Byla 2-892/2012
Dėl bankrutuojančios individualios įmonės „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ skundas dėl bankrutuojančios individualios įmonės „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė IĮ „Atsipūsk“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“.

5Pareiškėjas – kreditorius UAB ,,Audata“ pateiktu skundu prašo pripažinti negaliojančiu 2011 m. gruodžio 12 d. BIĮ ,,Atsipūsk“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3 klausimu ,,Dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl išieškojimo nukreipimo į fizinio asmens turtą“. Nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka leidžia daryti išvadą, jog kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, pirmiausia turi būti parduodamas individualios įmonės turtas, o tik jį pardavus bei nepakankant lėšų administravimo išlaidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti, nukreipiamas išieškojimas į individualios įmonės savininko turtą. Tačiau BIĮ ,,Atsipūsk“ kreditorių susirinkimas, pažeisdamas šią ĮBĮ nustatytą turto pardavimo tvarką bei darydamas teorines prielaidas, jog galimai BIĮ ,,Atsipūsk“ turto neužteks kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, priėmė sprendimą įpareigoti administratorių kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl išieškojimo nukreipimo į visą G. K. turtą, nors BIĮ ,,Atsipūsk“ turtas dar nėra parduotas ir net nepaskelbtas jo pardavimas. Tokie veiksmai pažeidžia G. K. turto paveldėtojų interesus, nes visas G. K. asmeninis turtas gali būti nepagrįstai parduotas, taip sukeliant neigiamų ir negrąžinamų padarinių tiek paveldėtojams, tiek BIĮ ,,Atsipūsk“ kreditoriams.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB ,,Audata“ skundo dėl BIĮ ,,Atsipūsk“ 2011 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

8Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi plačias teises įmonės bankroto procedūros eigoje, tačiau tai nereiškia, jog kreditorių susirinkimas gali priimti ir nutarimus, prieštaraujančius teisės aktams, t. y. neteisėtus pagal savo esmę ar procedūrine prasme, arba akivaizdžiai prieštaraujančius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko G. K. turtą, kuris paveldėjimo būdu priklauso G. K. įpėdiniams. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja priimto nutarimo esmę šiuo klausimu – nutarimu nutarta tik įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl išieškojimo nukreipimo į visą G. K. turtą. Kreditorių susirinkimas šiuo atveju tik įpareigojo administratorių atlikti konkretų procesinį veiksmą bankroto procedūros eigoje, kuris per se nereiškia ir nesuponuoja galimybės jau šiuo metu nukreipti išieškojimą į visą buvusio įmonės savininko G. K. turtą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kreditorių susirinkimas tokio pobūdžio – dėl administratoriaus įpareigojimo atlikti procesinį veiksmą, nesukeliantį dalyvaujantiems byloje asmenims teisinių pasekmių – nutarimo priėmimu viršijo savo kompetenciją ar pažeidė teisės normas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Audata“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kreditorių susirinkimas tik įpareigojo administratorių atlikti konkretų procesinį veiksmą bankroto procedūros eigoje, kuris per se nereiškia ir nesuponuoja galimybės jau šiuo metu nukreipti išieškojimą į visą buvusio įmonės savininko G. K. turtą. Skundžiamo nutarimo esmė – suteikti administratoriui visus įgaliojimus vykdyti visus veiksmus, susijusius su išieškojimo nukreipimu į visą G. K. turtą. Tai reiškia, kad administratorius bet kuriuo momentu gali pradėti vykdyti nutarimą apie tai nepranešęs kreditoriams. Tokiu būdu nebus užkirstas kelias nepagrįstam G. K. turto pardavimui, dėl ko bus pažeisti G. K. turto paveldėtojų interesai, sukeliant neigiamų ir negrįžtamų padarinių tiek paveldėtojams, tiek BIĮ ,,Atsipūsk“ kreditoriams.

122. Klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į G. K. turtą gali būti sprendžiamas tik po to, kai iš pradžių bus parduotas BIĮ ,,Atsipūsk“ turtas. Bankroto administratoriaus išvados, kad galimai įmonės turto neužteks kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, remiasi tik turto vertinimu, kurio metu nustatytos įmonės turimo turto kainos neatitinka realių turto pardavimo kainų.

133. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nurodytų argumentų.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą BIĮ ,,Atsipūsk“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Apeliantas atskirajam skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl skundžiama nutartis turėtų būti naikintina. Jis neįrodė nei procesinės, nei materialinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo taikymo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus apelianto argumentus, nurodytus skundė dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

162. Ginčijamą nutarimą priėmė ne bankroto administratorius, o kreditorių susirinkimas balsų dauguma. Procedūrine prasme nutarimas priimtas teisėtai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Administratoriaus išvada, kad įmonės turto nepakaks kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui pagrįsta objektyviu ir nešališku turto vertinimu. Nepriklausomą viso BIĮ ,,Atsipūsk“ turto vertinimą atliko kreditorių išrinktas turto vertintojas UAB korporacija „Matininkai“. Nei Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, nei kiti teisės aktai nenumato, jog išieškojimas į individualios įmonės savininko turtą gali būti nukreiptas tik pardavus įmonės turtą ir nepakankant lėšų administravimo išlaidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl bankrutavusios individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19CPK1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kita, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Galiojančiame ĮBĮ, be materialinio teisinio reglamentavimo, įtvirtinta ir nemažai procesinių teisinių nuostatų, kurios taikytinos nagrinėjant bankroto bylas teismuose. Bankroto bylų nagrinėjimas išsiskiria bene didžiausiomis procesinėmis ypatybėmis iš visų civilinio proceso tvarka nagrinėjamų ginčo bylų. Šiuos ypatumus visų pirma lemia bankroto proceso paskirtis. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus – bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais (ĮBĮ 32 str.). Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Kadangi skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, tai Įmonių bankroto įstatyme papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant šių subjektų bankroto ypatumus. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), šių įmonių bankroto procesas turi tam tikrų specifinių bruožų. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas.

20Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo, kaip trečiojo asmens (kreditoriaus) UAB „Audata“ skundas dėl BIĮ „Atsipūsk“ 2011 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, kurioje neįvertino apelianto skunde pateiktų argumentų, jog nepanaikinus skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo BIĮ „Atsipūsk“ bankroto administratorius įmonės kreditorių buvo įpareigotas kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl išieškojimo nukreipimo į visą IĮ „Atsipūsk“ savininko G. K. turtą, taip pat imtis kitų būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti išieškojimą bei perimti G. K. turto administravimą ir realizavimą siekiant atsiskaityti su kreditoriais, bus pažeisti G. K. turto paveldėtojų interesai taip sukeliant neigiamų ir negrįžtamų padarinių tiek paveldėtojams, tiek ir BIĮ „Atsipūsk“ kreditoriams.

21Pirmos instancijos teismas įvertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad BIĮ „Atsipūsk“ kreditorių susirinkimas viršijo savo kompetenciją ar pažeidė teisės normas nuspręsdamas įpareigoti bankroto administratorių pradėti išieškojimą iš įmonės savininko G. K. turto.

22Teisėjų kolegija pastebi, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, kartu – likviduoti įmonei (skolininkui) skolų naštą, taip pat apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. spalio 18 d. BIĮ „Atsipūsk“ užsakymu buvo atliktas viso bankrutuojančios įmonės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimas, kuriuo metu buvo konstatuota, kad nekilnojamojo turto vertė yra 310 500 Lt, o kilnojamojo – 197 770 Lt (b. l. 24-26), tuo tarpu teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą viršija 2 147 000 Lt. Taigi akivaizdu, kad bankrutuojančios IĮ „Atsipūsk“ turto nepakanka patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl išieškojimas turės būti pradėtas ir iš įmonės savininkui priklausančio turto. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas nepardavinėti bankrutuojančios įmonės savininkui nuosavybės teise priklausančio turto, kol nėra realizuotas bankrutuojančios įmonės turtas, galėtų pažeisti kreditorių teisę kuo operatyviau patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje.

23ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, o kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, – jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Įvertinusi esamą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai remiasi šia teisės norma, siekdamas įrodyti kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą, teisėjų kolegijos nuomone, ši nuostata aiškintina taip, jog bankrutuojančios individualios įmonės savininko turimas turtas gali būti parduotas ir tuomet, kai įmonės turtas nors ir neparduotas, tačiau akivaizdu, kad jo nepakaks kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Atitinkamai spręstina, kad 2011 m. gruodžio 12 d. vykęs kreditorių susirinkimas turėjo teisę įpareigoti BIĮ administratorių įpareigoti kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl išieškojimo nukreipimo į visą IĮ „Atsipūsk“ savininko G. K. turtą, taip pat imtis kitų būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti išieškojimą bei perimti G. K. turto administravimą ir realizavimą siekiant atsiskaityti su kreditoriais.

24Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1p.).

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

Nutarė

26Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė IĮ... 5. Pareiškėjas – kreditorius UAB ,,Audata“ pateiktu skundu prašo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi netenkino... 8. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi plačias teises įmonės... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Audata“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kreditorių... 12. 2. Klausimas dėl išieškojimo nukreipimo į G. K. turtą gali būti... 13. 3. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą BIĮ ,,Atsipūsk“ bankroto... 15. 1. Pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos.... 16. 2. Ginčijamą nutarimą priėmė ne bankroto administratorius, o kreditorių... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 19. CPK1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio... 20. Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos... 21. Pirmos instancijos teismas įvertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad BIĮ... 22. Teisėjų kolegija pastebi, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti... 23. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bankrutuojančios ir... 24. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą....