Byla I-140-413/2009

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant pareiškėjoms R. V. ir E. K. , pareiškėjų atstovui adv. Gintarui Černiauskui, atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Bujevičienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Baltic Petroleum“ atstovui T. P. , UAB „Oksetos servisas“ atstovui E. P. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. U. ,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. , E. K. ir V. V. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. U. , A. V. , V. V. , UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Oksetos servisas“, AB bankas „Hansabankas“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėjai kreipėsi į teismą, patikslintu skundu (T.2, b.l. 43-47) prašydami:

  1. panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą (raštą) Nr. 11-K-1124-1256-76;
  2. panaikinti nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. sausio 17 d. sprendimą (raštą) Nr. 3B-(7.5)-D-41-63;
  3. panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo Biruliškių g. 6A detaliojo plano patvirtinimo“.
  4. įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti kartografinėje medžiagoje pažymėto M. V. iki 1940 m. Pažaislio valsč., Vieškūnų k. nuosavybės teise turėto 9,970 ha žemės sklypo dalies, patenkančios į žemės sklypą Biruliškių g. 6A, Kaune, plano rengimo ir formavimo veiksmus pagal Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą 2004 m. kovo 22 d. prašymą.

5Pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais padavė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymus atkurti nuosavybės teises į M. V. iki 1940 m. Pažaislio valsč., Vieškūnų k. valdytą 9,970 ha žemės sklypą, kuris iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtas Kauno miesto teritorijai. Atkūrus nuosavybės teises natūra į dalį prašomos sugrąžinti žemės, pareiškėjai 2007 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami paaiškinti, kokiu pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijai neteikiama informacija apie likusią laisvą ir neužstatytą žemę, esančią Biruliškių g. 6A, Kaune. Atsakydama į paklausimą, atsakovė nurodė, kad 28,4834 ha žemės sklypas, į kurio dalį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, nekilnojamojo turto registre yra registruotas Kauno apskrities viršininko administracijos vardu, valdomu patikėjimo teise ir 1996 m. rugsėjo 23 d. išnuomotas UAB „Baltic Petroleum“. Iš atsakovės atsakymo pareiškėjai sprendžia, kad likusi natūra negrąžintina žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Tokią miesto savivaldybės poziciją laiko nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymo) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemė turėtoje vietoje privalo būti grąžinama natūra, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnyje. Nors ginčo žemės ribos nustatytos 1994 m. birželio 7 d. miesto savivaldybės potvarkio Nr. 803-V pagrindu, tačiau UAB „Baltic Petroleum“ išnuomotos žemės detalusis planas iki skundo padavimo teismui parengtas nebuvo (planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo Biruliškių g. 6A detaliojo plano patvirtinimo“). Pagal kartografinę medžiagą ir 2008 m. gegužės 23 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinius dalis sklypo Biruliškių g. 6A yra akivaizdžiai laisva ir statiniais neužstatyta žemė, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Detaliojo plano sprendiniai, kiek tai liečia numatytą naujų statinių statybą suplanuotoje teritorijoje, tik patvirtina 2008 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A-1878 neteisėtumą ir bylai reikšmingą aplinkybę, jog šioje teritorijoje yra laisvos žemės, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas pirmiausiai turi būti grąžinta pareiškėjams. Todėl mano, kad atsakovės miesto savivaldybės veiksmai - atsisakymas žymėti laisvą neužstatytą žemę ginčo teritorijoje - yra akivaizdžiai nepagrįsti, o 2008 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo Biruliškių g. 6A detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjų teisę atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarkos), 122 punktu bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu pareiškėjai, laikydamiesi šios kategorijos byloms išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, dėl miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą, kurioms 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu (raštu) Nr. 11-K-1124-1256-76 ir 2008 m. sausio 17 d. sprendimu (raštu) Nr. 3B-(7.5)-D-41-63 pareiškėjų skundo nepatenkinus, įstatymu nustatyta tvarka skundžia šiuos aktus teismui.

