Byla e2A-718-553/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, N. B. ir AB „Lietuvos draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. K. ir D. K. ieškinį atsakovei M. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, N. B. ir AB „Lietuvos draudimas“.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės M. G. 1 500 EUR nuostolį dėl automobilio VW GOLF, valst. Nr. ( - ) apgadinimo; 1 165 EUR nuomos mokesčio, 579,24 EUR baudą, 525 EUR negautų pajamų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ieškovai P. K. ir D. K. buvo automobilio VW GOLF, valst. Nr. ( - ) savininkai. Ieškovas P. K. verčiasi individualia veikla - nuomoja jam ir jo sutuoktinei jungtinės nuosavybės teise priklausančius automobilius tretiesiems asmenims. Ieškovas P. K. 2015-07-10 pagal transporto priemonės nuomos sutartį išnuomojo ir perdavė atsakovei M. G. automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) nuo 2015-07-10. Sudarant nuomos sutartį, ieškovas P. K. ir atsakovė susitarė, kad automobilio kaina 2015-07-10 buvo 1 700 EUR, vienos paros nuomos kaina - 15 U. A. patvirtino, kad sutinka su nuomos sutarties sąlygomis, prisiėmė atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir neteisingą automobilio parkavimą, patvirtino, kad gavo automobilį iš ieškovo tvarkingą ir geros būklės (sutarties 1.1 p.), įsipareigojo automobilį grąžinti tokios pat geros būklės (sutarties 1.2 p.), prisiėmė atsakomybę už automobiliui padarytą žalą ir įsipareigojo sumokėti 579,24 EUR baudą, jei perduos automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam teisė vairuoti transporto priemonę ir jeigu automobilį vairuos sutartyje nenurodytas vairuotojas (asmuo) (sutarties 5.3 p.). Pažeisdama sutarties sąlygas, atsakovė neteisėtai perdavė automobilį trečiajam asmeniui N. B., iš kurio prieš tai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Trečiasis asmuo N. B. 2015-10-30 12.54 val. ( - ), vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nespėjo sustoti ir atsitrenkė į priekyje pristabdžiusį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. ( - ) Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Atsakovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, todėl jai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Dėl sutarties pažeidimo ieškovai patyrė viso 3 769,24 EUR nuostolį. Tarp jų 1 500 EUR nuostolį dėl automobilio VW GOLF valst. Nr. ( - ) apgadinimo. Automobilis prieš perduodant jį atsakovei, ieškovų ir atsakovės buvo įvertintas 1 700 EUR, o po apgadinimo ieškovė D. K. jį pardavė už 200 EUR, t. y. ieškovai patyrė 1 500 EUR nuostolį dėl turto sugadinimo. Atsakovė disponavo automobiliu nuo 2015-07-10 iki eismo įvykio - 2015-10-30, t. y. 91 kalendorinę dieną. Viso už ši laikotarpį atsakovė privalėjo sumokėti 1 365 EUR nuomos mokestį. Atsakovė sutarties pasirašymo dieną sumokėjo ieškovams 200 EUR užstatą, todėl liko skolinga 1 165 EUR nuomos mokesčio. Kadangi atsakovė perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, ir tokiais neteisėtais veiksmais automobiliui buvo padaryta žala, ji privalo sumokėti 579,24 EUR baudą (sutarties 5.3 p.). Automobilis buvo apgadintas 2015-10-30, o jį ieškovė D. K. pardavė tik 2015-12-05, todėl per laikotarpį, kai automobilis nebuvo nuomojamas (nuo 2015-10-31 iki 2015-12-04), dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai negavo 525 EUR pajamų.

5

  1. Atsakovė ir trečiasis Asmuo N. B. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
  2. Paaiškino, kad paskaičiavimai atlikti formaliai, o ieškovai neįvykdė įstatymo reikalavimo tinkamai pagrįsti reikalavimus įrodymais. Automobilio apgadinimas buvo nežymus: sudaužyti priekiniai žibintai, priekinis bamperis, apgadintas kapotas. Esant tokiems apgadinimams ieškovai neturi pagrindo teigti, kad automobilis buvo sugadintas visiškai ir yra neremontuotinas, todėl pagrįstai buvo parduotas už 200 U. T. automobilis nekainuoja 1 700 EUR, kaip nurodo ieškovai. Ieškovai gali reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl sugadintų automobilio dalių keitimo tik atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimo laipsnį. Ieškovų veiksmai automobilį parduodant už labai mažą kainą, palyginus su jų nurodyta automobilio rinkos verte, yra jų pačių finansinė rizika ir tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo už tokius ieškovų veiksmus atsakyti negali. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį transporto priemonė buvo parduota ne kaip metalo laužas, bet kaip naudoti toliau pagal tiesioginę paskirtį skirtas daiktas. Negali patvirtinti kokiu dydžiu ieškinys yra pagrįstas ir prašo jį visiškai atmesti. Pagal specialistų išvadas galės suformuoti teismui tikslią poziciją, kurią ieškinio dalį pripažįsta.

6Papildomai atsakovė M. G. į bylą teiktuose rašytiniuose paaiškinimuos nurodė, kad 2015-10-30 neperdavė automobilio VW GOLF, valst. Nr. ( - ) vairuoti N. B.. Nuo pat dienos ryto buvo darbe adresu Naugarduko g. 63B, Vilniuje. Automobilis tuo metu stovėjo adresu ( - ). Raktai nuo transporto priemonės buvo namuose ( - ). N. B. neprašė leisti pasinaudoti šiuo automobiliu ir jį pasiėmė be atsakovės žinios ir leidimo. Atsakovei yra žinoma, kad iš N. B. atimta teisė vairuoti transporto priemones.

  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, kad ginčas spręstinas teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra atsakingas už ieškovams padarytą žalą. Pagal draudimo taisyklių 8.1.6 punktą nedraudžiamuoju įvykiu laikomas toks įvykis, kuris atsitiko apdraustą transporto priemonę vairuojant asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti tokio tipo transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavęs N. B., neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovams P. K. ir D. K. 1 200 EUR nuostolio dėl automobilio apgadinimo, 1 165 EUR nuomos mokesčio, 579,24 EUR baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 944,24 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 456,94 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės M. G.. Likusius reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės M. G. 3,98 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
  2. Teismas nurodė, kad tarp nėra ginčo dėl to, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. ( - ) eismo įvykio metu, galiojant šalių sudarytai nuomos sutarčiai, buvo apgadintas bei kad atsakovei M. G. kyla pareiga atlyginti automobilio apgadinimo išlaidas, tačiau spręstinas klausimas, kokią žalą dėl automobilio apgadinimo patyrė ieškovai ir kokia priteistina iš atsakovės. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti įrodymai paneigia sutartyje įvardintą automobilio vertę - 1 700 EUR, todėl rėmėsi atsakovės atstovo į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais 1 400 EUR ginčo automobilio vertę. Teismas nustatė, jog atsakovė teismui nepateikė įrodymų, kad aptariamą automobilį būtų galima per protingą terminą parduoti už didesnę nei 200 EUR sumą, kad ieškovai, parduodami automobilį už 200 EUR, veikė nerūpestingai ar nesąžiningai. Teismas priteisė ieškovams iš atsakovės 1 200 EUR nuostolių dėl automobilio apgadinimo. Teismas byloje nenustatė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes apie atsakovės nuomos mokesčio mokėjimą, o nuomos sutartyje esančios žymos taip pat nepatvirtino argumentų dėl nuomos mokesčio mokėjimo, todėl tenkino ieškovų ieškinio reikalavimą dėl 1 165 EUR nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovės. Taip pat teismas vertino, kad sutartie sąlygos dėl baudos yra aiškios ir suprantamos – jos aiškiai numato, kad automobilį gali vairuoti tik sutartyje minimi asmenys, o 5.3 punktas aiškiai numato 2 000 Lt baudą, jeigu transporto priemonę vairavo sutartyje nenurodytas vairuotojas. Teismas atsakovės atstovo teiginius esą M. G. neperdavė automobilio N. B., esą N. B. neprašė leisti pasinaudoti šiuo automobiliu ir jį pasiėmė be atsakovės žinios ir leidimo, vertino kaip nepaneigiančius ieškovų reikalavimo dėl 579,24 EUR baudos priteisimo, todėl tenkino reikalavimą dėl 579,24 EUR baudos priteisimo iš atsakovės. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, jog jų reikalavimas dėl 525 EUR negautų pajamų priteisimo pagrįstas realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 sprendimą panaikinti dalyje dėl 1 200 EUR nuostolių už automobilio apgadinimą, nuomos mokesčio ir baudos priteisimo ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 1 100 EUR žalos atlyginimo dėl automobilio apgadinimo, o kitoje dalyje ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Automobilis buvo parduotas asmeniui kaip transporto priemonė, bet ne kaip metalo laužas. Priteisiant kompensaciją dėl automobilio apgadinimo, teismas privalo vadovautis realia likutine 300 EUR verte, bet ne 200 EUR, kuri tėra transporto priemonės pardavimo kaina pagal pirkimo -pardavimo sutartį ir neatspindi realios daikto vertės. IŠ atsakovės turi būti priteista ne 1 200 EUR, bet 1 100 EUR.
    2. Teik atsakovė, tiek trečiasis asmuo N. B. nurodė, kad pinigai už automobilio nuomą periodiškai buvo vežami ieškovų atstovui ir jam perduodami. Jis neišduodavo jokių kvitų, patvirtinančių pinigų perdavimą, tačiau savo ranka darydavo įrašus ant nuomos sutarties. Šis rašytinis įrodymas patvirtina konkrečių sumų sumokėjimą. Teismas be jokio pagrindo vertino kaip įtikinančius apklausto ieškovų įgalioto asmens S. V. žodžius, kad jis šiuos įrašus padarė bandydamas apskaičiuoti ieškinio dydį. Šiuose įrašuose neatitinka nei dienų skaičius, nei reikalaujamų sumokėti sumų dydžiai.
    3. Automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl sutartis laikoma vartojimo sutartimi. Kadangi atsakovė neturėjo jokių galimybių iš anksto aptarti šios sutarties sąlygų ir jų keisti, teismų praktikoje tai pripažįstama individualiai neaptartomis sutarties sąlygomis. Tokios sąlygos laikomos nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Nuomos sutartyje nurodyta viena bauda – 500 Lt už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kitos baudos yra nurodytos Automobilio nuomos sutarties sąlygose, tačiau jos prieštarauja pačiai nuomos sutarčiai. Kadangi sutartis yra neaiški, ji aiškinama vartotojo naudai ir teismas galėjo priteisti tik 500 Lt sumą. Šioje dalyje bauda iš viso negali būti taikoma, nes atsakovė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, neatsako už padarytą žalą, kai galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Trečiasis asmuo N. B. transporto priemone naudojosi neteisėtai ir be atsakovės žinios, todėl jokios baudos iš atsakovės negali būti išieškoma.
  1. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinė ar kitaip neteisėta, neginčijo šio sandorio, be to, atsakovės pateiktoje į bylą ekspertizės išvadoje aiškiai nurodyta, kad automobilis neremontuotinas.
    2. Atsakovė teismo posėdyje aiškiai pasakė, kad niekada nemokėjo nuomos mokesčio už išsinuomotą automobilį. Procesiniuose dokumentuose apskritai nenurodyta aplinkybių esą jie yra sumokėję bent dalį mokėtino nuomos mokesčio. S. V. žymos ant nuomos sutarties nepatvirtina, kad atsakovė yra jau padengusi prašomą priteisti nuomos mokestį.
    3. Apeliantės argumentai, jog bauda iš viso negalėjo būti priteista, yra nepagrįsti. Iš jos ir trečiojo asmens N. B. parodymų matyti, kad jie yra sugyventiniai. Atsakovė, žinodama, kad N. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonę, kelis kartus jam leido vairuoti ginčo transporto priemonę. Įvykio dieną ginčo automobilį paliko prie namų, raktai buvo jų bute, nepaslėpti, jokio draudimo neimti automobilį, ji savo sugyventiniui N. B. niekada neišsakė.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Dėl nuostolių dydžio dėl automobilio apgadinimo
  1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su priteistos žalos dydžiu už automobilio apgadinimą. Pasak atsakovės, iš automobilio rinko vertės iki įvykio turi būti atimta automobilio likutinė vertė po eismo įvykio, o ne ta suma už kurią ieškovai pardavė automobilį. Aplinkybė, kad daikto savininkai laisvanoriškai sumažino sandorio metu daikto vertę, negali būti motyvu reikalaujant priteisti šią sumą iš atsakovės jų naudai.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesiremia aplinkybe, jog atsakovės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo yra 300 EUR, nes 200 EUR vertę patvirtina realiai ieškovų sudarytas pardavimo sandoris. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog aptariamą automobilį būtų galima per protingą terminą parduoti už didesnę nei 200 EUR sumą, kad ieškovai, parduodami automobilį už 200 EUR, veikė nerūpestingai ar nesąžiningai.
  3. Pagal LR CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.
  4. Nagrinėjamu atveju Automobilio nuomos sutarties sąlygų 5.1 p. nustatyta, kad nuomininkas yra visiškai atsakingas nuomotojui už automobilio tyčinį arba neaplaidumo pasėkoje įvykusį gedimą ir kitų nuostolių atlyginimą, tuo atveju, jei draudiko kompanija neatlygina padarytų nuostolių. Taigi, šalys ir sutartyje nustatė visiško nuostolių atlyginimo principą, todėl ieškovai pagrįstai reikalauja atlyginti visą patirtą žalą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi ieškovų sudarytu automobilio pardavimo sandoriu, nes jis įvyko realiai, todėl objektyviau patvirtina realią parduodamo turto vertę. Ekspertizės išvadoje nustatyta likutinė automobilio vertė po apgadinimo – 300 EUR, būtų reikšminga tuo atveju, jeigu ieškovai automobilio bylos nagrinėjimo metu nebūtų pardavę ir būtų aktualu spręsti, už kokią tikėtiną kainą jį bus galima parduoti rinkoje. Nors apeliantė teigia, jog ieškovai laisva valia sandorio metu sumažino daikto vertę, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog automobilį būtų buvę galima parduoti už didesnę kainą. Be to, 100 EUR skirtumas tarp ekspertizės išvadoje nustatytos likutinės turto vertės dydžio ir kainos, už kurią ieškovai realiai pardavė turtą, dydžio nėra toks, kuris leistų teismui spręsti apie ieškovų piktnaudžiavimą ir nesąžiningumą. Atsižvelgus į tai, apeliantės argumentai, susiję su nuostolių dydžiu dėl automobilio apgadinimo, vertinami nepagrįstais.
Dėl nuomos mokesčio dydžio
  1. Apeliantė nesutinka ir su priteista suma už automobilio nuomą, teigdama, kad nuomos mokestį apeliantė ir trečiasis asmuo periodiškai mokėjo ieškovui. Pasak apeliantės, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad labiau tikėtina, jog atitinkam nuomos mokesčio mokėjimo faktai buvo, nei, kad jie nebuvo.
  2. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  3. Apeliantė aplinkybę, jog nuomos mokestis už automobilio nuomą yra sumokėtas, grindžia 2015-07-10 Transporto priemonės nuomos sutartyje atliktais įrašais: „90 dienų iki spalio 8. 1350 po 15. 1080 mokėta 100.100.60.45+100 ir 495. ( - ) 595 LIEKA“. Taip pat apeliantė nurodo, kad jos ir trečiojo asmens paaiškinimai, kad ne kartą tuo pačiu automobiliu buvo atvykę pas įgaliotą asmenį prie prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje, kur stovėjo ieškovų nuomojamos transporto priemonės, patvirtina pinigų perdavimą ieškovo įgaliotam asmeniui.
  4. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad atsakovė sumokėjo už automobilio nuomą. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie 2015-07-10 Transporto priemonės nuomos sutartyje atliktus įrašus nėra pakankamos patvirtinti atsiskaitymo už nuomą faktui, nes jie nėra informatyvūs ir aiškūs turinio prasme, nėra šalių pasirašyti, be to, jeigu vadovautis apeliantės dėstoma pozicija, tokie įrašai pagal įprastą elgesį turėjo būti atlikti ne ant ieškovų turimo sutarties egzemplioriaus. Byloje taip pat nėra įrodymų apie apeliantės ir atsakovų susitikimus ir juolab – apie tokių galimų susitikimų metu perduotus pinigus už automobilio nuomą. Todėl byloje nesant daugiau jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų apie automobilio nuomos mokesčio sumokėjimą, daroma išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovė nėra sumokėjusi už automobilio nuomą.
Dėl baudos priteisimo
  1. Apeliantė taip pat nesutinka su priteista 579,24 EUR bauda. Apeliantės įsitikinimu, sutarties sąlygos yra neaiškios, todėl turi būti aiškinamos vartotojo naudai ir remiantis Automobilio nuomos sutartimi galėjo būti priteista ne daugiau kaip 144,81 EUR (500 Lt) dydžio bauda.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai reikalavimą dėl 579,24 EUR dydžio baudos priteisimo iš atsakovės grindžia Automobilio nuomos sutarties sąlygų 5.3 p., kuriame nurodyta, kad nuomininkas atsako už automobiliui padarytą žalą ir sumoką 2 000 Lt baudą, jei jis pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles ar transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti, apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu nuomojamą automobilį vairavo trečiasis asmuo N. B., kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones.
  3. Nors apeliantė nurodo, kad sutarties sąlygos neaiškios, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais, nes sutarties sąlyga, kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės baudą, yra aiški ir nedviprasmiška. Byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas, remiantis Automobilio nuomos sutartimi, kurioje nurodyta „papildoma bauda 500 Lt“, todėl dėl šios normos aiškinimo nebuvo kilęs ginčas ir būtinybė ją aiškinti vartotojo – atsakovės naudai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė M. G., pasirašydama Transporto priemonės nuomos sutartį, atskirai savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi ir sutinka su Automobilio nuomos sutarties sąlygomis, todėl daroma išvada, kad automobilio nuomos sąlygos jai buvo žinomos.
  4. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų naudai iš atsakovės priteisė 579,24 EUR dydžio baudą už automobilio nuomos sąlygų 5.3 p. pažeidimą.
  1. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
  1. Ieškovai P. K. ir D. K. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovams P. K. ir D. K. iš apeliantės priteisiama 200 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Apeliacinio skundo netenkinti.

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Priteisti ieškovams P. K. (a. k. ( - ) ir D. K. (a. k. ( - ) iš atsakovės M. G. (a. k. ( - ) 200 EUR (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai