Byla e2A-427-413/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Doletos langai“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geo Europe“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Doletos langai“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Atsakovė UAB „Doletos langai“ (prekių gamintoja / pardavėja) ir ORCA LGS Solutions Ltd (užsakovė / pirkėja), remiantis 2015 m. balandžio – gegužės susitarimais, sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį prekių pardavėja pagamino ir pardavė pirkėjai 10 vienetų medinių gaminių (langus ir vienerias duris), o pirkėja už prekes sumokėjo sutartą 6288,62 Eur kainą. 2015 m. birželio 17 d. atsakovės pagamintos prekės buvo pakrautos į pirkėjos ORCA LGS Solutions Ltd transportą, nugabentos į Jungtinę Karalystę ir tą patį mėnesį sumontuotos adresu ( - ). 2015 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 16 d. laikotarpiu ORCA LGS Solutions Ltd nustatė įsigytų prekių kokybės trūkumus, apie kuriuos elektroniniu ir registruotu paštu informavo atsakovę. ORCA LGS SOLUTIONS LTD 2016 m. kovo 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi visas savo kreditoriaus teises ir pareigas į atsakovę UAB „Doletos langai“ dėl 6288,62 Eur žalos už nekokybišką produkciją atlyginimo perleido ieškovei UAB „Geo Europe“.
  2. Ieškovė UAB „Geo Europe“ kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6 288,62 Eur žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Atsakovė UAB „Doletos langai“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal pirkėjos užsakymą pagamino jos prašomą produkciją, perdavė jai kokybės reikalavimus atitinkančias prekes, už kurias pirkėja sumokėjo 6 288,62 Eur sumą. Atsakovės darbuotojai ir pirkėjos atstovai jokių kokybės trūkumų daiktų perdavimo metu nenustatė. Atsakovė nebuvo atsakinga už prekių gabenimą ir montavimą Jungtinėje Karalystėje. Atsakovės nuomone, prekių trūkumai atsirado dėl netinkamai atliktų langų ir durų montavimo darbų, todėl žalos atlyginimo ieškovė turi reikalauti iš trečiųjų asmenų, atlikusių šiuos darbus. Pažymėjo, kad atsakovės atstovai dėjo visas pastangas patardami pirkėjai, kaip ištaisyti ne dėl atsakovės kaltės atsiradusius prekių trūkumus, tačiau pirkėja su pasiūlymais nesutiko. Be to, ieškovė reiškia reikalavimą dėl visos produkcijos netinkamos kokybės, o įrodymus pateikia tik dėl kelių (galimai keturių) gaminių kokybės, todėl prašoma priteisti žala yra nepagrįsta.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovei iš atsakovės 3144,31 Eur žalos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 173,18 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės ir atsakovės po 3,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai ir priteisė atsakovei iš ieškovės 750 Eur atstovavimo išlaidų.
  2. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovė UAB „Doletos langai“ ir prekių pirkėja ORCA LGS Solutions Ltd elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. balandžio - gegužės mėnesį susitarė, kad atsakovė pagamins 10 vienetų medinių gaminių (9 vnt. langų ir vienerias duris), o kita šalis priims atliktų darbų rezultatą ir sumokės atsakovei sutarties kainą. Sutarties šalys suderino numatomos pagaminti produkcijos matmenis, medienos rūšį, spalvą, stiklą, furnitūrą, naudojamą sistemą, varstymo kryptis, prekių kainą. Pardavėja išrašė dvi sąskaitas po 3144,31 Eur, kurias pirkėja apmokėjo. 2015 m. birželio 17 d. atsakovės pagamintos prekės buvo priimtos ir pakrautos į ORCA LGS Solutions Ltd transportą. Pagal 2016 m. kovo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį ORCA LGS Solutions Ltd perleido ieškovei UAB „Geo Europe“ reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Doletos langai“ 6288,62 Eur padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, atlyginimą. Kadangi atsakovė minėto reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo neginčijo, todėl teismas konstatavo, kad apie reikalavimo perleidimą jai pranešta tinkamai (CK 6.109 straipsnis).
