Byla I-140-279/2009

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Gadliausko ir Irenos Varžinskienės, sekretoriaujant Astai Povilonienei, dalyvaujant pareiškėjai J.R.M., jos atstovei, advokatei Rasai Čibirienei, trečiojo suinteresuoto asmens- Panevėžio apskrities viršininko administracijos- atstovei Astai Tvaskienei, trečiojo suinteresuoto asmens K.A. atstovui, advokatui Aldevinui Ščiglai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J.R.M. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims- Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir K.A. dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo,

Nustatė

2pareiškėja J.R.M. skundu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko senelio J.A. nuosavybės teise valdytą 19,10 ha žemės sklypą, esantį Sėdžiūnų kaime Jūžintų seniūnijoje, Rokiškio rajone paduoti bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, kadangi įstatymu nustatytais terminais to padaryti negalėjo dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad jos senelis mirė 1945 m., jos mama buvo nušauta rusų kareivių 1944 m., tėvas sunkiai sužeistas, todėl ji gyveno pas savo motinos mamą K.J. Rokiškio mieste. Tėvas po sužeidimo ilgai gydėsi, vėliau vedė kitą moterį, su kuria gyveno Šiaulių rajone , Bubiuose, o 1956 m. mirė. J.R.M. su tėvu nebendravo, nieko apie jį nežinojo. Ją užauginusi močiutė K.J. apie žento tėvo J.A. turėtą žemę nieko nežinojo. Apie tai, kad jos senelis turėjo žemės, pareiškėja iš M.J. atsitiktinai sužinojo 2008 metais, besisvečiuodama pas giminaičius. 2008-11-10 iš Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus atsakymo ji sužinojo, kad nuosavybės teisės į senelio J.A. turėtos 19,1 ha žemės atkurtos jos tėvo broliui K.A. Ji mano, kad šios objektyvios aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, ir terminai turėtų būti atnaujinti.

3Pareiškėjos atstovė, advokatė R. Čibirienė prašo patenkinti pareiškėjos prašymą.

4Tretysis suinteresuotas asmuo- Panevėžio apskrities viršininko administracija nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus. Atstovė A. Tvaskienė parodė, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, jei vienas iš pretendentų nepaduoda prašymo per nustatytą terminą, kitam pretendentui, laiku padavusiam prašymą, nuosavybės teisės atkuriamos į visą buvusio savininko turtą. Todėl K.A., laiku padavusiam prašymą, pagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio savininko J.A. žemę. Vien tai, kad pareiškėja nežinojo apie savo senelio žemę ir įstatymo nustatytais terminais nepadavė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra pagrindas naikinti priimtą sprendimą. Be to, pareiškėja žinojo apie savo tėvo gimines, yra buvusi pas juos, todėl galėjo parodyti daugiau iniciatyvos, siekiant įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, mano, kad pareiškėja praleido terminus be svarbių priežasčių, todėl prašymas yra nepagrįstas.

5Tretysis suinteresuotas asmuo K.A. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam tinkamai pranešta. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad prieštarauja pareiškėjos prašymui atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus.

6Trečiojo suinteresuoto asmens K.A. atstovas, advokatas A. Ščigla prašo atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad K.A. dar 1991 m. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J.A. valdytą žemę, kitų pretendentų nenurodė, kadangi apie savo mirusio brolio A.A. dukterį (pareiškėją) nieko nežinojo. Nepagrįstas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus terminus, kadangi nuosavybės teisės į žemę jau atkurtos teisėtam pretendentui.

7Pareiškimas atmestinas.

8Bylos medžiaga nustatyta, kad buvęs savininkas J.A. Rokiškio apskrityje, Panemunėlio valsčiuje, Sėdžių kaime (dabar Sėdžiūnų kaime, Jūžintų seniūnijoje, Rokiškio rajone ) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 19,10 ha žemės sklypą (b. l. 12-13).

9K.A. ( pareiškėjos tėvo brolis) 1991-11-07 Rokiškio raj. Jūžintų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti jo tėvo, buvusio savininko J.A., valdytą 19,10 ha žemę (b. l. 17). Panevėžio apskrities viršininko 2000-01-24 sprendimu Nr. 27-64004-13451 K.A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 16,50 ha žemės ir 2,60 ha miško (b. l. 11).

10Pareiškėja J.R.M. įstatymo nustatytais terminais prašymo atkurti jai nuosavybės teises į senelio J.A. turėtą žemę bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų nepadavė.

11Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti savo teises. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip išskirtinės faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašymas dėl terminų atnaujinimo galėtų būti patenkintas tik konstatavus tokių aplinkybių buvimą.

12J.R.M. nurodo vienintelę priežastį, dėl kurios ji laiku nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus tai, kad ji iki 2008 metų nežinojo, kad jos senelis J.A. iki nacionalizacijos valdė 19,10 ha žemės. Pareiškėja nurodė, kad jos senelis J.A. mirė 1945 m., motina buvo nušauta 1944 m., tėvą tuo pat metu sunkiai sužeidė, jis ilgai gydėsi, vėliau vedė kitą moterį, su kuria gyveno Šiaulių rajone , Bubiuose. Tėvas mirė 1956 m. Ji su tėvu nebendravo, nieko apie jį nežinojo. Nuo penkių metų ji augo be tėvų, pas močiutę- mamos mamą K.J. Rokiškio mieste. Močiutė K.J. apie savo žento tėvo J.A. turėtą žemę taip pat nieko nežinojo. Apie tai, kad senelis turėjo žemės, ji atsitiktinai sužinojo iš M.J. 2008 metais, besisvečiuodama pas giminaičius. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytoja Z.J. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių nurodytą aplinkybę. Kad pareiškėja nebendravo su savo dėde K.A., pusbroliu D.A., patvirtino liudytoju apklaustas D.A. Todėl konstatuotina, kad giminystės ryšiai „seneliai-tėvai-vaikai“ buvo nutrūkę. Tačiau iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad prasidėjus karui ji su tėvais apsigyveno senelio J.A. sodyboje Sedžiūnų kaime, ji prisimena šią sodybą, žino, kad senelio sodyboje gyveno jos tėvo brolis P.A., todėl pareiškėja būdama pakankamai rūpestinga ir atidi turėjo pakankamai daug laiko išsiaiškinti savo padėtį nuosavybės teisių atkūrimo procese ir imtis atitinkamų veiksmų – kreiptis į archyvus ar kitais įstatymo numatytais būdais rinkti įrodymus apie jos senelio J.A. turėtą žemę ir per įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą bei reikiamus dokumentus, tačiau pareiškėja to nepadarė.

13Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad J.A. Sėdžiūnų kaime, Jūžintų seniūnijoje, Rokiškio raj. iki nacionalizacijos valdė 19,10 ha žemės, į kurią Panevėžio apskrities viršininko 2000-01-24 sprendimu Nr. 27-64004-13451 nuosavybės teisės atkurtos K.A. Duomenų, patvirtinančių, jog J.A. būtų turėjęs didesnį nei 19,10 ha žemės sklypą, byloje nėra. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą teisėtai atkurtos kitiems asmenims, negali būti naikinami vien tuo pagrindu, jog pareiškėjui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais dėl to, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo prašymo. Nuosavybės teisės į J.A. valdytą žemės sklypą jau yra teisėtai atkurtos K.A. (b. l. 11), todėl terminų atnaujinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

14Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. R.M. prašymas atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 88 str. 4 p.,

Nutarė

16prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

17Neatnaujinti termino J.R.M. prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti bei nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, siekiant atkurti nuosavybės teises į J.A. valdytą 19,10 ha žemės sklypą, esantį Sėdžiūnų kaime, Jūžintų seniūnijoje, Rokiškio rajone.

18Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.