Byla 2A-87-368/2009

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų: Liudvikos Tupienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei, dalyvaujant ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus atstovei Vilhelminai Pipinienei, atsakovo Šiaulių Universiteto atstovei Sonatai Rimdeikienei, advokatui Muradui Bakanui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovui Šiaulių universitetui, trečiajam asmeniui D. G. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių Universiteto 3934,75 Lt žalą, susidariusią išmokant našlaičio pensiją trečiajam asmeniui D. G., kadangi pagrindu išmokėti šią našlaičio pensiją buvo neteisinga atsakovo išduota pažyma.

4Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo atsakovui priteisė 2300 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei valstybei 6,45 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

5Sprendime teismas nurodė, kad LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. numato, jog nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų aukštųjų, profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir mokiniai, sukakę 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją iki šių mokyklų baigimo. LR Aukštojo mokslo įstatymo 39 str. numato, jog aukštosiose mokyklose organizuojamos dviejų tipų studijos, tai nuosekliosios studijos ir nenuosekliosios studijos. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Nenuosekliųjų studijų formas nustato pati aukštoji mokykla. Šio įstatymo 48 str. numato, jog aukštųjų mokyklų studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, bei kad aukštosiose mokyklose gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Teismas pažymėjo, jog siekiant gauti našlaičių pensiją, asmuo turi pristatyti dokumentus, patvirtinančius teisę ją gauti. Nurodė, kad šiuos dokumentus turi išduoti įstaiga, kurioje šis asmuo mokosi. Konstatavo, kad pateiktose 2006-09-22 pažymoje Nr. 014-1672 ir 2007-01-30 pažymoje Nr. 014-3962 informacija yra teisinga, nurodomas besimokantis asmuo, kur studijuoja ir kokia forma, tačiau informacija nepilna, kadangi nenurodytas studijų tipas. Pažymėjo, kad žodis „studijuoja“ negali būti laikomas studijų tipo nurodymu, kadangi pagal LR Aukštojo mokslo įstatymo 48 str. studijuoja ir studentai, ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Konstatavo, kad pagal teismui pateiktą pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, būtent ieškovas atsakingas, jog būtų išnagrinėti ir įvertinti pateikti dokumentai, ir pagal juos nustatyta, ar visi dokumentai pateikti, ar jie tinkamai patvirtinti. Teismas laikė nustatytu, jog būtent ieškovas, būdamas nepakankamai apdairus ir rūpestingas, nepilnai ir netinkamai įvertino pateiktų pažymų turinyje užfiksuotą informacijos visumą, nepareikalavo papildomų dokumentų apie studijų tipą, ko pasekoje priėmė nepagrįstą sprendimą mokėti pensiją trečiajam asmeniui D. G.. Pažymėjo, jog įstatymai nenumato pareigos atsakovui paruošti tokias pažymas, kuriose būtų visas reikalingas informacijos kiekis pažymos gavėjui, jei pažymos gavėjas nėra nurodęs reikalingo informacijos kiekio. Nustatė, jog pateiktos 2006-09-22 pažyma Nr. 014-1672 ir 2007-01-30 pažyma Nr. 014-3962 savo turiniu ir jame užfiksuota informacijos visuma yra teisingos, tačiau jose pateiktos informacijos nepakanka pagrįstam sprendimui dėl pensijos išmokėjimo priėmimui. Konstatavo, kad pažymose nesant nurodyto studijų tipo, esant įstatymo numatytai pareigai būtent ieškovui vertinti pateiktų dokumentų turinį, ieškinį atmetė.

6Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

7Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81.Nurodo, kad 2006-09-22 išduotoje pažymoje Nr. 014-1672 ir 2007-01-30 išduotoje pažymoje Nr. 014-3926 Šiaulių universitetas nurodė, kad G. D. dienine forma studijuoja Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų 2 kurse, 3 kurse. Numatoma studijų baigimo data 2009 m. liepos 3 d. Nors šiose pažymose nėra įvardinta, kad D. G. yra studentė, tačiau iš šios pažymos turinio ir mokymosi trukmės akivaizdu, kad ji yra studentė ir VSDFV Šiaulių skyriaus pensijų specialistai negalėjo įžvelgti šiose pažymose jokios kitokios informacijos. Tik gavus informaciją apie tai, kad D. G. yra tik klausytoja, VSDFV Šiaulių skyriaus specialistai pareikalavo papildomų dokumentų apie D. G. priėmimą į Šiaulių universitetą nuo 2006-09-01, t. y. atliko tyrimą dėl pirmųjų pažymų teisingumo bei teisėtumo. Nenuosekliosiose studijose studijuojantys asmenys yra laikomi klausytojais ir jiems nėra išdavinėjamos pažymos. Atsakovas, priėmęs D. G. nuo 2006-09-01 klausytoja, neturėjo teisinio pagrindo jai iš viso išduoti pažymos.