6Tretysis suinteresuotas asmuo J. U. prašo skundą patenkinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais,

7Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkiu Nr. 803-V valstybinei įmonei „Lietuvos kuras“ buvo išnuomotas 300000 kv.m. žemės sklypas, esantis Biruliškių g. 6A, Kaune. Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugsėjo 23 d. žemės nuomos sutartimi, sumažinusi žemės sklypo plotą iki 284834 kv.m., išnuomavo jį AB „Lietuvos kuras“ sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Nurodytas žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ir nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuomos teise yra valdomas UAB „Baltic Petroleum“. 2005 metais buvo pradėtas rengti ir 2008 m. gegužės 23 d. ginčijamu įsakymu patvirtintas 284834 kv.m. Biruliškių g. 6A, Kaune detalusis planas. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negali būti grąžinama.

8Atsakovės Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ginčijamu 2007 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 11-K-1124-1256-76 pareiškėjai buvo informuoti, jog apskrities administracija negali įpareigoti jam nepavaldų viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi pagal teisės aktuose numatytas apskrities viršininko teises ir pareigas, apskrities viršininkas nevykdo savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų. Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo žemė jau nuo 1994 metų yra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl įpareigoti savivaldybės administraciją žymėti tokį sklypą kaip laisvą žemę nėra pagrindo.

9Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 punkto nuostatas žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjų prašoma grąžinti natūra žemė patenka į žemės sklypo, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ribas. Šis žemės sklypas turi aiškiai nustatytą naudojimo paskirtį ir valdomas teisėtu pagrindu. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys įstatymu nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl laikomi teisingais. Todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas pareiškėjų prašoma grąžinti žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.

10Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Baltic Petroleum“ ir UAB „Oksetos servisas“ atstovai prašo skundą atmesti atsakovų nurodytais motyvais.

11Skundas atmetamas.

12Pagrindinis pareiškėjų reikalavimas, kuriuo siekiama apginti pažeistą teisę į žemės nuosavybės atkūrimą natūra, tai reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti kartografinėje medžiagoje pažymėto M. V. iki 1940 m. Pažaislio valsč., Vieškūnų k. nuosavybės teise turėto 9,970 ha žemės sklypo dalies, patenkančios į žemės sklypą Biruliškių g. 6A, Kaune, plano rengimo ir formavimo veiksmus pagal Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą 2004 m. kovo 22 d. prašymą, ir kitas susijęs reikalavimas – tai reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo Biruliškių g. 6A detaliojo plano patvirtinimo“. Todėl, nagrinėjant ginčą, turi būti įvertinta, ar atsakovė kompetentinga atlikti reikalaujamus veiksmus, ar ji turi pareigą, kurios, pareiškėjų manymu, neteisėtai ir nepagrįstai nevykdo, ar jos veiksmai dėl detaliojo plano patvirtinimo yra teisėti ir nepažeidžia pareiškėjų teisių bei įstatymu saugomų interesų.

13Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė yra išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

14Pagal paminėtą teisės normą detalusis planas yra viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Tai reiškia, kad net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Priešingai aiškinant minėtas teisės normas galimos situacijos, kai be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. 442-305/2008). Todėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovų argumentus, jog nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos į žemės sklypą, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra išnuomotas, atlikta jo teisinė registracija ir parengtas bei patvirtintas detalusis planas, kolegija pripažįsta nepagrįstais.

15Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. kovo 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A7-276-2004), įvertinusi Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo argumentus, kad paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų, o įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką objektyviai lemia tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, konstatavo, jog detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Teritorijų planavimas yra procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Teritorijų planavimo dokumentai yra bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Tokių planavimo dokumentų rengimas bei tvirtinimas dėl objektyvių aplinkybių yra ilgalaikis procesas, ypač jeigu šie procesai vyksta itin urbanizuotose teritorijose. Todėl aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t.y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

16Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtintas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, kontekste Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatose (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo redakcija) ta apimtimi, kuria joje numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, reguliuojami santykiai turi tam tikrų ypatumų. Šiuos ypatumus lemia tai, kad Įstatymo nustatyta tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį okupacinės valdžios nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (taip pat ir į žemę), kartu atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius, kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo šio turto neteisėto nacionalizavimo. Dėl minėtų esminių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos valstybės realias galimybes neįmanoma atkurti visų okupacinės valdžios pažeistų nuosavybės teisių visiškai grąžinant natūra visą išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir žemę). Įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, – už jį teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką objektyviai lemia tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau įstatymais nustatant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir į žemę) atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgtina į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemė (žemės sklypas Biruliškių g. 6A, Kaune) dar 1963 m. birželio 19 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 379 buvo skirtas Kauno Naftos bazės statybai, nutarus parengti atitinkamus žemės sklypo planavimo dokumentus. 1994 m. birželio 7 d. šis žemės sklypas pagal parengtą planą buvo išnuomotas tuometiniam žemės naudotojui ir statinių savininkui – valstybinei įmonei „Lietuvos kuras“ (T.2, b.l. 7-16). Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. rugsėjo 23 d. sutartimi paminėtas 284834 kv.m. dydžio žemės sklypas buvo išnuomotas AB „Lietuvos kuras“ ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei kadastre. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtino nurodyto žemės sklypo detalųjį planą ir dabartiniu jo naudotoju (nuomininku) yra tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Petroleum“. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir detaliojo plano sprendinių bei dabartinės padėties analizės matyti, kad detaliuoju planu patvirtinta teritorija, kurios ribos iš esmės nesikeitė nuo 1963 metų, užstatyta UAB „Baltic Petroleum“ priklausančiais statiniais ir pagalbiniais pastatais, buvę kuro tiekimo bazės statiniai naudojami ir yra patenkinamos būklės.

18Aptartų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad 284834 kv.m. dydžio žemės sklypo Biruliškių g. 6A, Kaune faktinis dydis, paskirtis ir būdas iš esmės liko nepakitę nuo 1963 metų. Detaliojo plano sprendiniai patvirtina, kad žemės sklypą numatoma naudoti ir toliau pagal tikslinę ir nepasikeitusią paskirtį (pramoninei gamybai ir sandėliavimui), tai yra konkrečiam žemės sklypui ir dabartiniu metu yra išlikęs aiškus ir objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Ūkinei veiklai žemės sklype vystyti keliami padidinti gamtosauginiai reikalavimai (apsaugos zonos), kas turi tiesioginės įtakos suformuoto žemės sklypo dydžiui. Todėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme toks žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkami žemei ir natūra negali būti grąžinamas. Laikytina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisako žymėti pareiškėjų nurodytą žemę kaip laisvą ir neužstatytą, todėl skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti tokius veiksmus pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Kiti pareiškėjų skundo reikalavimai tiesiogiai susiję su paminėtu reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kitais pagrindais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo Biruliškių g. 6A detaliojo plano patvirtinimo“, neginčijamas, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, kaip išvestiniai atmestini ir kiti pareiškėjų skundo reikalavimai.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Skundą atmesti.

21Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. pareiškėjai kreipėsi į teismą, patikslintu skundu (T.2, b.l. 43-47)... 5. Pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjai įstatymo nustatyta tvarka ir... 6. Tretysis suinteresuotas asmuo J. U. prašo skundą... 7. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašo skundą... 8. Atsakovės Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė prašo skundą... 9. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos... 10. Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Baltic Petroleum“ ir UAB „Oksetos... 11. Skundas atmetamas.... 12. Pagrindinis pareiškėjų reikalavimas, kuriuo siekiama apginti pažeistą... 13. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 14. Pagal paminėtą teisės normą detalusis planas yra viena iš sąlygų žemei... 15. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 16. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pažymėjo, kad... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemė (žemės sklypas Biruliškių g.... 18. Aptartų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų viseto pagrindu teisėjų... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo... 20. Skundą atmesti.... 21. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...