Byla II-1-314/2018
Dėl Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūno 2016 m. gruodžio 19 d. priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-80639282-16 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo

1Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,

2dalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) atstovui Giedriui Alminui,

3administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V., jos atstovei advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,

4nukentėjusiojo T. R. atstovams P. R. ir advokatui Vytui Kantaravičiui,

5ekspertams Robertui Švarcui, Edgarui Sokolovskij,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atstovo advokato Prano Makausko skundą dėl Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūno 2016 m. gruodžio 19 d. priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-80639282-16 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

7Teismas

Nustatė

8Druskininkų savivaldybėje, Neravų kaime, Neravų gatvėje ties gyvenamuoju namu Nr. ( - ), 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 16.20 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis ir lengvasis motociklas – į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo D. V., atsitrenkė lengvasis motociklas „Yamaha YZF“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo T. R.. Įvykio metu nežymiai sužalotas lengvojo motociklo vairuotojas, apgadintos abi transporto priemonės. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjas Egidijus Žagunis 2016 m. gruodžio 19 d. automobilio vairuotojai D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 70P-80638218-16 dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, padarymo t. y. kad ji sukdama į kairę (ne sankryžoje) neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio ją lenkiančiam lengvajam motociklui, ko pasekoje motociklo vairuotojas atsitrenkė į sukančio automobilio priekinę kairės pusės dalį, įvykio metu nežymiai sužalotas lengvojo motociklo vairuotojas, apgadintos abi transporto priemonės, tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjas Egidijus Žagunis 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 70N-80639282-16, už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. V. paskyrė 170 Eur baudą.

9Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. V. atstovas advokatas Pranas Makauskas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūno 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 70N-80639282-16 panaikinti ir administracinę bylą D. V. atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant skundžiamą nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) nesiaiškino, ar pareiškėja pripažįsta pažeidimą, ar savo veiksmais ji padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ar surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos kaltę, ar byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės nėra prieštaringos. Pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte konstatuoti pareiškėjos vairuojamo automobilio apgadinimai/defektai paneigia 2016 m. gruodžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, kad „motociklo vairuotojas atsitrenkė į sukančio automobilio priekinės kairės pusės dalį“. Be to, nurodo, kad nebuvo nustatinėjama, kas yra eismo įvykio kaltininkas, nebuvo tirtos aplinkybės, galinčios patvirtinti ar paneigti pareiškėjos ir vairuotojo nurodytas skirtingas faktines aplinkybes. Taip pat pažymi, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo aiškinamasi aplinkybė, ar pareiškėja, prieš atlikdama manevrą, buvo įjungusi automobilio įspėjamąjį kairiojo posūkio šviesos signalą, nebuvo atlikta automobilio techninė ekspertizė, kurios metu būtų panaikinti prieštaravimai tarp eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių, neapklausti šalia eismo įvykio vietos gyvenantys asmenys.

10Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta D. V. ir jos atstovas skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį tenkinti.

11Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovas skundą prašo atmesti. Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog D. V. padarė jai inkriminuojamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o paskirta administracinė nuobauda atitinka jos padarytą teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę sąlygojančias aplinkybes ir numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

12Teismo posėdyje nukentėjusiojo T. R. atstovai P. R. ir advokatas Vytas Kantaravičius prašo skundą atmesti.

13Skundas tenkintinas.

14Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos D. V. atstovo advokato Prano Makausko skundas dėl Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-80639282-16 nagrinėjamas vadovaujantis ANK XXXVI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus.

15ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16 surinktais duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūno 2016-09-26 pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d. dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.20 val. į D. V. vairuojamo automobilio Audi A6, v/n ( - ), kuris išvažiuodamas iš pagrindinio kelio į šalutinį, suko į kairę, kairę galinės dalies pusę atsitrenkė T. R. vairuojamas motociklas Yamaha YZF, v/n ( - ). Po susidūrimo su automobiliu motociklas atsitrenkė į namo adresu Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Neravų k., ( - ), kiemo tvorą, eismo įvykio metu T. R. patyrė sužalojimus ir buvo išgabentas į Druskininkų ligoninę, kur įtarus galvos smegenų sukrėtimą paguldytas į ligoninės vaikų skyrių. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta įvykio vietos apžiūra, sudarytas planas (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 10-24), atliktas transporto priemonių patikrinimas ir apžiūra (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 34-45; 50-72), apklausta D. V., atliktas jos parodymų patikrinimas vietoje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 81-93), apklaustas T. R. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 106-109), specialistas nustatė T. R. sveikatos sutrikdymo mastą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 128-130). Prokuroras susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2016-11-16 nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 127-129) nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. požymių, kadangi T. R. nustatyti kūno sužalojimai atitinka ne nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat prokuroras nutarė surinktą medžiagą perduoti Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK išnagrinėti administracinio proceso tvarka dėl padarytų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų pažeidimų, taikant nuobaudas administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, nes tiek D. V., tiek T. R. savo kaltę dėl eismo įvykio neigia, kaltina vienas kitą kelių eismo taisyklių pažeidimu, nors surinktoje „medžiagoje yra duomenų apie administracinės teisės pažeidimą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo“.

17Dėl prokuroro priimto nutarimo D. V. atstovas advokatas Pranas Makauskas 2016-12-30 pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, prašydamas panaikinti 2016-11-16 prokuroro nutarimą ir nurodyti tyrimą atnaujinti, įpareigojant ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikti papildomai visus reikiamus tyrimo veiksmus, nustatant kuris iš eismo dalyvių pažeidė kelių eismo taisykles, dėl kurių įvyko autoįvykis. Prokuroras 2017-01-19 nutarimu atsisakė tenkinti skundą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 149-151), kadangi nustačius T. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, „baudžiamoji atsakomybė pagal kilusias pasekmes nekyla“, todėl tolesnis ikiteisminis tyrimas negalimas ir būtų beprasmis.

18Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 70N-80639282-16 nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjas Egidijus Žagunis 2016 m. gruodžio 19 d., 8 val. 42 min. automobilio vairuotojai D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje padarymo. Teismo posėdžio metu pareigūnas, surašęs protokolą, paaiškino, kad D. V. nesiūlė teikti paaiškinimo dėl surašyto protokolo, nes ji žodžiu paaiškino viską tą patį, ką aiškino ikiteisminio tyrimo metu (t1, b. l. 85;). Iš protokolo matyti, kad pareigūnas grafoje „asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas“ nurodyta „Ant atskiro lapo (2016-09-30 apklausos protokolas)“, t. y. D. V. teikti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pareigūnas paskyrė bylos nagrinėjimą praėjus 8 minutėms po protokolo surašymo – 2016 m. gruodžio 19 d., 8 val. 50 min., o iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad nutarimas priimtas ir paskelbtas tuoj pat pradėjus bylą nagrinėjimą - 2016 m. gruodžio 19 d., 8 val. 50 min. Tokie duomenys suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad pareigūnas bylą išnagrinėjo formaliai, pažeisdamas ATPK 286 str. 3 d. (kas atitinka ANK 618 str. 2 d.) reikalavimus. Priimtame nutarime nėra nurodyta jokių motyvų, kurių pagrindu pareigūnas atmetė ikiteisminio tyrimo metu tirtą aplinkybę, kad motociklas susidūrimo metu trenkėsi į kairę automobilio galinės dalies pusę (kaip nurodyta policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo), bet sprendė ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad motociklo vairuotojas atsitrenkė į automobilio priekinę kairės pusės dalį. Be to nutarime nėra nurodyta jokio motyvuoto įvertinimo D. V. kaltės dėl kilusio įvykio ir atsiradusių pasekmių, nors pareigūnui buvo žinoma, kad tiek D. V., tiek T. R. savo kaltę dėl eismo įvykio neigia, kaltina vienas kitą kelių eismo taisyklių pažeidimu, Tai neabejotinai užvilkino ir apsunkino tinkamą skundo išnagrinėjimą teisme (ANK 631 str. 1 d., 639 str.).

19Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suprantama, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.

20D. V. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles (9 p., 101 p., 106 p.) ir tai sukėlė T. R. nežymų sveikatos sutrikdymą (ATPK 127 straipsnio 1 dalis).

21Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, formuojama laikantis nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

22Iš ATPK 127 straipsnio 1 dalyje aprašytos administracinio teisės pažeidimo veikos matyti, kad kvalifikuojant veiką pagal šį įstatymo straipsnį, būtina nustatyti ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio - dėsningas.

23Teismo posėdyje D. V. paaiškino, kad privažiavusi Neravų – Sodžiaus gatvių sankryžą, sustojo Sodžiaus gatvėje prieš pagrindinę Neravų gatvę, kad įsitikinti, ar nėra kokios kliūties. Pasižiūrėjusi į kairę, ji pamatė maždaug už 100 metrų nuo Viečiūnų pagrindine Neravų gatve link Druskininkų važiuojantį motociklą. Kadangi motociklininkas buvo toli, rodydama dešinį posūkį, įvažiavo į pagrindinę Neravų gatvę. Įvažiavusi į Neravų gatvę, galinio vaizdo veidrodėlyje matė 20-30 metrų atstumu važiuojantį iš paskos motociklininką. Kadangi posūkis į kairę buvo įjungtas, lėtai stabdydama, privažiavusi gatvę į kairę priekine automobilio dalimi kirto kelio vidurį, sukdama į kairę link savo gyvenamojo namo. Tuo momentu dar pasižiūrėjo į šoninį veidrodėlį, bet motociklininko nematė. Kai automobilio priekiniai ratai nuvažiavo nuo asfaltuotos gatvės dangos ir tik įvažiavo į žvyru dengtą šalutinės gatvės dangą pajuto smūgį į automobilio kairės pusės kairio sparno sritį. Po to pamatė, kaip motociklininkas skrido per automobilio priekinį dangtį ir nukritęs ant žemės atsitrenkė į jos gyvenamojo namo kiemo tvorą. Automobilio galinėje sėdynėje vežėsi mažametę dukrą, smūgis teko būtent į tą automobilio vietą, kur ji sėdėjo, todėl dukrą nusivedė į namus. Grįžusi priėjo prie tvoros, kur be sąmonės gulėjo motociklininkas. Po to motociklininkas atsigavęs bandė sėstis, bet ji liepė gulėti ir laukti kol atvyks medikai. Buvo iškviesta policija, med. pagalba. Iki policijos pareigūnų atvykimo nei automobilis, nei motociklas iš vietos nebuvo judinami. Jos vairuoto automobilio važiavimo greitis buvo ne daugiau 20 km/h, o motociklininko - mano, kad daugiau nei 60 km/h.

24Teismo posėdyje nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 16 val. 20 min. Neravų gatve motociklu „Yamaha YZF“, valst. Nr. ( - ), važiavo link Druskininkų. Važiuojant ties namu, pažymėtu Nr. ( - ), iš šalutinės gatvės išvažiavo į pagrindinę automobilis Audi A6. Kai automobilis išvažiavo į pagrindinę gatvę, jis įsitikino, kad šį automobilį galima lenkti, nes važiavo dešine kelio puse. Tuo momentu motociklo judėjimo greitis buvo apie 40-42 km/h. Tik pradėjus lenkimo manevrą, automobilis staiga, netikėtai pasuko į kairę ir įvyko susidūrimas asfaltuotoje kelio dangoje, priepriešinėje eismo juostoje. Bandė stabdyti, bet nespėjo. Motociklu atsitrenkė į automobilio priekį ir toliau visą motociklo galą bloškė link automobilio, tada galva trenkėsi į automobilio stogą ir prarado sąmonę.

25Liudytojas V. M. parodė, kad D. V. yra jo kaimynė, gyvenanti kitoje gatvės pusėje. Kartu su žentu A. P. 2016 m. rugsėjo 26 d. vakare išėjo į lauką parūkyti. Matė, kad Sodžiaus gatve atvažiavo ir privažiavusi prie pagrindinės Neravų gatvės, rodydama posūkį į dešinę, pasuko D. V. savo vairuojamą Audi automobilį į Neravų gatvę. Pavažiavusi apie 20-30 metrų, parodė posūkį į kairę ir likus 10 metrų iki posūkio suko į kairę. D. V. automobilio judėjimo greitis galėjo būti 20-30 km/h. Kai automobilio priekiniai ratai buvo nuvažiavę nuo asfalto dangos tuo metu atvažiavęs iš paskos motociklininkas trenkėsi į automobilio galinę dalį. Nuo patirto smūgio motociklininkas nukrito nuo motociklo ir atsidūrė prie kiemo tvoros. Tada jis savo telefonu paskambino ir iškvietė policiją ir med. pagalbą. Motociklininko judėjimo greitis galėjo būti apie 50-60 km/h, prieš susidūrimą motociklininkas nestabdė.

26Liudytojas A. P. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. buvo atvykęs pas V. M. į svečius ir matė autoįvykį, kurio dalyvė buvo D. V.. Jis kartu su V. M. lauke prie namo rūkė. Matė, kaip kaimynė D. V. atvažiavo iš šalutinės gatvės ir suko į dešinę pagrindinę gatvę. Kadangi kaimynė gyvena priešais, buvo įdomu kur ji važiuos – į namus ar namus pravažiuos ir važiuos į Druskininkus, todėl automobilį stebėjo. Po kurio laiko pamatė, kad rodomas posūkis į kairę, tada suprato, kad važiuoja į savo namus. Tik pradėjus sukti į kairę, į kaimynės automobilį atsitrenkė motociklas.

27Liudytojas Ernestas Lukoševičius parodė, kad kartu su kolega R. Daukšiu buvo nuvykę į įvykio vietą. Atvykę rado stovintį automobilį ir į tvorą įvažiavusį motociklą. Šalia tvoros matė motociklininką su motociklininko apranga be šalmo. Nustatė jaunuolio girtumą, po to jaunuolį išsivežė medikai. Vairuotojos girtumą taip pat nustatė, po to atliko įvykio vietos matavimus, braižė schemą, fotografavo, neprisimena, ar atvykus į įvykio vietą automobilyje degė įjungtas kairys posūkis.

28Liudytojas Rokas Daukšys parodė, kad 2016-09-26 apie 16 val. buvo gautas iškvietimas, kad Neravų gatvėje eismo įvykis, todėl kartu su kolega E. Lukoševičiumi nuvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje rado motociklininką ir automobilio vairuotoją, netrukus atvyko ir medikai. Po to atlikinėjo eismo įvykio matavimus, fotografavo.

29Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 10-24) matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. ( - ), rastas įvažiavęs į šalutinę gatvę, esančią prie gyvenamojo namo pažymėto ( - ), o motociklas „Yamaha YZF“, valst. Nr. ( - ), rastas šalia tvoros gyvenamojo namo, pažymėto ( - ). Automobilio ar motociklo stabdymo, slydimo ar kitokių žymių ant kelio dangos nerasta.

30Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 34-42) nustatyta, kad automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. ( - ) rasti tokie sugadinimai: išdaužtas kairės pusės galinis žibintas, kairėje pusėje ties žibintu apgadintas bamperis, įlenktas kairės pusės galinis sparnas, įlenktos kairės pusės abi durelės, nulaužta kairės pusės galinių durelių rankena, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis suskilęs ir iškritęs iš rėmo, veidrodėlio korpusas palinkęs link durelių, priekinio sparno posūkio žibintas atšokęs.

31Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 56-66) nustatyta, kad motocikle „Yamaha YZF“, valst. Nr. ( - ) rasti tokie sugadinimai: kairėje pusėje keleivio balnelis atšokęs nuo rėmo, odinė dalis apgadinta, žemiau keleivio balnelio esanti plastmasinė apdaila suskilusi, dešinėje pusėje plastmasinės detalės atšokusios nuo sparno-korpuso, dešinė rankena nusimovusi nuo tvirtinimo (nulūžęs varžtas), aerodinaminio gaubto dešinėje pusėje nuskilęs kampas, dešinės pusės posūkio stikliukas įskilęs, išdužusi priekyje lempa.

32Specialisto išvada (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 128-130) nustatyta, kad T. R. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės čiurnos raiščių patempimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairės čiurnos srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

33Bylos nagrinėjimo metu tiek skundą pateikęs asmuo D. V. ir jos atstovas, tiek autoįvykio metu patyręs sužalojimus asmuo T. R. ir jo atstovai įrodinėdami savo nekaltumą dėl kilusio autoįvykio teikė prašymus skirti eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę eismo įvykio mechanizmo ir priežasties nustatymui. Ekspertizę buvo prašoma skirti atlikti ne vienam ekspertui, bet dviem t. y. kiekviena iš šalių prašė skirti ekspertizę suformuluotiems klausimams atsakyti savo pasirinktam ekspertui – D. V. prašė skirti ekspertizę atlikti ekspertui Robertui Švarcui, T. R. atstovai prašė skirti ekspertizę atlikti ekspertui Edgar Sokolovskij. Proceso dalyvių prašymas buvo patenkintas ir 2017-06-08 teismo nutartimi (t1, b.l. 134-136) paskirta eismo įvykio ekspertizė, kuri pavesta atlikti dviem skirtingiems eismo įvykio dalyvių pasirinktiems ekspertams atsakyti į tuos pačius klausimus.

34Ištyrus gautus ekspertų atsakymais į užduotus klausimus nustatyta, kad dalis suformuluotų išvadų į pateiktus tuos pačius klausimus iš esmės skiriasi (t1, b.l. 146-167; 168-184).

35Atsakant į klausimą Nr. 10, kokia buvo šio eismo įvykio eiga, ekspertas R.Švarcas teikė išvadą, kad automobiliui priartėjus kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, vedantį pro ( - ) namą, D. V. pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir tuomet įvyko susidūrimas su T. R. vairuojamu motociklu, transporto priemonių susidūrimas įvyko trišalėje sankryžoje, Neravų g. priešpriešinio eismo juostoje, žiūrint nuo Viečiūnų pusės, neprivažiavus tos vietos, kur yra išsibarsčiusios raudonos spalvos stiklo šukės, pirminio smūgio metu motociklas keleivio balnelio pagrindo dešine puse trenkėsi į automobilio galinį kairįjį žibintą, priekiniu ratu ir priekinio dešiniojo žibinto sritimi motociklas kontaktavo į automobilio galinių kairės pusės durelių vidurinę sritį, pirminio kontakto metu transporto priemonių išilginės ašys buvo artimos lygiagrečioms ašims, po to, kai motociklo keleivio balnelio pagrindo dešinė pusė atsitrenkė į automobilio galinį kairįjį žibintą, motociklas dešinės pusės atsikišusiomis dalimis kontaktavo į automobilio kairės pusės galines dureles, paliekant gilius, įstrižos krypties įbrėžimus, ir judėdamas į priekį, automobilio atžvilgiu, kliudė automobilio kairės pusės išorinį veidrodėlį įdaužiant jo stikliuką ir priekiniu ratu trenkėsi į automobilio kairės pusės priekinį ratą, paliekant ant jo juosvos spalvos braukimo pėdsaką, po šio kontakto motociklas judėjo link namo Nr. ( - ) tvoros, kur atsitrenkęs liko gulėti ant kairiojo šono taip, kaip matyti nuotraukose, darytose po eismo įvykio, susidūrimo su automobiliu metu motociklininkas atsiskyrė nuo vairuojamo motociklo ir judėjo nuo jo atskira trajektorija, kontaktavo su automobilio kėbulo dalimis padarant siaurus, pailgus subraižymus ant automobilio stogo kairiojo krašto bei variklio dangčio vidurinės srities, kol galiausiai nukrito ant žemės (t1, b.l. 165;).

