... 70. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 71. Dėl ieškinio reikalavimų tapatumo... 72. 26.... 73. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai priėmė ieškinį dalyje dėl... 74. 27.... 75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių... 76. 28.... 77. Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. 3 d.) duomenų... 78. 29.... 79. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 80. 30.... 81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės... 82. Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ... 83. 31.... 84. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė... 85. 32.... 86. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali... 87. 33.... 88. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad A. K.,... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 90. 34.... 91. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo... 92. 35.... 93. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas –... 94. 36.... 95. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 96. 37.... 97. Kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro... 98. Dėl baudos skyrimo... 99. 38.... 100. Apeliaciniame skunde apeliantai prašė skirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą... 101. 39.... 102. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 103. 40.... 104. Byloje nenustatyta, kad būtų buvęs pateiktas tapatus ieškinys. Pagrindo... 105. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 106. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 107. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....