Byla 2-1105-748/2017
Dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovams R. G. ir S. A

1Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė,

2sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei,

3dalyvaujant ieškovės J. G. atstovei pagal įstatymą J. G., ieškovės J. G. atstovui pagal pavedimą advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui,

4nedalyvaujant atsakovams R. G. ir S. A.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovams R. G. ir S. A..

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7Ieškovė J. G., atstovaujama įstatyminės atstovės J. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu priteisimo ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 36-40). Ieškinyje nurodė, kad atsakovai įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-530/2016 pripažinti kaltais dėl ieškovės seksualinio prievartavimo, tai yra padariusiais nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalyje. Nuosprendžiu atsakovas R. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; atsakovas S. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams; šiuo nuosprendžiu atsakovui S. A. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrinta su Kauno apylinkes teismo 2014m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams; taikyta BK 92 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 12 mėn. ir BK 85 straipsnyje numatyti nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, įpareigojant S. A. nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Atsakovai nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 19 d., bute, esančiame adresu ( - ), žinodami, kad R. G. duktė ieškovė J. G., gim. ( - ), yra mažametė, pasinaudodami bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodami jos atžvilgiu psichinį smurtą, t. y. liepdami čiupinėti ir laižyti jų lytinius organus, nenustatytą skaičių kartų, privertė ją ranka čiupinėti jų lytinius organus, laižyti iš jų lytinių organų išbėgusį skystį, kišo mažametei ieškovei pirštus į jos lytinius organus, glostė jos pilvą, tokiu būdu prieš mažametės nukentėjusiosios ieškovės valią, pakaitomis, oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę ieškovę. Dėl atsakovų R. G. ir S. A. veiksmų, ieškovė patyrė didžiulę emocinę žalą. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra nustatyta, jog: „ieškovei psichikos sutrikimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Byloje nagrinėjamų įvykių pasekmės gali pasireikšti ateityje, kai ji pradės suvokti su ja atliktų veiksmų esmę - gali paveikti tiriamosios santykius su kitais, socialinę adaptaciją, gali išsivystyti psichikos sutrikimai, t. y. - elgesio ir (ar) emocijų sutrikimai. Dėl to ieškovė iki šiol bijo dėl savo ateities, nuolat nerimauja, nepasitiki nepažįstamais žmonėmis, jaučia gilius emocinius išgyvenimus. Dėl atsakovų R. G. ir S. A. veiksmų ieškovė iki šiol su nerimu prisimena tą dieną kai patyrė nusikalstamus jų veiksmus.

8Ieškovės įstatyminė atstovė J. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad nusikaltimu jos dukrai yra padaryta neturtinė žala, kurią atlyginti privalo atsakovai. Mergaitei buvo 7 metai, dar nėjo į mokyklą, kai ji (įstatyminė atstovė - motina) sužinojo apie dukters atžvilgiu padarytus nusikalstamus veiksmus, tačiau kiek laiko tokie įvykiai tęsėsi išsiaiškinti nepavyko dėl mergaitės amžiaus, to mergaitė nesugebėjo to papasakoti. Baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Žala pasireiškė tuo, kad mergaitė tapo labai uždara, apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą nekalba, pasikeitė jos elgesys, jaučia didelę baimę. Įstatyminės atstovės nuomone, dėl to, kad patyrė seksualinę prievartą, nepavyko suformuoti vertybių dukrai. Dėl dukters elgesio pokyčių ne kartą skundėsi mokytoja, nurodė kreiptis į psichologą. Keletą kartų dėl to lankėsi Šeimos santykių institute, gavo psichologo pagalbą, bet ir jam mergaitė neatsivėrė. Dienos centre pažymėjo, kad vaikas neatsiveria, nors tai yra būtina, siekiant, kad psichologinė pagalba būtų efektyvi. Kadangi dukra nieko nepasakoja konsultacijose, tada psichologės praveda pokalbį su ja – motina. Psichologai vertina, kad įvykius mergaitė užfiksavo, juos prisimena, turėtų apie tai kalbėti, tai reikalinga, kad galima būtų jai padėti, bet mergaitė neatsiveria. Mokytojai nurodė, kad mergaitė turi baimės jausmą, neina viena į valgyklą, geriau jau lieka nevalgiusi, vengia būti koridoriuje, nori būti klasėje. Mergaitė nenori matyti savo tėvo, nenori su juo bendrauti. Namuose jos elgesys neišsiskiria, tik mokykloje. Tokia patirtis gali sutrukdyti dukrai tapti pilnaverčiu žmogumi, gali išsivystyti psichinė liga, nes ji gėdinasi tų įvykių. Ji bendrauja su berniukais ir tie berniukai prašinėja sekso, ji tam pasiduoda, nors tie vaikai nieko nežino apie mergaitės atžvilgiu padarytą nusikaltimą. Dukra seksualų bendravimą yra patyrusi ir jai atrodo, kad tai nėra baisus dalykas, todėl lieka tik atriboti ją nuo tų berniukų. Kieme buvo toks berniukas 10 metų amžiaus, augantis su močiute, ji uždraudė su juo bendrauti. Šeimos santykių institute dukrai rekomenduojamas pakartotinis lankymas, bet per mokslo metus ten lankytis neišeina, nes dėl užimtumo nukenčia mokslai. Numatoma vasaros metus užsiimti lankymusi Šeimos santykių institute. Šeimos santykių institutas turi pranešti, kada bus organizuojamas dienos centras.

9Atsakovas R. G. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė sumažinti prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi jis yra nedirbantis, neturi pajamų atlyginti tokio dydžio neturtinės žalos dydį. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 48).

10Atsakovas R. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir į teismo posėdį nebuvo atvežtas, kadangi nepageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime. Šalys turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

11Atsakovas S. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis nesutiko su kaltinamuoju aktu, todėl taip pat nesutinka ir su ieškiniu (b. l. 51). Į teismo posėdį jis neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė.

12Teismas

konstatuoja:

13nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-530/2016 atsakovai R. G. ir S. A. nuteisti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 19 d., bute, esančiame adresu ( - ), žinodami, kad R. G. duktė – ieškovė J. G., gim. ( - ), yra mažametė, pasinaudodami bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, panaudodami jos atžvilgiu psichinį smurtą, t. y. liepdami čiupinėti ir laižyti jų lytinius organus, nenustatytą skaičių kartų, privertė ją ranka čiupinėti jų lytinius organus, laižyti iš jų lytinių organų išbėgusį skystį, kišo mažametei ieškovei pirštus į jos lytinius organus, glostė jos pilvą, tokiu būdu prieš mažametės nukentėjusiosios ieškovės valią, pakaitomis, oralinio ir kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo mažametę ieškovę. Už šių nusikalstamų veikų padarymą atsakovas R. G. nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 metams, atsakovas S. A. nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, taikant auklėjamojo poveikio priemones (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-530/2016, baudžiamosios bylos tomas 5, b. l. 6-21).

14Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-530/2016, kuriuo atsakovai pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-393-518/2016, baudžiamosios bylos tomas 5, b. l. 51-56), todėl sutinkamai su CPK 182 straipsnio 3 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).

15Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, tačiau civilinis ieškinys baudžiamajame procese nebuvo pareikštas.

16Ieškovės ieškinys šioje byloje yra pareikštas per įstatyminę atstovę – motiną, vykdant pareigą ginti nepilnamečio vaiko interesus, nes pats nepilnametis vaikas neturi teisinio veiksnumo ir socialinių įgūdžių apginti savo interesus.

17Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo

18CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

19Kadangi ieškinys kildinamas iš deliktinės atsakomybės, byloje turi būti įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.245-6.249 straipsniai). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

20Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. G. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas baudžiamojoje byloje nebuvo vertinamas, tačiau buvo konstatuota, kad nagrinėjamų įvykių pasekmės gali pasireikšti ateityje, kai ji pradės suvokti su ja atliktų veiksmų esmę – gali paveikti jos santykius su kitais asmenimis, socialinę adaptaciją, gali išsivystyti psichikos sutrikimai, t. y. elgesio ir (ar) emocijų sutrikimai (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-50-530/2016, baudžiamosios bylos tomas 5, b. l. 6-21).

21Pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta ieškovės dvasinė ir emocinė pusiausvyra, ieškovės psichinei sveikatai buvo padaryta žala, atsakovų nusikalstami veiksmai sukėlė ieškovei dvasinio pobūdžio pasekmes. Ieškovės įstatyminės atstovės paaiškinimai, jog jos duktė - ieškovė išgyvena baimes būdama tarp žmonių, jos elgesys ne pagal amžių tapo seksualizuotas, tapo uždara, yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Iš VŠĮ Šeimos santykių instituto 2017 m. sausio 5 d. pažymos Nr. S-15 matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siuntimu nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovė lankė devynias psichologo konsultacijas dėl galimai aptirtos seksualinės prievartos pagal programą „Kompleksinė pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimos nariams“ bei du kartus lankė Psichosocialinės reabilitacijos vaikų ir paauglių dienos centrą: 2014 m. spalio 1 d. – lapkričio 13 d. ir 2016 m. liepos 8 d. – rugsėjo 30 d. (b. l. 92). Išrašas iš VŠĮ Šeimos santykių instituto Dienos centro lankymosi dokumentų patvirtina, kad ieškovės motina kreipėsi, jog mergaitei sunku imtis pamokų ruošos namuose, jos santykiai su bendraamžiais yra riboti, buvo nusiskundimų dėl mergaitės elgesio mokykloje. Teikiant pagalbą mergaitei buvo taikomi metodai: struktūrizuota aplinkos terapija, meno, muzikos, žaidimų terapija, socialinių įgūdžių grupė, grupinė psichoterapija, VEIK grupės, individualus konsultavimas, šeimos konsultavimas. Rekomenduota kartoti dienos centro programą (b. l. 94). Iš Kauno Žaliakalnio progimnazijos 2017 m. sausio 9 d. rašto Nr. SD-3 matyti, kad ieškovė mokosi šioje mokykloje nuo pirmos klasės ir nuo pat mokymosi pradžios pastebėta, kad ji yra nedrąsi, tyli, baikšti, draugavo tik su mokytoja, bijo viena eiti į valgyklą, tualetą, mokyklos kiemą; visur ją lydėjo mokytoja arba klasės draugai. Pažymoje nurodyta, kad tos pačios baimės yra išlikusios iki trečios klasės, ji viena niekur neina, iš vieno kabineto į kitą ją reikia lydėti mokytojams arba klasės draugams (b. l. 93).

22Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės psichinei sveikatai buvo padaryta žala, t. y. padaryti atsakovų nusikalstami veiksmai sukėlė ieškovei dvasinio pobūdžio pasekmes. Konstatavus priežastinio ryšio buvimą, yra pagrindas taikyti deliktinę abiejų atsakovų atsakomybę dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos (CK 6.245, 6.247, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 3 dalis).

23Teisminėje praktikoje laikomasi vertinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

24Nusikaltimas yra padarytas ieškovės neturtinėms asmeninėms teisėms, užtikrinančioms fizinį ir psichinį ieškovės asmenybės vientisumą. Teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į paties nusikaltimo esmę, t. y. nusikaltimo asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, į jo padarymo aplinkybes, į atsakovų kaltės formą, atsiradusios žalos pobūdį, grėsmę žalai padidėti ateityje, į tai, kad nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų.

25Teismas, vertindamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, esmine aplinkybe laiko atsakovų kaltės formą - tyčią. Atsakovai R. G. ir S. A. seksualiai prievartavo ieškovę, žinodami, kad ji yra mažametė, pasinaudodami bejėgiška jos būkle, panaudodami jos atžvilgiu psichinį smurtą, t. y. veikdami tyčia, tyčia pažeisdami labiausiai teisės ginamas vertybes – sveikatą, asmens neliečiamumą, laisvę. Šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės įrodo, kad abu atsakovai žinojo ir suprato, kad jų veiksmai sukelia žalą ieškovei. Vertinant žalos dydį teismas ima domėn kaip esminę aplinkybę ir tai, kad atsakovas R. G. sunkų nusikaltimą padarė prieš savo mažametę dukterį, o atsakovas S. A. žinojo, kad nusikaltimą daro kartu su bendrininku prieš jo mažametę dukterį.

26Vertinant atsiradusias pasekmes, iš pateiktų įrodymų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos yra sutrikdyta normali vaiko – ieškovės raida. Šiuo metu, praėjus trejiems metams po padaryto nusikaltimo akivaizdu, kad ieškovei teikiama psichologinė pagalba nusikalstamos veikos pasekmių nepašalino ir išlieka grėsmė, kad atsakovų nusikalstami veiksmai gali ir ateityje paveikti jos santykius su kitais asmenimis, socialinę adaptaciją, gali išsivystyti psichikos sutrikimai, t. y. elgesio ir (ar) emocijų sutrikimai.

27Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita.

28Neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusių asmenų kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Atsakovų turtinė padėtis, esama bylos nagrinėjimo metu, nėra žinoma. Vien tas faktas, kad atsakovai nepripažino kaltės ir ieškinio, nesudaro pagrindo nei mažinti žalos dydį, nei ieškinį atmesti. Atsakovai žinojo apie pareikštą ieškinį, su juo nesutiko, tačiau nebuvo aktyvūs byloje ir neteikė įrodymų. Atsakovai yra galintys dirbti, nėra pateikta duomenų, kad atsakovai yra neįgalūs, ar yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių jie negalėtų dirbti. Atlygintinos žalos dydis nemažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo mažinti žalos atlyginimo šiuo pagrindu.

29Teismas nustato, kad 10 000 Eurų neturtinės žalos, padarytos tyčiniais atsakovų nusikalstamais veiksmais, atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

30Dėl solidariosios atsakovų pareigos atlyginti žalą

31Ieškovė prašo taikyti solidariąją atsakomybę atsakovams. CK 6.6 straipsnis nustato solidariosios skolininkų pareigos atsiradimo pagrindus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

32Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

33Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti bendri atsakovų veiksmai, padaryti bendrininkaujant nusikalstamoje veikoje, dėl kurių atlikimo mažametei ieškovei atsirado žala. Abu atsakovai yra kalti dėl padarytų veiksmų, nes veikė tyčia. Jų padarytos žalos atsiradimas kilo iš abiejų atsakovų bendrai atliktų nusikalstamų veiksmų ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas jų prisidėjo prie šios žalos atsiradimo, todėl atsakovų pareiga atlyginti neturtinę žalą ieškovei yra solidari.

34Atsakovas S. A. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau šiuo metu jis yra pilnametis ir pats privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (CK 6.276 straipsnis).

35Ieškovės atžvilgiu atsakovų padarytos nusikalstamos veikos neturtinė žala 10 000 Eur solidariai priteistina iš abiejų atsakovų.

36Ieškovė yra nepilnametė, todėl nustatoma, kad jai priteista suma (ar jos dalis) neturtinei žalai atlyginti negali būti panaudota nepilnametės įstatyminių atstovų be Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus sutikimo.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas žyminis mokestis – 300 Eur, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu – 240,87 Eur ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 14,67 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1dalis, 99 straipsnis).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-271 straipsniais,

Nutarė

40Ieškinį tenkinti visiškai.

41Priteisti solidariai iš atsakovų R. G., asmens kodas ( - ) ir S. A., asmens kodas ( - ) ieškovei J. G., asmens kodas ( - ) atstovaujamai įstatyminės atstovės J. G., asmens kodas ( - ) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nustatyti, kad nepilnametei J. G., asmens kodas ( - ) priteista suma (ar jos dalis) neturtinei žalai atlyginti negali būti panaudota nepilnametės įstatyminių atstovų be Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus sutikimo.

42Priteisti iš atsakovų R. G., asmens kodas ( - ) ir S. A., asmens kodas ( - ) valstybei:

  • bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu – iš kiekvieno po 120,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 44 centus). Bylinėjimosi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630);
  • žyminį mokestį – iš kiekvieno po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – iš kiekvieno po 7,34 Eur (septynis eurus 34 centus). Atsakovus informuoti, kad bylinėjimosi išlaidos už žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

43Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės J. G. atstovei pagal įstatymą 4. nedalyvaujant atsakovams R. G. ir 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. Ieškovė J. G., atstovaujama įstatyminės atstovės 8. Ieškovės įstatyminė atstovė J. G. teismo posėdyje... 9. Atsakovas R. G. atsiliepimu į patikslintą ieškinį... 10. Atsakovas R. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir į... 11. Atsakovas S. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį... 12. Teismas... 13. nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu... 14. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje... 15. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 16. Ieškovės ieškinys šioje byloje yra pareikštas per įstatyminę atstovę... 17. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo... 18. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 19. Kadangi ieškinys kildinamas iš deliktinės atsakomybės, byloje turi būti... 20. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 21. Pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų buvo... 22. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės psichinei sveikatai buvo... 23. Teisminėje praktikoje laikomasi vertinimo, kad... 24. Nusikaltimas yra padarytas ieškovės neturtinėms asmeninėms teisėms,... 25. Teismas, vertindamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, esmine... 26. Vertinant atsiradusias pasekmes, iš pateiktų įrodymų matyti, kad dėl... 27. Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti... 28. Neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusių asmenų... 29. Teismas nustato, kad 10 000 Eurų neturtinės žalos, padarytos tyčiniais... 30. Dėl solidariosios atsakovų pareigos atlyginti žalą ... 31. Ieškovė prašo taikyti solidariąją atsakomybę atsakovams. CK 6.6... 32. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad solidarioji atsakomybė gali būti... 33. Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti bendri atsakovų veiksmai, padaryti... 34. Atsakovas S. A. nusikaltimą padarė būdamas... 35. Ieškovės atžvilgiu atsakovų padarytos nusikalstamos veikos neturtinė žala... 36. Ieškovė yra nepilnametė, todėl nustatoma, kad jai priteista suma (ar jos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 40. Ieškinį tenkinti visiškai.... 41. Priteisti solidariai iš atsakovų R. G., asmens kodas 42. Priteisti iš atsakovų R. G., asmens kodas 43. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...