36Atsakant į klausimą Nr. 10, kokia buvo šio eismo įvykio eiga, ekspertas E.Sokolovskij teikė išvadą, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko priešinga jų pirminei važiavimo krypčiai kryptimi važiuoti skirtoje Neravų gatvės važiuojamosios dalies pusėje (eismo juostoje), tuo momentu, kai automobilis pradėjo posūkio į kairę manevrą, motociklas arba jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, arba važiavo arčiau kelio ašinės linijos, susidūrimo metu motociklas iš pradžių atsitrenkė į apie 30° kampu į kairę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu pasisukusio automobilio kairiojo šono užpakalinę dalį kampu iš galo ir kairiojo šono pusės, vėliau motociklas judėjo link automobilio kairiojo šono priekinės dalies, po to motociklininkas buvo užmestas ant automobilio ir judėjo jo variklio gaubtu kryptimi nuo automobilio galo ir kairiojo šono kampu link automobilio priekio ir kiek į dešinę, po susidūrimo motociklas judėjo smailiu kampu į kairę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu ir atsitrenkė į už iš kairės prisijungiančio kelio esančio namo tvorą, automobilis dar kiek pavažiavęs sustojo užfiksuotoje padėtyje, įvažiavęs į iš kairės, žiūrint pagal jo pirminę važiavimo kryptį prisijungiančio kelio važiuojamąją dalį (t1, b.l. 189;).

37Taigi ekspertas R.Švarcas teikia išvadą, kad pirminio smūgio metu motociklas keleivio balnelio pagrindo dešine puse trenkėsi į automobilio galinį kairįjį žibintą, priekiniu ratu ir priekinio dešiniojo žibinto sritimi motociklas kontaktavo į automobilio galinių kairės pusės durelių vidurinę sritį, kad pirminio kontakto metu transporto priemonių išilginės ašys buvo artimos lygiagrečioms ašims, kad po to, kai motociklo keleivio balnelio pagrindo dešinė pusė atsitrenkė į automobilio galinį kairįjį žibintą, motociklas dešinės pusės atsikišusiomis dalimis kontaktavo į automobilio kairės pusės galines dureles ir judėdamas į priekį, automobilio atžvilgiu, kliudė automobilio kairės pusės išorinį veidrodėlį, įdaužiant jo stikliuką ir priekiniu ratu trenkėsi į automobilio kairės pusės priekinį ratą.

38Ekspertas E.Sokolovskij teikia kitokį eismo įvykio mechanizmą, kad pirminio kontakto metu transporto priemonių išilginės ašys nebuvo artimos lygiagrečioms ašims, nes motociklas iš pradžių atsitrenkė į apie 30° kampu į kairę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu pasisukusį automobilį, kad pirminio smūgio metu motociklas kontaktavo ne keleivio balnelio pagrindo dešine puse ir priekiniu ratu bei priekinio dešinio žibinto sritimi su automobilio galinių kairės pusės durelių vidurine sritimi, bet su automobilio kairiojo šono užpakalinę dalį kampu iš galo ir kairiojo šono pusės.

39Teismo posėdžio metu ekspertas R,Švarcas paaiškino, kad savo išvados dėl eismo įvykio mechanizmo nekeičia, gi ekspertas E.Sokolovskij paaiškino, kad nėra kategoriškas dėl teiktos savo išvados šioje dalyje ir neatmetė, kad duotoje situacijoje galimas ir eismo įvykio eigos mechanizmas nurodytas eksperto R.Švarco. Abiejų ekspertų paaiškinimai sutapo dalyje, kad esamoje situacijoje motociklo pirminis kontaktas nebuvo su sukančio automobilio priekine kaire puse, kas nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir priimtame 2016 m. gruodžio 19 d. nutarime paskirti D. V. nuobaudą.

40Atsakant į klausimą Nr. 20, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, ekspertas E.Sokolovskij teikė išvadą, kad nustatytų šio eismo įvykio aplinkybių techninė analizė ir padarytas tyrimas leidžia teigti, kad pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio AUDI A6, valst. Nr. ( - ), vairuotoja D. V. šioje situacijoje vykdė posūkį į kairę, esant iš paskos didesniu greičiu artėjančiam lenkimo manevrą pradėjusiam arba arčiau kelio ašinės linijos važiavusiam motociklui YAMAHA, sudarydama jo vairuotojui kliūtį (t1, b.l. 184;).

41Teismo posėdžio metu ekspertas E.Sokolovskij paaiškino, kad išvadą dėl pagrindinės sąlygos šiam eismo įvykiui kilti padarė remdamasis automobilio ir motociklo judėjimo greičio skaičiavimais. Buvo pasirinktas automobilio vairuotojos nurodytas judėjimo greitis 10 km/h, ir motociklo vairuotojo nurodytas judėjimo greitis 42 km/h. Tada paskaičiuota, kokiu atstumu buvo motociklas nuo susidūrimo vietos (15,2 metro), kai automobilis pradėjo sukti į kairę ir nustatė, kad motociklo vairuotojas važiuodamas jo nurodytu greičiu (42 km/h) neturėjo techninės galimybės išvengti autoįvykio. Pateiktos eksperto išvados šioje dalyje teismas nepriima ir atmeta, kadangi D. V. ir T. R. nurodyti važiavimo greičiai yra tik subjektyvus buvusios eismo įvykio situacijos vertinimas, kurie nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Svarbu pažymėti, kad D. V. teismo posėdžio metu nurodė ne 10 km/h greitį, bet ne daugiau 20 km/h greitį, o T. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad pamatęs įvažiuojant į pagrindinę gatvę automobilį dar sumažino savo motociklo važiavimo greitį iki 30-32 km/h (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 107). Taigi eismo įvykių dalyviai buvo nurodę ir kitokius transporto priemonių judėjimo greičius nei pasirinko ekspertas. Be to, aptariama išvados dalis prieštarauja to paties eksperto pateiktam atsakymui į klausimą Nr. 9 (ar galima nustatyti transporto priemonių automobilio ir motociklo judėjimo greičius prieš pat eismo įvykio kilimą ir jų susidūrimo metu). Atsakydamas į šį klausimą ekspertas nurodo, kad pagal pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančius duomenis nustatyti tikslių automobilio ir motociklo važiavimo greičių susidūrimo metu ir prieš pat eismo įvykį negalima.

42Atsakant į klausimą Nr. 20, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, ekspertas R.Švarcas teikė išvadą, kad iš ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t1, b.l. 166;). Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose neužfiksuoti jokie transporto priemonių judėjimo arba stabdymo pėdsakai ant kelio dangos, dėl nurodytų objektyvių duomenų trūkumo nėra galimybės transporto priemonių susidūrimo vietos, judėjimo greičio ir trajektorijos. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti eksperto R.Švarco tokia išvada, kurią priima. Teismo posėdžio metu šis ekspertas išsamiai ir nuosekliai paaiškino bei pagrindė pateiktus atsakymus į užduotus klausimus, ekspertas yra šios srities specialistas, turintis tinkamą išsilavinimą bei patirtį, tyrimams atlikti naudoja atitinkamas aprobuotas metodikas.

43Be to, pažymima, kad ir kitas ekspertas E.Sokolovskij tyrimo aprašomojoje dalyje nurodė tą pačią aplinkybę, kad pagal pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančius duomenis atlikti išsamios šio eismo įvykio matematinės analizės negalima, kadangi kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei plane prie jo neužfiksuota duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą (pėdsakų, įbrėžimų, stiklo šukių, nuolaužų ir pan.), taip pat negalima nustatyti tikslių transporto priemonių važiavimo greičių susidūrimo metu ir prieš pat eismo įvykį (neužfiksuota ratų stabdymo, slydimo pėdsakų bei susidūrimo pobūdis, kai po pirminio kontakto motociklas YAMAHA judėjo sudėtingu judesiu) (t1, b.l. 176).

44Tokiu būdu byloje nustatyta, kad dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertai negali pateikti kategoriškos išvados, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

45Byloje nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė privataus asmens UAB ,,Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus 2017 m. kovo 21 d. ekspertizės išvadą MV 20147-24 (t1, b.l. 56-72). Ekspertizė atlikta ne teismo posėdžio metu ir ekspertui pateikus ne visus bylos duomenis, todėl tokio dokumento nėra pakankamo pagrindo laikyti eksperto išvada šioje byloje. Šis dokumentas laikytinas, kaip nukentėjusiojo asmens pateiktas rašytinis įrodymas byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2013). Nors teismas ir nelaiko pateikto dokumento eksperto išvada byloje, tačiau pažymi, kad ekspertas nepateikė kategoriškos išvados dėl eismo įvykio kilimo pagrindinės priežasties. Atsakant į užduotą 4 klausimą nurodyta, kad tikėtina, kad buvusio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo automobilio vairuotojos D. V. veiksmai – sukdama į kairę neįsitikino, kad tai bus saugu ir susidūrė su jį lenkiančiu motociklu. Taigi, nukentėjusiojo atstovo pateiktas rašytinis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia D. V. kaltę dėl kilusio autoįvykio.

