Byla P-525-38-09
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A11–191/2008 pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja V. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) viršininko 2007 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-3 ,,Dėl atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti atsakovą pasiūlyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

6Pareiškėja nurodė, kad dirbo Inspekcijoje nuo 2003 m. birželio 2 d. iki atsakovas Įsakymu atleido ją iš užimamų pareigų. Nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. ji dirbo Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke, nuo 2005 m. sausio 31 d. iki atleidimo iš tarnybos (2007 m. sausio 22 d.) – Bendrojo skyriaus vedėja (A lygis, 11 kategorija). 2006 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-592 atsakovas jai pranešė apie tai, kad nuo 2007 m. sausio 22 d. bus panaikinta jos užimama Bendrojo skyriaus vedėjos pareigybė. 2007 m. sausio 16 d. pasiūlymu dėl pareigų Nr. S-12 atsakovas informavo ją apie tai, kad Inspekcijoje yra laisva A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybė. Tokiame pasiūlyme atsakovas teigė, kad ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatytų specialiųjų reikalavimų, būtinų tokioms pareigoms atlikti, t. y. neturi darbo patirties geležinkelių transporte, todėl atsakovas pasiūlė jai užimti žemesnes (A lygio 6 kategorijos) Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas, nustatant darbo vietą Vilniuje, Pamėnkalnio g. 26 – 2. Pareiškėjos nuomone, atsakovas padarė visiškai nepagrįstas išvadas, jog ji neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatyto specialiojo reikalavimo. Teigė, kad nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d. Inspekcijoje jos užimtos Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės (skyriaus vedėjos) pareigos labai glaudžiai susijusios su geležinkelių transportu, todėl atsakovas, nepasiūlydamas jai tos pačios 11 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybės, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jos teises.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkto specialiojo reikalavimo – neturi darbo patirties geležinkelių transporte. Nurodė, jog, kaip matyti iš minėtos pareigybės aprašymo, dalis šias pareigas užimančiam valstybės tarnautojui pavestų funkcijų (pvz., geležinkelių transporto eismo saugos kontrolė; geležinkelių infrastruktūros, riedmenų bei konteinerių techninės priežiūros atitikties Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimams kontrolė; geležinkelių eismo įvykių tyrimas; geležinkelių transporto eismo saugos būklės analizė ir vertinimas; asmenų, turinčių saugos sertifikatus ir įgaliojimus saugos srityje, inspektavimas teisės aktų reikalavimų eismo saugos klausimais; dalyvavimas komisijų, priimančių eksploatuoti geležinkelių transporto objektus, darbe; ir kt.) reikalauja specialiųjų techninių žinių ir atitinkamų praktinių įgūdžių geležinkelių transporto srityje. Pažymėjo, jog pareiškėjos aukštasis techninis išsilavinimas yra iš civilinės statybos ir ekonomikos srities, t. y. nesusijęs su geležinkelių transportu, o byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, dirbdama Inspekcijoje Rinkos reguliavimo skyriaus viršininke (nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d.), įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonominės analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte, kaip yra reikalaujama pagal Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punktą. Pati pareiškėja pripažįsta, kad dirbdama Bendrojo skyriaus vedėja (nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 22 d.) ji neįgijo praktinio darbo geležinkelių transporte patirties. Nurodė, kad iš Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymo matyti, kad šiai pareigybei užimti buvo nustatyti specialieji reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį teisinį, ekonominį ar techninį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų teisinio, ekonominio ar techninio darbo patirtį (5.1, 5.2 p.), išmanyti Bendrijos teisę, Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias Bendrijos geležinkelių plėtrą, geležinkelio įmonių licencijavimą, geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymą, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimą ir saugos sertifikavimą (5.4 p.). Pabrėžė, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymas patvirtina, jog pretendentams užimti šią pareigybę nebuvo nustatytas reikalavimas turėti darbo patirtį geležinkelių transporte. Be to, šią pareigybę galėjo užimti ne tik aukštąjį techninį, bet ir aukštąjį teisinį ar ekonominį išsilavinimą turintys asmenys. Rinkos reguliavimo skyriaus pareigas užimančiam valstybės tarnautojui buvo pavesta vadovauti Rinkos reguliavimo skyriui (6 p.); koordinuoti licencijų geležinkelio įmonėms išdavimą (7 p.); vykdyti geležinkelio transporto sektoriaus dalyvių licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą (8 p.); organizuoti licencijų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo procedūras (9 p.); nagrinėti iškilusius ginčus tarp vežėjų ir infrastruktūros valdytojo, teikti išvadas apie ginčus ir pretenzijas (10, 13 p.); vykdyti infrastruktūros mokesčių įvedimo, nustatymo ir surinkimo kontrolę (11, 12 p.). Minėtoms funkcijoms vykdyti nebuvo būtina praktinė patirtis geležinkelių transporte ir specialiosios techninės šios srities žinios. Įrodymai, kad 2003 m. Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, o 2004 m. – labai gerai, patvirtina jos kvalifikaciją ir įgūdžius, įgytus vykdant Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigybės aprašymu jai pavestas funkcijas, tačiau nepatvirtina, kad ji įgijo praktinio darbo patirtį geležinkelių transporte, t. y. techninėje srityje, kurią pagal pareigybės aprašymą privalu gerai žinoti Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriui (vyriausiajam specialistui). Konstatavo, kad nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, jog ji atitinka specialųjį kvalifikacinį reikalavimą, nustatytą Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punktu. Pagrįstais ir teisingais laikytini atsakovo argumentai, kad nuo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus kvalifikacijos ir specialiųjų žinių priklauso, ar bus užtikrintas viešasis interesas turėti saugų geležinkelių transportą, kadangi viena iš šių valstybės tarnautojų funkcijų – nustatyti ir pagal savo kompetenciją imtis priemonių pašalinti galimus geležinkelio transporto eismo saugos pažeidimus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus įrodymus, kad ji neturėjo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (A lygis, 11 kategorija) pareiginėms funkcijoms atlikti būtinų įgūdžių ir praktinio darbo patirties. Atsakovas, pasiūlydamas pareiškėjai žemesnės kategorijos (A lygis, 6 kategorija) Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas, kurias užimančiam valstybės tarnautojui pavesta koordinuoti Inspekcijos ryšius su Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitų šalių institucijomis bei organizacijomis (6 – 9 p.), o pareiškėja pagal savo kvalifikaciją ir darbo Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje patirtį atitinka šias pareigas, nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi pareiškėja nesutiko užimti minėtų jai pasiūlytų žemesnės kategorijos pareigų, atsakovas Įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleido ją iš valstybės tarnybos, išmokėdamas jai įstatymu numatytą išeitinę išmoką (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d., 44 str. 1 d. 9 p., 44 str. 2 d. 1 p.).

10III.

11Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas pagrįstas tokiais argumentais:

121. Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašyme nurodyta, kad yra būtinas techninis išsilavinimas. Jos įgytas išsilavinimas yra būtent techninis. Detalesnių reikalavimų, t. y. kad išsilavinimas būtų susijęs su geležinkelių transportu, nenurodyta. Teismas išplėtė pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus, o tai, kad jos išsilavinimas nėra susijęs su geležinkelių transportu, nereiškia, jog neturi šios srities patirties.

132. Eidama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigas, įgijo darbo patirties geležinkelių transporto srityje. Teismas formaliai įvertino šios pareigybės aprašymą.

143. Teismas netinkamai aiškino Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojas privalo turėti darbo patirtį geležinkelių transporto srityje, tai įvardindamas kaip patirtį techninėje srityje.

154. Tai, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko pareigoms nebuvo numatytas reikalavimas turėti patirties, nereiškia, kad eidamas šias pareigas asmuo neįgijo patirties. Tai, kad šias pareigas gali užimti asmuo, turintis ne tik techninį išsilavinimą, reiškia, kad šias pareigas einantis asmuo gali turėti tiek techninį, tiek ir kitokį aukštąjį išsilavinimą.

165. Teismas neįsigilino į eismo saugos inspektoriaus darbo specifiką, kadangi šias pareigas einantis asmuo privalės nustatyti pažeidimus ir įpareigoti geležinkelių įmones pašalinti pažeidimus, o ne imtis pats juos šalinti.

176. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nenumato jokių reikalavimų perkeliant asmenį, išskyrus tai, kad turi atitikti pareigybių lygis ir kategorija. Teismas analizavo vienodų kategorijų ir lygių pareigybių aprašymų skirtumus.

18IV.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą; panaikino Įsakymą, o bylos dalį dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą pasiūlyti pareiškėjai A. lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra pateikta kaip atitinkama garantija karjeros valstybės tarnautojui, kurio (užimama) pareigybė naikinama, todėl turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pagal minėtą normą karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka - į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, nurodė, kad joje nekalbama apie kitus (išskyrus pareigybės lygį bei kategoriją) būtinos siūlyti pareigybės kriterijus, todėl padarė išvadą, kad tokie (šioje normoje nenurodyti) tinkamumo eiti naujas pareigas kriterijai neturi būti taikomi. Atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 5 dalį, pabrėžė, kad minėtam normos aiškinimui neprieštarauja sisteminis jos aiškinimas kitų Valstybės tarnybos įstatymo normų kontekste. Padarė išvadą, jog pareigybės lygis, kategorija bei specialieji reikalavimai, keliami atitinkamas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, yra savarankiški, tarpusavyje nesiejami pareigybės aprašyme nurodyti atitinkamos pareigybės kriterijai. Svarstomos (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d.) normos aiškinimo aspektu tai reiškia, kad pastarojo kriterijaus (pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų) nenurodymas tarp kriterijų, kurie apibūdina naujas pareigas (į kurias tarnautojas turi būti paskirtas jo užimamų pareigų naikinimo atveju), turėtų būti aiškinamas ne kaip įstatymų leidėjo klaida ar netikslumas formuluojant šią normą, o kaip tokiu būdu išreikštas tikslas suteikti tarnautojui papildomą ir išskirtinę (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pažymėjo, kad reikalingų eiti naujas pareigas įgūdžių ar specialių žinių stoka Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu gali ir turi būti šalinama Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnyje nustatytais būdais. Taip galėtų ir turėtų būti išlaikytas valstybės tarnautojo, kurio pareigybė yra naikinama, ir institucijos, kurioje jis tarnauja, tarpusavio teisių ir pareigų subalansavimo (lygiateisiškumo) principas. Konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo aiškinamos aplinkybės dėl pareiškėjos tarnybos pas atsakovą patirties bei įgūdžių atitikimo Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatytiems specialiesiems reikalavimams („turėti darbo patirtį geležinkelio transporte“), atsižvelgiant į pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies aiškinimą, nėra reikšmingos bylai. Nurodė, kad kiti pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai (išvestiniai iš pirmojo reikalavimo) apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręsti iš esmės, nes: 1) reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nėra konkretizuotas, 2) reikalavimas įpareigoti atsakovą pasiūlyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas dabartinėje situacijoje, kai (pagal bylos duomenis) nurodytos pareigos yra užimtos kito asmens, reikštų kito, nedalyvaujančio byloje asmens teisių ir pareigų išsprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 str., 142 str. 2 d. 2 p.).

21V.

22Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. kovo 12 d. gautas atsakovo Inspekcijos prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 dėl esminių materialinių teisės normų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje bei 45 straipsnyje, pažeidimų; panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą; priteisti iš pareiškėjos visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

231. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-596/2005, akcentuoja, kad Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.2 punkte nustatytas specialusis reikalavimas („turėti darbo patirtį geležinkelio transporte“) reikalauja iš valstybės tarnautojo ne bet kokios darbo Inspekcijoje ar kitoje su geležinkelių transportu ar geležinkelių eismo sauga susijusioje įmonėje įgytos patirties, o praktinės patirties būtent geležinkelių transporte – techninėje srityje. Pareiškėjos įgytas aukštasis techninis išsilavinimas yra iš civilinės statybos ir ekonomikos srities, dirbdama Inspekcijos rinkos reguliavimo skyriaus vedėja, pareiškėja įgijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonomikos analizės, viešųjų pirkimų srityse, o ne geležinkelių transporte. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, daro išvadą, jog specialiuosiuose reikalavimuose numatyta patirtis ir sugebėjimai atlikti tam tikrus valstybės tarnybai keliamus uždavinius yra vienas esminių reikalavimų tarnautojui, norinčiam užimti atitinkamas pareigas. Konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, suteikdamas tarnautojui papildomą ir išskirtinę garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, nors tokios teisės valstybės tarnautojui nenumato nei Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalys, nei kiti teisės aktai. Atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A2-1791/2005), pabrėžia, jog teismas taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, neįvertinęs to paties straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymi, kad pareiškėja neturi reikiamų praktinių žinių, todėl negali užtikrinti, kad tinkamai atliks Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, negalės užtikrinti viešojo intereso turėti saugų geležinkelio transportą.

242. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Atsižvelgia į Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nori užimti pareigas visiškai kitoje sferoje nei dirbo iki šiol, todėl ji negali kelti savo kvalifikacijos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pabrėžia, kad pagal minėto straipsnio nuostatas valstybės tarnautojas gali pagerinti, patobulinti tik savo teorines žinias, tačiau valstybės tarnautojų mokymo programos negali suteikti tarnautojui konkrečios ilgametės praktinės patirties konkrečioje sferoje.

253. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 31 d. nutartyje (byla Nr. A8-323/2005) nurodė, jog valstybės tarnautojui suteikiamos dvi garantijos bei jam nesuteikiama papildoma ir išskirtinė (palyginus su asmeniu, norinčiu pradėti eiti atitinkamas pareigas) garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jeigu jis neatitinka specialiųjų reikalavimų bei pirmenybė teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. Pabrėžia, kad teismas nagrinėjamoje byloje klaidingai išaiškino bei visiškai netinkamai pritaikė Valstybės tarnybos įstatymo 1 dalį. Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A15-822/2004, atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taisyklė tarnauja ne valstybės tarnautojo įstatymo suteiktų įgaliojimų išsaugojimui, kurių, panaikinant pareigybę, faktiškai netenkama, o minėtos normos tikslas yra įstatymo nustatytą terminą užtikrinti valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, teises, socialines ir kitas garantijas, taip pat teisėtus interesus. Daro išvadą, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje teismų praktiką formuoja klaidinga linkme, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies plačiau, nei konstatuota pačioje teisės normoje, neaiškina.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27VI.

28Procesas atnaujintinas.

29Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

30Atsakovas savo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t.y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, ir 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, t.y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

31ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

32Teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p. numatytu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (byla Nr. P261-40/2008).

33Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuotas teisės aiškinimo taisykles ir šių bylų faktines aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovo nurodytose bylose faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos ir jose pateiktas teisės normų aiškinimas nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos.

34Tačiau atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A39-1784/2008 suformuotas teisės aiškinimo taisykles. Minėtoje byloje teismas, esant iš esmės tapačioms faktinėms bylos aplinkybėms kaip ir nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas Valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, padarė išvadą, jog pareiškėjas, panaikinus jo eitą pareigybę, negalėjo būti perkeltas į kitas pareigas, nes neatitiko tų pareigų aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo (t.y. neturėjo reikiamo išsilavinimo).

35Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta, konstatuoja, jog, siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina atnaujinti nagrinėjamos bylos procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

36Nustačius, jog yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje vienu iš prašyme nurodytų pagrindų, kitų pagrindų egzistavimo ir pagrįstumo klausimas nebėra aktualus. Kita vertus, įvertinus atsakovo prašyme išdėstytus argumentus, kolegija turi pagrindo konstatuoti, jog atsakovas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad teismas yra padaręs esminį materialinės teisės normų pažeidimą.

37Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 156 str. 1 d.). Atsakovas tokio termino nepraleido (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas priimtas 2008 m. vasario 12 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2008 m. kovo 12 d.).

38Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimu bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimų priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir įpareigoti atsakovą pasiūlyti pareiškėjai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigas perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir šioje dalyje byla dar nėra baigta. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P3-27/2004), konstatuotina, kad šioje bylos dalyje administracinės bylos procesas nėra pasibaigęs ir jis negali būti atnaujinamas (ABTĮ 153 str. 1 d.).

39Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, jog atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 02 12 sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 05 02 sprendimas ir panaikintas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 01 19 įsakymas Nr. P-3 „Dėl atleidimo iš pareigų“, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir pagrįstas įstatymo numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, todėl procesas atnaujintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 159 str. 2 d.).

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

41Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti iš dalies.

42Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus dalyje dėl Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 02 12 sprendimo dalies, kuria buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 05 02 sprendimas ir panaikintas Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2007 01 19 įsakymas Nr. P-3 „Dėl atleidimo iš pareigų“. Šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja V. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. Pareiškėja nurodė, kad dirbo Inspekcijoje nuo 2003 m. birželio 2 d. iki... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu... 9. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą... 10. III.... 11. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 12. 1. Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo... 13. 2. Eidama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkės pareigas, įgijo darbo... 14. 3. Teismas netinkamai aiškino Eismo saugos kontrolės skyriaus eismo saugos... 15. 4. Tai, kad Rinkos reguliavimo skyriaus viršininko pareigoms nebuvo numatytas... 16. 5. Teismas neįsigilino į eismo saugos inspektoriaus darbo specifiką, kadangi... 17. 6. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nenumato jokių... 18. IV.... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu... 20. Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies... 21. V.... 22. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. kovo 12 d. gautas... 23. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43... 24. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 45... 25. 3. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės... 26. Teisėjų kolegija... 27. VI.... 28. Procesas atnaujintinas.... 29. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 30. Atsakovas savo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.... 31. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų... 32. Teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko atsižvelgdamas ir... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytose Lietuvos vyriausiojo... 34. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta, konstatuoja, jog, siekiant... 36. Nustačius, jog yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje... 37. Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo... 38. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio... 39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, jog atsakovo... 40. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2... 41. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą... 42. Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A143-191/2008 pagal... 43. Nutartis neskundžiama....