Byla I-837-162/2012
Dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (4.6.10)RS-549 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ atstovei S. V., atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovui Erlandui Petrauskui, 2012 m. gruodžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (4.6.10)RS-549 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas patikslintu skundu (b.l. 52-54) prašo:

41) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-549 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – tvorą 3t, esančią ( - );

52) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teises į tvorą, unikalus Nr. 4400-2340-7065, 3t, esančią ( - ).

6Nurodo, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – tvorą 3t, esančią ( - ). Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-549 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ netenkino pareiškėjo prašymo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto įstatymo 29 straipsnio 2 punktu bei motyvuodamas, kad ši tvora jungtinės veiklos sutarties (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) pagrindu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo perleista pareiškėjui, todėl, norėdamas įregistruoti šį statinį Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas turėjo pateikti notarinės formos sandorį dėl tvoros perleidimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 256 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutinka ir teigia, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teisės į tvorą kyla iš 2012 m. balandžio 27 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. 34-2012-290 su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nurodo, jog pareiškėjas ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija susitarė veikti kaip partneriai ir 2012 m. balandžio 27 d. kooperuodami savo turtą bei darbą sudarė Jungtinės veiklos sutartį bendram konkrečiam tikslui – naujos tvoros įrengimui.

7Mano, jog atsakovas, atsisakydamas įregistruoti tvorą pareiškėjo vardu, neteisingai motyvavo aplinkybe, kad Statybos užbaigimo akte (toliau – Statybos užbaigimo aktas) statytoju nurodyta VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, todėl nuosavybės teisę į tvorą įgijo statytojas, o ne pareiškėjas. Civilinio kodekso 6.972 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta vieno partnerio teisė tvarkyti visų partnerių bendrus reikalus, o Jungtinės veiklos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigoja šalių vardu tinkamai vykdyti visų su tvoros statyba susijusių darbų funkcijas. Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu įtvirtinta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, todėl mano, kad ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai ir taikoma kitiems su nekilnojamaisiais daiktais susijusiems sandoriams, kurių ši norma nenustato. Pabrėžia, kad iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nebuvo įgijusi daiktinių teisių į tvorą, nes tvora buvo sukurta Jungtinės veiklos sutarties pagrindu partneriams veikiant kartu, todėl šiuo atveju neįvyko daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimas ir atsakovas neturėjo jokio pagrindo reikalauti pateikti notariškai patvirtintą Jungtinės veiklos sutartį. Skundas taip pat motyvuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje Nr. 3k-3-200/2008 pateiktu išaiškinimu dėl notarinės formos jungtinės veiklos sutarčiai būtinumo.

8Pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ atstovė S. V. prašo tenkinti patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

9Atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas Augenius Pranas Demenius nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo jo netenkinti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

10Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu (b.l. 79-80) prašo pareiškėjo reikalavimais atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ 2012 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į tvorą 3t, esančią ( - ). Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esančius duomenis, nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu, nes pateikta Jungtinės veiklos sutartis neatitinka įstatymo nustatytos dokumento formos. Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 6.969 straipsnį jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais – notarinės formos. Teigia, jog Civilinio kodekso 1.74 straipsnis nurodo, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pareiškėjas notarinės formos dokumento nepateikė, o dokumentas, kurio pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų.

11Nurodo, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi skundą bei pateiktus dokumentus, 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 256 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą kaip teisėtą bei pagrįstą. Sprendime pažymėjo, jog Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra naujo daikto pagaminimas, o pagal Statybos įstatymo 24 straipsnį, naujo nekilnojamojo daikto statybos pabaiga (pagaminimas) įforminamas užpildant nustatytos formos deklaraciją apie statybos užbaigimą arba statybos užbaigimo aktą. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktame 2012 m. liepos 9 d. Statybos užbaigimo akte statytoju nurodyta VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, todėl nuosavybės teisę į tvorą įgijo statytojas, o ne pareiškėjas. Centrinis registratorius konstatavo, kad pateikta Jungtinės veiklos sutartis nėra patvirtinta notaro, kaip to reikalauja Civilinio kodekso imperatyvios nuostatos. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime buvo pažymėta ir tai, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurioje matininkas Romas Petrauskas pažymėjo, kad tvoros kadastro duomenis surinko 2012 m. balandžio 12 d., t.y. tvora buvo pastatyta ir jos kadastro duomenys surinkti iki Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo.

12Trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų direkcijos atstovas Erlandas Petrauskas prašo patikslintą skundą tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime (b.l. 63-65) nurodo, kad 2012 m. balandžio 27 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų direkcija ir UAB „Birių krovinių terminalas“ sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria siekta pastatyti tvorą 3t. Teigia, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-200/2008, atsakovo reikalavimas dėl Jungtinės veiklos sutarties notarinės formos yra nepagrįstas, nes šia sutartimi jokios daiktinės teisės nebuvo perleistos, o šios sutarties pagrindu sukurtos.

14Pažymi nesutinkantis su Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos argumentu, kad nekilnojamojo turto objektas egzistavo iki Jungtinės veiklos sudarymo momento. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pradėta formuoti nuo 2012 m. balandžio 12 d., bet galutinai suformuota 2012 m. gegužės 2 d. Teigia, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų surinkimas galutinai baigiamas, kai yra įforminama nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Todėl nesutinka, kad nekilnojamojo turto objektas egzistavo iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo momento, nes tuo metu dar vyko visa objekto statyba, todėl buvo renkami kadastriniai matavimai visame minėtame objekte, kad būtų paspartintas šio objekto atidavimas, kuris įvyko 2012 m. liepos 9 d. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

15Teisėjų kolegija konstatuoja

16Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (4.6.10)RS-549, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – tvorą 3t, esančią ( - ), uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ vardu, panaikinimo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t.y. įregistruoti jo vardu nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį daiktą – tvorą 3t.

17Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai

182012 m. balandžio 27 d. trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir pareiškėjas UAB „Birių krovinių terminalas“ sudarė rašytinę Jungtinės veiklos sutartį (b.l. 11-13), pagal kurią įsipareigojo veikti bendrai tam, kad pastatytų 862 m. ilgio tvorą (toliau – Tvora). Sutartyje numatyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija organizuoja Tvoros statybos darbus bei atlieka kitus veiksmus, susijusius su Tvoros statyba, o pareiškėjas įsipareigoja pabaigus Tvoros statybos darbus ir pasirašius užbaigimo aktą, savo lėšomis įregistruoti ir atlyginti įrengimo sąnaudas. 2012 m. birželio 26 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas (b.l. 14) nurodant, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patyrė 339 147,52 Lt sąnaudas Tvorai pastatyti. 2012 m. liepos 9 d. buvo surašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-30-120709-00084 (b.l. 24-30), kuriame nurodyta, kad statytojas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pastatė Tvorą, unikalus Nr. 4400-2340-7065.

19Pareiškėjas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikdamas prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre jam nuosavybės teises į Tvorą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė šiuos dokumentus: 2011 m. sausio 28 d. Statybos leidimą Nr. LNS-31-110128-00010 (Nr. 10/04-NS11), kuriuo statytojui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai leista statyti geležinkelio kelius, inžinerinius tinklus bei rekonstruoti privažiuojamuosius kelius (b.l. 15); 2012 m. liepos 9 d. Statybos užbaigimo aktą, kuriame statytoju nurodyta VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija (b.l. 24-31); 2012 m. balandžio 27 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 34-2012-290 (b.l. 11-13) ir 2012 m. birželio 26 d. papildomą susitarimą Nr. 34-2012-291 (b.l. 14). Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, jog dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų (nepateiktas notarinės formos dokumentas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo), todėl prašymo netenkino vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu.

20Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 256 (b.l. 9-10) netenkino pareiškėjo skundo, palikdama galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-549. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pažymėjo, kad Jungtinės veiklos sutartis nėra patvirtinta notaro, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies bei 6.969 straipsnio 4 dalies nuostatos, Tvora buvo pastatyta iki Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, pareiškėjo pateiktame 2012 m. Statybos užbaigimo akte statytoju nurodyta VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, todėl ji ir įgijo nuosavybės teises į Tvorą.

21Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

22Dėl ginčijamo teritorinio registratoriaus sprendimo

23Ginčijamas 2012 m. rugpjūčio 7 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas Nr. (4.6.10)RS-549 (b.l. 6-7) netenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – Tvorą, esančią ( - ), priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu, kuris nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš išvardintų aplinkybių, inter alia 2 punkte nurodyta aplinkybė – dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Įstatymo 22 straipsnis nustato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, sąrašą: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytinėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, - šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Taip pat 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

24Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – pagal įstatymą ši institucija įsteigta nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių daiktų suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nekilnojamojo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamojo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę.

25Teisėjų kolegija, remdamasi sistemine Nekilnojamojo turto registro įstatymo analize, daro išvadą, kad pareiškėjo daiktinė teisė į Tvorą gali būti įregistruota pateikus Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytus dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių atsiradimą.

26Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises UAB „Birių krovinių terminas“ į nekilnojamąjį daiktą – Tvorą, nes pareiškėjo pateiktose dokumentuose Tvoros statytojas nurodytas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o pateikta Jungtinės veiklos sutartis Nr. 34-2012-290 tarp pareiškėjo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nebuvo patvirtinta notaro. Sprendime, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises Tvorą, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pažymėjo, kad remiantis Civilinio kodekso 1.74 straipsniu, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti patvirtinti notaro, todėl pateikta Jungtinės veiklos sutartis turėjo būti patvirtinta notaro. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo kuriama nauja Tvora, kuri nepriklausė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o buvo pastatyta būtent Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir šios sutarties pagrindu turėjo atitekti pareiškėjui, kuris įsipareigojo atlyginti patirtas išlaidas.

27Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Taip pat įstatymo Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notarinė sandorių forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Remiantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar Jungtinės veiklos sutartimi buvo perleistos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą – Tvorą, kuriai buvo reikalinga notarinė sandorio forma. Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kada faktiškai buvo pastatyta Tvora: iki pasirašant Jungtinės veiklos sutartį, ar po to, kai sutartis buvo pasirašyta.

28Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. sausio 28 d. Statybos leidimas Nr. LNS-31-110128-00010 (Nr. 10/04-NS11) (b.l. 15) išduotas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Šiuo leidimu statytojui – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai – leista statyti geležinkelio kelius, inžinerinius tinklus bei rekonstruoti privažiuojamuosius kelius. Statomos Tvoros užbaigimo darbai buvo įforminti 2012 m. liepos 9 d. Statybos užbaigimo aktu (b.l. 24-30), kuriame statytoju nurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pažymėtina, kad Jungtinės veiklos sutartis Nr. 34-2012-290 (b.l. 11-14), kurios objektu nurodytas įsipareigojimas bendrai pastatyti Tvorą, tarp VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uostos direkcijos ir UAB „Birių krovinių terminalas“ buvo pasirašyta 2012 m. balandžio 27 d., tačiau iš Tvoros kadastrinių matavimų duomenų (b.l. 86-87) matyti, kad kadastriniai duomenys nustatyti 2012 m. balandžio 12 d. ir Tvoros baigtumas nurodytas 100 procentų. Ši faktinė aplinkybė leidžia spręsti, kad jau prieš pasirašant Jungtinės veiklos sutartį, Tvora faktiškai buvo pastatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Jungtinės veiklos sutarties 2.1.4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas atlygina Tvoros įrengimo sąnaudas trečiajam suinteresuotam asmeniui per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., 3.7 punkte numatytas įsipareigojimas atlyginti patirtas sąnaudas už Tvoros įrengimo darbus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Tvoros įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., o nepagrįstai uždelsus atsiskaityti, mokama 200 Lt sumos dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, remiantis šiomis Jungtinės sutarties nuostatomis matosi, jog pareiškėjas įsipareigojo statytojui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai atlyginti Tvoros įrengimo sąnaudas. Šioje sutartyje nekalbama apie Tvoros pastatymo terminus, nenurodoma jokie darbų organizavimo terminai, o nurodomas vėliausias atsiskaitymo terminas. Statybos užbaigimo aktu, pasirašytu 2012 m. liepos 9 d., komisija atliko statinių, tame tarpe ir Tvoros, statybos užbaigimo procedūras. Tačiau Statybos užbaigimo aktas nepaneigia Tvoros kadastrinių matavimo byloje nurodytų duomenų. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tvora buvo pastatyta dar prieš sudarant Jungtinės veiklos sutartį.

29Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais ir notarinės formos. Civilinio kodekso 6.970 straipsnyje numatyti partnerių įnašai, o 1 dalyje nurodyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą, pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis ir nustatytomis aplinkybėmis, kad Tvora buvo iš esmės baigta dar prieš sudarant Jungtinės veiklos sutartį, darytina išvada, jog Tvora buvo vieno iš partnerių (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos) įnašas į bendrą veiklą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-200/2008 (kuria remdamasis skundą argumentuoja ir pareiškėjas) konstatuota, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta notarine forma, jeigu savo turiniu ji yra sandoris, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma. Teismas pažymėjo, jog sistemiškai vertinant Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalies ir Civilinio kodekso 1.74 straipsnio normas, darytina išvada, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta notarine forma tais atvejais, kai ją sudarantys partneriai kartu sudaro Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1, 3 punktuose numatytus, t.y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorius arba sandorius, kuriems notarinę formą nustato konkrečios civilinio kodekso normos. Taip pat nurodė, jog pagal Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingi (sandorio formos aspektu) yra ne bet kokie, o esminiai daiktų ar daiktinių teisių suvaržymai – sandoriai ar sprendimai, kuriais „iš esmės“ keičiamos daikto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo galimybės. Pabrėžė ir tai, jog kai įnašu į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, teismas turi nustatyti sutarties sąlygų dėl partnerių įnašų teisinio rėžimo tikrąjį turinį, t.y. ar sudarius sutartį įvyko daiktinių teisių į įnašu esantį nekilnojamąjį daiktą perleidimo, daiktinių teisių ar nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris arba kitoks sandoris, kuriam notarinė formą nustato konkreti Civilinio kodekso norma.

30Bylos medžiaga nustatyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir pareiškėjas sudarė Jungtinės veiklos sutartį naujos Tvoros statymui, tačiau nustačius, kad dar iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo Tvora jau buvo faktiškai pastatyta, šis turtas laikytinas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įnašu į bendrą sutarties šalių veiklą. Vertinant tai, jog Tvora priklausė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir Jungtinės sutarties pagrindu ją buvo norima perleisti pareiškėjui, ši sutartis turėjo atitikti įstatymo nuostatas, šiuo atveju Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriame yra išreikštas imperatyvus reikalavimas sutarties formai, jei sandoriu yra perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog perleidžiant Tvorą, UAB „Birių krovinių terminalas“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija privalėjo sudaryti notarinės formos sutartį, todėl jos nesudarius bei VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikus dokumentus, kuriose Statybos leidimas bei Statybos užbaigimo aktas įformintas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vardu, atsakovas pagrįstai atisakė įregistruoti nuosavybės teises pareiškėjui UAB „Birių krovinių terminalas“ į nekilnojamąjį daiktą – Tvorą.

31Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje pažymėta, jog ne visais atvejais partnerio nekilnojamojo turto įnašas į jungtinę veiklą yra laikomas turto perleidimu ar turto tapimas bendrąja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe, todėl ne visais atvejais būtina notarinė sutarties forma. Remdamasis šia nutartimi pareiškėjas teigia, kad Jungtinės sutarties pagrindu nebuvo perleidžiamos teisės į Tvorą, todėl Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma neturėjo būti aiškinama plečiamai. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje Tvora buvo vienos šalies (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos) įnašas į jungtinę veiklą ir Jungtinės veiklos sutartimi ji buvo perleista kitai šaliai (UAB „Birių krovinių terminalas“), todėl pareiškėjo argumentas, jog nereikėjo patvirtinti Jungtinės veiklos sutarties notariškai, laikomas nepagrįstu.

32Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-549 pagrįstas objektyviais duomenimis (minėtomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis) ir teisės normomis, t.y. atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į Tvorą.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,... 3. pareiškėjas patikslintu skundu (b.l. 52-54) prašo:... 4. 1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. rugpjūčio 7 d.... 5. 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti UAB... 6. Nurodo, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į VĮ Registrų... 7. Mano, jog atsakovas, atsisakydamas įregistruoti tvorą pareiškėjo vardu,... 8. Pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ atstovė S. V. prašo... 9. Atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas Augenius Pranas... 10. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu (b.l. 79-80)... 11. Nurodo, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija,... 12. Trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų direkcijos... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 14. Pažymi nesutinkantis su Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja... 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012... 17. Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys... 18. 2012 m. balandžio 27 d. trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Klaipėdos... 19. Pareiškėjas, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikdamas prašymą... 20. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Centrinio... 21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo... 22. Dėl ginčijamo teritorinio registratoriaus sprendimo ... 23. Ginčijamas 2012 m. rugpjūčio 7 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo... 24. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo... 25. Teisėjų kolegija, remdamasi sistemine Nekilnojamojo turto registro įstatymo... 26. Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos... 27. Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nuosavybės... 28. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. sausio 28 d. Statybos leidimas Nr.... 29. Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos... 30. Bylos medžiaga nustatyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.... 32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad 2012... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 34. pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ patikslintą skundą atmesti... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...