46Taigi aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio vairuotojai D. V. pradėjus posūkio manevrą į kairę paskui ją ta pačia kryptimi važiavęs nukentėjusiojo T. R. vairuojamas motociklas jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir D. V. vairuojamą automobilį lenkė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad D. V., sukdama į kairę, nepraleido lenkimo manevrą jau atliekančio motociklo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 101 p., 106 p. reikalavimus.

47Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kurį paneigti turi pareigą institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 567 str. 3 d.) ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Byloje neįrodžius, kad D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., pareigūno priimtas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

48Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

49skundą tenkinti.

50Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 70N-80639282-16 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

51Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas... 2. dalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Alytaus... 3. administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V., jos atstovei advokato... 4. nukentėjusiojo T. R. atstovams P. R. ir advokatui Vytui Kantaravičiui,... 5. ekspertams Robertui Švarcui, Edgarui Sokolovskij,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos... 7. Teismas... 8. Druskininkų savivaldybėje, Neravų kaime, Neravų gatvėje ties gyvenamuoju... 9. Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. V. atstovas advokatas Pranas... 10. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta D. V. ir jos atstovas... 11. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Alytaus apskrities VPK... 12. Teismo posėdyje nukentėjusiojo T. R. atstovai P. R. ir advokatas Vytas... 13. Skundas tenkintinas.... 14. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos... 15. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo... 16. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16 surinktais duomenimis nustatyta, kad... 17. Dėl prokuroro priimto nutarimo D. V. atstovas advokatas Pranas Makauskas... 18. Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 70N-80639282-16 nustatyta, kad... 19. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra... 20. D. V. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles (9 p., 101 p., 106... 21. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės... 22. Iš ATPK 127 straipsnio 1 dalyje aprašytos administracinio teisės pažeidimo... 23. Teismo posėdyje D. V. paaiškino, kad privažiavusi Neravų – Sodžiaus... 24. Teismo posėdyje nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. apie... 25. Liudytojas V. M. parodė, kad D. V. yra jo kaimynė, gyvenanti kitoje gatvės... 26. Liudytojas A. P. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. buvo atvykęs pas V. M. į... 27. Liudytojas Ernestas Lukoševičius parodė, kad kartu su kolega R. Daukšiu... 28. Liudytojas Rokas Daukšys parodė, kad 2016-09-26 apie 16 val. buvo gautas... 29. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (ikiteisminio... 30. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu... 31. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu... 32. Specialisto išvada (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 128-130)... 33. Bylos nagrinėjimo metu tiek skundą pateikęs asmuo D. V. ir jos atstovas,... 34. Ištyrus gautus ekspertų atsakymais į užduotus klausimus nustatyta, kad... 35. Atsakant į klausimą Nr. 10, kokia buvo šio eismo įvykio eiga, ekspertas... 36. Atsakant į klausimą Nr. 10, kokia buvo šio eismo įvykio eiga, ekspertas... 37. Taigi ekspertas R.Švarcas teikia išvadą, kad pirminio smūgio metu... 38. Ekspertas E.Sokolovskij teikia kitokį eismo įvykio mechanizmą, kad pirminio... 39. Teismo posėdžio metu ekspertas R,Švarcas paaiškino, kad savo išvados dėl... 40. Atsakant į klausimą Nr. 20, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie... 41. Teismo posėdžio metu ekspertas E.Sokolovskij paaiškino, kad išvadą dėl... 42. Atsakant į klausimą Nr. 20, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie... 43. Be to, pažymima, kad ir kitas ekspertas E.Sokolovskij tyrimo aprašomojoje... 44. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertai... 45. Byloje nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė privataus asmens UAB... 46. Taigi aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta... 47. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių... 48. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų... 49. skundą tenkinti.... 50. Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų... 51. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti...