Byla eI-4294-535/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant atsakovo atstovams Skaidrei Virbickienei, Algimantui Tarabildai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Valstybės įmonei „Regitra“, Valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

2teismas

Nustatė

3Pareiškėjas R. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė: VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2018-08-01 posėdžio protokolinį sprendimą pripažinti neteisėtu, todėl naikintinu, bei įpareigoti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą įvertinti egzaminą kaip išlaikytą. Ištirti ar VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015-12-22 įsakymu Nr. V-169 patvirtintų Apeliacinės komisijos nuostatų (toliau Nuostatai) 17 p. neprieštarauja ABTĮ 26 str. 1 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, nesutikdamas su VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018-07-19 14:25 val. praktikos egzamino ataskaitoje Nr. 5047005 nurodytu egzamino įvertinimu bei jo rezultatu, vadovaudamasis LR Vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašu (toliau - Tvarkos aprašas), ir nepraleisdamas 3 darbo dienų apskundimo terminą, 2018-07-24 pateikė apeliaciją VĮ „Regitra“ generaliniam direktoriui dėl egzamino įvertinimo.

4Šia apeliacija pareiškėjas teigė, kad jis nepadarė ataskaitoje nurodytos kritinės klaidos, todėl nepagrįstai pripažintas neišlaikiusi praktinio vairavimo egzamino. Esminiai pareiškėjo skundo argumentai buvo, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jog, laikydamas praktinį vairavimo egzaminą, jis pažeidė VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-12-23 įsakymu Nr. V-223 patvirtintų Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 41.3 punktą. VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio 2018-08-01 protokolu Nr. 6-18/709, išnagrinėjus pareiškėjo R. S. apeliaciją, nutarė vadovaujantis Apeliacijos komisijos nuostatų, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015-12-22 įsakymu Nr. V-169 „Dėl apeliacijos komisijos nuostatų patvirtinimo bei VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-10-11 įsakymo Nr. V-184 2 punkto ir 2015-09-17 įsakymo Nr. V-103 pripažinimo netekusiais galios“, 17.1. papunkčio nuostata, anuliuoti R. S. 2018-07-19 laikyto egzamino rezultatą ir egzaminą leisti perlaikyti nemokamai arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką.

5Nagrinėjant apeliacijos komisijos 2018-08-01 vykusiame posėdyje pareiškėjo R. S. 2018-07-24 apeliaciją, įvertinus egzaminuotojo paaiškinimą, peržiūrėjus egzamino vaizdo ir garso įrašą, apeliacijos komisija konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog egzaminuojamajam nebuvo tinkamai paaiškinta specialiojo važiavimo manevro atlikimo tvarka (dėl ko egzaminuojamasis galėjo sąžiningai suklysti) bei į tai, kad automobilio pastatymo į laikiną stovėjimo vietą manevras nebuvo atliktas iki galo, specialisto V. P. priimtas sprendimas - anuliuotinas. Su VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio 2018-08-01 protokolu Nr. -6-l 8/709 priimtu sprendimu pareiškėjas nesutinka. Mano, kad priimtas protokolinis sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, nes pareiškėjas egzaminą išlaikė, todėl neturi jo perlaikyti, iš to seka, jog VĮ Regitra Klaipėdos filialas turi būti įpareigotas įvertinti egzaminą išlaikytu. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015-12-22 įsakymu Nr. V-169 patvirtintų Apeliacinės komisijos nuostatų (toliau Nuostatai) 17 p. neprieštarauja ABTĮ 26 str. 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale 2018-07-19 14:25 val. laikė praktinį vairavimo egzaminą, tačiau dėl padarytos vienos kritinės klaidos buvo pripažintas jo neišlaikiusiu, nes jo vairavimo įgūdžiai nepakankami. Praktikos egzamino ataskaitoje Nr. 5047005 VĮ Regitros egzaminuotojas V. P. nurodė, kad pareiškėjas R. S. neatitiko pagal VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-12-23 įsakymu Nr. V-223 patvirtintų Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 41.3 punktą: Kritinė Klaida (BĮ ir B kategorija) - atlikdamas transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, nuvažiavo daugiau kaip 5 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo). Tuo tarpu Apeliacijos komisija konstatavo tik tai, kad nagrinėjamojoje situacijoje egzaminuojamasis nevykdė Vertinimo aprašo 2.9.1.2. papunkčio reikalavimo atlikti specialiuosius važiavimo manevrus kuo tiksliau. Tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo turi būti ne didesnis kaip 3 m. Nagrinėjant pareiškėjo apeliaciją, VĮ „Regitra“ Apeliacinė komisija sprendė, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai atstumu R. S. atbulomis nuvažiavo nuo priekyje stovinčio automobilio. Apeliacijos komisijos nuomonė, jeigu iš tiesų atstumas buvo didesnis nei 5 m. tai šia KK egzaminuojamasis galėjo padaryti dėl specialisto V. P. nepakankamai aiškiai suformuluotos užduoties. Pareiškėjas nurodo, kad automobilio pastatymo į laikiną stovėjimo vietą manevrą egzaminuojamasis iki galo neatliko dėl specialisto V. P. kaltės, kai jo veiksmai Apeliacijos komisijos pripažinti neatitinkančiais Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V329, 37, 41, 42 punktų nuostatų. Dėl pačios Apeliacinės komisijos 2018-08-01 pasėdžio protokole padarytos išvados, ji turėjo pagrindą spęsti, kad pareiškėjas laikytą B kategorijos transporto priemonės praktikos egzaminą išlaikė, nes pradėtas specialusis manevras tik dėl specialisto kaltės nebuvo užbaigtas iki galo, todėl toks pratimo atlikimas negali būti pripažintas kritine klaida. Apeliacijos komisijos nustatyta aplinkybė, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad egzaminuojamasis atlikdamas automobilio pastatymo į laikino stovėjimo vietą manevrą, nuo priekyje stovinčio automobilio atbulomis nuvažiavo toliau, nei reikia šiam manevrui tiksliai atlikti (vaizdo įrašo laikas - 14.39.15-14.45.00 val.), taip pat leidžia daryti išvadą, jog Vertinimo aprašo 2.9.1.2. papunkčio reikalavimo atlikti specialiuosius važiavimo manevrus kuo tiksliau nevykdymas negali būti ir nėra pripažintas kritine klaida, turint omeny, jog egzaminuojamasis turi teisę 3 kartus pasitaisyti prieš galutinai užbaigdamas automobilio pastatymo į laikino stovėjimo vietą manevrą. VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisija turėjo teisinį pagrindą priimti kitokį sprendimą, kadangi pareiškėjas nepadarė kritinės klaidos, todėl praktikos egzaminą išlaikė.

6Vertinant byloje kilusio ginčo pobūdį ir jam išspręsti taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjas teigia, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kadangi Nuostatų 17 p. yra tiesiogiai susijęs su šia konkrečia byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisija skundžiamą protokolinį sprendimą priėmė vadovaudamasi Apeliacijos komisijos nuostatų, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015-12-22 įsakymu Nr. V-169 „Dėl apeliacijos komisijos nuostatų patvirtinimo bei valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013- 10-11 įsakymo Nr. V-184 2 punkto ir 2015-09-17 įsakymo Nr. V-103 pripažinimo netekusiais galios“, 17 punkto nuostatomis, kuriame nurodyta, kad Komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimu: 17.1. p. Anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti egzaminuojamajam pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą arba gražinti už egzaminą sumokėtą įmoką. 17.2. p. Palikti galioti egzamino rezultatą. Pareiškėjo nuomone, VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015-12-22 įsakymu Nr. V-169 patvirtintų Apeliacijos komisijos nuostatų (toliau Nuostatai) 17 p. prieštarauja ABTĮ 26 str. 1 d., nustatančiai išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką, kadangi nustatytos ribotos Apeliacinės komisijos teisės pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir konstitucini teisinės valstybės principą, taip pat teisėtus egzaminuojamojo lūkesčius.

7Atsakovai VĮ „Regitra“ ir VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Pareiškėjas skundžia valstybės įmonės „Regitra“ apeliacijos komisijos (toliau - komisija) 2018 m. rugpjūčio 1 d. posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-l8/709, kuriuo nutarta anuliuoti pareiškėjo 2018 m. liepos 19 d. laikyto egzamino rezultatą ir egzaminą leisti perlaikyti nemokamai arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką. Mano, kad komisijos priimtas protokolas yra neteisėtas, nes pareiškėjas egzaminą išlaikė, todėl neturi jo perlaikyti. Taip pat prašo ištirti ar VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V- 169, patvirtintų Apeliacinės komisijos nuostatų (toliau - nuostatai) 17 punktas neprieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 26 straipsnio 1 punktui. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo apeliaciją, komisija sprendė, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti kokiu tiksliai atstumu pareiškėjas atbulomis nuvažiavo nuo priekyje stovinčios transporto priemonės galo. Komisijos nuomone, jeigu iš tiesų atstumas buvo didesnis nei 5 metrai, tai šią kritinę klaidą (toliau - KK) egzaminuojamasis galėjo padaryti dėl atsakovų darbuotojo specialisto V. P. nepakankamai aiškiai suformuluotos užduoties. Teigia, kad įvertinus komisijos padarytas išvadas, akivaizdu, kad komisija turėjo pagrindą spręsti, jog pareiškėjas praktikos egzaminą išlaikė, nes pradėtas specialusis manevras nebuvo užbaigtas tik dėl specialisto V. P. kaltės. Toks pratimo atlikimas negali būti pripažintas kritine klaida.

8Atsakovai nurodo, kad tokie pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti bei prieštarauja komisijos sudarymo tikslams. Komisijos kompetenciją, darbo organizavimą, su teorinių žinių ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo įvertinimu nesutinkančių asmenų apeliacijų nagrinėjimą, sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarką reglamentuoja nuostatai. Komisija nagrinėja pareiškėjo, kuris nesutinka su egzamino rezultatais, apeliaciją, egzaminuotojo, kurio sprendimas skundžiamas, paaiškinimą, praktinio vairavimo egzamino protokolą bei kitą, su skundžiamu egzaminu susijusią medžiagą: situaciją paaiškinančias schemas, nuotraukas, vaizdo įrašus (nuostatų 3.1 papunktis).Komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimų: anuliuoja egzamino rezultatą ir leidžia egzaminuojamajam pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą arba grąžina už egzaminą sumokėtą įmoką (nuostatų 17.1 papunktis); palieka galioti egzamino rezultatą (nuostatų 17.2 papunktis). Komisija, vykdydama veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, LR tarptautinėmis sutartimis, LR Vyriausybės nutarimais, Europos Sąjungos teisės aktais, kitais teisės aktais bei nuostatais (nuostatų 2 punktas). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 88 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas - tai nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas. SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija suderinusi su Susisiekimo ministerija. Ši nuostata įgyvendinta Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos apraše (toliau - egzaminavimo aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329. Pagal egzaminavimo aprašo 4 punkto nuostatas egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: teorinių žinių patikrinimo (toliau - teorijos egzaminas) ir praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo (toliau - praktikos egzaminas). Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai.

9Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašo (toliau - reikalavimų egzaminuotojams aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1V-516, 7 ir 8 punktuose išdėstyti išsamūs kompetencijos reikalavimai VĮ „Regitra“ darbuotojams, kuriems suteikiami įgaliojimai tikrinti asmenų, siekiančių gauti ar susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus (toliau - egzaminuotojai).Pagal egzaminavimo aprašo 34 punkto nuostatas praktikos egzamino metu šalia egzaminuojamojo prie papildomų paminų (jei jos įrengtos) sėdi egzaminuotojas. Jei praktikos egzaminas laikomas Al, A2, A arba BĮ (vairuojama kaip motociklas) kategorijos transporto priemone, egzaminuojamasis stebimas iš kitos, jį lydinčios, transporto priemonės. Įvertinti asmens praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus gali tik tam tikras kompetencijas turintis ir tiesiogiai egzamine dalyvaujantis, t. y. kartu su egzaminuojamuoju važiuojantis egzaminuotojas.

10Komisija nagrinėdama asmenų, kurie nesutinka su egzamino rezultatais, apeliacijas, vertina egzaminuotojo priimto sprendimo (įvertintų klaidų) ir jo elgesio atitikimą nustatytiems reikalavimams, tačiau nevertina egzaminuojamojo praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų kaip to reikalauja egzaminavimo aprašo ir Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau - vertinimo aprašas), patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223, nuostatos.

11Atsakovai nurodo, kad egzaminuotojas egzamino metu mato ir vertina daug daugiau aplinkybių nei egzamino vaizdo ir garso įraše gali matyti komisija. Tam tikrais atvejais net ir iš egzamino vaizdo įrašo, negalima įvertinti vieno ar kito apeliacijoje ginčijamo vairavimo egzamino laikymo momento. Komisija vertina egzaminuotojo priimtą sprendimą, o ne egzaminuojamojo gebėjimus. Jei egzaminuotojas netinkamai įvertino egzaminuojamojo veiksmą kaip klaidą, vadinasi, buvo pažeista egzaminavimo procedūra. Tokio egzamino rezultatas anuliuojamas, o egzaminą egzaminuojamajam leidžiama laikyti iš naujo nemokamai arba grąžinamos už egzaminą sumokėtos įmokos. Komisija, 2018 m. rugpjūčio 1 d. nagrinėdama pareiškėjo apeliaciją nustatė, kad egzaminuojamasis nevykdė vertinimo aprašo 2.9.1.2 papunkčio reikalavimo atlikti specialiuosius važiavimo manevrus kuo tiksliau, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog egzaminuojamasis atlikdamas automobilio pastatymo į laikino stovėjimo vietą manevrą, nuo priekyje stovinčio automobilio atbulomis nuvažiavo toliau nei reikia šiam manevrui tiksliai atlikti. Taip pat komisija konstatavo, kad jei ir buvo padaryta egzaminuotojo nurodyta KK, egzaminuojamasis galėjo ją padaryti dėl atsakovų darbuotojo nepakankamai aiškiai suformuluotos užduoties, jo bereikalingo įsikišimo, egzaminuojamajam nepabaigus specialiojo važiavimo manevro, padarytos klaidos aiškinimo ir neefektyviai išnaudoto važiavimui eisme skirto laiko. Taigi, komisija, nustačiusi egzaminavimo procedūros pažeidimus, priėmė sprendimą anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti egzaminuojamajam laikyti egzaminą nemokamai arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką. Todėl niekuo nepagrįsta pareiškėjo padaryta išvada, kad pareiškėjas vairavimo praktikos egzaminą išlaikė, nes pradėtas specialusis manevras nebuvo užbaigtas iki galo dėl atsakovų darbuotojo kaltės, ir todėl toks pratimo atlikimas negali būti pripažintas kritine klaida. Jeigu sekti pareiškėjo logika, tai egzaminas turėtų būti pripažintas išlaikytu, net ir tuo atveju, jeigu transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimui skirtas (-i) specialusis (-ieji) pratimas (- ai) būtų neatliktas (-i) iki galo.

12Pareiškėjas prašo ištirti ar Nuostatų 17 punktas neprieštarauja LR ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pareiškėjo nuomone, nuostatų 17 punktas prieštarauja ABTĮ 26 straipsnio 1 daliai, nustatančiai išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką, kadangi nustatytos ribotos komisijos teisės pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat teisėtus egzaminuotojo lūkesčius.

13Asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinės administracinio ginčo nagrinėjimo tvarkos, ir jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui .Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. LVAT yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo (LVAT 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010). SEAKĮ, kuris nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, ir kt. (1 straipsnis), tame tarpe, įtvirtina bendruosius teisės vairuoti motorines transporto priemones suteikimo pagrindus (22 straipsnis), kurie įgyvendinti žemesnės teisinės galios teisės aktuose, nėra nustatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, o komisija neįvardinta kaip ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucija. Komisijos veiklos pagrindiniai principai įtvirtinti įmonės generalinio direktoriaus patvirtintuose nuostatuose, kurie yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, negalintis nustatyti privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Komisijai negali būti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir viešajam subjektui. Kaip jau atsakovai minėjo, komisija nagrinėdama apeliacijas vertina ar nepažeistos egzaminavimo procedūros ir ar įmonės įgalioti egzaminuoti asmenys laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų, vykdant jiems suteiktus įgaliojimus. Atsakovai nurodo, kad pareiškėjas skunde nepagrindžia, kad komisijos sprendimu būtų pažeistos kokios nors jo teisės ar teisėti interesai. Visi jo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nesusiję su ginčo objektu ir niekaip negalintys pagrįsti jo teisių pažeidimo. Pareiškėjas teikdamas apeliaciją dėl egzamino rezultatų, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad Komisija viršys savo kompetencijos ribas ir priims sprendimą - pripažinti egzaminą išlaikytu. Tuo labiau, kad komisija priėmė socialiai teisingą sprendimą, leisti pareiškėjui nemokamai laikyti egzaminą arba grąžinti sumokėtą už egzaminą įmoką.

14Pareiškėjas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašė teismo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Atsakovo atstovai su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

15Teismas

konstatuoja:

16Skundas atmestinas.

17Byloje ginčas keliamas dėl VĮ „Regitra“ sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018-07-19VĮ „Regitra“ Klaipėdos filiale laikė B kategorijos transporto priemonės praktikos egzaminą, tačiau buvo pripažintas jo neišlaikęs, kadangi egzamino metu padarė 1 kritinę klaidą (vairavimo įgūdžiai nepakankami). Nesutikdamas su tokiu egzamino rezultatu, pareiškėjas 2018-07-24 raštu kreipėsi į VĮ „Regitra“ Apeliacinę komisiją, kuri 2018-08-01 protokoliniu sprendimu Nr.(1.32)-6-18/709 anuliavo pareiškėjo 2018-07-19 laikyto egzamino rezultatą ir egzaminą leido perlaikyti nemokamai arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo VĮ „Regitra“ Apeliaicinės komisijos sprendimu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą įvertinti egzaminą kaip išlaikytą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant jo apeliaciją Komisija sprendė, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti kokiu tiksliai atstumu pareiškėjas atbulomis nuvažiavo nuo priekyje stovinčios transporto priemonės galo. Komisijos nuomone, jeigu iš tiesų atstumas buvo didesnis nei 5 m, tai šią kritinę klaidą egzaminuojamasis galėjo padaryti dėl atsakovo darbuotojo specialisto V. P. nepakankamai aiškiai suformuluotos užduoties, todėl Komisija turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėjas praktikos egzaminą išlaikė, toks pratimo atlikimas negali būti pripažintas kritine klaida. Teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę įgyti ar susigrąžinti norinčių asmenų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo sąlygos ir tvarka yra įtvirtintos Tvarkos apraše, o motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijai ir metodai, taikomi VĮ „Regitra“ egzaminuojant asmenis, siekiančius gauti vairuotojo pažymėjimą arba jį susigrąžinti – Apraše. Tvarkos aprašo 38p. nustatyta, kad praktikos egzamino metu tikrinami atitinkamos kategorijos transporto priemonės valdymo įgūdžiai ir gebėjimai, išdėstyti šio aprašo IV priede. Pagal Tvarkos aprašo IV priedą, praktikos egzamino metu turi būti patikrinta: kaip egzaminuojamasis sugeba surasti, valdyti/sureguliuoti egzaminuotojo nurodytus transporto priemonės valdymo įtaisus/įrangą arba patikrinti jų būklę ir pasirengti saugiai važiuoti (1p.) ; kaip egzaminuojamasis sugeba atlikti specialius važiavimo manevrus (2p.); ar egzaminuojamasis tinkamai naudojasi transporto priemonės valdymo įtaisais, sugeba prisitaikyti prie eismo srauto, kelio ir oro sąlygų, pakankamai įvertina kitus eismo dalyvius ir suvokia įvairias eismo situacijas, laikosi Kelių eismo taisyklių (3p.).Tvarkos aprašo 43p. nustatyta, kad praktikos egzamino metu taikomus transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius. Pagal Aprašo 9p. egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro devynias ir daugiau nekritinių klaidų (9.1.p.); padaro šešias nekritines klaidas, kurios vertinamos kaip viena specifinė pasikartojanti klaida (9.2p.) ; padaro vieną kritinę klaidą (9.3p.).Aprašo 11p. nustatyta, kad egzaminas vertinamas kaip išlaikytas, jei nėra pagrindo vertinti jį kaip neišlaikytą. Komisija, 2018-08-01 nagrinėdama pareiškėjo apeliaciją, nustatė, kad egzaminuojamasis nevykdė vertinimo aprašo 2.9.1.2. papunkčio reikalavimo atlikti specialiuosius važiavimo manevrus kuo tiksliau, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog egzaminuojamasis atlikdamas automobilio pastatymo į laikino stovėjimo vietą manevrą, nuo priekyje stovinčio automobilio atbulomis nuvažiavo toliau nei reikia šiam manevrui tiksliai atlikti. Komisija nurodė, kad jei ir buvo padaryta egzaminuotojo nurodyta kritinė klaida, egzaminuojamasis galėjo ją padaryti dėl atsakovo darbuotojo nepakankamai aiškiai suformuluotos užduoties, jo nereikalingo įsikišimo, egzaminuojamajam nepabaigus specialiojo važiavimo manevro, padarytos klaidos aiškinimo ir neefektyviai išnaudoto važiavimui eisme skirto laiko. Komisija, nustačiusi egzaminavimo procedūros pažeidimus, priėmė pagrįstą ir tiesėtą sprendimą anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti pareiškėjui laikyti egzaminą nemokamai arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką. Todėl pareiškėjo išvada, jog jis egzaminą išlaikė, nes pradėtas specialusis manevras nebuvo užbaigtas iki galo dėl atsakovo darbuotojo kaltės ir todėl toks pratimo atlikimas negali būti pripažintas kritine klaida, atmestina, kaip nepagrįsta. Sutiktina ir su atsakovų argumentais, jog egzaminuotojas egzamino metu mato ir vertina daug daugiau aplinkybių nei egzamino vaizdo įraše gali matyti komisija, tam tikrais atvejais net ir iš egzamino vaizdo įrašo negalima įvertinti vieno ar kito apeliacijoje ginčijamo vairavimo egzamino momento. Komisija pagrįstai ir teisėtai įvertino egzaminuotojo priimtą sprendimą, o ne egzaminuojamojo gebėjimus. Kadangi buvo pažeista egzaminavimo procedūra, Komisija pagrįstai ir teisėtai egzamino rezultatą anuliavo, egzaminuojamajam leidus laikyti egzaminą iš naujo nemokamai arba grąžinant už egzaminą sumokėtas įmokas. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo apeliaciją, sutinkamai su egzaminavimo aprašo ir Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo, patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-12-23 įsakymu Nr.V-223, nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai vertino egzaminuotojo priimto sprendimo (įvertintų klaidų) ir jo elgesio atitikimą nustatytiems reikalavimams, nevertindama egzaminuojamojo praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų. Pareiškėjo skundą komisija išnagrinėjo nuodugniai ir objektyviai, atsakydama į visus skunde išdėstytus teisiškai reikšmingus argumentus. ABTĮ nustato du savarankiškus kreipimosi į teismą prašant ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atvejus, t.y. abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla. Pareiškėjas prašo teismo, ryšium su individualia byla, ištirti ar VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015-12-22 įsakymu Nr.V-169 patvirtintų Apeliacinės komisijos nuostatų 17p. neprieštarauja ABTĮ 26str.1d. Pareiškėjo nuomone, Nuostatų 17p. prieštarauja ABTĮ 26str.1d., nustatančiai išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką, kadangi nustatytos ribotos Apeliacinės komisijos teisės pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat teisėtus egzaminuojamojo lūkesčius. Įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį ir jam išspręsti taikytiną teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą, kadangi Nuostatų 17p. nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. LVAT yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. SEAKĮ 22str., kuris nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, tame tarpe ir įtvirtina bendruosius teisės vairuoti motorines transporto priemones suteikimo pagrindus , kurie įgyvendinti žemesnės teisinės galios teisės aktuose, nėra nustatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, o komisija neįvardinta kaip ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucija. Komisijos veiklos pagrindiniai principai įtvirtinti atsakovo generalinio direktoriaus patvirtintuose nuostatuose, kurie yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, negalintis nustatyti privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o pareiškėjas, teikdamas apeliaciją dėl egzamino rezultatų, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad Komisija viršys savo kompetencijos ribas ir priims sprendimą pripažinti egzaminą išlaikytu. Teismas, vertindamas visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40str.1d.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais

Nutarė

19Pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

20Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai