Byla 2S-1922-340/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys D. Z., A. P. R., Estijos Respublikos akcinė bendrovė BIGBANK, veikianti per Lietuvos filialą, AB SEB bankas, AB DNB bankas, UAB „General Financing“, užsienio bankas Nordea Bank Finland PLC, veikiantis per Lietuvos skyrių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Būsto paskolų draudimas“, užsienio įmonė Lindorff Oy, veikianti per Lietuvos filialą, UAB „Sergel“, Lietuvos Valstybė, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „UAB Šilumos priežiūra“, UAB „Gelvora“, bankas „Danske bank A/S“, veikiantis per Lietuvos filialą, antstolė B. P., antstolė D. P. ir antstolis D. T.,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Audata“. Nurodė, kad jos neįvykdytų piniginių įsipareigojimų visiems kreditoriams suma 522 097,01 Lt gerokai viršija 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį. Pareiškėjos teigimu, dėl sunkios finansinės būklės ir dėl nedidelio gaunamų pajamų dydžio (vidutiniškai po 1 000 Lt per mėnesį) ji yra nemoki, todėl siekiant sudaryti sąlygas pareiškėjos mokumui atkurti, jai keltina bankroto byla. Pareiškėja nurodė, kad didžioji dalis skolų atsirado dėl sumažėjusio darbo užmokesčio; anksčiau gautas pajamas pareiškėja skyrė vaikų priežiūrai ir ugdymui, taip pat būsto nuomai, todėl siekiant padengti vienus skolinius įsipareigojimus buvo įgyjami kiti įsipareigojimai.

5Suinteresuotas asmuo D. Z. (pareiškėjos sutuoktinis) nurodė, kad jis nuo 2007 m. niekur nedirba, kartu su pareiškėja negyvena 15 metų; prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašė pareiškimo netenkinti. Anot suinteresuoto asmens, visas kredito sutartis pareiškėja sudarė iki buto ( - ), pirkimo; iki nurodyto buto įsigijimo pareiškėja, jos teigimu, gyveno nuomojamame bute, tačiau pareiškėjai laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. priklausė butas ( - ), todėl neaišku, kodėl pareiškėja ir toliau nuomojosi būstą, turėdama nuosavą butą. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į pareiškėjos argumentų prieštaringumą dėl naujų įsipareigojimų prisiėmimo priežasčių – suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, sukėlusios jos nemokumą, neatitinka tikrovės ir klaidina teismą bei kreditorius.

7Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašė atsisakyti tenkinti pareiškimą. Anot antstolės, pareiškėja turi pajamų šaltinį (vykdo individualią veiklą), todėl jos būklė neatitinka Fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos būklės.

8Suinteresuotas asmuo UAB „Sergel“ nesutiko su pareiškimu. Pažymėjo, jog pareiškėjos ir D. Z. santuoka nenutraukta, jų turtas neatidalintas, pareiškėjos sutuoktinio pajamų dydis nežinomas, todėl pareiškėja neturi galimybės įrodyti, jog jos būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą būklę. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja nereagavo į nuo 2010 m. kovo 30 d. siųstus pranešimus apie skolą, iki 2013 m. rugsėjo mėn. nesikreipė į kreditorių, nesidomėjo dėl skolos atidėjimo ar dengimo sąlygų. Be to, suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė, kaip ji atkurs mokumą, juolab kad pareiškėjos gaunamos pajamos mažesnės negu nurodoma suma, reikalinga patenkinti pareiškėjos poreikius.

9Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ prašė atsisakyti kelti bankroto bylą pareiškėjai. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjos sudaryti sandoriai lėmė jos nemokumą ir jos veiksmai galbūt buvo nesąžiningi.

10Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko su bankroto bylos pareiškėjai iškėlimu. Nurodė, jog pareiškėjos skola viršija 25 MMA dydį, tačiau pardavus pareiškėjos turtą (suinteresuotam asmeniui hipoteka įkeistą butą, kurio vertė 335 000 Lt) būtų padengta didžioji dalis pareiškėjos skolų ir pareiškėjos gaunamos pajamos leistų jai per protingą terminą padengti likusias skolas kreditoriams.

11Suinteresuotas asmuo Estijos Respublikos akcinė bendrovė BIGBANK, veikianti per Lietuvos filialą, prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą. Anot suinteresuoto asmens, kreipdamasi 2007 metais dėl vartojimo kredito suteikimo pareiškėja suinteresuotam asmeniui nenurodė, kad turi turtinių įsipareigojimų, nors 2006 m. gavo AB Šiaulių banko vartojimo kreditą ir turėjo AB Citadele banko kreditinės kortelės skolą. Dėl to pareiškėja elgėsi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu, be to, ir kiti kreditoriai, išduodami pareiškėjai paskolas, nebuvo informuojami apie pareiškėjos jau prisiimtus įsipareigojimus.

12Suinteresuotas asmuo D. K. bankas „Danske bank A/S“, veikiantis per Lietuvos filialą, nurodė, kad pareiškėja, teikdama prašymą suteikti jai kreditą būstui įsigyti, nuslėpė daugelį turimų ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams; pasirašydama kredito sutartį, pareiškėja patvirtino, jog neturi jokių išlaikytinių. Be to, net ir sudariusi kredito sutartį pareiškėja, neįvertinusi savo galimybių vykdyti skolinius įsipareigojimus, ir toliau neatsakingai skolinosi bei suteikė kitiems asmenims užtikrinimo priemones, nors kredito sutartimi pareiškėja buvo įsipareigojusi be išankstinio raštiško banko sutikimo neprisiimti jokių įsipareigojimų (kredito sutarties 9.1.11 punktas).

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

15Teismas nustatė, kad pareiškėja ir D. Z. Susituokė ( - ).; 2003-12-30 pareiškėja ir A. R. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjai išnuomotas dviejų kambarių butas ( - ); nuomos mokestis 700 Lt, nuo 2007 m. sausio 1 d. – 900 Lt; laikotarpiui nuo 2006 m. iki 2010 m. pareiškėja su įvairiomis kredito įstaigomis sudarė vartojimo kredito sutartis, skolinimosi sumos nuo 1 000 Lt iki 30 000 Lt; 2007-10-16 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja ir D. Z. įsigijo trijų kambarių butą, ( - ), pareiškėjos ir D. Z. nuosavybės teisės į šį butą buvo įregistruotos iki 2008-05-09; 2008-12-30 pareiškėja ir Danske Bank, veikiantis per Lietuvos filialą, sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai suteiktas 112 951,80 EUR kreditas butui, esančiam ( - ), pirkti; kredito grąžinimo terminas iki 2029-12-30; 2009-03-19 priėmimo-perdavimo aktu pareiškėja grąžino A. P. R. 2003-12-30 sutartimi išnuomotą butą. Šiame akte nurodyta 3 600 Lt pareiškėjos skola už buto nuomą 2007 m. kovo ir gegužės, bei 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais, taip pat 2 022,52 Lt skola už komunalines paslaugas; 2009-07-20 Danske Bank, veikiantis per Lietuvos filialą, nutraukė 2008-12-30 kredito sutartį ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos, 2009-09-04 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti bankui 114 286,05 EUR draudimo išmoką, antstolio D. T. 2013-09-30 duomenimis, pareiškėja skolinga UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš viso 423 961,47 Lt; 2010-01-14 pareiškėja ir AB SEB bankas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja laidavo už kredito gavėją Ž. Z., t. y. pareiškėjos dukterį pagal 2008-09-15 sudarytą vartojimo kredito sutartį, kredito suma – 20 000 Lt, AB SEB banko 2013-12-04 duomenimis, pagal nurodytą laidavimo sutartį, pareiškėja skolinga 13 612,67 Lt negrąžinto kredito, 2 785,38 Lt palūkanų, 2 182,07 Lt delspinigių, 1 430,41 Lt procesinių palūkanų; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-10-01 duomenimis, pareiškėja skolinga 979,40 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų; UAB „Sergel“ 2013-10-03 duomenimis, pareiškėja už UAB „Omnitel“ suteiktas paslaugas skolinga 767,36 Lt ir virš 3 000 Lt netesybų; byloje nustatyta ir daugiau pareiškėjos skolų kitiems kreditoriams, kurie į šią bylą įtraukti kaip suinteresuoti asmenys.

16Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 2007-01-05 iki 2009-08-29, taip pat nuo 2012-09-04 iki 2013-12-31 buvo įgijusi verslo liudijimą ir iš verslo (prekyba tik ne maisto produktais) gaudavo tam tikras pajamas; nuo 2014-01-06 pareiškėja registruota Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo.

17Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2006-02-27 ėmė paskolas vartojimo reikmėms, taip pat dvi tikslines paskolas – 2006-08-16 patalpoms ir 2008-12-30 būstui įsigyti. Kadangi pareiškėja prieštaringai aiškino vartojimo paskolų ėmimo tikslus ir šių paskolų panaudojimo aplinkybes, t.y. viena vertus, teigė, jog naujesnes vartojimo paskolas ji ėmė ankstesnių paskolų grąžinimui, kita vertus, nurodė, jog pinigai buvo reikalingi pareiškėjos ir (arba) jos artimųjų poreikiams tenkinti, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja vis dar skolinga 2 152,96 Lt pagal 2006-06-28 Ego kortelės su kredito limitu sutartį, nors po nurodytos sutarties sudarymo buvo sudarytos dar keturios kredito (vartojimo reikmėms) sutartys, teismas sprendė, kad imamos vartojimo paskolos buvo naudojamos pareiškėjos ir (arba) jos artimųjų vartojimo reikmėms, o ne ankstesnių paskolų padengimui. Pažymėjo, jog didėjantis skolinimasis vartojimo tikslais, užuot mažinus išlaidų poreikį, negali būti vertinamas kaip atsakingas ir sąžiningas skolininko elgesys kreditorių atžvilgiu. Nurodė, jog neturi pagrindo pripažinti pareiškėjos veiksmus skiriant lėšas (įskaitant ir gautas pagal vartojimo paskolų sutartis) artimųjų paramai atsakingais ir sąžiningais, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos artimiesiems iš viso buvo būtina turtinė-finansinė pagalba ir juolab kad vien tik pareiškėja galėjo tokią pagalbą-paramą suteikti. Teismas sprendė, kad sąžiningo skolininko kriterijaus neatitinka ir pareiškėjos 2010-01-14 sudaryta laidavimo sutartis, nes sudarydama laidavimo sutartį, pareiškėja jau turėjo pradelstų skolinių įsipareigojimų tiek pagal vartojimo, tiek pagal būsto paskolų sutartis. Spręsdamas dėl pareiškėjos nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu, teismas sutiko su suinteresuotųjų asmenų argumentais, kuriais apeliuojama į pareiškėjos buto nuomą turint nuosavą butą. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pateisinančių turėtas papildomas buto nuomos išlaidas tais laikotarpiais, kai jai nuosavybės teisėmis priklausė atitinkami butai. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog pareiškėja bei D. Z. 2008-12-30 kartu nusipirko butą, esantį ( - ) bei, tai, kad 2008-03-12 įgaliojimu D. Z. įgaliojo sutuoktinę iš esmės disponuoti jam priklausančiu turtu, prisiimti skolinių įsipareigojimų bet kurio iš sutuoktinių vardu, atmetė tiek pareiškėjos, tiek D. Z. argumentus, kuriais teigiama, jog jie kartu negyvena jau 15 metų. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos sutuoktinio aktyvius veiksmus siekiant gauti pajamų, kurios būtų skiriamos, be kita ko, šeimos interesais prisiimtų skolinių įsipareigojimų padengimui. Priešingai, tokių įrodymų nebuvimas teikia pagrindą konstatuoti ir pareiškėjos sutuoktinio nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

18Teismas nurodė, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma gerokai viršija 25 MMA dydį, tuo tarpu pareiškėjos pateikti duomenys apie jos ir jos sutuoktinio pajamų dydį bei duomenys apie turimo turto (nekilnojamojo turto ir automobilių) vertę, taip pat nebuvimas duomenų apie kitokias – didesnes pareiškėjos ir (arba) jos sutuoktinio pajamas bei turtą, patvirtina pareiškėjos teiginius, kad ji neturi galimybių įvykdyti visus egzistuojančius skolinius įsipareigojimus. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos nesąžiningus (kreditorių atžvilgiu) veiksmus, kurie turėjo įtakos pareiškėjos nemokumui atsirasti, teismas atsisakė iškelti pareiškėjos bankroto bylą.

19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

211.Naujai imamais vartojimo kreditais buvo tenkinami tiek jos, tiek ir jos vaikų poreikiai, taip pat dengiami ankstesni kreditai, o teismo išvada, kuri paremta tuo, jog dabartiniai skolų dydžiai neva iš esmės tapatūs suteiktų paskolų dydžiams nepaneigia to, jog buvo iš dalies dengiami ankstesni kreditai, kadangi per tą laikotarpį kreditoriams skaičiuojant palūkanas nuo negrąžintų kreditų dalies, net ir padengus dalį kreditų, nepadengtų kreditų sumos tapo tapačios ankstesnėms sumoms, kuomet jie buvo suteikti. Tai, kad naujais imamais kreditais nebuvo padengtos visos ankstesnių turėtų kreditų sumos, nereiškia, jog kreditai nebuvo iš dalies dengiami;

222. Tai, kad vykdo konstitucinę pareigą rūpintis mama, nėra ir negali būti laikoma kreditorių interesų pažeidimu, kadangi neteikia jai finansinės pagalbos iš lėšų, kurias galėtų skirti kreditoriams, o jos išlaidos, susijusios su kelione pas mamą sudaro tik nežymią dalį jos pajamų ir tai visiškai neturi įtakos jos nemokumo atsiradimui ar nesąžiningumui kreditorių atžvilgiu; Taip pat neteikia jokios finansinės paramos brolio šeimai. Visuomet teikė finansinę paramą savo vaikams, kurių poreikiams tenkinti lėšas skyrė iš savo gaunamų pajamų, o jų neužtenkant - buvo skiriami ir vartojimo kreditai, tuo tarpu vartojimo kreditų lėšų skyrimas šeimos vartojimo reikmėms nėra ir negali būti laikomas nesąžiningais veiksmais kreditorių atžvilgiu;

233. Pažymi, jog neturi galimybės gauti įrodymų apie sutuoktinio gaunamas pajamas, tuo tarpu teismas bankroto bylose turėtų būti aktyvus, todėl galėjo tokius įrodymus įpareigoti pateikti suinteresuotą asmenį D. Z.. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, jog sutuoktinis niekuomet neskyrė jokios finansinės paramos ar išlaikymo, posėdžio metu šios faktinės aplinkybės buvo patvirtintos paties sutuoktinio. Būtent tai, kad jis neprisėdėjo prie šeimos išlaikymo ir buvo viena priežasčių, dėl ko buvo imami vartojimo kreditai. Anot apeliantės, tai, kad D. Z. nuosavybės teise priklauso dalis ir jai priklausančio buto, nesudaro prielaidos teigti, jog jis tame bute gyvena kartu su ja. Pažymi ir tai, jog D. Z. galimas nesąžiningumas jos kreditorių atžvilgiu neturi jokios reikšmės jos sąžiningumo vertinimui;

244. Pažymi, jog turėdama nuosavą būstą, nuomojosi kitą būstą, nes nuosavybės teise jai priklausantis butas nebuvo tinkamai įrengtas, kad jame būtų galima gyventi. Dėl šios priežasties butas vėliau buvo parduotas bei buvo ieškoma įsigyti kito buto, su tinkamomis gyventi sąlygomis. Antras butas buvo įsigytas 2008-12-30, dėl ko po kelių mėnesių buvo nutraukta nuomos sutartis. Mano, jog išlaidos nuomojant būstą protingą trumpą laikotarpį (kelis mėnesius) net ir įsigijus nuosavą būstą buvo visiškai pagrįstos;

255. Nurodo, jog priežastys dėl kurių tapo nemoki buvo šios: sutuoktinis visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, todėl viena privalėjo rūpintis savimi ir nepilnamečiais vaikais; dėl ekonominės krizės ženkliai sumažėjo gaunamos pajamos iš individualios veiklos (nuo 2007 m. gaunamų 4 000 Lt iki 2009 m. pradžios gaunamų vos 1 000 Lt; būtent tuo metu, kada buvo paimtas būsto kreditas, todėl viena rūpinosi vaikų poreikiais ir neturėjo galimybės būsto paskolos tinkamai ir laiku dengti.

26Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatuodamas pareiškėjos nesąžiningumą, atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėja nuo 2006-02-27 ėmė paskolas vartojimo reikmėms, 2006-08-17 paskolą patalpoms įsigyti, 2008-12-30 būstui įsigyti, be to, turėdama daugybę įsipareigojimų, 2010-01-14 sudarė laidavimo sutartį. Visus šiuos veiksmus pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė nesąžiningais kreditorių atžvilgiu

27Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per filialą Lietuvoje, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė tiek viena, tiek kartu su sutuoktiniu 2006 m. sudarė netgi tris vartojamąsias paskolas, dėl kreditų suteikimo kreipėsi vis į kitą banką, bendra kreditų suma – 62 000 Lt. 2007 m. apeliantė kreipėsi į AB „Citadelė“ bankas dėl mokėjimo kortelės suteikimo su 10 000 Lt kredito limitu, tačiau apeliantė kortelę su kredito limitu 2006-04-27 buvo išsiėmusi AB DNB banke. Taip pat papildomai 2008-07-11, 2008-08-13, 2008-12-30 sudarė kreditavimo sutartis su kitomis finansinėmis institucijomis 12 000 Lt bei 112 951, 80 Eur sumomis, o 2009-01-22 su Nordea Bank Finland PLC sudarė papildomą sutartį dėl mokėjimo kortelės su kredito limitu suteikimo, nors jau turėjo prieš tai dvi mokėjimo korteles su kredito limitais kituose bankuose. Mano, jog apeliantė nuosekliais savo veiksmais, imdama kreditus vis kitose finansinėse institucijose, nesąžiningai elgėsi kreditorių atžvilgiu, be to, labai mažai tikėtina, jog gautomis lėšomis buvo dengiami turimi įsiskolinimai, nes laikotarpiai nuo vieno iki kito kredito paėmimo yra itin trumpi, nes per tokius trumpus laikotarpius negali sudaryti itin ženklūs pradelsimai pagal sudarytas sutartis. Pažymi, jog apeliantė būdama individualios veiklos vykdytoja nevertino ir neatsižvelgdama į savo finansinius pajėgumus skolinosi iš įvairių finansinių institucijų.

28Atsiliepimu suinteresuotas asmuo BIGBANK AS, veikiantis Lietuvoje per filialą, prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad ji teikia finansinę paramą savo mamai, nors 2013-11-18 pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad iš gaunamų pajamų turi išlaikyti bei padėti savo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos mamai. Apeliantės teiginys, kad viena iš jos nemokumo priežasčių buvo jai vienai tekusi pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atmestinas, kadangi 2006 m., kuomet apeliantė pradėjo skolintis iš įvairių finansinių įstaigų, jos vaikai jau buvo sulaukę pilnametystės. Pažymi, jog apeliantė jau daugiau kaip penkerius metus nemoka jokių įmokų, pasiūlymai dėl skolos dengimo dalimis nedomina, pati nekontaktuoja ir geranoriškai savo skolos nesiekia padengti.

29Atsiliepimu suinteresuotas asmuo B. P. prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su skundžiama teismo nutartimi bei visais teismo argumentais. Pažymi, jog pareiškėja nepateikė informacijos apie gaunamas pajamas.

30Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo. Atkreipia dėmesį, kad visos kredito sutartys pareiškėjos buvo sudarytos iki buto, esančio ( - ), pirkimo. Šios aplinkybės svarbios norint įrodyti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai prisiimdama tokius finansinius įsipareigojimus. Pažymi, jog pareiškėjos teiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškinimai yra prieštaringi

31IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

32Atskirasis skundas atmestinas.

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

34Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą netenkinimo teisinių prielaidų.

35FABĮ 1 str. 1 d. numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str. 1 d. numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 str. 8 d. įtvirtintų pagrindų. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, jog FABĮ paskirčiai prieštarautų toks teisės aiškinimas, kad asmens nemokumo priežastys gali būti vertinamos tik per paskutiniųjų 3 metų laikotarpį – toks aiškinimas nepagrįstai suteiktų galimybę visiems asmenims reikalauti bankroto bylos iškėlimo praėjus 3 metų laikotarpiui po nesąžiningų sandorių sudarymo. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja per paskutiniuosius 3 metus nesudarė sandorių, tai nepaneigia prielaidų ir pagrindų pareiškėjos sąžiningumą kreditorių atžvilgiu vertinti ir pagal ankstesnius pareiškėjos veiksmus, t. y. ilgesniu negu trijų paskutinių metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą laikotarpiu.

36Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu pagrindžia jos sudaryti sandoriai, o būtent: 2006 m. pareiškėja sudarė du vartojimo kredito sandorius su skirtingomis finansinėmis įstaigomis, bendra suteiktų kreditų suma – 60 000 Lt, taip pat 2006 m. pareiškėja su AB „Swedbank“ sudarė kredito kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurią pareiškėjai suteiktas 1 000 Lt kredito limitas iki 2008-06-30; 2007 m. pradžioje pareiškėja ir AB „Citadelė“ bankas sudarė mokėjimo kortelės sutartį, pagal kurią pareiškėjai buvo suteiktas 10 000 Lt kredito limitas; 2008 m. pareiškėja sudarė dar du vartojimo kredito sandorius su skirtingomis finansinėmis įstaigomis, suteiktų kreditų suma – apie 12 000 Lt; 2008-12-30 pareiškėja ir Dankse Bank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje, sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjai suteiktas 112 951, 80 Eur kreditas butui, esančiam ( - ), pirkti; 2009 m. pareiškėja ir Nordea Bank Finland PLC, veikiantis per Lietuvos skyrių, sudarė sutartį dėl kredito kortelės išdavimo; 2010 m. pareiškėja ir AB SEB bankas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią pareiškėja laidavo už kredito gavėją – savo dukterį - Ž. Z.. Nustatęs, jog pareiškėja vis dar yra skolina pagal sandorius, sudarytus dar 2006 m., teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog sudarydama vartojimo kreditų su įvairiomis finansinėmis institucijomis sutartis siekė padengti turimus įsiskolinimus kreditoriais. Taip pat sprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl gautų sumų panaudojimo savo ir šeimos narių poreikiams tenkinti negali būti vertinama kaip atsakingas ir sąžiningas skolininko elgesys kreditorių atžvilgiu.

37Nesutikdama su skundžiama nutartimi pareiškėja nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog imamais vartojimo kreditais nebuvo dengiami ankstesni kreditai. Pažymi, kad naujų kreditų pagrindu gautinomis sumomis nebuvo padengtos visos ankstesnės kreditų sumos, tačiau tai nereiškia, kad kreditai nebuvo dengiami. Atmesdamas šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad prisiimtų naujų įsipareigojimų pagrindu gautomis sumomis dengė ir kokiomis dalimis skolinius įsipareigojimus pagal nuo 2006 m. sudarytas vartojimo kredito sutartis. Kita vertus, net ir nustačius aplinkybę, jog ankstesnės kredito sutartys buvo dalinai dengiamos apeliantės naujai sudaromomis kredito sutartimis, tokie apeliantės veiksmai negali būti laikomi sąžiningi bei atitinkantys protingo, rūpestingo bei atidaus asmens elgesio standartus. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė įsipareigojimų kreditoriams nepadengdavo, toliau sudarydavo naujas kredito sutartis ir tokiu būdu didindavo savo įsipareigojimus ir jų sumą. Toks apeliantės elgesys pirmos instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas nesąžiningu jos kreditorių atžvilgiu.

38Apeliantė taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai sprendė dėl jos finansinės paramos teikimo kitiems šeimos nariams (sergančiai motinai, brolio šeimai), kai tuo tarpu gautos lėšos buvo skiriamos jos ir jos vaikų poreikiams tenkinti, kas, anot apeliantės, negali būti laikoma nesąžiningais veiksmais kreditorių atžvilgiu. Visų pirma, apeliantė nurodo prieštaringas faktines aplinkybes dėl finansinės paramos šeimos nariams tekimo, kadangi bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu teigė, jog teikia finansinę paramą tiek savo sergančiai motinai, tiek ir sunkiai besiverčiančiai brolio šeimai (t.2, b.l.129), tuo tarpu atskirajame skunde nurodo, jog jokios finansinės paramos nei motinai, nei kitiems savo šeimos nariams, išskyrus vaikus, neteikia (t.4, b.l.99). Tokia apeliantės nurodomų faktinių aplinkybių kaita vertintina kritiškai ir sudaro pagrindo išvadai apie apeliantės nesąžiningą elgesį teismo bei kreditorių atžvilgiu atskleidžiant informaciją, kuri reikšminga sprendžiant jos galimo nemokumo klausimą. Dėl apeliantės argumentų, jog vartojimo kredito naudojimas šeimos vartojimo reikmėms negali būti vertinamas kaip kreditoriaus, kuris suteikė tokios paskirties kreditą, interesų pažeidimas, pažymėtina, jog nepaisant vartojimo kredito paskirties – asmens ir jo šeimos vartojimo poreikių tenkinimas, šiuo atveju būtina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, turėdama nemažų ir nevykdomų skolinių įsipareigojimų, toliau prisiiminėjo naujus įsipareigojimus, gaudama, kaip nurodo pati, minimalias pajams – apie 1 000 Lt per mėnesį, todėl pagrindo sutikti su apeliantės argumentais nėra. Nors apeliantė nurodo, kad vienai teko pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, nes jos sutuoktinis jokios finansinės paramos šeimai neteikė, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BIGBANK AS, veikiantis Lietuvoje per filialą, 2006 m., kuomet apeliantė pradėjo skolintis iš įvairių finansinių įstaigų, jos vaikai jau buvo sulaukę pilnametystės, todėl pareigos išlaikyti savo vaikus neturėjo. Tuo tarpu apeliantės noras ir toliau finansiškai remti savo vaikus gali būti suprantamas, tačiau nepateisinamas prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus, žinant, jog neturi finansinių galimybių juos įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės, kaip skolininkės, nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog turėdama daugybę neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, ji 2010-01-14 su AB SEB bankas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už dukters paimto kredito grąžinimą: pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį kredito suma 20 000 Lt (t. 1, b. l. 143-146).

39Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl jos sutuoktinio nesąžiningumo, kuris neturi jokios reikšmės vertinant jos pačios sąžiningumą. Nors tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis – D. Z. bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu nurodė, kad pastarasis neteikia nei pareiškėjai, nei jų vaikams finansinės paramos ar kitokio išlaikymo, taip pat abu patvirtino, jog kartu negyvena jau 15 metų, tačiau nustatytos aplinkybės, jog 2008-03-12 įgaliojimu D. Z. įgaliojo sutuoktinę iš esmės disponuoti jam priklausančiu turtu, 2008-12-30 pirkimo – pardavimo sutartimi abu sutuoktiniai nusipirko nekilnojamąjį turtą – butą, ( - ), prieštarauja nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjai nurodžius, jog su sutuoktiniu negyvena jau 15 metų, tačiau buto, kurio pirkimui pareiškėja savo vardu pasiėmė 112 951, 80 Eur kreditą, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas ir sutuoktinio naudai, sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėja neatskleidė tikrosios informacijos apie savo šeimos pajamas, taip pat sudarinėdama aukščiau nurodytas sutartis, galimai, siekė suklaidinti kreditorius apie sutuoktinio finansinę paramą vykdant prisiimtus skolinius įsipareigojimus.

40Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

41Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl keisti jos ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

42Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. Z. atskirąjį... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą,... 5. Suinteresuotas asmuo D. Z. (pareiškėjos sutuoktinis) nurodė, kad jis nuo... 6. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašė pareiškimo... 7. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašė atsisakyti tenkinti pareiškimą.... 8. Suinteresuotas asmuo UAB „Sergel“ nesutiko su pareiškimu. Pažymėjo, jog... 9. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ prašė atsisakyti kelti bankroto bylą... 10. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko su bankroto... 11. Suinteresuotas asmuo Estijos Respublikos akcinė bendrovė BIGBANK, veikianti... 12. Suinteresuotas asmuo D. K. bankas „Danske bank A/S“, veikiantis per... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė... 15. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir D. Z. Susituokė ( - ).; 2003-12-30... 16. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja laikotarpiais nuo 2007-01-05 iki... 17. Vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad... 18. Teismas nurodė, jog byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, kad... 19. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 21. 1.Naujai imamais vartojimo kreditais buvo tenkinami tiek jos, tiek ir jos... 22. 2. Tai, kad vykdo konstitucinę pareigą rūpintis mama, nėra ir negali būti... 23. 3. Pažymi, jog neturi galimybės gauti įrodymų apie sutuoktinio gaunamas... 24. 4. Pažymi, jog turėdama nuosavą būstą, nuomojosi kitą būstą, nes... 25. 5. Nurodo, jog priežastys dėl kurių tapo nemoki buvo šios: sutuoktinis... 26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų... 27. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per filialą... 28. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo BIGBANK AS, veikiantis Lietuvoje per filialą,... 29. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo B. P. prašo atskirojo skundo netenkinti ir... 30. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo netenkinti... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 32. Atskirasis skundas atmestinas.... 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 34. Šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto... 35. FABĮ 1 str. 1 d. numato, jog FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti... 36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos... 37. Nesutikdama su skundžiama nutartimi pareiškėja nurodo, jog pirmos... 38. Apeliantė taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai sprendė... 39. Apeliantė teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl... 40. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos... 41. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiama... 42. Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti...