Byla eA-1406-575/2019
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Metoil“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. S-90 (7-39/2017); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. gruodžio 14 d sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-697. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais jam buvo papildomai priskaičiuoti mokesčiai – 865 260 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 134 471,66 Eur PVM delspinigių bei skirta 86 526 Eur PVM bauda. Komisija konstatavo, kad pareiškėjo pateikti CMR važtaraščiai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti prekių išgabenimo faktą, o pats pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, siekdamas surinkti pakankamus ir išsamius įrodymus, pagrindžiančius tinkamą 0 proc. PVM tarifo taikymą. Su tokiomis išvadomis nesutikdamas, pareiškėjas teigė, kad VMI pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei CMR važtaraščiai patvirtina prekių išgabenimo ir tiekimo į kitą Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narę faktą, nes ir pati VMI pripažįsta šį prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos faktą. Be to, krovinio siuntėjas neprivalo rūpintis, kad atitinkamoje CMR važtaraščio grafoje pasirašytų gavėjas. Pareiškėjas manė, kad pateikė tinkamus įrodymus savo pozicijai pagrįsti. Tai, kad prekės buvo pristatytos į Lenkijos įmonę PORRO Sp.z.o.o., kuri buvo sudariusi sutartis su galutiniais prekių gavėjais, patvirtino ir Lenkijos mokesčių administratorius.

93.

10Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad tinkamai atliko visas savo pareigas ir domėjosi kontrahento PVM registracija, ėmėsi visų protingų ir nuo jo priklausančių veiksmų įsitikinti kontrahento Kipro bendrovės Rinaz Limited (toliau – ir Kipro bendrovė) patikimumu. PVM sąskaitos faktūros bei CMR važtaraščiai atspindi, jog tarp minėtų šalių vyko nuolatinė prekyba (toks prekių tiekimas vyko ir 2012 m.). Be to, visos prekybos su Kipro bendrove metu pareiškėjas periodiškai tikrino jo PVM kodo galiojimą VIES sistemoje (Kipro bendrovė buvo registruotas PVM mokėtojas visą laiką, kol vyko prekyba), todėl pareiškėjas negalėjo žinoti apie tai, kad minėta bendrovė netinkamai vykdo kokius nors savo mokestinius įsipareigojimus. Mokesčių administratorius nekonstatavo pareiškėjo nesąžiningumo ir papildomus mokesčius paskaičiavo nepagrįstai. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius neturėjo teisės paneigti mokesčių mokėtojo teisės į nulinio PVM tarifo taikymą.

114.

12Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad esminė pozicija šioje byloje yra ta, kad mokesčių mokėtojas nebuvo pakankamai apdairus, tačiau pagal naujausią teismų praktiką tokia pozicija neteisinga. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.

135.

14Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

156.

16Atsakovas nurodė, kad 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrindas yra visų trijų sąlygų egzistavimas: 1) prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas; 2) prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos; 3) pirkėjas įsigijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Tais atvejais, kai kuri nors iš šių sąlygų netenkinama, turi būti vertinamas tiekėjo sąžiningumas. Mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina 0 proc. PVM tarifo taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, nes pateikti dokumentai neįrodė, kad Kipro bendrovė (pirkėjas) įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo, t. y. kad prekes įsigijo būtent įmonė Rinaz Limited.

177.

18Atsakovas pabrėžė, kad prekės realiai buvo patiektos ne PVM sąskaitose faktūrose pirkėju įvardintam subjektui, o kitiems įgijėjams, kurie sukčiavo PVM sudarydami prekių tiekimo sandorius su pareiškėju, kuris, įformindamas prekių tiekimus Kipre registruotam subjektui, dalyvavo PVM sukčiavimo grandinėje. Pareiškėjo pateikti CMR važtaraščiai neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai, nesilaikant Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – ir CMR konvencija) 6 straipsnio nuostatų, todėl neįrodo prekių perdavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytai Kipro bendrovei fakto. CMR važtaraščiuose įvardintiems dyzelinio kuro gavėjams laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. iš viso buvo išgabenta dyzelinio kuro už 4 120 286,00 Eur. Pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose visais atvejais neatžymėta prekių gavėjui skirta CMR važtaraščio 24 grafa, o pareiškėjo įformintuose prekių gabenimo dokumentuose vežėjais nurodytos tos pačios Lenkijos įmonės, kurios vežimo paslaugas teikė tęstinį laikotarpį. Pareiškėjas nepasirūpino, kad atitinkami CMR važtaraščių egzemplioriai su pirkėjo žymomis apie prekių gavimą būtų grąžinti jam. Įmonė Rinaz Limited yra „prieglobsčio kompanija“, kurios vardu veikia Lenkijos piliečiai. Kipre registruotos įmonės Rinaz Limited deklaruojama verslo ir valdymo konsultavimo veikla nėra susijusi su dyzelinio kuro sandorių vykdymu.

198.

20Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas prekių tiekimo metu nesurinko ir patikrinimo metu nepateikė jokių įrodymų apie faktinį prekių patiekimą / perleidimą Kipro bendrovei. CMR važtaraščių užpildymas ir jų pateikimas be gavėjo patvirtinimo apie gautas prekes negali patvirtinti prekių disponavimo teisės perdavimo. Prekių pristatymas registruotiems gavėjams Lenkijoje neįrodo prekių perleidimo Kipro PVM mokėtojui Rinaz Limited fakto, taigi nesuteikia ir teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą.

219.

22Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad byloje yra įrodymai, jog pareiškėjas pats neteisingai nurodė įgijėją. Pareiškėjas ne tik nepasidomėjo, kad dokumentus išrašo netinkamam įgijėjui, bet ir pats dalyvavo tame procese. CMR važtaraščiuose yra užpildyta tik pareiškėjo informacija, o apie gavėją nėra jokios informacijos. Šiuo atveju nežinia, kas sumokės PVM, jeigu prekes nusipirko ne Kipro bendrovė. Ši bendrovė pagal Lenkijos mokesčių administratorius informaciją yra sukčiavimui sukurta įmonė. Minėti požymiai įrodo, kad negali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas.

23II.

2410.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Metoil“ skundą atmetė.

2611.

27Teismas pažymėjo, kad VMI 2016 m. gruodžio 14 d sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-697 patvirtino VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento I Kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 12 d. patikrinimo akte Nr. (21.13-28)-FR0680-632 papildomai apskaičiuotą 865 260 Eur PVM sumą, apskaičiavo 134 471,66 Eur PVM delspinigius, skyrė pareiškėjui 86 526 Eur PVM baudą. Komisija 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. S-90 (7-39/2017) patvirtino VMI 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą. Papildomi mokesčiai pareiškėjui priskaičiuoti už tai, kad 2012 m. sausio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu deklaravo 4 120 286 Eur vertės dyzelinio kuro tiekimų Kipro bendrovės vardu ir sandorius su šia įmone apskaitė kaip tiekimus į kitas ES valstybes nares bei apmokestino juos 0 proc. PVM tarifu, tačiau tai padarė pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 49 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2812.

29Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo jo įformintiems prekių (dyzelinio kuro) tiekimams Kipro bendrovei, nustatęs, kad: 1) disponavimo ginčo prekėmis teisė neperėjo pareiškėjo kontrahentams ir 2) kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas sandorių su minėta bendrove metu, todėl žinojo ar galėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose.

3013.

31Teismas vadovavosi PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, 1977 m. gegužės 17 d. Šeštąja Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau – ir Šeštoji direktyva) bei vėliau Šeštąją direktyvą pakeitusia 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva), CMR konvencijos 9 straipsniu, 12 straipsnio 1 punktu ir pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas dyzelinio kuro išgabenimo faktui pagrįsti pateikė CMR važtaraščius, kuriuose dyzelinio kuro pirkėju nurodyta Kipro įmonė Rinaz Limited, krovinio iškrovimo vieta nurodyta Lenkijoje registruoto gavėjo PORRO Sp.z.o.o. adresas: ul. Buczka 183d, 16-400 Suwałki. Nustatyta, kad pareiškėjo pateiktuose CMR važtaraščiuose visais atvejais neatžymėta prekių gavėjui skirta CMR važtaraščio 24 grafa, t. y. prekių gavimas nepatvirtintas prekių gavėjo spaudu, nenurodytos prekes gavusių asmenų vardai, pavardės, nėra parašų ir prekių iškrovimo / gavimo datos. Pateiktų CMR važtaraščių 24 grafoje yra pasirašyta tik prekių siuntėjui ir vežėjui skirta CMR važtaraščio vieta. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sutiko su mokesčių administratoriumi ir pripažino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti CMR važtaraščiai, kuriais įformintas krovinių (pareiškėjo parduotų prekių) gabenimas kitų valstybių narių įmonėms, yra neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai ir tokie CMR važtaraščiai patvirtina tik prekių pardavimo ar jų perdavimo Lietuvos teritorijoje kitiems asmenims faktą, bet ne prekių perdavimo Kipro bendrovei faktą, kaip nurodė pareiškėjas.

3214.

33Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad krovinio siuntėjas neprivalo rūpintis, jog atitinkamoje CMR važtaraščio grafoje pasirašytų gavėjas, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai prekes iš tiekimo valstybės narės gabena (išveža) įgijėjas (pirkėjas), tam tikri CMR važtaraščių duomenų, kuriuos pildo įgijėjas ar jo vardu (sąskaita) veikiantys asmenys trūkumai (ypač gavimo žymos nebuvimas, kai tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės), gali būti, atsižvelgiant į tiekimų apimtį ir dažnumą, vertinama, kaip aplinkybė, suponuojanti tiekėjo pareigą imtis papildomų veiksmų įsitikinti kontrahento sąžiningumu sudarant paskesnius sandorius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017). Teismo vertinimu, iš anksčiau paminėtų aplinkybių (netinkamai užpildytų CMR važtaraščių) pareiškėjas galėjo matyti (įtarti), jog būtent šis tiekimas, jį vertinant kartu su kitais tiekimais tai pačiai įmonei, galimai yra įtrauktas į įgijėjo sukčiavimą. Tokiu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo matyti požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiaujant, tačiau nagrinėjamoje situacijoje matydamas tokius požymius nesiėmė veiksmų, kurių gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų kontrahentų sąžiningumu, juolab, kad, kaip pats pareiškėjas teigia, tarp minėtų šalių vyko nuolatinė prekyba. Teismas darė išvadą, kad tokį pareiškėjo elgesį atsakovas pagrįstai įvertino kaip nesąžiningą, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodyti ne tikrieji ginčo prekių įgijėjai, o pareiškėjas nesiėmė veiksmų savo kontrahentams patikrinti, todėl neveikė sąžiningai. Tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-516-602/2017). Pareiškėjas, žinodamas, kad būtent jam teks pareiga įrodyti prekių išgabenimo ir tiekimo kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui faktą, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų prekių tiekimą kitoje valstybėje narėje įregistruotiems PVM mokėtojams, surinkti daugiau informacijos apie CMR važtaraščiuose nurodytus prekių gavėjus; pasidomėti įgaliotais užsienio įmonių asmenimis (atstovais), kurie faktiškai buvo atsakingi už prekių pristatymą galutiniam pirkėjui; pareikalauti iš jų patvirtintų dokumentų, kad jie turi teisę atstovauti minėtą Kipro bendrovę. Taigi teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad jis tinkamai atliko visas savo pareigas ir domėjosi kontrahento PVM registracija bei ėmėsi visų protingų ir nuo jo priklausančių veiksmų įsitikinti kontrahento Kipro bendrovės patikimumu.

