Byla 2-155/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-226-372/2011 pagal ieškovo bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės „Langvesta“ ieškinį atsakovams A. P. ir I. P. , dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. C. , dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-226-372/2011 pagal ieškovo BUAB „Langvesta“ ieškinį atsakovams A. P. ir I. P. , dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų, A. C. , dėl žalos atlyginimo.

4Atsakovas A. P. 2011 m. balandžio 6 d. pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai B. S. . Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi svarstydamas pareikšto nušalinimo pagrįstumą nustatė, kad atsakovas A. P. ir bendraatsakovė I. P. teisėjai B. S. reiškė pakartotinius nušalinimus, kurie buvo išspręsti 2010 m. birželio 2 d., 2011 m. vasario 28 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. nutartimis. Visose šiose nutartyje pareiškėjui buvo aiškinama, kad teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kartu nurodoma, kad atsakovo A. P. paskutiniame pareiškime nurodyti argumentai dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos B. S. nušalinimo yra pasikartojantys ir iš esmės susiję su anksčiau pareikštais nušalinimo pareiškimais, dėl kurių jau yra priimti procesiniai sprendimai – jie pripažinti nepagrįstais ir netenkinti. Sprendžiant paskutinį atsakovo A. P. pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, buvo konstatuota, kad juo šalis, t. y. atsakovas A. P. siekė kitokių tikslų nei apibrėžiama įstatyme – pats savo veiksmais vilkino bylos nagrinėjimą, reikšdamas nepagrįstus nušalinimus, juos pakartodamas, t. y. sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tokiais veiksmais piktnaudžiavo procesu. Todėl netenkindamas pareiškėjo pareiškimo (skundo), kuriuo buvo prašoma nuo civilinės bylos nagrinėjimo nušalinti teisėją B. S. , civilinių bylų skyriaus primininkas, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimą procesu atsakovą A. P. nubaudė 1000 Lt bauda.

5Atsakovas A. P. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti paskirtą nuobaudą, nurodė, kad nesutinka su 2011 m. balandžio 22 d. teismo nutarties išvada, jog reiškiamus nušalinimus teisėjai B. S. galima traktuoti, kaip piktnaudžiavimą procesu, nes posėdžiai atidėliojami ne dėl jo veiksmų ar elgesio siekiant tokio tikslo, o dėl siekio įgyvendinti ir apginti savo teisę nešališką procesą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus pagrindžiančius jo sunkią materialinę padėtį apibūdinančius dokumentus, duomenis apie pajamų neturėjimą, t. y. negalėjimą sumokėti paskirtąją baudą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš dalies patenkino prašymą panaikinti A. P. to paties teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi paskirtą 1 000 Lt baudą sumažindamas ją iki 500 Lt. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatyta, kad A. P. reiškė pakartotinius nepagrįstus nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai. Tokį atsakovo elgesį teismas pripažino piktnaudžiaujančiu procesu, veikiančiu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl teismas sprendė, kad teisinių pagrindų panaikinti paskirtąją baudą apskritai nėra. Tačiau pareiškėjas kartu su prašymu pateikė duomenis apie gaunamas pajamas ir šeimos sudėtį. Teismo nuomone, šie pateiktieji duomenys leidžia paskirtąją baudą sumažinti.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti šia teismo nutartimi skirtą 500 Lt baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas, teikdamas 2011 m. balandžio 6 d. prašymą dėl teisėjos nušalinimo, esant akivaizdiems atsakovo teisių pažeidimams nagrinėjant bylą, pasinaudojo teise teikti nušalinimą, ar nušalinimus kaip tai numato CPK 65 - 66, 68 straipsniai. Konstitucijoje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti. O paskirta bauda pažeidė apelianto konstituciną teisę, nes jis sąžiningai ir pagrįstai išreiškė savo abejones, gynė savo teisę į nešaliką bylos nagrinėjimą ir nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti traktuotini kaip piktnaudžiavimas procesu.
  2. Teisėja nesuteikė atsakovui jokių įstatymų numatytų teisių į nešališką, sąžiningą, teisingą bylos nagrinėjimą, nes visi bendraatsakovių prašymai dėl bylai svarbių dokumentų išreikalavimo, dėl liudininkų apklausos, dėl eksperto iškvietimo į teismo posėdį visada be išimties buvo atmetami, skiriami teismo posėdžiai nederinant su apelianto advokatu, kas sudarė pagrindą vilkinti bylą.
  3. Nuolatiniai ieškinio tikslinimai, atidedant bylos nagrinėjimą vis keičiant reikalavimus nuo pradinių 106 000 Lt iki galutinių 20 000 Lt, dėl ko buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas nekilnojamasis turtas. Tačiau ieškovo veiksmai teismo nebuvo laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
  4. Nušalinimas buvo teiktinas atsiradus naujiems atsakovo, kaip lygiavertės šalies, teisių pažeidimams, tik akcentuojant dar ankstesnius pažeidimus į kuriuos Šiaulių aptgardos teismo pirmininkas nekreipė dėmesio, nors minėtoje byloje dėl teisėjos nešališkumo buvo pareikšti nušalinimai keturis kartus, tačiau teisėja nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, kas tik dar labiau patvirtino teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi.
    1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi apeliantui už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise buvo paskirta 1 000 Lt bauda. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto pateiktus įrodymus, konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti paskirtą baudą iki 500 Lt. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti paskirtą baudą, nes, apelianto manymu, bauda jam buvo paskirta neteisėtai.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

13Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartyje, įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str.).

14Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas A. P. kelis kartus pareiškė nušalinimą teisėjai dėl to, kad turi išankstinį nusistatymą, kad teisėja atmetė jo pareikštus prašymus, priėmė nagrinėti, atsakovo nuomone, nepagrįstą ieškinį. Minėti nušalinimo pareiškimai atmesti šiaulių apygardos teismo pirmininko 2010 m. birželio 2 d., 2011 m. vasario 28 d., 2011 m. balandžio 22 d. nutartimis. Minėtose nutartyje nurodyta, kad nėra pagrindo reikšti nušalinimą teisėjai dėl jos priimamų procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad minėtose nutartyse buvo išaiškinta, kad teisėjo veiksmai bei sprendimai byloje yra teismo procesinė veikla ir savaime nereiškia nagrinėjančio bylą teisėjo šališkumo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui bauda už piktnaudžiavimą procesinėm teisėm buvo paskirta dėl to, kad jis nušalinimo pareiškimą reiškė tais pačiais motyvais, kurie jau buvo įvertinti Šiaulių apygardos teismo pirmininko nutartimi, ir tokiu būdu piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise.

15Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

16Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo veiksmus įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra procesinės teisės normų reikalavimų pažeidimas, už kurį, kaip minėta, gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi tai, jog skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytus argumentus dėl baudos dydžio ir pateiktus įrodymus, sumažino apeliantui paskirtą baudą nuo 1 000 Lt iki 500 Lt, sprendžia, kad apeliantui paskirtos baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkanti protingumo reikalavimų (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei prašyme panaikinti paskirtą baudą, nei atskirajame skunde apeliantas nenurodė argumentų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

17Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

18Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai