Byla e2A-383-450/2018
Dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovėms D. U. ir A. C. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių D. U. ir A. C. 1 000 Eur avansą, sumokėtą pagal 2016 m. balandžio 5 d. sutartį dėl žemės sklypo išvadų pirkimo, bei 5 000 Eur dydžio baudą, nes dėl atsakovių kaltės iki 2016 m. gegužės 5 d. nebuvo sudaryta žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais pirkimo pardavimo sutartis. Nuo Susitarimo pasirašymo atsakoves atkalbėjo ne notarė, bet atsakovių atstovas teisininkas. Įstatymai nedraudžia pirkti išvadų. Terminas iki 2026 m. balandžio 6 d. buvo nurodytas todėl, kad nuosavybės atkūrimo procesas paprastai tęsiasi ilgą laiką. Atsakovės iš esmės nepateikė jokių klausimo sprendimo variantų, kol galiojo Avanso sutartis.
  2. Atsakovės D. U. ir A. C. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atvykus pas notarę sudaryti išvadų pirkimo-pardavimo sutarties notarė paaiškino, kad tokios sutarties netvirtins, nes tokios sutarties sudarymą draudžia įstatymai. Tačiau notarė buvo paruošusi įgaliojimą, suteikiantį teisę ieškovui parduoti atsakovių turtą, kuris vėliau buvo suplėšytas. Nors Nacionalinė žemės tarnyba parengė išvadas dėl teisės atsakovėms neatlygintinai nuosavybėn įgyti miško sklypus, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje atsirado papildomas parduodamas nekilnojamas turtas – sklypai su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais. Be to, sutarties pakeitime nurodyta, kad sutartis turi būti sudaryta per 10 metų – iki 2026 m. balandžio 6 d., kas atsakovėms sukėlė įtarimą, jog ieškovas sukčiauja. 2015 m. gegužės 6 d. atsakovės raštu nurodė ieškovui papildomą terminą parengti Sutarčiai. Taip pat nurodė, kad neparengus išvadų pirkimo pardavimo sutarties ieškovas turi nurodyti savo sąskaitą, į kurią atsakovės galėtų pervesti ieškovo sumokėtą avansą, tačiau ieškovas savo sąskaitos nenurodė. Atsakovės sutiko grąžinti ieškovui 1 000 Eur avansą, bet nesutiko, kad avansas atliko prievolės užtikrinimo funkciją, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti 5 000 Eur netesybų.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių D. U. ir A. C. 1 000 Eur avansą (po 500 Eur iš kiekvienos), 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 25,75 Eur iš kiekvienos) ieškovo A. J. naudai; iš ieškovo priteisė 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovių naudai; likusią ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 5 d. ieškovas A. J. su atsakovėmis D. U. ir A. C. sudarė avanso sutartį dėl 2015 m. kovo 30 d. Išvadų ( - ), pirkimo, pagal išvadas grąžintinos žemės vertė 2 849 Eur. Ieškovas atsakovėms sumokėjo 1 000 Eur avansą. Atsakovės įsipareigojo parduoti ieškovui žemes sklypus už 9 500 Eur, kaip nurodyta avanso sutartyje. Kadangi avanso sutartis buvo netiksli, nebuvo įtrauktos visos šalys (bendrasavininkis P. R.), kitą dieną, t. y. 2016 m. balandžio 6 d. šalys ieškovo iniciatyva atvyko pas notarą, kur atsakovėms buvo pasiūlytas Susitarimas dėl žemės sklypu su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, pakeičiantis avanso sutartį, tačiau susitarimas nebuvo sudarytas, o turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki 2016 m. gegužės 5 d. Ieškovas nurodė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovių kaltės, todėl prašė priteisti iš jų 1 000 Eur avansą ir 5 000 Eur dydžio baudą.
  3. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių nurodytas aplinkybes, sprendė, kad sudaryta avanso sutartis yra netiksli, jos sąlygos neaiškios, todėl negalima daryti išvados, kad ji nebuvo įvykdyta būtent dėl atsakovių kaltės. Nors sutartyje yra nurodyta data (2016 m. gegužės 5 d.), po kurios šalims taikomos sankcijos tuo atveju, jei pirkėjas atsisakytų pirkti turtą, o pardavėjas atsisakytų parduoti, tačiau, pasak teismo, iš sutarties esmės nėra aišku, apie kokį turtą konkrečiai kalbama. Nors ieškovas nurodė, kad sutartimi šalys siekė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, iš avanso sutarties matyti, kad minimas ne nekilnojamasis turtas, o išvados.
  4. 2016 m. balandžio 5 d. avanso sutartį teismas vertino kaip avanso perdavimo sutartį. Joje nurodyta, kad pirkėjui atsisakius pirkti arba pardavėjoms atsisakius iki 2016 m. gegužės 4 d. parduoti turtą, šalims numatytos baudos už įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau vertino aplinkybę, ar šalys galėjo per vieną mėnesį laiko įforminti turto pardavimo sandorį. Kaip paaiškino liudytoja apklausta notarė L. M., išvadų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pirkimo-pardavimo sandoris nėra galimas. Pagal visas aplinkybes šalys pas notarą buvo atvykę įforminti įgaliojimo, kad ieškovas galėtų veikti už atsakoves nuosavybės atkūrimo procese, po ko turtas būtų perėjęs ieškovo nuosavybėn. Pats ieškovas pateikė nepasirašytą susitarimą, kuris tik jo pasirašymo atveju galėjo būti vertinamas kaip preliminari sutartis ir jo tekstas tuo labiau patvirtintina aplinkybę, jog šalims atvykus pas notarą, nebuvo ruošiamasi sudaryti pagrindinės sutarties. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laikė, kad ieškovo argumentai nepatvirtina atsakovių kaltės dėl turto nepardavimo.
  5. Teismui pripažinus, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl paduoto avanso ir todėl negali būti įvykdyta bei sukelti šalims kitokių pasekmių, ieškovo sumokėtą avansą priteisė iš atsakovių kaip be pagrindo gautas lėšas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė 1 000 Eur avansą, o reikalavimą dėl 5 000 Eur baudos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
  6. Teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovių solidariai priteisė 5 procentų procesines metines palūkanas, o vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 29 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai, iš viso – 51,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Iš ieškovo priteisė 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovių naudai.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. 2016 m. balandžio 5 d. avanso sutartyje yra visi būtini preliminariajai sutarčiai būdingi bruožai. Šalys susitarė ateityje, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal 2015 m. kovo 30 d. išvadas, atsakovės parduos ieškovui žemės sklypus. Kad būtent taip atsakovės suprato avanso sutartį, jos patvirtino ir posėdžio metu. Taip pat atsakovės savo ketinimą parduoti būsimus žemės sklypus ieškovui patvirtino ir 2016 m. balandžio 5 d. susirinkimo metu, kai pagal avanso sutartį būsimų žemės sklypo vietą leido rinktis pačiam ieškovui. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. Pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Pagirių kadastro vietovėje, 2016 m. balandžio 19 d. papildomo susirinkimo protokolo Nr. 48PRT-85-(14.48.65) 8 punkte buvo nurodyta, jog 2016 m. balandžio 19 d. papildomo susirinkimo metu pretendentės J. G. paveldėtojos atsakovės atsisakė jau suprojektuotų 2016 m. balandžio 5 d. sklypų.
    2. Šalys susitarė ir dėl pagrindines žemės sklypo pirkimo pardavimo sąlygų - kainos ir kas apmokės notaro išlaidas pagrindinės sutarties sudarymo metu. Šis preliminarus susitarimas buvo įformintas rašytine forma.
    3. Kadangi 2016 m. gegužės 5 d. terminas buvo nurodytas sakinyje dėl netesybų, todėl aiškinant avanso sutartyje nurodytą 2016 m. gegužės 5 d. terminą, jį reiktų aiškinti ne kaip pagrindinės sutarties sudarymo terminą, bet tik kaip rašytinių netesybų taikymo terminą, t. y. terminą iki kada taikomos netesybos (bauda) ieškovo (pirkėjo) atžvilgiu: jei pirkėjas atsisakys iki 2016 m. gegužės 5 d. pirkti žemės sklypus.
    4. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti iš viso nebuvo šalių aptartas ir nustatytas, todėl turėjo būti taikomas CK 6.165 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas. Kadangi atsakovės atsisakė parduoti ieškovui žemės sklypus vos praėjus kelioms dienoms po avanso sutarties vykdymo, todėl ieškovo prašymui priteisti netesybas svarbus pats atsisakymo sudaryti sandorį faktas, o ne terminas. Avanso sutartyje šalys susitarė, jog atsakovės moka 5000 Eur baudą tik tuo atveju, jei atsisako parduoti minėtą turtą, t. y. žemės sklypus pagal išvadas. Nustatytas baudos dydis visiškai teisingas ir atitinka sandorio kainą, nes baudos dydis tesiekė tik 52 proc. nuo būsimo sandorio kainos.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės D. U. ir A. C. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Avanso sutartyje nurodyta, jog sutarties dalykas yra išvadų pardavimas, šalys aiškiai susitarė, kad bus praduodamos išvados, o ne žemės sklypai. Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo-pardavimo objektas, kuris pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas.
    2. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog šalys negalėjo per vieną mėnesį laiko įforminti turto pardavimo sandorį kaip nurodyta avanso sutartyje, nes išvadų pardavimą draudžia įstatymai. Net darant prielaidą, jog šalys susitarė dėl žemės sklypų pardavimo, tai pagal išvadas turėjo būti papildytas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, suformuoti žemės sklypai, atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, priimtas NŽT vadovo sprendimas dėl sklypų kadastro duomenų patvirtinimo ir t.t. Taigi objektyviai pirkimas-pardavimas žemės sklypų negalėjo įvykti.
    3. Pats ieškovas pateikė nepasirašytą susitarimą, kuris tik jo pasirašymo atveju galėjo būti vertinamas kaip preliminari sutartis ir jo tekstas patvirtintina aplinkybę, jog šalims atvykus pas notarą, nebuvo ruošiamasi sudaryti pagrindinės sutarties, šioje sutartyje buvo numatyta, jog pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 10 metų laikotarpį.
    4. Ieškovas teigdamas, kad terminas avanso sutartyje nebuvo nurodytas ir turi būti taikomas vienerių metų terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str.), pats sau prieštarauja, nes preliminarios sutarties projekte buvo nurodytas 10 metų terminas ir šią sutartį ieškovas vertė pasirašyti atsakoves. Teisme ieškovas nurodė, kad nuosavybės atkūrimo procesas vyksta labai ilgai ir vienu atveju pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po 12 metu, dėl tos priežasties preliminarios sutarties projekte buvo įrašytas 10 metų terminas.
    5. Sudarant avanso sutartį ieškovas įtraukė nesąžiningą sąlygą dėl atsakomybės už sutarties nevykdymą, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą už sutarties pažeidimą nustačius nelygią šalių atsakomybę pagal avanso sutarties sąlygas t. y. kad ieškovo atsakomybė už sutarties nevykdymą po 2016 m. gegužės 5 d. termino pabaigos nenumatyta apskritai, o atsakovių neproporcingai didelė - 5000 Eur. Ieškovas yra privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir puikiai žinodamas, kad sumokėtą sumą pagal avanso sutartį turi teisę reikalauti ją grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais.
    6. Pagal avanso sutartį tarp šalių susiklostė iki sutartiniai teisiniai santykiai, o pagal CK 6.163 str. 2 d., šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Esant iki sutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo ir jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės.
    7. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą prašydamos nurodyti sąskaitą į kurią gali grąžinti gautą avansą, kas reiškia, kad ieškovas kreipėsi į teismą nesant ginčui dėl avanso grąžinimo.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. balandžio 5 d. sudarytos sutarties kvalifikavimo ir 5000 Eur baudos pagal sutartį priteisimo.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 5 d. ieškovas ir atsakovės sudarė avanso sutartį, kurioje nurodė, kad atsakovės iš ieškovo gavo 1000 Eur avansą už 2015 m. kovo 30 d. žemės išvadas Nr. ( - ); pagal išvadas grąžintinos žemės vertė 2 849 Eur. Avanso sutartimi atsakovės įsipareigojo parduoti ieškovui žemes sklypus už 9 500 Eur. Pirkėjas informuotas, kad atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą iki 2016 m. gegužės 5 d., avansas jam negrąžinamas; pardavėjas, atsisakęs parduoti turtą, privalo grąžinti pirkėjui 1000 Eur avansą ir sumokėti 5000 Eur baudą už prievolės neįvykdymą. 2016 m. balandžio 6 d. šalys ieškovo iniciatyva atvyko pas notarą, kur atsakovėms buvo pasiūlytas Susitarimas dėl žemės sklypu su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pakeičiantis avanso sutartį, tačiau susitarimas nebuvo sudarytas, o turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki 2016 m. gegužės 5 d.
  5. Pasak apelianto, 2016 m. balandžio 5 d. Avanso sutartyje yra visi būtini preliminariajai sutarčiai būdingi bruožai, todėl dėl atsakovių kaltės nesudarius pagrindinės sutarties, šios turi pareigą sumokėti 5 000 Eur baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai CK reglamentuojamai sutarčių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).
  6. Pažymėtina, jog CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).
  7. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2016 m. balandžio 5 d. Avanso sutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį vertino kaip avanso perdavimo sutartį, o ne preliminarią sutartį. Nors apeliantas teigia, kad šalys susitarė, jog ateityje, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal 2015 m. kovo 30 d. išvadas, atsakovės parduos ieškovui žemės sklypus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Avanso sutarties sudarymo metu žemės sklypai nebuvo sukurti ir identifikuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jie nepriklausė atsakovėms nuosavybės teise. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad šalys sutartyje susitarė dėl pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – kainos ir kas apmokės notaro išlaidas, taip pat vertintina kritiškai, nes žemės sklypas dėl savo esminių savybių civilinėje apyvartoje dalyvauja kaip individualiais požymiais apibrėžtas daiktas, kuris identifikuojamas nurodant specialiuosiuose teisės aktuose (Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymuose ir kt.) nustatytus duomenis (unikalų Nr., kadastro Nr. ir pan.). Be to, išvadų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pirkimo-pardavimo sandoris nėra galimas. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, šias aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoja apklausta notarė L. M.. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo susitarimo sudarymo metu nebuvo sutarties objekto, todėl šalis sieję teisiniai santykiai kvalifikuoti kaip iki sutartiniai.
  8. Avanso sutartyje šalys susitarė, kad pirkėjui atsisakius pirkti iki 2016 m. gegužės 5 d. arba pardavėjoms atsisakius parduoti turtą, šalims numatytos baudos už įsipareigojimų nevykdymą. Remiantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Net jeigu laikyti, kad šalys termino pagrindinei sutarčiai sudaryti iš viso nebuvo aptarusios, o nurodytas terminas sutartyje taikytinas tik netesyboms, vis tiek darytina išvada, kad šalys nei per vieną mėnesį, nei per CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą negalėjo įforminti turto pardavimo-pirkimo sandorio. Šias apeliacinės instancijos teismo išvadas patvirtina byloje esanti Susitarimo dėl žemės sklypų ir gyvenamojo namo su ūkio pastatais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kopija, kurios 2 punkte nurodyta, kad atsakovės įsipareigoja parduoti, o ieškovas nupirkti išvadas iki 2026 m. balandžio 6 d., t. y. per 10 metų terminą. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovės, pagal žemės išvadas turėjo būti papildytas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, suformuoti žemės sklypai, atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, priimtas NŽT vadovo sprendimas dėl sklypų kadastro duomenų patvirtinimo ir t.t.; nuo avanso sutarties pasirašymo praėjus metams, sklypams dar nėra atlikti matavimai ir nepriimtas NŽT vadovo sprendimas t. y. nuosavybės gražinimo procedūra iki šiol nėra užbaigta.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminarias sutartis ir iki sutartinius santykius, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sutartį vertino kaip avanso perdavimo sutartį, kuri negali būti įvykdyta bei sukelti šalims kitokių pasekmių, o ieškovo sumokėtą avansą priteisė iš atsakovių kaip be pagrindo gautas lėšas.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovių argumentais, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti nukrypta nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepriteisiant apeliantui iš atsakovių jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamo ieškovo procesinio elgesio byloje nenustatyta, o ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, pareikšdamas ieškinį atsakovėms, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino iš dalies ir priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių 1 000 Eur avansą (po 500 Eur iš kiekvienos). Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo paskirstytos tinkamai.
  11. Ieškovas A. J. prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atsakovės taip pat prašė iš ieškovo jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jų naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai