Byla 2A-1666-619/2017
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių T. B. ir T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių T. B. ir T. B. patikslintą ieškinį atsakovėms Z. L., V. Š., B. G., tretiesiems asmenims V. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovės T. B. ir T. B. ieškiniu prašė pripažinti faktą, kad A. B., gim. ( - ) , nėra atsakovių Z. B. (dabar – L.), B. B. (dabar – G.), V. B. (dabar – Š.) tėvas pagal kilmę; panaikinti duomenis atsakovės Z. B. (dabar – L.) gimimo įraše Nr. 2391 (išduotas ( - )) apie tai, jog jos tėvas yra A. B.; panaikinti duomenis atsakovės B. B. (dabar – G.) gimimo įraše Nr. 6323 (išduotas ( - )) apie tai, jog jos tėvas yra A. B.; panaikinti duomenis atsakovės V. B. (dabar – Š.) gimimo įraše Nr. 6531 (išduotas ( - )) apie tai, jog jos tėvas yra A. B..
  2. Nurodė, kad A. B. 1979-08-18 vedė Z. B.. Santuokos metu gimė Z. B. (( - )), B. B. (( - )), V. B. (1983-10-06). Gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas A. B.. A. B. ir Z. B. išsituokė 1994-10-18. A. B. 1995-06-24 sudarė antrą santuoką su T. M. (dabar – B.; t.y. ieškove), santuokoje gimė sūnus V. B. (( - )) bei A. B. įsivaikino T. B. (gim. ( - )). 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje A. B. informavo ieškoves, jog duktė B. pasakė, jog jis nėra jos bei seserų tikrasis tėvas. Aleksandr dėl to buvo labai sujaudintas ir nuolat apie tai kalbėjo, kuo tik blogino savo sveikatos būklę. Deja, niekur kreiptis jis nebegalėjo dėl staiga paūmėjusios ligos ir greitos mirties. Ieškovių nuomone, jos kaip Aleksandr paveldėtojos turi teisminio proceso pagalba įgyvendinti teisingumą ir sužinoti ar pagrįstai A. B. įrašytas atsakovių tėvu, kurios taip pat yra paveldėtojos pagal įstatymą. Patikimais įrodymais byloje, ieškovių nuomone, būtų DNR tyrimas pavyzdžiu laikant mirusiojo sūnų Vadim.
  3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė B. G. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nurodė, kad yra A. B. dukra. Jos nuomone, ieškovės pasinaudojo paskutine priemone pašalinti atsakovę iš mirusio tėvo turto paveldėjimo bylos. Tokiais gandais ieškovės sąmoningai bando pažeminti atsakoves ir jų motiną. Atsakovės nuomone, V. B. negali būti tėvo DNR pavyzdžiu.
  4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė V. Š. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra A. B. dukra. Pažymėjo, jog ieškovės viską pačios išsigalvojo, norėdamos nuginčyti atsakovių teises į atsiradusį palikimą po tėvo mirties. Ji savo teises į palikimą padovanojo sesei B. G.. Paaiškino, jog ji šeimoje buvo trečias vaikas, prieš tai gimė pametinukės jos sesės Zita (1980 m.) ir B. (1981 m.). 1994 m. po nereikšmingo barnio su mama tėvas išėjo iš namų. Vėliau sužinojo, kad tėvas gyvena su moterimi vardu Tamara, kuri augino nesantuokinį vaiką (Tatjaną). Tais pačiais metais tėvai ir išsiskyrė. Tėvas užpyko, kad po 3 mėnesių gyvenimo su neišsiskyrusiu tėvu ir jo sugyventine pas mamą ir sesę Zitą grįžo tėčio numylėtinė B.. Nuo to laiko tėvas su jomis bendravo mažai. Iš kitų asmenų girdėjo, kad tėčiui su jomis neleidžia bendrauti jo žmona. Apie 2004 m. iš bendrų pažįstamų sužinojo, kad Tamara pasakoja visiems, kad atsakovės nėra tėvo dukros, nes atseit mama tėčiui buvo neištikima. Į tokias ligotos fantazijos kalbas nekreipė dėmesio.
  5. Atsakovas V. B. sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra ieškovių sūnus ir brolis. Trečiasis asmuo patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su A. B. abejonėmis, jog jis nėra tikrasis atsakovių tėvas.
  6. Atsiliepimu į ieškinį Z. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad gimė ( - ) jos tėvų Zofijos ir A. B. santuokos metu ir yra vyriausioji jų dukra. Vėliau gimė sesės B. ir Vita. Tėvas išėjo gyventi pas Tamarą, kartu išėjo ir jos sesuo B., kuriai tėvas buvo svarbiausias žmogus jos gyvenime. Po 3 mėnesių gyvenimo su tėvu ir jo sugyventinę (( - )) B. grįžo gyventi pas motina, nurodžiusi kad su tėvo „nauja“ šeima gyventi nebegali, yra skriaudžiama Tamaros. Tėvai išsiskyrė, po to tėvą matė keletą kartų. Atsakovės nuomone, tėvas ginčyti tėvystės niekada negalėtų, nes tikrai visada mylėjo vaikus ir dėl tos pačios priežasties įvaikino Tatjaną, o atsakovių niekada neišsižadėtų.
  7. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į ieškinį prašė nagrinėti ji teismo nuožiūra.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš T. B. ir T. B. 19,52 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog pagal ieškovių ir jų iškviestų liudytojų paaiškinimus mirusysis A. B. bent iki 2015 metų gruodžio mėnesio laikė save atsakovių tėvu, o tai reiškia, kad nuo 1980-05-07 ir vėliau gimus kitoms dviems savo dukroms jas laikė savo vaikais(daugiau kaip 35 metus). Iš byloje esamų duomenų galima teigti, kad socialinis ryšys tarp mirusiojo su savo dukterimis buvo ne tik nuo jų gimimo ir ne tik santuokos metu, bet ir po jos nutraukimo. Atsakovės iki šiol laiko A. B. jų tėvu.
  3. Remdamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis normomis, įrodymų pakankamumo taisykle ir vidiniu įsitikinimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės į bylą nepateikė nei vieno jų nurodytas aplinkybes patvirtinančio objektyvaus įrodymo, išskyrus ieškovių draugų-liudytojų paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog negali laikyti atsisakymo atlikti DNR ekspertizę mirusiojo abejonių patvirtinimo įrodymu ir kad tai būtų pagrindas laikyti būtinu skirti DNR ekspertizę prieš atsakovių valią. Be to jokie kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina esant pagrįstų abejonių dėl nustatytos vaikų tėvystės ir byloje nėra tikslinga atlikti DNR ekspertizę.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovės T. B. ir T. B. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Paskirti byloje žodinį nagrinėjimą bei pavesti atlikti genominę ekspertizę byloje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje.
  2. Apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje skirti genominę ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad atsakovės nesutiko atlikti tėvystę įrodančią ekspertizę. Toks atsisakymas atlikti ekspertizę vertintinas atsakovių nenaudai. Pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo atmetė ieškovių kviestų liudytojų parodymus. Apeliančių įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka nei teisės reikalavimų nei formuojamos kasacinio teismo praktikos. Ieškovės pateikė įrodymus paneigiančius tėvystę, t.y. paties mirusiojo liudijimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje spręsti nepilnamečių vaikų tėvystės pripažinimo klausimai, kadangi šioje byloje atsakovės yra seniai sulaukusios pilnametystės ir joms tėvo globa ir rūpyba nėra reikalinga.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. B. su juo sutiko ir prašė tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę byloje. Trečiasis asmuo pateikė savo kraujo mėginius, nevengdamas, priešingai nei atsakovės, kad byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovių apeliacinio skundo ribose.
  2. Apeliantės prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, jog apeliantės nenurodė priežasčių, dėl kurių apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliančių prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  3. Nagrinėjamoje apeliacinės byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. ir Z. B. santuoką sudarė ( - ). Santuokos metu A. B. ir Z. B. susilaukė vaikų Z. B., gim. ( - ), B. B., gim. ( - ), V. B., gim. ( - ) (b.l. 16-18). A. B. ir Z. B. santuoka buvo nutraukta ( - ). A. B. ir T. B. ( - ) sudarė santuoką, santuokos metu susilaukė V. B., gim. ( - ), A. B. įrašytas tėvu taip pat T. B., gim. ( - ), gimimo liudijime. A. B. mirė ( - ). Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti, kad A. B. nėra Z. B., B. B. ir V. B. tėvas, motyvuodamos tuo, kad A. B. dar prieš mirtį abejojo, kad yra atsakovių tėvas, kadangi taip jam pasakė viena iš dukrų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog ieškovės nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nuginčyti A. B. tėvystę atsakovių atžvilgiu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog, tarp atsakovių ir jų tėvo buvo susiformavęs socialinis ryšys, jis pripažino jas ir laikė savo dukromis, o jos jį tėvu tiek santuokos su Z. B. metu, tiek ją nutraukus.
  5. Apeliantės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodamos tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atsisakė skirti byloje ekspertizę, kuri nustatytų objektyvią tiesą byloje, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
  6. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį, jog apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Apeliantės skųsdamos teismo sprendimą nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiškino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės būtų pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
  7. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovės, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
  8. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti byloje DNR ekspertizę, motyvuodamas atsakovių atsisakymu ją atlikti, kuris vertintinas jų nenaudai.
  9. Sutiktina su apeliančių argumentais, jog DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Toks įrodymas pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose, tokiu pripažintinas ir tėvystės nuginčijimo bylose, kai reikalavimą nuginčyti pareiškimu patvirtintą tėvystę reiškia biologinis vaiko tėvas. Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jei tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. T. V., bylos Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. D. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-279/2011), tai tėvystei, pripažintai pareiškimu, nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-92-706/2016).
  10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek pačių ieškovių, tiek atsakovių parodymus konstatavo, jog A. B. pripažino atsakoves savo dukromis ir iki pat 2015 metų gruodžio mėnesio laikė save jų tėvu, o atsakovės savo ruožtu iki šiol laiko A. B. savo tėvu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės nepateikė nei įrodymų, nei argumentų paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvystės nuginčijimo bylose svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, kurį šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė. Nors apeliantės ir teigia, jog pats A. B. prieš mirtį abejojo tėvyste, kadangi taip pasakė viena iš dukterų, tačiau jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės turėdamos pareigą pateikti įrodymus pagrindžiančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes šios pareigos neįvykdė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovių pakviestų liudytojų parodymai, remiantis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais, nėra pakankami konstatuoti esant pagrįstų abejonių, jog A. B. nėra atsakovių biologinis tėvas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė skirti DNR ekspertizę, kadangi teismo ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-92-706/2016).
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, atsakovėms atsisakius atlikti DNR tyrimą vien ši aplinkybė, pati savaime negali nulemti ieškinio patenkinimo, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų keliančių pagrįstas abejones, jog A. B., kuris pripažino tėvystę ir 35 m. atsakoves laikė savo dukromis, nėra biologinis jų tėvas.
  12. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, materialiosios teisės normų dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidė, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą ir ekspertizės skyrimą, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti sprendimo apeliacinio skundo argumentais.

4Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

5Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai