Byla P-444-94-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009 pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, UAB „Klaipėdos projektas“, UAB „Lucanica“, UAB „Automalūnas“, AB „VST“, R. K. , D. K. , Algirdas Gintaras, V. V. , V. P. , K. Š. , G. P. , K. V. , R. B. ).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 88(T1); pripažinti negaliojančia 2004 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 32 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su R. K. (toliau – ir Sutartis); panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 60, išduotą UAB „Automalūnas“ (toliau – ir Sąvadas).

5Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

6Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija atsiliepimais į prašymą prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

7II.

8Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino – panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 88(TI); pripažino negaliojančia 2004 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 32, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir R. K. ; panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. liepos 29 d. projektavimo sąlygų sąvadą, išduotą UAB „Automalūnas“.

9Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą ir pareiškimo padavimo termino pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir pažymėjo, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pažymėjo, kad administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje.

10Teismas, remdamasis LVAT 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. A146-335/2008 nurodė, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

11Bylos medžiaga teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje raštu Nr. 6-477 gauta medžiaga iš Tarnybos, susijusi su teisės aktų pažeidimais rengiant teritorijos Nidos-Smiltynės pl. 7, Nidos gyv., Neringa, detalųjį planą. 2007 m. vasario 5 d. ir 2007 m. vasario 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra raštu kreipėsi su pavedimais į valstybines institucijas dėl būtinos informacijos gavimo. 2007 m. kovo 8 d. gauta Inspekcijos patikslinta pažyma Nr. 6-477, kurioje konkretizuoti pažeidimai bei pateikti pakankami duomenys, suponuojantys prašymo pagrįstumą. Į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipėsi 2007 m. kovo 21 d. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas laikė, kad įstatymu nustatytas terminas prašymui paduoti nėra praleistas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prašymo dėl termino atnaujinimo nenagrinėjo. Konstatavo, kad nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių faktinę aplinkybę, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma anksčiau, nei jam šiuos duomenis pateikė Tarnyba.

12III.

13Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

14Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir UAB „Lucanica“ apeliacinį skundą atmesti.

15Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

16IV.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lucanica“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir bylą nutraukė.

18Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą su skundu (prašymu) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 206-230). Tačiau jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229).

19Teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 6-477, kuriuo buvo pranešta apie galimus teisės aktų pažeidimus rengiant ir tvirtinant ginčijamą detalųjį planą bei sudarant Sutartį ir prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Kartu su šiuo raštu pareiškėjui, be kita ko, buvo pateikti sprendimo dėl ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo, Sutarties, KNNP planavimo schemos (generalinio plano) fragmentų nuorašai. Teismas sprendė, jog minėtas raštas bei su juo pateikti dokumentai sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjui pagrįstai manyti, jog priimant rašte nurodomą sprendimą bei sudarant Sutartį galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai ir yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo viešojo intereso gynimo. Tačiau, 2006 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. B2-4358(1.14) „Dėl medžiagos grąžinimo“ Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra perdavė visą gautą medžiagą Aplinkos ministerijai, siūlydama spręsti kreipimosi į teismą klausimą.

20Vertindamas minėtą raštą, teismas pažymėjo, jog jame nurodytos Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų bei Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), nuostatos nesuteikė teisės Aplinkos ministerijai ir (ar) jai pavaldžioms institucijoms kreiptis į teismą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 6-477 nurodytų dokumentų panaikinimo. Teismas sprendė, kad Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56, 24 punktas taip pat nesuteikė teisės perduoti minėtos medžiagos Aplinkos ministerijai. Minėto punkto nuostata šiuo atveju galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei prokuroras apskritai nebūtų turėjęs kompetencijos nagrinėti atitinkamų klausimų, kuriais į jį buvo kreiptasi. Teismas pažymėjo, kad tiek Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, tiek Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis nustatė prokuroro teises ir kompetenciją, susijusias su viešojo intereso gynimu, ir įgalino jį teisės aktų nustatyta tvarka, sąlygomis ir atvejais ginti viešąjį interesą. Teismas pastebėjo, kad teise ginti viešąjį interesą Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras pakankamai aktyviai naudojosi. Kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės, dar iki gaunant minėtą 2006 m. rugsėjo 18 d. raštą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiais prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ne kartą buvo kreipęsis į teismus su panašiais prašymais. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, 2006 m. rugsėjo mėnesį gavusi iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu pateiktą medžiagą apie galimą individualių administracinių aktų ir Sutarties neteisėtumą, nedelsiant, t. y. nepersiunčiant medžiagos Aplinkos ministerijai, turėjo ir galėjo imtis veiksmų ir priemonių (pradėti tyrimą), kad išsiaiškinti, ar šiuo atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą su atitinkamais prašymais. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, tai ji ėmė daryti tik po to, kai iš Aplinkos ministerijos gavo 2007 m. vasario 1 d. raštą Nr. (3-1)D8-999, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad teisės aktai nesuteikia Aplinkos ministerijai teisės kreiptis į teismą dėl detaliojo plano bei Sutarties panaikinimo (I t., b. l. 15). 2007 m. kovo 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ieškinys dėl skundžiamų administracinių aktų ir Sutarties pripažinimo negaliojančiais (b. l. 4–10, I t.).

21Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, nes nepateisinamai neveikė nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. vasario 5 d. (kai prokuratūroje buvo gautas 2007 m. vasario 1 d. raštas Nr. (3-1)D8-999).

22Teismas pažymėjo, kad 2008 m. spalio 1 d. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą skundo terminui atnaujinti (b. l. 199–201, IV t.). Klaipėdos apygardos administracinis teismas, pripažinęs kad įstatymu nustatytas terminas prašymui paduoti nėra praleistas, šį prašymą dėl termino atnaujinimo paliko nenagrinėtu.

23Teismas nurodė ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį bei pažymėjo, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes laiku kreiptis į teismą, o kiekvienu konkrečiu atveju termino praleidimo priežastys vertinamos atsižvelgiant į faktines aplinkybes.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikia įrodymus, pateisinančius galimą termino praleidimą nuo 2007 m. vasario 5 d. Kaip iš esmės vienintelę priežastį, dėl kurios pareiškėjas, gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 6-477 iki 2007 m. vasario 5 d. iš viso neatliko jokių veiksmų, būtinų siekiant kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodo kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, kuri, kaip jau minėta šioje nutartyje, neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl minėtame rašte nurodytų dokumentų panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, kuriais buvo nuspręsta, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, sprendžia, jog tokie pareiškėjo veiksmai, kurie priklausė nuo jo paties valios, negali būti laikomi svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas prašymui dėl viešojo intereso gynimo pateikti. Kadangi nagrinėjamu atveju objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą, nenustatyta, pareiškėjo prašymas atnaujinti prašymo teismui padavimo terminą atmestinas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p.).

25V.

26Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

27Prašyme nurodo šiuos argumentus ir motyvus:

281. Padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prokuratūros bei teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą privalančių vykdyti valstybės institucijų veiklą, kompetenciją, teises ir pareigas, taip pat ABTĮ 33 straipsnį:

29Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įstatymų normų laikymosi užtikrinimas yra viena iš prokuratūros funkcijų, realizuojamų prokuroro pasirinktu teisėtu būdu. Komentuojamu atveju, būtent įgyvendindama šią funkciją prokuratūra, būdama įsitikinusi, kad Aplinkos ministerijai buvo suteikta teisė kreiptis į teismus, nustačius visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą teritorijų planavimo ir statybų srityje, vadovaudamasi nurodytais teisės norminiais aktais, 2006 m. rugsėjo mėnesį persiuntė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenis nagrinėjimui. Teismas netinkamai taikė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias Aplinkos ministerijos teisę kreiptis į teismą, įgyvendinant šiai valstybės institucijai priskirtas funkcijas (Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtinti Aplinkos ministerijos nuostatai (1 p., 2 p., 5.1 p., 6.33 p., 6.45 p., 7.14 p.)).

30Pažymi, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Nuostatų 24 punktas galėjo būti taikomas tik tuo atveju, jei prokuroras apskritai nebūtų turėjęs kompetencijos nagrinėti atitinkamų klausimų. Minimų Nuostatų 24 punkte buvo nustatyta, kad prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti kitos institucijos, per 5 darbo dienas persiunčiami nagrinėti šioms institucijoms.

31Mano, kad aplinkybė, jog Aplinkos ministerija beveik penkis mėnesius sprendė kreipimosi į teismą klausimą, nesuponuoja 2009 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi prokuratūrai adresuotos kaltės neveikimu bei termino kreiptis į teismą praleidimo nepateisinamumo konstatavimo, kadangi prokuratūra negalėjo ir neturėjo pagrindo įtarti, jog medžiaga bus grąžinta. Pažymi, kad Aplinkos ministerijai buvo perduota tik pirminė informacija dėl galimų pažeidimų, kuri pati savaime dar nesukūrė pareigos kreiptis į teismą, o tik buvo pagrindas atlikti tyrimą, kurio metu ir turėjo paaiškėti teisminė nagrinėjamo klausimo perspektyva. Be to, minimos medžiagos perdavimas Aplinkos ministerijai negali būti vertinamas nepateisinamu prokuroro neveikimu, kadangi prokuratūros siekimas užtikrinti pateiktos informacijos apie galimus pažeidimus teritorijų planavimo srityje ištyrimo specializuotoje institucijoje, turinčioje teisę inicijuoti teisminius procesus dėl administracinių aktų panaikinimo, negali būti traktuojamas jokių veiksmų neatlikimu.

32Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką (Nr. A7-585-2005, A146-335/2008), suponuojančią būtinybę administracinę bylą nagrinėjančiam teismui nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią, tačiau 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje konkreti data nėra konstatuojama. Ir tai, greičiausiai, dėl to, kad prokurorinio tyrimo, baigto 2007 m. kovo 8 d., gavus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą pažymą Nr. 6-477, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių viešojo intereso konstatavimą, operatyvumas ir pagrįstumas buvo nepagrįstai susietas su prokuroro veiksmais iki tyrimo Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio tvarka pradžios. Mano, kad teismas, nenustatęs termino kreiptis į teismą eigos pradžios bei nepagrįstai konstatavęs prokuroro neveikimą nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. iki 2007 m. vasario 5 d., netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio normas.

332. Dėl vienodos administracinių teismų praktikos formavimo užtikrinimo:

34Nurodo, kad LVAT 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS18-348/2007 konstatavo, kad prokuroras turėjo pagrindą manyti, jog dėl pažeistų teisių gynimo turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą Aplinkos ministerija, ir kad vėliau atliktas pranešimo apie galimą viešojo intereso pažeidimą tyrimas nesuponavo vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino praleidimo. Be to, Vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-248/2009 dar kartą patvirtino 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (adm. byloje Nr. AS18-348/2007) konstatuotas faktines ir teisines aplinkybes bei bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi LVAT iš esmės kvestionavo paminėtas to paties teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. ir 2009 m. gegužės 25 d. nutartis absoliučiai tapačiu klausimu, t. y. dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios. Pažymi, kad 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis įtakos pakartotinai pirmos instancijos teisme šiuo metu nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-391-57/2009, kurioje ir buvo priimtos minimos 2007 m. rugsėjo 20 d. ir 2009 m. gegužės 25 d. nutartys, teisinį vertinimą, susijusį su termino kreiptis į teismą eigos pradžios konstatavimu.

35Mano, kad tuo atveju, jei teismas nesutiko su pareiškėjo pateiktais argumentais dėl termino prašymui paduoti pradžios momento, išdėstytos aplinkybės suponavo pagrindą pripažinti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl buvo pagrindas praleistą terminą atnaujinti ABTĮ 34 straipsnio 2 dalies pagrindu (LVAT 2008-07-25 nutartis adm.b. Nr. A146-335/2008) tenkinant šioje byloje pateiktą prokuroro 2008 m. rugsėjo 30 d. prašymą Nr. CB1/26 dėl termino atnaujinimo.

36Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi nukrypdamas nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios bei neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, privalėjo aiškiai, pateikiant argumentus, įvardinti tokio apsisprendimo neišvengiamumą.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38VI.

39Procesą atnaujinti atsisakytina.

40Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

41Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

42ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

43Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir mano, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prokuratūros bei teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą privalančių vykdyti valstybės institucijų veiklą, kompetenciją, teises ir pareigas, taip pat ABTĮ 33 straipsnį, tačiau iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, kurias padarė apeliacinės instancijos administracinis teismas įvertinęs įrodymus.

44Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, bylą apeliacinio proceso tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos išvados, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, pagrįstos šioje konkrečioje byloje ištirtų įrodymų vertinimu. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008) bei pažymėjo, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą su skundu (prašymu) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tačiau jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Teismas pažymėjo, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Kaip matyti iš 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, nagrinėjamu atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą būtent įvertinęs bylos medžiagą, faktines aplinkybes. Analogiškos išvados darytinos ir dėl pareiškėjo argumentų, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, jog terminas praleistas, turėjo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl buvo pagrindas praleistą terminą atnaujinti, t. y. teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus bei įrodymus nagrinėjamu atveju nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

46Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomos aplinkybės, jog teismas netinkamai taikė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias Aplinkos ministerijos teisę kreiptis į teismą, įgyvendinant šiai valstybės institucijai priskirtas funkcijas, neturi tiesioginės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškimo, kuriuo prokuroras kreipiasi į teismą gindamas viešąjį interesą, padavimo terminų. Kadangi nepriklausomai nuo to, ar Aplinkos ministerija nagrinėjamu atveju turėjo teisę kreiptis į teismą, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, prokuroro teisė ir pareiga kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą nagrinėjamu atveju paneigta ar ribojama nebuvo. Dėl analogiškų priežasčių nėra pagrindo manyti, jog galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas, teismui aiškinant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56, 24 punktą ar Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį.

47Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

48Teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS18-348/2007 ir 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-248/2009. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-248/2009 nenagrinėjo klausimų, susijusių su pareiškimo padavimo terminu, o tik pastebėjo, kad prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, kreipimosi į teismą termino klausimas jau išspręstas prašymo priėmimo stadijoje, t. y. įsiteisėjusioje minėtoje 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, taigi šia nutartimi, kaip formuojančia praktiką nagrinėjamu klausimu, remtis nėra pagrindo.

49Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (atitinkama jo norma), atsižvelgiant į įstatymų ir atitinkamų jų normų pasikeitimus. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. AS18-348/2007 ir administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009 (kurioje prašoma atnaujinti procesą) priimtose nutartyje buvo analogiškai aiškinamos teisės aktų nuostatos, remiamasi iš esmės ta pačia teismų praktika, tačiau skirtingai vertintos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai. Tačiau, kaip minėta, įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų vertinimo procesas yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, tuo tarpu sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi įgaliojimų.

50Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, konstatuoja, kad pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009 jo prašomais pagrindais nėra.

51Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

52Atsisakyti atnaujinti procesą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009 pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašymu... 5. Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos... 6. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 7. II.... 8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu... 9. Dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą ir... 10. Teismas, remdamasis LVAT 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Nr. A7-585/2005, 2008... 11. Bylos medžiaga teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos... 12. III.... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Lucanica“ apeliaciniu skundu prašė... 14. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra atsiliepimu į... 15. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija,... 16. IV.... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d.... 18. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 19. Teismas nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos... 20. Vertindamas minėtą raštą, teismas pažymėjo, jog jame nurodytos... 21. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog... 22. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. spalio 1 d. pareiškėjas pirmosios instancijos... 23. Teismas nurodė ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį bei pažymėjo, jog svarbiomis... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas... 25. V.... 26. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą atnaujinti... 27. Prašyme nurodo šiuos argumentus ir motyvus:... 28. 1. Padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant,... 29. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 ir... 30. Pažymi, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Nuostatų 24 punktas... 31. Mano, kad aplinkybė, jog Aplinkos ministerija beveik penkis mėnesius sprendė... 32. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką... 33. 2. Dėl vienodos administracinių teismų praktikos formavimo užtikrinimo:... 34. Nurodo, kad LVAT 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.... 35. Mano, kad tuo atveju, jei teismas nesutiko su pareiškėjo pateiktais... 36. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30... 37. Teisėjų kolegija... 38. VI.... 39. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 40. Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik... 41. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12... 42. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas gali būti... 43. Įvertinusi prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, teisėjų kolegija... 44. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso... 46. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo kaip proceso atnaujinimo... 47. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 48. Teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo... 51. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 52. Atsisakyti atnaujinti procesą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro... 53. Nutartis neskundžiama....