Byla 2S-1358-302/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,

3kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Rasa Gudžiūnienė,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. S. ir E. S. atskirąjį skundą dėl skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Z. , M. Z. , J. K. , J. H. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6Pareiškėjai J. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami civilinėje byloje atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių ir Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių pažeidimo. Pareiškime nurodė, kad teismas priimdamas 2007-12-22 sprendimą rėmėsi 1938 m. gegužės 27/birželio 8 d. sprendimu ir padarė išvadą, kad nuosavybės teisės į žemę H. perėjo nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismui pateiktini įrodymai, kad teismo sprendimas neįsiteisėjo nustatyta tvarka, o byla buvo nagrinėjama iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. Taip pat A. H. nesumokėjo ir net neturėjo galimybės sumokėti teismo nustatytą sklypo išpirkimo kainą 4800 zl. Manytina, kad A. H. žemės neįgijo nuosavybės teisės į 11,3755 ha žemės sklypą.

7Taip pat nurodė, kad jie nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nors jiems byloje 2007-12-22 priimtas sprendimas turi įtakos, nes remdamiesi šiuo sprendimu jie siekia atkurti nuosavybės teises iš dalies toje pačioje vietoje, todėl šių asmenų neįtraukimas į bylą yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą.

8Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau ar procesas atnaujintinas dėl suinteresuotų asmenų neįtraukimo į bylą, prašė spręsti teismo nuožiūra.

9Suinteresuotas asmuo J. H. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. H. su prašymu atnaujinti procesą nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. nėra pretendentai į buvusio savininko A. H. iki nacionalizacijos valdytą turtą, todėl jokiu būdu negali pretenduoti į šį turtą, o teismo sprendimas jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms neturi. Pareiškėjų teisinė padėtis niekaip nepasikeistų nepriklausomai nuo to, ar yra nustatytas ginčijamas juridinis faktas ar ne, nes ši žemė bet kokiu atveju negalėtų jiems atitekti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai negali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kadangi jie šioje byloje nebuvo šalimis ar trečiaisiais asmenimis. Be to, pareiškėjai apie priimtą sprendimą sužinojo vėliausiai 2009-06-02, kai Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kartu su suinteresuotais asmenimis ir pareiškėjais pakartotinai vyko kartografuoti buvusių savininkų A. H. ir V. S. iki nacionalizacijos turėtas žemėvaldos ribas, taigi jie padavė prašymą praleidę 3 mėnesių terminą.

11Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjų J. S. ir E. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

12Teismas sprendė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažintos nuosavybės teisės į žemę, įsiteisėjimo, A. H. ir jo brolio paveldėtojai tapo šios žemės savininkais, o tai, kad į bylą nepateikta įrodymų apie išsimokėjimą už žemę negali paneigti teismo sprendimu nustatyto nuosavybės fakto.

13Teismas nurodė, kad pareiškėjų J. S. ir E. S. į bylą pateiktas Antano – Valdo, Edvardo, Leokadijos, Stasio, Prano ir M. H. bei V. H. 1940-05-31 prašymas Vilniaus apylinkės teismui (b.l. 105,106) nepaneigia anksčiau į bylą pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių bei nepatvirtina jokių naujai paaiškėjusių ir esminių bylos aplinkybių, nes nuosavybės teisė H. į ginčo sklypą atsirado nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 1940-05-31, rašte išdėstytas prašymas pripažinti 1938-06-27 sprendimą įsiteisėjusiu, grindžiamas tuo, kad pareiškėjai atsisako kasacinio skundo, todėl, teismas laikė, kad 1940-05-31 raštas ne tik nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 1938-06-27 sprendimas iki nacionalizacijos buvo įsiteisėjęs, bet priešingai, šią teismo nustatytą aplinkybę tik dar kartą patvirtina. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu yra visiškai nepagrįstas.

14Teismas pareiškėjų J. S. ir E. S. argumentus, kad 2007-12-22 teismo sprendimu buvo pažeisti jų interesai, nes jie nebuvo įtraukti į bylą laikė visiškai nepagrįstais ir neįrodytais. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, priimdamas 2007-12-22 sprendimą rėmėsi 1938-04-25 matininko J. M. sudarytu 11,3755 ha žemės sklypo, esančio adresu ( - ), Vilniuje, planu, pagal kurį 1938 gegužės 27/birželio 8 d. teismo sprendimu H. buvo pripažinta nuosavybės teisė. Aplinkybė, kad kartografuojant sklypų ribas pagal liudininkų parodymus buvo nustatyta, kad A. H. žemėvalda persidengia su buvusio savininko V. S. turėta žemėvalda, nesudaro pagrindo teigti, kad priimant 2007-12-22 sprendimą buvo pažeistos J. S. ir E. S. teisės. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, sprendžia nuosavybės fakto klausimą, t.y. nustato, kam, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokioje vietoje, priklausė žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis turtas, tačiau nenustatinėja žemės sklypo ribų su kaimyniniais sklypais. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo ribų kartografavimo dokumentai nėra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Žemės sklypo ribų kartografavimo rezultatai, tai pat negali paneigti teismo sprendimų dėl nuosavybės fakto nustatymo. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į H. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, todėl nėra jokio pagrindo traukti juos į bylą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad 2010-01-29 pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas nepraleidus 3 mėnesių termino nustatęs, kad suinteresuoto asmens J. K. atstovas su byla ir joje priimtu sprendimu susipažino 2009-10-29.

15Pareiškėjai J. S. ir E. S. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad A.V. H. ir kiti suinteresuoti asmenys bendrosios nuosavybės teises į 11,3755 ha bendro ploto žemės sklypą įgijo nuo Vilniaus apylinkės teismo 1938-05-27 / 06-08 sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nenustatė, kad nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo, t.y. be pagrindo pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikė byloje naujai paaiškėjusia aplinkybe.

16Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie netiesioginiai rašytiniai įrodymai, kurie leistų nustatyti faktą, kad nuo 1940-05-31 (prašymo Vilniaus miesto teismui surašymo) iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos 1938-05-27 / 06-08 sprendimas įsiteisėjo, t.y. kad 1940-05-31 prašymas buvo paduotas Vilniaus miesto teismui, kad Vilniaus miesto teismas šį A.V. H. ir kitų asmenų prašymą tenkino, pripažino šį sprendimą įsiteisėjusiu, zlotines prievoles pakeitė litinėmis ir išdavė vykdomąjį raštą arba A. V. H. ar kiti asmenys iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos ėmėsi vykdyti šį sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybei sumokėjo bent dalį teismo nustatytos sumos.

17Pareiškėjai save laiko į bylą neįtrauktais asmenimis, kurių teises ir pareigas įtakoja teismo priimtas sprendimas.

18Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. H. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai neįrodė, kad dokumentą, kurį pateikė prašydami atnaujinti procesą, negalėjo gauti šalys iš archyvo nagrinėjant bylą, dėl to teismas pagrįstai pareiškėjų su prašymu atnaujinti procesą pateikto įrodymo netraktavo kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kadangi ji nepaneigė anksčiau į bylą pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių ir nepatvirtino jokių naujai paaiškėjusių ir esminių bylos aplinkybių.

19Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino prašymo ir Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 p. pagrindu, kadangi pareiškėjai nėra pretendentai atkurti nuosavybės teises į A. H. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl teismo sprendimas jų teisių ir pareigų niekaip neįtakos.

20Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

21Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl tokia teismo nutartis naikintina.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų.

23Civilinio proceso kodekso 366 straipsnis numato atvejus, kada gali būti atnaujinamas procesas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą remdamiesi šiais pagrindais: – nebuvo žinoma esminė faktinė aplinkybė, kuri buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl į ją negalėjo atsižvelgti teismas, nagrinėdamas bylą (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 p.) ir sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 p.).

24Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atnaujinti proceso civilinėje byloje pareiškėjų nurodomu Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nėra pagrindo, tačiau kitais motyvais nei nurodė savo nutartyje apylinkės teismas, t.y. tuo dėl to, jog pareiškėjai nedalyvavo byloje, o šiuo pagrindu prašyti atnaujinti procesą gali tik asmenys, dalyvavę nagrinėjant bylą teisme.

25Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Kaip matyti iš teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Z. , M. Z. , J. K. , J. H. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė pareiškėjų J. K. ir J. H. pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis A. H. bendrosios nuosavybės teise su V. H. , L. H. , E. H. , S. H. , P. H. ir M. H. valdė 1938-04-25 matininko J. M. sudarytame plane pažymėtą 11,3755 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ), kuriame A. H. priklausė ½ sklypo nuosavybės dalis. Pareiškėjai J. S. ir E. S. į bylą pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-10-08 raštą „Dėl nuosavybės teisių į Žirnių g. 10 (buvusi Grochova g. 10), Vilniuje, turėtą žemę atkūrimo“, kuriame nurodyta, kad nėra galimybės vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvusio savininko A. H. turto paveldėtojams bei tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą buvusio savininko V. S. įpėdiniams, kadangi Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis matininko J. M. 1938 m. sudarytu planu 2009-06-02 pakartotinai kartografavo buvusio savininko A. H. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą buvusioje ( - ) gatvėje ir 2009-07-02 surašytame aiškinamajame akte nurodė, kad atlikta kartografija nebaigta, nes, palyginus jos duomenis su V. S. turėto žemės sklypo ribų kartografija, paaiškėjo, kad A. H. turėta žemėvalda „dengia“ dalį buvusio savininko V. S. kartografuotos žemėvaldos.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese konkrečios žemės buvimo vietą ir jos ribas nustatinėja nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti kompetentinga valstybės institucija (atitinkamos teritorijos žemėtvarkos skyrius), teismas, išnagrinėjęs bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatydamas aukščiau nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, netinkamai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį ir nusprendė, kad pareiškėjų J. K. ir J. H. seneliui priklausė ½ dalis sklypo nuosavybės dalis, kuri yra 11,3755 ha žemės sklype adresu Grochova g. 10 (dabartinė Žirnių g.), Vilniuje, pažymėtame 1938-04-25 matininko J. M. sudarytame plane, tokiu būdu peržengė šios ypatingąja teisena nagrinėjamos bylos ribas, nes konstatavo ne tik nuosavybės teisės faktą, tačiau išsprendė ir žemės sklypo, kuriame A. H. priklauso ½ dalis nuosavybės teisė, ribas. Taigi darytina išvada, kad tokio sprendimo priėmimas pareiškėjams šioje byloje – J. S. ir E. S. – sukėlė teisines pasekmes, nes jiems buvo užkirstas kelias tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą buvusio savininko V. S. įpėdiniams.

27Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, dėl nurodytų procesinės teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, pažeidimo yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Z. , M. Z. , J. K. , J. H. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo remiantis Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 7 p. bei perduoti atnaujintą bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

28Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nors pareiškėjai kaip nedalyvavę byloje asmenys neturi teisės remtis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 d. 2 p. įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, tačiau kolegija pažymi, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nagrinėjant atnaujintą bylą teismas taip pat turėtų atkreipti dėmesį į pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą aplinkybę dėl 1938-05-27 / 06-08 sprendimo įsiteisėjimo momento, ir turėdamas pareigą būti aktyvus ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje (Civilinio proceso kodekso 443 str. 8 p.), visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, susijusias su nurodyto sprendimo įsiteisėjimu bei nuosavybės teisės atsiradimo A. H. momentu.

29Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

30Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu, o būtent - su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p.).

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

32Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti.

33Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2172-590/2010 pagal pareiškėjų J. Z. , M. Z. , J. K. , J. H. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,... 3. kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Rasa Gudžiūnienė,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. S.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. Pareiškėjai J. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami... 7. Taip pat nurodė, kad jie nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis,... 8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė... 9. Suinteresuotas asmuo J. H. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir... 10. Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. H. su prašymu atnaujinti procesą nesutiko.... 11. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi... 12. Teismas sprendė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažintos... 13. Teismas nurodė, kad pareiškėjų J. S. ir E. S. į bylą pateiktas Antano –... 14. Teismas pareiškėjų J. S. ir E. S. argumentus, kad 2007-12-22 teismo... 15. Pareiškėjai J. S. ir E. S. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo... 16. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie netiesioginiai rašytiniai... 17. Pareiškėjai save laiko į bylą neįtrauktais asmenimis, kurių teises ir... 18. Suinteresuoti asmenys J. K. ir J. H. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 19. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai netenkino prašymo ir Civilinio proceso... 20. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso... 23. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnis numato atvejus, kada gali būti... 24. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atnaujinti... 25. Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisių... 27. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, dėl nurodytų procesinės teisės... 28. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nors pareiškėjai kaip nedalyvavę byloje... 29. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo... 30. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų, susijusių bylos... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325,... 32. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį... 33. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2172-590/2010 pagal pareiškėjų...