3415.

35Bylos duomenimis taip pat įrodyta, kad pareiškėjo įformintuose prekių gabenimo dokumentuose vežėjais nurodytos tos pačios Lenkijos įmonės, kurios transportavimo paslaugas teikė tęstinį laikotarpį, tačiau CMR važtaraščių egzemplioriai su pirkėjo / gavėjo žymomis apie prekių gavimą negrąžinti pareiškėjui. Pareiškėjas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė papildomų duomenų, kuriais remiantis būtų galima eliminuoti dokumentų, kuriais buvo grindžiamas 0 procentų PVM tarifo taikymo pagrįstumas, trūkumus.

3616.

37Iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad mokesčių mokėtojas, tiekiantis prekes Bendrijos viduje į kitą valstybę, gali šias prekes apmokestinti 0 PVM tarifu, esant visumai šių sąlygų: 1) pirkėjas kitoje valstybėje narėje turi būti registruotas PVM mokėtoju; 2) mokesčio mokėtojas, esantis prekės tiekėju, turi perleisti pirkėjui teisę disponuoti prekėmis, pastarajam tampant jų savininku; 3) prekės fiziškai turi būti išgabentos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę. Teismas pabrėžė, kad pareiga įrodyti šias aplinkybes yra priskirta pareiškėjui, o mokesčių administratorius turi teisę patikrinti šių įrodymų patikimumą bei paneigti juos surinkdamas papildomus įrodymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, nustatydamas, jog nepakanka pareiškėjo pateiktų duomenų pagrįsti 0 procentų PVM tarifo taikymą, taip pat rėmėsi duomenimis, gautais iš kitų valstybių mokesčių administratorių (Komisijos byla, III t.). Byloje nustatyta, kad VMI kreipėsi į Kipro Respublikos kompetentingas institucijas ir pagal gautus Kipro Respublikos kompetentingų institucijų duomenis nustatė, kad įmonė Rinaz Limited yra tik „prieglobsčio kompanija“ („shell company“), kurios vardu veikia Lenkijos piliečiai. Ši įmonė yra įtraukta į EUROFISC darbo grupę WF1, kuri skirta keitimuisi duomenimis apie sukčiavimą įtraukiant dingusius prekeivius. Kipre registruotos įmonės Rinaz Limited deklaruojama verslo ir valdymo konsultavimo veikla nėra susijusi su dyzelinio kuro sandorių vykdymu. Be kita ko, Lenkijos mokesčių administratorius atsakovui pateikė informaciją, kad visos pareiškėjo CMR važtaraščiuose dyzelinio kuro gavėjais nurodytos Lenkijos įmonės yra dingę prekeiviai Lenkijoje, kurie naudojami PVM sukčiavimui. Lenkijos mokesčių administratoriaus duomenimis, šios įmonės nerandamos jų registruotose veiklos vietose, jų nurodytos veiklos vykdymo vietos yra virtualių biurų adresai, kurie gali būti naudojami tik įmonių registravimui bei korespondencijai. Be to, šios įmonės neteikia mokesčių deklaracijų ir dokumentų patikrinimui, neįvykdo savo PVM mokestinių prievolių ir Lenkijos mokesčių administratoriaus sprendimais yra išregistruotos iš PVM mokėtojų registro.

3817.

39Teismo vertinimu, visų byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie faktinį prekių patiekimą / perleidimą Kipro įmonei Rinaz Limited ir nepatvirtino, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytam Kipro PVM mokėtojui Rinaz Limited, kuris turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo.

4018.

41Siekiant prekių tiekimą pripažinti neapmokestinamu teikimu Bendrijos viduje, prekės, be kita ko, turi būti tiekiamas apmokestinamajam asmeniui, įsisteigusiam kitoje nei teikimo valstybėje narėje. Remiantis PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio įstatymo 49 straipsnį, kai šis tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, privalo turėti ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo CMR važtaraščiuose dyzelinio kuro gavėjais nurodytos Lenkijos įmonės: 1) Adamex Sp.z.o.o. (PVM kodas PL6372184844, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2013 m. gruodžio 13 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 59 655 Eur; 2) AMT Ecology Sp.z.o.o. (PVM kodas PL6631854358, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2013 m. birželio 27 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 1 156 932 Eur; 3) Gold Sp.z.o.o. (PVM kodas PL6652930509, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2013 m. lapkričio 21 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 96 128 Eur; 4) Helcon Sp.z.o.o. (PVM kodas PL7792402975, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2013 m. spalio 11 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 552 490 Eur; 5) Meiser Express sp.z.o.o. (PVM kodas PL8971771655, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2013 m. spalio 18 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 730 258 Eur; 6) PGS Projekt Sp.z.o.o. (PVM kodas PL6342805187, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2014 m. sausio 20 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 272 963 Eur; 7) Polpetrol Oil Sp.z.o.o. (PVM kodas PL6772189443, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2014 m. kovo 26 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 479 566 Eur; 8) Trans Sped Południe Sp.z.o.o. (PVM kodas PL6342797186, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2013 m. birželio 3 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 628 343 Eur; 9) Transpet Sp.z.o.o. (PVM kodas PL7252039732, išregistruotas iš PVM mokėtojų nuo 2014 m. birželio 30 d.), įforminta dyzelinio kuro pardavimų už 143 951 Eur.

4219.

43Teismas iš esmės sutiko su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir buvo nepakankamai atidus bei sąžiningas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų jo sąžiningumą, t. y. kad jis įsitikino, jog vykdomais sandoriais nėra įtrauktas į sukčiavimą mokesčių srityje. Vertindamas mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu surinktus duomenis, taip pat proceso šalių teiktus paaiškinimus bei įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog 0 proc. PVM tarifas buvo taikytas nepagrįstai.

4420.

45Šiuo atveju mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, detaliai išanalizavo ūkines operacijas, dėl kurių atlikimo buvo apskaičiuotas papildomas PVM ir su juo susijusios sumos. Mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą dėl mokestinės prievolės nustatymo, įvertino įrodymų visumą, o ne vien konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skundą Komisijai grindė tais pačiais argumentais, kaip ir kreipdamasis į teismą. Visi argumentai išsamiai išnagrinėti skundžiamame Komisijos sprendime. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčo santykių teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

4621.

47Teismas akcentavo, kad netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

48III.

4922.

50Pareiškėjas BUAB „Metoil“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

5122.1.

52Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog CMR važtaraščiai nepagrindžia prekių perdavimo Kipro bendrovei fakto. Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo CMR konvencijos nuostatas, nes jokia CMR konvencijos nuostata neįpareigoja krovinio siuntėjo pasirūpinti, kad atitinkamoje CMR važtaraščio grafoje pasirašytų gavėjas. Važtaraštis gavėjo gali būti pasirašytas, tačiau gali būti ir nepasirašytas, nes to CMR konvencija neįpareigoja. Teismas ignoravo pareiškėjo ir Kipro bendrovės sutarties nuostatas, pagal kurias prekės jų gavėjams buvo gabenamos FCA sąlygomis. Nuo prekių atidavimo vežėjui momento nuosavybės teisė į prekes ir jų atsitiktinio žuvimo rizika buvo perduota pirkėjams. Šiuo atveju CMR važtaraštis yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymas, patvirtinantis, kad yra sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Pareiškėjas pardavė prekes ir faktiškai perdavė disponavimo teisę į prekes pirkėjui. Po tokio perdavimo pareiškėjas neturėjo jokių tolimesnių pareigų įsitikinti krovinio pristatymo faktu ar imtis bet kitų papildomų veiksmų, nes tai yra vežėjo ir krovinio gavėjo tarpusavio santykiai. Mokestiniame ginče nustatyta aplinkybė, jog prekės buvo faktiškai išvežtos iš Lietuvos Respublikos ir buvo faktiškai perduotos gavėjams Lenkijos Respublikoje. Lenkijos mokesčių administratorius, pateikdamas tokią informaciją VMI, patvirtino faktinį pareiškėjo tiektų prekių gavimą Lenkijoje. Pati VMI šio fakto neginčijo, todėl lieka neaišku, kodėl teismas sprendime ignoravo šią aplinkybę ir kodėl prekių pristatymo faktas Lenkijos Respublikoje nebuvo pripažintas pakankama teisiškai reikšminga aplinkybe pareiškėjo pozicijai pagrįsti. Pareiškėjas, perdavęs prekes vežėjui, savo prievoles įvykdė tinkamai. Pagal pareiškėjo ir Kipro bendrovės sudarytos sutarties nuostatas, pareiškėjas nebuvo ir negalėjo būti atsakingas už prekes ir jų pristatymą po to, kai jas perdavė vežėjui, o VMI iš pareiškėjo negalėjo reikalauti to, jog jis toliau sektų kiekvieno krovinio judėjimą.

5322.2.

54Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017 (toliau – ir byla Nr. A-516-602/2017) suformuotomis taisyklėmis ir pažymi, kad vien tik formalių dokumentų trūkumų buvimas negali paneigti mokesčio mokėtojo teisės į nulinio PVM tarifo taikymą. Be to, minėtoje byloje pažymėta, jog reikalavimas PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti tikrąjį prekių įgijėją nėra viena iš esminių sąlygų (reikalavimų) tiekimą pripažinti tiekimu Bendrijos viduje. Byloje esantys važtaraščiai leidžia nustatyti tiekimo į kitą valstybę narę faktą, todėl tam tikrų jų trūkumų buvimas teismo negalėjo būti laikomas pakankamu pagrindu paneigti pareiškėjo teisę į nulinio PVM tarifo taikymą. Teismas negalėjo spręsti, jog prekių įgijėjams nebuvo tinkamai perduota teisė disponuoti prekėmis, nes mokesčių administratorius yra nustatęs faktą, jog prekės faktiškai buvo gautos Lenkijos Respublikoje. Teismas sprendime turėjo laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir pripažinti tinkamą prekių perdavimo disponuoti faktą.

5522.3.

56Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas. Teismas ignoravo ir kitas reikšmingas aplinkybes – kad pareiškėjas nuolat domėjosi savo kontrahentu, nuolat tikrindavo kontrahento registracijos PVM mokėtoju faktą. Teismas taip pat ignoravo ir faktinį prekių išgabenimo iš Lietuvos Respublikos faktą, kas taip pat rodo pareiškėjo sąžiningumą. Kad mokesčių administratorius galėtų apskaičiuoti papildomus mokesčius, jis turi nustatyti mokesčių mokėtojo nesąžiningumą, tačiau to nepadarė. VMI neturi jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad pareiškėjas būtų žinojęs apie vykstantį PVM sukčiavimą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1206-438/2016 ir pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu nėra ir nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjas būtų buvęs nesąžiningas, dalyvavęs sukčiavime ar pan. Pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, kad pareiškėjas nebuvo apdairus, nes nesiėmė priemonių, jog važtaraščiuose būtų fiksuojamas gavėjo parašas, yra nepakankama daryti išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas privalėjo tirti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau visiškai nevertino fakto, kad pareiškėjas nuosekliai domėjosi savo kontrahentu, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai. Byloje Nr. A-516-602/2017 teismas išaiškino, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytų asmenų patikrinimas PVM informacijos mainų sistemoje (VIES) ir aplinkybė, kad įgijėjas buvo įregistruotas šioje sistemoje tiekimo metu, yra pakankama pripažinti, jog tiekėjas įvykdė įrodinėjimo pareigą. Pareiškėjas ėmėsi visų protingų ir nuo jo priklausančių veiksmų įsitikinti kontrahento Kipro bendrovės patikimumu, mokesčių administratorius negalėjo iš pareiškėjo reikalauti kitų įrodymų, nes tai būtų neproporcingas reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra nepagrįstos.

5723.

58Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

5924.

60Atsakovas pažymi, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifo jo įformintiems prekių (dyzelinio kuro) tiekimams Kipro bendrovei nustačius, kad disponavimo ginčo prekėmis teisė neperėjo pareiškėjo kontrahentams, bei nustačius, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina 0 proc. PVM tarifo taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, nes nepatvirtina, kad Kipro bendrovė įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Rinaz Limited buvo tik sandorių grandinės, siekiančios nuslėpti tikruosius prekių gavėjus, dalis. Prekės realiai buvo patiektos ne PVM sąskaitose faktūrose pirkėju nurodytam subjektui, o kitiems įgijėjams, kurie sukčiavo PVM sudarydami prekių tiekimo sandorius su pareiškėju. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia 0 proc. PVM tarifo taikymo ir nepatvirtina prekių perleidimo fakto Kipro bendrovei. Pateikti važtaraščiai yra neišsamūs, užpildyti nepakankamai rūpestingai, nesilaikant CMR konvencijos 6 straipsnio nuostatų. Kipro bendrovė yra tik „prieglobsčio kompanija“, kurios vardu veikė Lenkijos piliečiai. Rinaz Limited teiktas dyzelinis kuras niekada nebuvo pristatytas į Kipro Respubliką, ši įmonė neturi savo sandėlių ir turto.

6125.

62Atsakovas pažymi, jog Lenkijos mokesčių administratorius informavo, kad įmonės PORRO Sp.z.o.o. apskaitoje nėra sutarčių su Kipro bendrove ir pareiškėju. Minėta Lenkijos bendrovė tik teikė akcizinių prekių Bendrijos viduje išmuitinimo paslaugas ir tarpininkavimo vykdant muitinės formalumus bei akcizinių prievolių padengimą. CMR važtaraščiuose dyzelinio kuro gavėjais nurodytos Lenkijos įmonės, kurios įmonių grandinėse veikė kaip dingę prekeiviai ir buvo naudojamos PVM sukčiavimui. Pateiktuose CMR važtaraščiuose visais atvejais nepažymėta prekių gavėjui skirta CMR važtaraščio 24 grafa, t. y. prekių gavimas nepatvirtintas prekių gavėjo spaudu, nenurodyti prekes gavusių asmenų vardai, pavardės, nėra parašų ir prekių iškrovimo / gavimo datos. Atsakovas akcentuoja, kad tos pačios Lenkijos įmonės vežimo paslaugas teikė tęstinį laikotarpį. Pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė įrodymų apie faktinį prekių patiekimą / perleidimą Kipro bendrovei. Pareiškėjas nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su realiu prekių pristatymu, nesidomėjo apie asmenis, dalyvavusius teikimo į Lenkiją sandoriuose bei kokiu faktiškai adresu krovinys pristatytas, kokiomis aplinkybėmis ir kas krovinį priėmė Kipro bendrovės vardu prekių pristatymo vietoje. Pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė asmenų įgaliojimų, suteikiančių teisę veikti Kipro bendrovės vardu ir atstovauti šią įmonę, vykdant sandorius su pareiškėju, ar kitų dokumentų ir įrodymų, susijusių su prekių pristatymu ir gavimu. Kipro bendrovės deklaruojama verslo ir valdymo konsultavimo veikla nėra susijusi su dyzelinio kuro sandorių valdymu.

6326.

64Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas patikrinimo ir pastabų nagrinėjimo metu nepateikė pakankamai įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai, ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų dėl nedalyvavimo PVM sukčiavime. Pareiškėjas apsiribojo tik formalių veiksmų (Kipro bendrovės direktoriaus asmens tapatybės kortelės ir šios įmonė registro išrašo kopijų gavimu), kurie nėra pakankami sąžiningumui pripažinti. Nustačius, kad prekės realiai pateiktos ne sąskaitose faktūrose pirkėju nurodytam subjektui, o kitiems įgijėjams, kurie sukčiavo PVM sudarydami prekių tiekimo sandorius su pareiškėju, paneigiama pareiškėjo ir Kipro bendrovės sutartyje nurodyta sandorio šalis – įmonė Rinaz Limited, konstatuojant, jog teisę disponuoti dyzeliniu kuru įgijo kiti nenustatyti asmenys. Atsakovas mano, jog jo poziciją patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017, 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-400-556/2018).

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV.

6727.

68Šioje byloje mokestinis ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog bendrovė neturi teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą jos įformintiems prekių (dyzelinio kuro) tiekimams nustačius, kad disponavimo ginčo prekėmis teisė neperėjo bendrovės kontrahentams, bei nustačius, jog bendrovė elgėsi nesąžiningai, t. y. nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga ginčo sandorių metu, todėl žinojo ar turėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose.

6928.

70Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

7129.

72Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-516-602/2017 yra konstatavusi, kad pagal PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalį (PVM įstatymo 49 str. 1 d.) prekių tiekimas Bendrijos viduje turi atitikti tris esmines sąlygas (reikalavimus), kad šis tiekimas nebūtų apmokestinamas PVM (apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą): (1) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas įgijėjui; (2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas, turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; (3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks (t. y. PVM mokėtojui), kitos valstybės narės teritorijoje. Taip pat teismas pažymėjo, kad tiekimo Bendrijos viduje sąvoka, kaip ir įsigijimo Bendrijos viduje sąvoka, yra objektyvaus pobūdžio ir taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų sandorių tikslus bei rezultatus (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje VSTR, C-587/10, 30 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Sandoriai turi būti apmokestinami atsižvelgiant į jų objektyvius požymius (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Collée, C-146/05, 29 ir 30 p.) – mokesčių neutralumo principas reikalauja, kad nuo PVM būtų atleidžiama, jeigu tenkinami esminiai reikalavimai, net jei apmokestinamieji asmenys nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų (Teisingumo Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Plöckl, C-24/15, 38 ir 39 p.).

7330.

74Toje pat nutartyje teismas, pasisakydamas dėl teisės disponuoti preke perdavimo nurodė, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo byloje R (C-285/09) 50 ir 55 punktų, reikalavimas PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti tikrąjį prekių įgijėją nėra viena iš esminių sąlygų (reikalavimų) tiekimą pripažinti tiekimu Bendrijos viduje. Todėl aplinkybė, jog ši teisė ginčo atveju galimai buvo perduota ne PVM sąskaitoje faktūroje nurodytam, o kitam (nenustatytam) įgijėjui, nėra reikšminga sprendžiant dėl aptariamos sąlygos (ne)buvimo.

7531.

76Teisingumo Teismas, plėtodamas teisinę doktriną PVM srityje, 2018 m. birželio 20 d. sprendime byloje C-108/17 nurodė, kad dokumentai, kuriais patvirtinama, kad prekės iš importo valstybėje narėje esančio akcizinio sandėlio nugabentos ne įgijėjui, o į kitoje valstybėje narėje esantį akcizinį sandėlį, gali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais šių prekių išsiuntimo arba išgabenimo į kitą valstybę narę faktą (Teisingumo Teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Enteco Baltic, C-108/17, 81 p.).

7732.

78Paminėtame sprendime Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad „prekių tiekimo“ sąvoka siejama ne su nuosavybės teisės perdavimu taikomoje nacionalinėje teisėje numatytais būdais, bet apima visus materialiojo turto perleidimo sandorius, kuriais viena šalis suteikia kitai šaliai teisę disponuoti tuo materialiuoju turtu taip, lyg ji būtų to turto savininkė (2010 m. birželio 3 d. sprendimo De Fruytier, C?237/09, EU:C:2010:316, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Teisės disponuoti materialiuoju turtu kaip savininkui perdavimas nereikalauja, kad šalis, kuriai šis turtas perduotas, jį turėtų fiziškai arba kad minėtas turtas būtų fiziškai jai nugabentas ir (arba) fiziškai jos gautas (2015 m. liepos 15 d. nutartis Itales, C?123/14, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:511, 36 p.) (Teisingumo Teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Enteco Baltic, C-108/17, 86, 87 p.).

7933.

80Be to, primintina, kad Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, kadangi nė vienoje PVM direktyvos nuostatoje konkrečiai nenumatyta, kokius įrodymus apmokestinamieji asmenys privalo pateikti, kad galėtų pasinaudoti neapmokestinimu PVM, pagal šios direktyvos 131 straipsnį valstybės narės turi nustatyti sąlygas, kuriomis jos neapmokestina prekių tiekimo Bendrijos viduje, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą minėtų neapmokestinimo atvejų taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui. Vis dėlto, įgyvendindamos joms suteiktus įgaliojimus, valstybės narės turi laikytis bendrųjų teisės principų, sudarančių Sąjungos teisinės sistemos dalį, tarp kurių yra, be kita ko, teisinio saugumo ir proporcingumo principai. Šiomis aplinkybėmis pareigos, tenkančios apmokestinamajam asmeniui įrodymų srityje, turi būti nustatomos remiantis aiškiai šiuo atžvilgiu nacionalinėje teisėje ir įprastoje praktikoje, nustatytoje panašiems sandoriams, numatytomis sąlygomis. Pagal teisinio saugumo principą reikalaujama, kad apmokestinamieji asmenys žinotų savo mokestinius įsipareigojimus prieš sudarydami sandorį (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo byloje Mecsek-Gabona, C-273/11, 36, 38 ir 39 p.; 2014 m. spalio 9 d. sprendimo byloje Traum, C-492/13, 30–34 p.). Taikant šį principą reikalaujama, viena vertus, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o, kita vertus, kad teisės subjektai numatytų jų taikymą (Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo byloje Plantanol, C-201/08, 46 p.).

8134.

82Svarbu pažymėti ir tai, kad aplinkybėmis, kai teisė disponuoti preke kaip savininkui yra perduota įgijėjui tiekimo valstybės narės teritorijoje ir kai šis įgijėjas turi išsiųsti ar išgabenti prekę iš tiekimo valstybės narės teritorijos, įrodymas, kurį tiekėjas gali pateikti mokesčių institucijoms, iš esmės priklauso nuo įrodymų, kuriuos šiuo tikslu jis gauna iš įgijėjo (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo byloje Euro Tyre Holding, C-430/09, 37 p.).

8335.

84Atsakovas VMI teigdamas, kad įmonė Rinaz Limited teisės disponuoti dyzeliniu kuru neįgijo, o pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie faktinį prekių patiekimą / perleidimą Kipro įmonei Rinaz Limited šios nutarties 29–34 punktuose nurodyta teise nesivadovavo.

8536.

86Kaip matyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ ir bendrovės Rinaz LTD sutarties 4.2 punkto, prekių pristatymo data yra laikoma prekių pristatymo pirmajam krovinio ekspeditoriui data. Nuo pristatymo datos teisė į prekes ir jų atsitiktinio praradimo ar sugadinimo rizika buvo perduota pirkėjui (Komisijos bylos I t., b. l. 38).

8737.

88Be to, pareiškėjas teigia, kad prekės jų gavėjams buvo gabenamos FCA sąlygomis, tokia sąlyga numatyta pagal visas PVM sąskaitas faktūras, prekių perdavimo FCA Kalnėnai sąlygomis faktą įrodo CMR važtaraščiai su vežėjų parašais, patvirtinančiais prekių priėmimą gabenimui pagal kiekvieną VMI patikrinimo metu analizuotą PVM sąskaitą faktūrą. Laikydamasi FCA Kalnėnai pristatymo sąlygų, bendrovė prekes perdavė vežėjams, ką ir numato tokios pristatymo sąlygos. Šių paaiškinimų atsakovas neginčija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šių aplinkybių mokesčių administratorius ir netikrino. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros neįskaitomos ir teismas negali patikrinti, ar šie pareiškėjo paaiškinimai atitinka tikrovę.

8938.

90Be to, patikrinimo akte, vadovaujantis Lenkijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, pripažįstama (patikrinimo akto 4 lapas), jog bendrovės tiektos prekės buvo pristatytos į Lenkijos įmonę PORRO Sp.z.o.o., vėliau Lenkijos įmonėms, be to, už prekes buvo atsiskaityta tarptautiniais mokėjimų pervedimais, trišalėmis užskaitomis (Komisijos bylos I t., b. l. 61). Lenkijos mokesčių administratorius, pateikdamas tokią informaciją VMI, patvirtino faktinį bendrovės tiektų prekių gavimą Lenkijoje. Dar daugiau, Lenkijos mokesčių administratorius patvirtino, kad Lenkijos įmonės pirko iš Rinaz Limited prekes (Komisijos bylos III t., b. l. 141). Tokie duomenys tiesiogiai prieštarauja patikrinimo akto teiginiams, kad įmonė Rinaz Limited teisės disponuoti dyzeliniu kuru neįgijo. Mokesčių administratorius nenustatė momento, nuo kurio pareiškėjas suteikė teisę įmonei Rinaz Limited disponuoti ginčo prekėms, o pastaroji – Lenkijos įmonėms.

9139.

92Pažymėtina, kad CMR važtaraštis yra įrodymas, patvirtinantis, kad yra sudaryta tarptautinio krovinių vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon (CMR konvencijos 9 straipsnis). Byloje esantys CMR važtaraščiai neįskaitomi (pateiktos blogos kokybės kopijos), neįmanoma suprasti vežimo sutarties turinio. Patikrinimo akte nėra aptartas kiekvienas tiekimo atvejis atskirai. Byloje nėra nustatyti ir apklausti bendrovės atsakingi asmenys dėl tiekimo aplinkybių, dėl to, kaip buvo tikrinami atstovų, atvykusių atsiimti prekes, įgaliojimai, nėra nustatyta, ar Kipro bendrovės atstovas turėjo įgaliojimus veikti šios bendrovės vardu.

9340.

94Teismas, vadovaudamasis šios nutarties 29–34 punktuose nurodyta teise, bei nutarties 35–39 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad mokesčių administratorius nenustatė svarbių aplinkybių, su kurių buvimu Europos Sąjungos teisė, įskaitant Teisingumo Teismo praktiką, sieja PVM atskaitos sąlygas. VMI išvados padarytos išsamiai neištyrus tiekimų aplinkybių, jų motyvacija prieštarauja Teisingumo Teismo praktikai, iš dalies ir įrodymams, esantiems byloje.

9541.

96Taip pat mokesčių administratorius teigia, kad bendrovė elgėsi nesąžiningai, t. y. nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga ginčo sandorių metu, todėl žinojo ar turėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose. Dėl šių argumentų teismas primena, kad Teisingumo Teismas, aiškindamas susijusias ES teisės normas, yra konstatavęs, kad Europos Sąjungos teisei neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas veiktų sąžiningai ir imtųsi bet kokios priemonės, kurios gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog sandoris, kurį jis sudaro, nelemia jo sukčiavimo mokesčių srityje. Jeigu atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įgijėjo sukčiavimo dalis, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų to sukčiavimo, jam turėtų būti atsisakyta suteikti teisę į neapmokestinimą PVM; teismas turi įvertinti visą pagrindinėje byloje pateiktą informaciją ir jos faktines aplinkybes tam, kad nustatytų, ar asmuo veikė sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių, kurių imtis gali būti pagrįstai iš jo reikalaujama, kad įsitikintų, jog importo ir tiekimo operacijos nelėmė jo sukčiavimo mokesčių srityje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Enteco Baltic, C-108/17, 94–95 p.).

9742.

98Mokesčių administratoriaus teiginiai, kad bendrovė elgėsi nesąžiningai, t. y. nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga ginčo sandorių metu, todėl žinojo ar turėjo žinoti apie dalyvavimą į PVM sukčiavimą įtrauktuose sandoriuose, yra abstraktaus, apibendrinamojo pobūdžio, nesiejami su teise, išdėstyta šios nutarties 29–34 punktuose. Kiekvienas atskiras tiekimas neišanalizuotas. Be to, kaip minėta nutarties 33 punkte, valstybės narės turi nustatyti sąlygas, kuriomis jos neapmokestina prekių tiekimo Bendrijos viduje, siekdamos užtikrinti teisingą ir paprastą minėtų neapmokestinimo atvejų taikymą ir užkirsti kelią bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui. Iš atsakovo paaiškinimų nėra aišku, kokių sąlygų ar pareigų, kokiais teisės aktais nustatytų, pareiškėjas neįvykdė, kokias teisės aktų nuostatas įmonė pažeidė. Be to, teismas vertina, kad mokesčių administratorius mokestinį tyrimą atliko aplaidžiai, byloje nėra išnaudotos valstybės turimos galimybės surinkti įrodymus apie mokestinį sukčiavimą, be kita ko, bendradarbiaujant ir su kriminalinės žvalgybos subjektais. Dėl paminėtų skundžiamų administracinių aktų trūkumų seka, kad atliekant mokestinį tyrimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Todėl skundžiami aktai panaikinami ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ skundas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

9943.

100Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

10144.

102Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pažymi, jog pareiškėjas turi teisę į dalies išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

10345.

104Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį – 22,50 Eur pirmosios instancijos teisme (b. l. 54) bei 11,25 Eur apeliacinės instancijos teisme (b. l. 141), viso – 33,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas iš dalies, teismas vertina, kad pareiškėjui priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. 16,88 Eur.

105Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

106Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

107Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

108Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ skundą patenkinti iš dalies.

109Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. S-90 (7-39/2017); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)-FR0682-697.

110Perduoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

111Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 16,88 Eur (šešiolika eurų aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

112Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais jam buvo papildomai... 9. 3.... 10. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad tinkamai atliko visas savo pareigas ir... 11. 4.... 12. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad esminė... 13. 5.... 14. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė... 15. 6.... 16. Atsakovas nurodė, kad 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrindas yra visų trijų... 17. 7.... 18. Atsakovas pabrėžė, kad prekės realiai buvo patiektos ne PVM sąskaitose... 19. 8.... 20. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas prekių tiekimo metu nesurinko... 21. 9.... 22. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad byloje yra įrodymai,... 23. II.... 24. 10.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu... 26. 11.... 27. Teismas pažymėjo, kad VMI 2016 m. gruodžio 14 d sprendimu dėl patikrinimo... 28. 12.... 29. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar... 30. 13.... 31. Teismas vadovavosi PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1, 4 ir... 32. 14.... 33. Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad krovinio siuntėjas neprivalo... 34. 15.... 35. Bylos duomenimis taip pat įrodyta, kad pareiškėjo įformintuose prekių... 36. 16.... 37. Iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad mokesčių... 38. 17.... 39. Teismo vertinimu, visų byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodo, jog... 40. 18.... 41. Siekiant prekių tiekimą pripažinti neapmokestinamu teikimu Bendrijos viduje,... 42. 19.... 43. Teismas iš esmės sutiko su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad... 44. 20.... 45. Šiuo atveju mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 46. 21.... 47. Teismas akcentavo, kad netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į... 48. III.... 49. 22.... 50. Pareiškėjas BUAB „Metoil“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį... 51. 22.1.... 52. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog CMR... 53. 22.2.... 54. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m.... 55. 22.3.... 56. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas.... 57. 23.... 58. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą,... 59. 24.... 60. Atsakovas pažymi, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog... 61. 25.... 62. Atsakovas pažymi, jog Lenkijos mokesčių administratorius informavo, kad... 63. 26.... 64. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas patikrinimo ir pastabų nagrinėjimo... 65. Teisėjų kolegija... 66. IV.... 67. 27.... 68. Šioje byloje mokestinis ginčas kilo dėl to, ar mokesčių administratorius... 69. 28.... 70. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas... 71. 29.... 72. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 73. 30.... 74. Toje pat nutartyje teismas, pasisakydamas dėl teisės disponuoti preke... 75. 31.... 76. Teisingumo Teismas, plėtodamas teisinę doktriną PVM srityje, 2018 m.... 77. 32.... 78. Paminėtame sprendime Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad „prekių... 79. 33.... 80. Be to, primintina, kad Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad,... 81. 34.... 82. Svarbu pažymėti ir tai, kad aplinkybėmis, kai teisė disponuoti preke kaip... 83. 35.... 84. Atsakovas VMI teigdamas, kad įmonė Rinaz Limited teisės disponuoti dyzeliniu... 85. 36.... 86. Kaip matyti iš uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ ir bendrovės... 87. 37.... 88. Be to, pareiškėjas teigia, kad prekės jų gavėjams buvo gabenamos FCA... 89. 38.... 90. Be to, patikrinimo akte, vadovaujantis Lenkijos mokesčių administratoriaus... 91. 39.... 92. Pažymėtina, kad CMR važtaraštis yra įrodymas, patvirtinantis, kad yra... 93. 40.... 94. Teismas, vadovaudamasis šios nutarties 29–34 punktuose nurodyta teise, bei... 95. 41.... 96. Taip pat mokesčių administratorius teigia, kad bendrovė elgėsi... 97. 42.... 98. Mokesčių administratoriaus teiginiai, kad bendrovė elgėsi nesąžiningai,... 99. 43.... 100. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis... 101. 44.... 102. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo sprendimu pirmosios... 103. 45.... 104. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjas sumokėjo žyminį... 105. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 106. Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“... 107. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą... 108. Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“... 109. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 110. Perduoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ skundą... 111. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ iš atsakovo... 112. Sprendimas neskundžiamas....