  3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad langų transportavimas ir montavimas nebuvo šalių sutarties dalykas, kad sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo tik pagaminti langus bei duris, o ieškovė įsipareigojo už juos sumokėti, šalių sudarytą sutartį pripažino pirkimo - pardavimo sutartimi, todėl šalių ginčui spręsti taikė pirkimo – pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.645 straipsnio 4 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.306 straipsnio 1, 3 dalys).
  4. Atsižvelgdamas į prekių pardavėjo ir pirkėjo susitarimų pobūdį ir jų vykdymą, teismas sprendė, kad tarp UAB „Doletos langai“ ir ORCA LGS Solutions Ltd buvo sudarytas prekių pirkimo – pardavimo sandoris, todėl šalių ginčui spręsti teismas taikė pirkimo pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.645 straipsnio 4 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.306 straipsnio 1, 3 dalys).
  5. Nustatęs, kad šalių ginčas kilo dėl parduotų prekių kokybės, teismas pažymėjo, kad pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Nurodė, kad pagal CK 6.237 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal minėtą nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 327 straipsnio 4 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Pažymėjo, kad pardavėjo atsakomybės išimtys už parduodamo daikto kokybę numatytos CK 6.327 straipsnio 2 dalyje, o daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį turi įrodyti pardavėjas. Remdamasis paminėtų teisės normų analize, teismas konstatavo, kad būtent atsakovė (pardavėjas) turi pareigą įrodyti, kad parduotas daiktas yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pirkėjui (ieškovei) pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles ar dėl trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos.
  6. Teismas pažymėjo, kad šalys pripažino faktą, jog prekių defektai atsirado daugiausia dėl drėgmės. Nurodė, kad medienos gaminių savybę įgerti drėgmę patvirtino atsakovės liudytojai A. V., J. A. bei elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Be to, liudytojas J. A. paaiškino, kad netinkamai pagaminti gaminiai yra neatsparūs atmosferos poveikiui, dėl ko mediena gali išsikreipti ir judėti nuo drėgmės. Tuo tarpu atsakovės atstovas įrodinėjo, kad prekių kokybės trūkumai atsirado dėl esančios drėgmės pačiame pastate, kuriame buvo sumontuoti atsakovės gaminiai, ir netinkamo patalpų ventiliavimo, nors minėtoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, kaip ir neįrodė fakto, kad pirkėja pažeidė prekių transportavimo, montavimo ir eksploatavimo taisykles. Ieškovė įrodinėjo priešingai ir teigė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose sumontavo atsakovės gaminius, buvo visiškai įrengtos ir minėtai aplinkybei pagrįsti teikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių teismas sprendė, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės apie netinkamą pastato būklę, įtakojančią atsakovės gaminių kokybę, prieštarauja faktinei bylos medžiagai.
  7. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad prekių kokybę įrodo CMR važtaraštis, pažymėdamas, kad vadovaujantis 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 straipsniu (CMR) (Žin., 1998, Nr. 107-2932), važtaraštis yra tik krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, o jo nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Pagal minėtos konvencijos 6 ir 8 straipsnius CMR važtaraštyje gali būti nurodomi tik į transporto priemonę pakrautos produkcijos kiekybiniai trūkumai arba pakrovimo metu nustatyti pakuotės pažeidimai. Teismas pažymėjo, kad savo teiginius, jog atsakovės gaminių gamyboje buvo laikomasi griežtos kokybės reikalavimų, įrodinėjo tik savo samprotavimais, tačiau nepateikė įrodymų, kad atsakovė, pagaminusi ieškovei konkrečius užsakyme nurodytus langus ir duris, tokių reikalavimų iš tikrųjų laikėsi ir ši produkcija turi jos kokybės dokumentus (sertifikatus).
  8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (STR) 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir Ce“ ženklinimas reikalavimais, jei nėra specifikacijos atitikties dokumentų, tai toks statybos produktas laikomas netinkamu naudoti.
  9. Iš šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovė sutiko ieškovei pakeisti įbrėžto stiklo paketą, lauko durų varčią, atsiųsti trūkstamus medvarščius, pripažindama tai kaip gamyklinį broką, t. y. iš esmės sutiko, kad jos gaminiai neatitiko keliamų kokybės reikalavimų. Teismas nurodė, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl netinkamos langų ir durų kokybės ir teismo posėdžio metu atsisakė prašyti skirti ekspertizę ginčo gaminių kokybės reikalavimams nustatyti, dėl ko teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog langai ir durys atitinka Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei turi jų atitikties deklaracijas.
  10. Įvertinęs įrodymų visetą teismas sprendė, kad atsakovės gaminių defektai atsirado dėl drėgmės, lietaus pralaidumo, įgeriamumo, medienos neatsparumo atmosferos poveikiui, dėl ko padarė išvadą, kad atsakovės pagaminti mediniai langai ir durys neatitiko Aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 patvirtinto STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų, t. y. vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo ir stiprumo reikalavimų. Kadangi atsakovė neįrodė, kad nustatyti langų ir durų defektai atsirado dėl ieškovės kaltės netinkamai juos saugant ir/ar eksploatuojant ar dėl trečiųjų asmenų kaltės, teismas konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už jos gaminių eksploatavimo metu paaiškėjusius kokybės trūkumus.
  11. Pasisakydamas dėl ieškovės į bylą pateiktos ir atsakovės gaminių kokybę vertinusios įmonės Priory Windows ataskaitos su fotonuotraukomis, šį dokumentą teismas iš dalies vertino kritiškai, nurodydamas tokius savo sprendimo argumentus: 1) ataskaitą parengęs asmuo langų gamybos metu nedalyvavo ir jokių dokumentų, patvirtinančių gamybos proceso metu atliktą medienos drėgnumo kontrolę, neturėjo; 2) atskaitą parengęs asmuo yra komercinis subjektas, prekiaujantis langais/durimis, todėl galimai yra suinteresuotas pateikti atitinkamą išvadą, siekdamas ateityje turėti ekonominę naudą; 3) iš pateiktos ataskaitos ir pridedamų fotonuotraukų negalima nustatyti konkretaus nekokybiškų langų/durų skaičiaus. Iš šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad kalba ėjo apie tris problemas, t. y. stiklo paketo įbrėžimą, lauko durų varčios išbrinkimą, medvaržčio nebuvimą. Ieškovė elektroniniu susirašinėjimu patvirtino, kad iš dešimties langų turi tris nekokybiškus langus. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė, kiek langų yra su defektais, kokiose pozicijose ir kada defektai atsirado. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kad visi 10 vnt. vienetų įsigytų medinių langų/durų yra nekokybiški, kad visi šie trūkumai atsirado ant visų langų ir durų, nes iš ieškovės pateiktos Priory Windows ataskaitos matyti, kad kalbama apie paradines duris, tvirtinantį terasos langą, vonios kambario langą, galinį miegamojo kairįjį, centrinį ir dešinįjį langus. Be to, aplinkybę, kad ne visi atsakovės parduoti ieškovei mediniai langai/durys buvo nekokybiški, patvirtino liudytojas E. B., parodydamas, kad šiandien yra vienas - du langai, kurie nepasikeitė nuo jų pirkimo. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog visi įsigyti iš atsakovės gaminiai yra nekokybiški (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis, 189 straipsnis).
  12. Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 6288,62 Eur žalą, iš esmės prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, ginčijo ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą.
  13. Nustatęs, kad trūkumai gali būti pašalinti; kad ieškovė neleido atsakovei pašalinti trūkumų nei pačiai, nei su trečiųjų asmenų pagalba; kad langai iš esmės atlieka savo funkciją atskirti vidaus bei išorės erdves ir natūralų patalpų apšvietimą; kad iš byloje esančių fotonuotraukų negalima nustatyti, jog visi langai/durys nekokybiški ir kad visi šie trūkumai atsirado ant visų langų ir durų, teismas ieškovės reikalavimą priteisti galimai būsimas visų langų ir durų keitimo išlaidas pripažino neproporcingu pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinęs bylos aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju optimalus, proporcingas ir alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas gali būti kainos sumažinimas, ieškovės sumokėtą atsakovei 6288,62 eurų kainą už pagamintus langus sumažinant per pusę, t. y. priteisiant ieškovei 3144,31 eurus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tenkindamas ieškovės reikalavimą iš dalies, teismas pagrįstu pripažino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
  14. Atsižvelgdamas į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs bylos sudėtingumą, būtinybę vykti advokatui į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos advokato išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teisme, įskaitant advokato vykimą į kitą vietovę, ženkliai viršija nustatytą Rekomendacijų 8.19 punkte dydį. Todėl atsakovės prašomą priteisti 2528,90 Eur advokato išlaidų sumą teismas sumažino iki 1500 Eur ir paskirstė proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismo patirtas 7,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, ieškinį tenkinus iš dalies, teismas paskirstė bylos šalims po lygiai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Doletos langai“ prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, sprendime neišskyrė skirtingų ginčo dalykų, dėl ko nepagrįstai neįvertino netinkamo atsakovės gaminių naudojimo ir eksploatavimo prieš jų sumontavimą ir po to, netinkamai aiškino ir taikė CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju ji įrodė, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo taisykles, o netinkamas daiktų naudojimas ir priežiūra prieš ir po montavimo darbų yra sietinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais daiktų trūkumais. Ieškovė nepateikė neginčijamų medienos gaminių saugojimo, sandėliavimo ir montavimo sąlygas patvirtinančių įrodymų, nors atsakovė daugybę kartų prašė ieškovės pateikti tokius įrodymus.
    2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantės su atsiliepimu į ieškinį pateiktus įrodymus, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog perduotos prekės buvo pagamintos iš netinkamai išdžiovintos medienos ir nudažytos netinkamais dažais. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad atsakovė gamina langus iš klijuotos medienos, o neišdžiovintos medienos apskritai negalima klijuoti, nes šlapia mediena yra fiziškai nesuklijuojama. Be to, ant tinkamai neišdžiovintos medienos nesilaikytų dažai, tuo tarpu ginčo atveju dažai puikiai laikosi ir dėl jų ieškovė nepateikė jokių pretenzijų. Apeliantės nuomone, medžio gaminiuose drėgmę sąlygojo netinkama jų apsauga nuo lietaus, kadangi gaminiai sumontuoti ne pagal medinių langų bei durų montavimo taisykles, kurios prekių užsakovei buvo išsiųstos el. paštu dar 2015 m. liepos 2 d. (atsiliepimo priedas Nr. 4). Be to, anot apeliantės, pastate, kuriame buvo sumontuoti langai bei durys, drėgmė viršijo leistinas normas, ką patvirtina angokraščiuose atsiradęs pelėsis, todėl yra pagrindas teigti, kad medžio gaminiai buvo paveikti ne dėl gamintojos (atsakovės), o dėl užsakovės (ieškovės) kaltės.
    3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bei interpretavo atsakovės kviestų liudytojų J. A. ir A. V. parodymus. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai „kvėpuojančius dažus” traktavo kaip nekokybiškus, neatsparius atmosferos poveikiui produktus. Apeliantė pažymi, kad jos gamyboje naudojami dažai yra aukščiausios kokybės, pritaikyti lauko durims bei langams dažyti, itin atsparūs atmosferos poveikiui, ką patvirtina byloje pateiktas dažymo sistemos naudojimo eksterjere sertifikatas, gamintojo A. N. Industrial Coatings gamybos kontrolės sertifikatas dažų, lako ir užpildų gamybai ir plėtrai.
    4. Teismas, vadovaudamasis CK 6. 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir sumažindamas ieškovės prašomą priteisti sumą perpus, neįvertino šių aplinkybių: 1) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiradusią žalą, 2) daiktų trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo; 3) ieškovė nuostolių atlyginimą kildina iš visos sumokėtos kainos grąžinimo, tačiau ieškinyje nurodo, kad tik trejose prekėse iš dešimties neva atsirado trūkumai; 4) langai ir durys vis dar yra sumontuoti, t. y. iš esmės atlieka savo funkciją ir toliau naudojami pagal paskirtį. Taigi, teismo sprendimu ieškovei lieka ne tik gaminiai, bet papildomai ji gauna ir nuostolių atlyginimą. Todėl mano, kad iš atsakovės ieškovei priteista 3 144,31 Eur prekių kaina neatitinka proporcingo pirkėjos pažeistų teisių gynimo būdas.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Geo Europe“ prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus. Ieškovės vertinimu, atsakovės darbuotojai, teisme dalyvavę kaip liudytojai, neturi jokių specialių žinių bei inžinerinio išsilavinimo, dėl ko negali būti laikomi ekspertais, galinčiais profesionaliai pasisakyti produkcijos kokybės klausimais ar teikti ekspertines išvadas. Apeliantė atsisakė teismo pasiūlytos pakartotinės ekspertizes atlikimo galimai bijodama, kad ekspertizė parodys dar blogesnius produkcijos techninius duomenis. Todėl mano, kad nei atsakovės atstovas, nei jos kviesti liudytojai nesugebėjo įrodyti gaminamos produkcijos tinkamos kokybės bei jos atitikties LR galiojantiems teisės aktams. Ieškovė pažymi, kad gaminių pakrovimo metu jų atstovas nedalyvavo, nors atsakovė minėjo priešingas aplinkybes. Liudininko E. B. apklausos metu buvo nustatyta, kad priimant pagamintą produkciją pirkėjos atstovas pastebėjo produkcijos kokybės trūkumus, tačiau atsakovės atstovo buvo patikinta, jog šis trūkumas dings savaime. CMR važtaraštis teisine prasme nėra ir negali būti prilyginimas perduodamos produkcijos priėmimo - perdavimo aktui, patvirtinančiam perduodamos produkcijos kokybę bei pirkėjo pretenzijų nebuvimą. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovės įsigyjamos medienos, skirtos lauko durų ir langų gamybai, drėgnumas gamybos procese yra tikrinamas tik iš dalies, atsitiktine tvarka; nėra tikrinamas pagamintos produkcijos mediniu dalių drėgnumas užbaigus gamybą, o gamyboje naudojami dažai, kurie pagal STR 2.05.20:2006 bei LST EN 14351-1 turėtų apsaugoti medieną nuo drėgmės įgeriamumo, pasak pačios atsakovės kokybės kontrolės vadovo, yra opūs drėgmei.
    2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad langų ir durų defektai atsirado dėl nekokybiško jų sumontavimo. Pats atsakovės kontrolės vadovas, vertindamas ieškovės eksperto pateiktas nuotraukas, konstatavo, jog langų ir durų kokybė pablogėjo dėl išbrinkimo, susijusio su drėgmės įgeriamumu, o ne dėl nekokybiško montavimo. Atsakovė neįrodė, kad pirkėjos patalpose, kuriose buvo sumontuoti medienos gaminiai, tvyrojo perteklinė statybinė drėgmė, kuri turėjo lemiamos įtakos pirkėjos įsigytos produkcijos kokybei.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1119. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

1220. Apeliacijos dalykas – (ne)tinkamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių prekių kokybės ir pirkėjo pasirinkto savo teisių gynimo būdo, taikymo ir aiškinimo bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, pažeidimo klausimai.

1321. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Doletos langai“ (pardavėja) ir ORCA LGS Solutions Ltd (pirkėja) 2015 m. balandžio – gegužės elektroninio susirašinėjimo pagrindu sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį atsakovė pagamino ir pardavė pirkėjai 10 vienetų medinių gaminių (langus ir vienerias duris), kurias pirkėja atsiėmė 2015 m. birželio 17 d. ir savo transportu nugabeno į Jungtinę Karalystę, kur tą patį mėnesį sumontavo gyvenamajame name adresu ( - ), sumokėdama pardavėjai už prekes sutartą 6288,62 Eur kainą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. pirkėja ORCA LGS SOLUTIONS LTD elektroniniu paštu informavo atsakovės eksporto vadybininką A. V., kad reikalauja ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiųsti atsakovės įmonės įgaliotą asmenį – ekspertą prekių kokybės trūkumams įvertinti bei jų atsiradimo priežastims nustatyti. Kadangi tarpusavio susirašinėjimas rezultatų nedavė, 2016 m. kovo 25 d. ORCA LGS SOLUTIONS LTD pareiškė UAB „Doletos langai“ pretenziją dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos produktų ar paslaugų kokybės, atlyginimo, nurodydama, kad nuolat blogėja UAB „Doleta“ pagamintos produkcijos būklė, nesulaukė iš produkcijos gamintojo UAB „Doleta“ ekspertų vizito bei pasiūlymo ar sprendimo dėl netinkamos kokybės produkcijos keitimo ar žalos kompensavimo, ORCA LGS SOLUTIONS LTD kreipėsi į vietinį medinių langų ir durų ekspertą Priory Windows Ltd, kuris 2016 m. kovo 22 d. pirkėjai pateikė pardavėjos pagamintos produkcijos būklės įvertinimo (ekspertizės) išvadas, patvirtinančias nepatenkinamą ir nuolat blogėjančią gamintojo UAB „Doleta“ pagamintos produkcijos būklę, bei pasiūlymą pakeisti nekokybišką produkciją į naują ir kokybišką produkciją. Minėtoje pretenzijoje ORCA LGS SOLUTIONS LTD informavo atsakovę, kad 2016 m. kovo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visas savo teises dėl 6288,62 Eur žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų, atlyginimo perleido ieškovei UAB „Geo Europe“ (t. 1, b. l. 33). Atsakydama į minėtą pretenziją, atsakovė 2016 m. balandžio 29 d. savo atsakyme nurodė, kad ieškovės pretenzija yra visiškai nepagrįsta, kadangi iš esmės prekių trūkumai atsirado dėl netinkamo jų pristatymo ir montavimo darbų (4 ir 5 punktai; t. 1, b. l. 61-63).

1422. Šalims turint skirtingas nuomones dėl prekių kokybės trūkumų atsiradimo priežasties ir nepavykus susitarti taikiai, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama CK 6.292 straipsnio pagrindu priteisti iš atsakovės 6 288,62 Eur žalos atlyginimą.

1523.

16Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, atitinkantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojamą teisinę situaciją, kai netinkamos kokybės daiktą nusipirkęs pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, yra neproporcingas jos teisių pažeidimui ir, taikydamas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisės gynimo būdą, sumažino ieškovės reikalaujamą priteisti žalą per pusę, t. y. iki 3 144,31 Eur sumos.

1724.

18Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdydamas įstatyminę pareigą pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis.). Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas neatsako pagal paminėto CK 6.327 straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, kaip ir trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė, kurią, pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, turi įrodyti pardavėjas.

1925. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

2026. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino apeliantės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus įrodymus, t. y. šalių el. susirašinėjimą (priedas Nr. 7), jos liudytojų J. A. ir A. V. parodymus, ieškovės laiško teiginius, kad „po lietaus išsilankstė durys“, kurie, anot apeliantės, patvirtina jos įrodinėjamą aplinkybę, kad gaminys buvo paveiktas ne dėl gamintojo (atsakovės) kaltės, o dėl užsakovo (ieškovės) elementarių žinių stokos apie medienos fiziologiją, negebėjimo tinkamai ir kvalifikuotai atlikti montavimo darbus, nesugebėjimo užtikrinti tinkamą gaminių priežiūrą prieš ir po montavimo darbų, grindžiami asmenine atsakovės nuomone ir nėra tinkamai pagrįsti bei argumentuoti CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme, kadangi apeliantė taip ir nenurodo, kuriuos iš įrodymų teismas vertino netinkamai, kuriam iš įrodymų, ar jų grupei prieštarauja toks vertinimas ir pan. Antra, apeliantė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, kurie patvirtintų jos įrodinėjamą aplinkybę, kad prekės trūkumai atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės (netinkamų montavimo darbų) ir netinkamos gaminių priežiūros po jų perdavimo ieškovei. Paminėtam kontekste pastebėtina, kad atsižvelgdamas į CK 6.333 straipsnio nuostatą dėl įrodinėjimo pareigos, teismas pasiūlė atsakovei pateikti papildomus įrodymus (ekspertų išvadas), tačiau atsakovė teikti tokius įrodymus nepanoro. Trečia, apeliantė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė teismo išvadų, kad parduoti ieškovei daiktai neturėjo jų kokybę patvirtinančių dokumentų (kokybės atitikties sertifikatų); kad pačios atsakovės elgesys, kuomet ji sutiko savo lėšomis pakeisti dalį produkcijos (įbrėžto stiklo paketą, lauko durų varčią, atsiųsti trūkstamus medvaržčius), leido spręsti, kad apeliantė pripažino dalies gaminių netinkamą kokybę.

2127. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtiems motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

2228.

23Remdamasi šios nutarties 25-27 punktų nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, teismo išvados pagrįstos išsamiu byloje surinktų įrodymų viseto ištyrimu ir jų įvertinimu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

2429. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo CK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei toliau palikus teisę naudotis atsakovės gaminiais ir papildomai priteisus jai 3 144,31 Eur nuostolių atlyginimą, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita ir toks ieškovės teisių gynimo būdas prieštarauja proporcingumo principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdas, kuomet teismas gali atitinkamai sumažinti pirkimo kainą, yra reglamentuotas įstatymu. Aptariamu atveju pirkėjas įgyja teisę į sumokėtos kainos už netinkamą daikto kokybę sumažinimą, t. y. dalies pinigų grąžinimą, o ne nuostolių atlyginimą taip, kaip tai supranta apeliantas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, liečiančiu sumažintos kainos dydžio nustatymą. Pažymėtina, kad nustatydamas kainos sumažinimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymu visetu, iš kurių teismas sprendė apie nekokybiškų gaminių kiekį (skaičių). Aptariamu atveju nustatyta, kad teismas atsižvelgė į Priory Windows ataskaitą, iš kurios matyti, kad joje nurodomi kaip nekokybiški gaminiai: paradinės durys, tvirtinantis terasos langas, vonios kambario langas, galinis miegamojo kairysis, centrinis ir dešinysis langai; liudytojo E. B. paaiškinimus, kuriais jis tvirtino, kad kokybiški yra tik du vienetai langų; pačios ieškovės paaiškinimus, kuriuose ji negalėjo nurodyti tikslaus nekokybiškos produkcijos kiekio. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai aiškino ir taikė CK 334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir sumažindamas prekių pardavimo kainą per pusę minėto įstatymo nepažeidė.

2530.

26Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2731. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 93 straipsnis).

28Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Atsakovė UAB „Doletos langai“ (prekių gamintoja /... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Doletos... 10. Teisėjų kolegija... 11. 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 12. 20. Apeliacijos dalykas – (ne)tinkamas materialinės teisės normų,... 13. 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Doletos langai“ (pardavėja) ir... 14. 22. Šalims turint skirtingas nuomones dėl prekių kokybės trūkumų... 15. 23.... 16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pasirinktas teisių... 17. 24.... 18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdydamas įstatyminę... 19. 25. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų... 20. 26. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo... 21. 27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 22. 28.... 23. Remdamasi šios nutarties 25-27 punktų nuostatomis, teisėjų kolegija... 24. 29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo... 25. 30.... 26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 27. 31. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės prašymas priteisti jos patirtas... 28. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 29. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti... 30. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....