92. Nurodo, kad lyginant atsakovo išduotų pažymų Nr. 14-1672 ir Nr. 014-3926 turinį su 2007-09-17 pažymos Nr. 014-781 turiniu, akivaizdu, kad pateikta informacija visai skirtinga, todėl teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo vertinti, kad pažymose Nr. 14-1672 ir Nr. 014-3926 nėra neteisingos informacijos. Atsakovas neskyrė visai sąvokų „studentas“ ir „klausytojas“. Tretysis asmuo D. G. paaiškino, kad ji pati nesuprato savo statuso nuo pat įstojimo į Šiaulių universitetą momento. Šiaulių universitetas 2008-02-25 raštu Nr. 1-02-836-06-10 informavo VSDFV Šiaulių skyrių, kad pažymos apie studijas buvo išdavinėjamos pagal tuo metu naudojamą kompiuterinę programą, kurios duomenų bazėje studento ir klausytojo statusas nebuvo atskirai išskiriamas. Tai akivaizdu, kad pats atsakovas pripažįsta kaltę, nes kas gi geriau turi žinoti LR Aukštojo mokslo įstatymą. Teismas įvertino, kad atsakovas pateikė tik nepilną informaciją. Pagrindinis ir esminis ginčas šioje byloje buvo būtent dėl pažymų turinio, tačiau teismas, turėdamas išankstinę suformuotą nuomonę, į ginčo esmę visai nesigilino, koncentravo dėmesį tik į tai, kad svarbiausias dalykas šiuo atveju pražiūrėtas tai - studijų tipas. Teismas visai netyrė pateiktų paaiškinimų, rodančių, kad atsakovo darbuotojai, išduodami pažymą, nežinojo, kokiam statusui galėtų priklausyti D. G..

103. Nurodo, kad LR CPK 230 str. 1 d. nustatyta tvarka į parengiamąjį posėdį kviečiamos šalys ir jos apklausiamos, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę. Parengiamųjų posėdžių metu šalys nebuvo apklaustos, nebuvo aiškintasi ginčo esmė. Atsakovo atstovams pageidaujant, parengiamųjų posėdžių skaičius buvo išplėstas, nors tam visai nebuvo pagrindo. Teisminio proceso eigoje buvo pažeisti rungimosi bei žodiškumo principai. Atsakovas buvo atleistas nuo pareigos teikti paaiškinimus žodžiu. Vietoj paaiškinimo nei vienas iš atsakovo atstovų neteikė žodinių paaiškinimų. Atsakovo atstovas nurodė laikyti taip kaip atsiliepime ir tai užfiksuota teismo posėdžio protokole. Nematė pagrindo nei teikti atsikirtimus dėl aplinkybių įrodymo, kuriomis grindė (tik rašytine forma) savo atsikirtimus į pareikštą reikalavimą.

114. Nurodo, kad pagal LR CPK 55 str. 2 d. nuostatas juridinį asmenį teisme gali atstovauti jų darbuotojai pagal įgaliojimus arba advokatai ar jų padėjėjai. Šioje byloje atsakovą atstovavo jų darbuotoja pagal įgaliojimą, todėl atstovauti advokatui nebebuvo jokio pagrindo. Advokatas pateikė atstovavimo išlaidų sumas, viršijančias maksimalias ribas, numatytas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistinų maksimalių žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidų dydžių. Parengiamieji posėdžiai vyko ne daugiau kaip po 10 minučių, teisminis posėdis vyko 2 val. ir pateiktas atsiliepimas. Vertinant pagal Rekomendacijas, visos atstovavimo išlaidos negalėjo viršyti 500 Lt. Valstybinio socialinio draudimo biudžetas - tai visų dirbančiųjų biudžetas, todėl priteisiant tokio dydžio atstovavimo išlaidas, pažeidžiamas viešasis interesas.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių universitetas prašo palikti nepakeistą 2008 m. lapkričio 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

141.Nurodo, kad LR CK 6.248 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Joks įstatymas ar sutartis konkrečiu atveju nenumato atsakovo atsakomybės be kaltės. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju tam, jog galima būtų priteisti reikalaujamas sumas, būtina konstatuoti atsakovo kaltę.

152. Nurodo, kad pateikiant prašymą atsakovui dėl pažymų išdavimo, tretysis asmuo D. G. nenurodė pažymų pateikimo tikslo, t.y., kad jos yra reikalingos tam, jog būtų išmokėta našlaičio pensija.

163. Nurodo, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, vadovaujantis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 2 d., turi tie pilnamečiai našlaičiai, kurie yra nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotų aukštųjų, profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir mokiniai. Taigi, teisės aktai reglamentuoja, kad pensiją gauna būtent pats našlaitis, o ne pažymas išdavusi įstaiga. Atsakovui apie ieškinyje nurodytą trečiajam asmeniui D. G. išmokėtą sumą nebuvo žinoma iki ginčo atsiradimo. Taigi, civilinė atsakovo atsakomybė negalima, nes atsiradusi žala nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais.

174. Nurodo, kad apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovas negalėjo ir neturėjo teisės apskritai išduoti tokio turinio pažymas klausytojui. Tačiau joks teisės aktas nereglamentuoja, jog tokio pobūdžio pažymos išduodamos tik studentams. Joks teisės aktas nereglamentuoja tokių pažymų turinio. Joks teisės aktas nedraudžia atsakovui išduoti tokio pobūdžio pažymas klausytojams, tame tarpe ir 2004-08-26 Šiaulių Universiteto studijų skyriaus direktorės potvarkiu Nr. 2 patvirtintas lokalinis aktas „Dėl studijų skyriuje rengiamų pažymų išdavimo tvarkos“.

185. Nurodo, kad atsakovas, pats organizuodamas studijas, puikiai suprato išduodamas pažymas ir supranta studento ir klausytojo statuso skirtumus jiems studijuojant Šiaulių universitete. Tačiau suprantama, kad nežinant kokiu tikslu išduodamos pažymos Sodrai, atsakovas negalėjo ir neprivalėjo numatyti galimų nuostolių.

196. Nurodo, kad parengiamųjų posėdžių skaičius buvo įtakotas būtent ieškovo veiksmų, nes ieškovui pateikus ne visus įrodymus kartu su ieškiniu, o juos teikiant kas kart parengiamojo posėdžio metu, atsakovas neturėjo kitos galimybės, kaip tik prašyti teismo sudaryti galimybę pateikti savo įrodymus, paneigiančius ieškovo pateiktus įrodymus.

207. Nurodo, kad LR CPK 55 str. 2 d. numatyta, kad juridinį asmenį gali atstovauti jų darbuotojai pagal įgaliojimą. Taigi, gali, tačiau neprivalo. Be to, joks įstatymas nedraudžia to, kad teismo posėdyje dalyvautų juridinio asmens atstovas ir advokatas. LR CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus.

21Apeliacinis skundas atmestinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

23Dėl pažymų turinio

24Byloje nustatyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 2 d., bei gavęs atsakovo Šiaulių universiteto 2006-09-22 ir 2007-01-30 pažymas, kuriose nurodyta, jog trečiasis asmuo D. G. dienine forma studijuoja Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų 2 kurse (I tomas b.l. 6, 7), laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2007-08-31 išmokėjo D. G. 3934,75 Lt našlaičių pensiją (I tomas b.l. 11-12). Ieškovas, gavęs atsakovo 2007-10-01 pažymą, kurioje nurodyta, kad D. G. dienine forma studijuoja nenuosekliųjų studijų klausytoja Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų 3 kurse, studentė priimta studijuoti nenuosekliųjų studijų klausytoja nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. (I tomas b.l. 9), 2007-10-04 sprendimu nutraukė trečiajam asmeniui našlaičių pensijos mokėjimą (I tomas b.l. 10) bei kreipėsi į atsakovą Šiaulių universitetą dėl padarytos 3934,75 Lt žalos atlyginimo (I tomas b.l. 13-14).

25Lyginant atsakovo išduotų 2006-09-22 ir 2007-01-30 pažymų, kuriomis remiantis trečiajam asmeniui buvo skirta ir mokama našlaičio pensija, bei 2007-09-17 ir 2007-10-01 pažymų, kuriomis remiantis ieškovas nutraukė našlaičio pensijos mokėjimą, turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2006-09-22 ir 2007-01-30 pažymose informacija nėra neteisinga, ji tik nėra pilnai informatyvi, kadangi yra nurodytas besimokantis asmuo, nurodyti duomenys, kur ir kokia forma asmuo studijuoja, tik nenurodytas studijų tipas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas, išduodamas pažymas, buvo saistomas įstatymo ar lokalinio teisės akto nuostatomis, draudžiančiomis išduoti tokio pobūdžio pažymas universiteto „klausytojams“. Kaip matyti iš Šiaulių universiteto Statuto VI skyriaus „Studentai“ 102 dalies, universitete studijuoja studentai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai (I tomas b.l. 49), t.y. atsakovas ir studentų, ir nenuosekliųjų studijų klausytojų teises ir pareigas reglamentuoja savo lokalinio akto tame pačiame skyriuje „Studentai“, atskirai neišskirdamas minėtų subjektų teisių ir pareigų, kitaip tariant, ir vienus, ir kitus atsakovas įvardija universiteto studentais. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo D. G. būtų informavusi atsakovą, jog pažymos reikalingos tikslu gauti našlaičio pensiją, be to, joks teisės aktas nereglamentuoja tokių pažymų pateikimo formos ir tokio pobūdžio pažymose privalomos informacijos turinio. Pažymėtina, kad LR Aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 21 d. dalyje yra reglamentuota studento sąvoka, apibrėžianti, kad studentas - asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuosekliųjų studijų programą. Kaip ieškinyje nurodo pats ieškovas, našlaičio pensija pagal LR Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 2 d. yra mokama tiems pilnamečiams, kurie yra nustatyta tvarka LR įregistruotų aukštųjų, profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir mokiniai. Todėl ieškovas, mokėdamas tokio pobūdžio pinigines išmokas, turi būti tikras, kad naudos gavėjo pateikta pažyma yra pakankamas pagrindas našlaičio pensijai gauti, o esant abejonei, privalo reikalauti naudos gavėją pateikti tokio pobūdžio ir apimties pažymą, jog abejonių neliktų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, gavęs atsakovo išduotas 2006-09-22 ir 2007-01-30 pažymas, kuriose nurodyta, kad D. G. dienine forma studijuoja Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų 2 kurse, tačiau pažymose nenurodytas studijų tipas, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, nepilnai ir netinkamai įvertino pateiktų pažymų turinyje užfiksuotą informacijos visumą, nepareikalavo papildomų dokumentų apie studijų tipą, ko pasekoje priėmė nepagrįstą sprendimą mokėti pensiją trečiajam asmeniui D. G..

26Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju naudos gavėjas yra trečiasis asmuo D. G., todėl ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (LR CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.237 str.).

27Dėl procesinių teisės normų pažeidimų

28Apeliantas nurodo, kad parengiamajame posėdyje šalys apklausiamos, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, tačiau parengiamųjų posėdžių metu šalys apklaustos nebuvo, o teisminio nagrinėjimo metu atsakovas teismo buvo atleistas nuo pareigos teikti paaiškinimus žodžiu, tuo buvo pažeisti rungimosi bei žodiškumo principai.

29Byloje nustatyta, kad pasirengimas teisminiam nagrinėjimui buvo skirtas, bylą nagrinėjant žodžiu parengiamajame teismo posėdyje (I tomas b.l. 70). Tokio nagrinėjimo esmė, kad teismas tiesiogiai su šalimis ar jų atstovais aiškinasi įrodinėjimo dalyką, prireikus tikslina įrodinėjimo pareigą, siekia nustatyti, kokiais įrodymais šalys grindžia savo reikalavimus.

30Pirmosios instancijos, laikydamasis LR CPK 230 str. nustatytos parengiamojo posėdžio eigos, aiškinosi, ar ieškovas galutinai suformulavo reikalavimus, pateikė įrodymus, ar atsakovas nereiškia priešieškinio, ar pateikė visus atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Byloje vyko trys parengiamieji posėdžiai, buvo rašomas teismo posėdžio protokolas (I tomas b.l. 77, 92-93, II tomas b.l. 16-17), todėl konstatuotina, jog pasirengimas teisminiam nagrinėjimui vyko LR CPK 228 str. -231 str. nustatyta tvarka.

31Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio turinys atsiskleidžia įrodinėjimo procese. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 str. 178 str.). Visi įrodymai tiriami, šalių kalbos sakomos, teisminis nagrinėjimas vyksta žodžiu (LR CPK 15 str.). Byloje dalyvaujantys asmenys žodžiu teikia paaiškinimus, prašymus, pageidavimus, duoda parodymus, kiekviena šalis gali apsvarstyti kitos šalies reikalavimus ir atsikirtimus, kitaip tariant, žodinio bylos nagrinėjimo metu yra analizuojami ir rašytiniai šalių įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisminio nagrinėjimo metu šalys buvo išklausytos, davė žodžiu paaiškinimus, atsakovo atstovas patvirtino, jog jų pozicija išdėstyta atsiliepime, taip pat žodžiu atsikirtinėjo į ieškovo reikalavimus, atsakinėjo į užduodamus klausimus (II tomas b.l. 25-33), todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeisti rungimosi ir žodiškumo principai.

32Dėl teisės byloje turėti atstovą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas šioje byloje yra juridinis asmuo. LR CPK 55 str. numatyta juridinio asmens teisė vesti bylas teisme per atstovus, kuriais gali būti juridinio asmens organai ar dalyviai, juridinio asmens darbuotojai, advokatai arba advokatų padėjėjai. Įstatymas neriboja juridinio asmens atstovų skaičiaus, tik konkretizuoja asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, sąrašą. LR CPK 56 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai. LR CPK 56 str. 3 d. nurodyta, kad neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.

34Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas buvo pagal pavedimą atstovaujamas advokato, byloje pateikta atstovavimo sutartis (I tomas b.l. 76), bei atsakovo darbuotojos – juristės, byloje pateiktas įgaliojimas (I tomas b.l. 80). Tokiu būdu matyti, kad atsakovas buvo atstovaujamas LR CPK 55 str. nustatyta tvarka, o jokių įrodymų, jog atsakovo atstovas – advokatas, pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu, nepateikta, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovui turint atstovą pagal įgaliojimą, atsakovo nebegali atstovauti atstovas pagal pavedimą.

35LR CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Įstatymas nenumato galimybės atleisti pralaimėjusią šalį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo atstovas parengė 5 lapų apimties atsiliepimą į ieškinį (I tomas b.l. 35-40), dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 val. (I tomas b.l. 92-93, II tomas b.l. 16-17), dalyvavo teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės (II tomas b.l. 25-33). Atsakovas turėjo 2300 Lt išlaidų už advokato pagalbą (I tomas b.l. 81, II tomas b.l. 7, 20).

36Remiantis LR CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, lyginat rekomendacijose nustatytus advokatų paslaugų užmokesčio dydžius su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, darytina išvada, kad jos neviršija LR Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų, todėl nelaikytinos neprotingai didelėmis ar neprotingomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nemato pagrindo jas keisti.

37Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

38Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus priteistina atsakovui Šiaulių universitetui 1100 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1 d.).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atsakovui Šiaulių universitetui 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto... 4. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu... 5. Sprendime teismas nurodė, kad LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų... 6. Apeliaciniu skundu ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius prašo Šiaulių miesto... 7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 8. 1.Nurodo, kad 2006-09-22 išduotoje pažymoje Nr. 014-1672 ir 2007-01-30... 9. 2. Nurodo, kad lyginant atsakovo išduotų pažymų Nr. 14-1672 ir Nr. 014-3926... 10. 3. Nurodo, kad LR CPK 230 str. 1 d. nustatyta tvarka į parengiamąjį posėdį... 11. 4. Nurodo, kad pagal LR CPK 55 str. 2 d. nuostatas juridinį asmenį teisme... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių universitetas prašo... 13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1.Nurodo, kad LR CK 6.248 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 15. 2. Nurodo, kad pateikiant prašymą atsakovui dėl pažymų išdavimo, tretysis... 16. 3. Nurodo, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių... 17. 4. Nurodo, kad apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovas... 18. 5. Nurodo, kad atsakovas, pats organizuodamas studijas, puikiai suprato... 19. 6. Nurodo, kad parengiamųjų posėdžių skaičius buvo įtakotas būtent... 20. 7. Nurodo, kad LR CPK 55 str. 2 d. numatyta, kad juridinį asmenį gali... 21. Apeliacinis skundas atmestinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Dėl pažymų turinio... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 25. Lyginant atsakovo išduotų 2006-09-22 ir 2007-01-30 pažymų, kuriomis... 26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju naudos gavėjas yra trečiasis asmuo D.... 27. Dėl procesinių teisės normų pažeidimų... 28. Apeliantas nurodo, kad parengiamajame posėdyje šalys apklausiamos, siekiant... 29. Byloje nustatyta, kad pasirengimas teisminiam nagrinėjimui buvo skirtas, bylą... 30. Pirmosios instancijos, laikydamasis LR CPK 230 str. nustatytos parengiamojo... 31. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kurio... 32. Dėl teisės byloje turėti atstovą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas šioje byloje yra juridinis asmuo.... 34. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas buvo pagal pavedimą atstovaujamas... 35. LR CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 36. Remiantis LR CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 37. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia,... 38. Iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus...