Byla eA-859-492/2017
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės tarnybos departamentui, J. Č. ir D. Č. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su 2014 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių nedelsiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 3 punkto nuostatas, t. y. pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

6Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. spalio 3 d. gavo Valstybės tarnybos departamento 2014 m. spalio 2 d. raštą Nr. 27D-1682 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų“. Šiame rašte buvo nurodyta, kad Valstybės tarnybos departamentas, gavęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus R. Š. (toliau – ir Seimo kontrolierius) raštą, kuriame yra informacijos apie galimą valstybės tarnautojo (-ų) tarnybinį nusižengimą, su 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 27D-1531 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją ir prašė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą bei informuoti apie atliktus veiksmus. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 03.2-13-1437 Valstybės tarnybos departamentą informavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti atsisako.

7Pareiškėjas nurodė, kad su 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 3-359 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių ir prašė informuoti, ar Elektrėnų savivaldybės administracijoje yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. 03.2-13-1649 nurodė, kad neatsisako pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, tik prašo suteikti tam teisinį pagrindą – pateikti oficialią informaciją apie konkretaus Elektrėnų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad toks prašymas išeina už jo kompetencijos ribų, atsakovo veiksmus laikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų bendradarbiavimo, pagarbos valstybei, jos institucijoms ir įstaigoms bei įstatymams principų pažeidimu.

8Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje paaiškino, kad Seimo kontrolierius 2014 m. kovo 28 d. surašė pažymą „Dėl J. Č. ir D. Č. skundo prieš Elektrėnų savivaldybės administraciją“, kurioje Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo inicijuoti ir atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos pareigūno (-ų), atsakingo (-ų) už nurodytų funkcijų vykdymą, veiksmų arba neveikimo ir imtis priemonių dėl tarnybinės atsakomybės taikymo bei regreso teisės įgyvendinimo kaltų dėl žalos padarymo asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas 2014 m. spalio 27 d. rašte Nr. 1R-30 pareikalavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius nedelsdamas įgyvendintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkto nuostatas, t. y. pradėtų tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 03.2-13-1692 tai padaryti atsisakė. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nuomone, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, gavęs minėtą Seimo kontrolieriaus pažymą ir nepradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

9Teismo posėdyje pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 buvo konstatuota, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus – atsisakė leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Mano, kad už Elektrėnų savivaldybės administracijos sprendimą neleisti rengti plano yra atsakingas konkretus valstybės tarnautojas, todėl turi būti atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

10Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius prašė pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti.

11Atsakovas paaiškino, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 nėra konstatuota, jog valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė kokius nors įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atkreipė dėmesį, kad nė viename Seimo kontrolieriaus rašte ar pažymoje nėra informacijos apie kurio nors Elektrėnų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, todėl atsakovas neturi pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijos surasti Elektrėnų savivaldybės administracijoje ką nors, kas galbūt būtų padaręs kokį nors tarnybinį nusižengimą. Atsakovo nuomone, Seimo kontrolieriaus pateikta informacija yra neatsiejamai susijusi su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013, kuriame nebuvo konstatuota, kad Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė teisės aktus. Teigė, kad iš Seimo kontrolieriaus ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pateiktos informacijos neįmanoma parengti tarnybinio nusižengimo pranešimo, nes nėra aišku, kuriam valstybės tarnautojui jį pateikti ir kokio pažeidimo padarymu kaltinti.

12Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius atkreipė dėmesį, kad Elektrėnų savivaldybės meras Seimo kontrolieriui pateikė motyvuotą atsakymą. Pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus sprendimai neturi imperatyvaus administracinio sprendimo požymių, todėl, vadovaudamasis vien tik Seimo kontrolieriaus rekomendacija, atsakovas neprivalėjo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir pats turėjo spręsti dėl jo būtinumo. Atsakovas neneigė, kad Seimo kontrolieriaus informacija yra oficiali, tačiau pabrėžė, kad pareiškėjo prašymas yra grindžiamas tuo pačiu pagrindu bei dėl tų pačių teisių ir interesų, dėl kurių yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-678-426/2013, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 dalimi, minėtas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

13Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus nuomone, kaltinimai jam dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimo nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad visos aplinkybės buvo ištirtos, o Seimo kontrolieriaus pateikta pažyma buvo surašyta remiantis jau ištirtais duomenimis, siekiant, kad būtų atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi būti pateikti nauji duomenys, kurių teismas anksčiau nebuvo ištyręs. Atsakovas manė, kad prašymas (pasiūlymas) suteikti informaciją apie konkretaus Elektrėnų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo tarybinį nusižengimą negali būti laikomas bendradarbiavimo bei kitų principų pažeidimu, tai tik informacijos patikslinimas.

14Teismo posėdyje atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Seimo kontrolierius 2014 m. kovo 28 d. rekomendacijoje nurodė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl netinkamai paruoštų atsakymų J. Č. ir dėl to, kad J. Č. nebuvo leista rengti plano, prilyginamo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau pareiškėjas prašyme apie netinkamai paruoštus atsakymus J. Č. nieko nenurodė, todėl nėra aišku, dėl kokių konkrečių veiksmų prašoma atlikti tarnybinio nusižengimo patikrinimą. Nurodė, kad raštą, kuriame buvo atsisakyta leisti J. Č. rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, paruošė darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prašė pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti.

16Valstybės tarnybos departamentas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 nėra konstatuota, jog Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė kokius nors įstatymus ar kitus teisės aktus. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymas leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių plotą automobilių stovėjimo aikštelei, buvo nepagrįstas, ir įpareigojo išduoti leidimą rengti planą. Mano, kad Elektrėnų savivaldybės administracija netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad dėl nepagrįsto atsisakymo leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, yra atsakingi valstybės tarnautojai, dalyvavę tokio sprendimo priėmime, todėl turi būti atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

17Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendime konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė teisės aktus, todėl turi būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir surašyta motyvuota išvada, kurioje būtų nurodyti tarnautojai, priėmę neteisėtus administracinius aktus, ištirtos faktinės aplinkybės ir priimtos išvados. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslas yra ne tik nuobaudos skyrimas, bet ir prevencija.

18Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. nurodė, kad palaiko pareiškėjo prašymą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad dėl leidimo rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, į Elektrėnų savivaldybės administraciją nuo 2011 m. iki 2013 m. kreipėsi aštuonis kartus ir į du prašymus atsakymų iš viso negavo, o kitus šešis Elektrėnų savivaldybės administracijos raštus pasirašė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, todėl jis yra atsakingas už minėtų raštų teisėtumą bei pagrįstumą.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovą Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

21Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys J. Č. ir D. Č. pateikė Seimo kontrolieriui 2014 m. vasario 27 d. skundą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo neatlikimo pripažinimo nepagrįstu. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs šį skundą, 2014 m. kovo 28 d. surašė pažymą Nr. 4D-2014/2-334 „Dėl J. Č. ir D. Č. skundo prieš Elektrėnų savivaldybės administraciją“, kurioje minėtų asmenų 2014 m. vasario 27 d. skundą pripažino pagrįstu. Šioje pažymoje Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui buvo rekomenduojama inicijuoti ir atlikti tarnybinį (-ius) patikrinimą (-us) dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos pareigūno (-ų), atsakingo (-ų) už nurodytų funkcijų vykdymą, veiksmų arba neveikimo, imtis priemonių dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir regreso teisės įgyvendinimo kaltų dėl žalos padarymo asmenų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį. Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus buvo prašoma informuoti iki 2014 m. balandžio 30 d. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 03.2-13-583 Seimo kontrolieriui nurodė, kad jo padarytos išvados yra nepagrįstos, todėl rekomendacijos nebuvo įvykdytos. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 nekonstatavo, jog Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė kokius nors įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Seimo kontrolierius 2014 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 4D-2014/2-334/3D-1275 pakartotinai prašė inicijuoti ir atlikti tarnybinį patikrinimą bei iki 2014 m. gegužės 30 d. informuoti apie Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 nurodytų rekomendacijų įvykdymą. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 03.2-13-782 pakartotinai išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kodėl negali įvykdyti Seimo kontrolieriaus rekomendacijų. Seimo kontrolierius su 2014 m. liepos 1 d. raštu Nr. 4D-2014/2-334/3D-1849 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės merą ir prašė įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendacijas bei iki 2014 m. liepos 30 d. informuoti apie jų įgyvendinimą. Elektrėnų savivaldybės meras 2014 m. liepos 9 d. rašte, remdamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. ir 2014 m. vasario 21 d. sprendimais, Seimo kontrolieriaus rekomendacijas atsisakė įvykdyti. Elektrėnų savivaldybės administracija pareiškėjo 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 3-359 ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 27D-1531 buvo pakartotinai paraginta įgyvendinti Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 nurodytas rekomendacijas. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. 03.2-13-1649 pareiškėjui pažymėjo, kad yra suinteresuota išspręsti iškilusi klausimą ir neatsisako pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, tačiau prašė suteikti tam teisinį pagrindą – pateikti oficialią informaciją apie konkretaus valstybės tarnautojo nusižengimą. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė atsakovui 2014 m. spalio 27 d. reikalavimą Nr. 1R-30, kuriame nurodė, kad Seimo kontrolierius 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 nustatė Elektrėnų savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus dėl Elektrėnų savivaldybės pareigūno veiksmų arba neveikimo bei dėl regreso teisės įgyvendinimo, ir reikalavo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakydama į šį prašymą, Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 03.2-13-1692 išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. 03.2-13-1649 ir nepradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįvykdė pareiškėjo reikalavimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą.

22Iš Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymos Nr. 4D-2014/2-334 teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas: detaliojo planavimo metu nepakankamai įvertino planuojamos teritorijos būklę, neatsižvelgė į faktines ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes, todėl nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą rengti planą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendime įpareigojo atsakovą Elektrėnų savivaldybės administraciją išduoti leidimą rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors minėtame teismo sprendime vienareikšmiškai nėra nurodyta, kokius konkrečius teisės aktus atsakovas pažeidė, tačiau tai savaime nereiškia, kad jie nebuvo pažeisti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendime iš esmės konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymas leisti rengti planą yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad sprendimas leisti ar neleisti rengti planus priimamas vadovaujantis tam tikrais teisės aktais. Išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė leisti rengti planą, teismas padarė remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintu Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendime konstatavo, kad detaliojo planavimo metu planuojamos teritorijos būklė nebuvo pakankamai įvertinta, neatsižvelgta į faktines ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes, o Elektrėnų savivaldybės administracijos teiginiai dėl galbūt neigiamos įtakos visuomenės reikmėms nebuvo objektyviai pagrįsti faktiniais duomenimis. Įvertinęs tai, teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. sprendime nenustatė, jog Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė teisės aktų reikalavimus.

23Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-678-426/2013 patvirtina, jog J. Č. ir D. Č. pateikė teismui skundą, kuriame, be kita ko, prašė įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti tarnybinį patikrinimą. Teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendimu J. Č. ir D. Č. skundą atmetė, kadangi jie nėra tinkami subjektai inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Minėtame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime buvo pasisakyta tik dėl J. Č. ir D. Č. teisės pateikti skundą, tačiau iš esmės jų reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti tarnybinį patikrinimą teismas neanalizavo. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje ginčo šalys yra kitos ir ginčas nėra tapatus ginčui, kilusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-678-426/2013.

24Teismas pažymėjo, kad neužtenka konstatuoti, jog raštą parengęs asmuo nėra valstybės tarnautojas ir, remiantis tuo, atsisakyti pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tik atlikus tarnybinio pažeidimo tyrimą, galima nustatyti, kokie asmenys buvo atsakingi už nepagrįstų administracinių sprendimų priėmimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo tikslas nėra vien tik tarnybinės nuobaudos paskyrimas, jis reikšmingas ir tuo, kad jo metu nustatomi kalti dėl tarnybinio nusižengimo padarymo asmenys. Tai kyla iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta pareiga atlikti tarnybinį patikrinimą netgi tais atvejais, kai asmuo perkeliamas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą arba kai asmuo jau yra atleistas iš valstybės tarnybos. Remdamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 14.3 punktu ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad net ir nesant galimybės paskirti tarnybinę nuobaudą dėl to, kad asmuo, atsakingas už pažeidimą, negali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, ar dėl to, kad tarnybinės nuobaudos paskirti nebegalima dėl suėjusio termino, viešojo administravimo subjektas turi teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, siekdamas įgyvendinti šio tyrimo tikslus – tiek atsakingo valstybės tarnautojo nubaudimo, jeigu yra teisės aktuose nustatytos sąlygos, tiek prevencijos.

25Teismas nurodė, kad Seimo kontrolierius 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 iš esmės nustatė pažeidimus, susijusius su netinkamu J. Č. ir D. Č. 2012 m. rugpjūčio 29 d. skundo bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. pasiūlymo išnagrinėjimu ir netinkamu detaliojo planavimo metu planuojamos teritorijos būklės įvertinimu ir dėl to Elektrėnų savivaldybės direktoriui suformulavo rekomendacijas inicijuoti bei atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl savivaldybės administracijos pareigūno, atsakingo už nustatytus pažeidimus, ir imtis priemonių dėl tarnybinės atsakomybės taikymo bei regreso teisės įgyvendinimo. Teismo vertinimu, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime, tiek Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 yra pateikta oficiali informacija dėl netinkamų Elektrėnų savivaldybės administracijos funkcijų įgyvendinimo ir teisės aktų pažeidimo. Taigi, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, gavęs oficialią informaciją, neturėjo diskrecijos teisės veikti kitaip, nei nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punkte. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, turi diskreciją priimti vienokio ar kitokio turinio sprendimą.

26Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo 2014 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. spalio 24 d. raštų pareiškėjui turinys patvirtina, jog veiksniai, sutrukdę atsakovui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, priklausė nuo jo valios. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius buvo raginamas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 ir jį 2014 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 03.2-13-583 informavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradės. Iš esmės remdamasis tais pačiais argumentais, atsakovas 2014 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 03.2-13-782, 2014 m. liepos 9 d. rašte Nr. 01.2-13-113, 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. 03.2-13-1649 ir 2014 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 03.2-13-1692 Seimo kontrolieriui, Valstybės tarnybos departamentui bei pareiškėjui nurodė, kad atsisako pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgęs į tai, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pakartotinai atsisakė atlikti prašomus veiksmus, teismas padarė išvadą, kad jis turėjo pakankamai laiko teisės aktuose nustatytiems veiksmams atlikti, tačiau jų neatliko dėl nuo savo valios priklausančių veiksnių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, ir įpareigojo atsakovą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pagal Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 nurodytas rekomendacijas.

27III.

28Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmesti.

29Savo poziciją Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad konstatuoti, jog Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymas leisti rengti planą yra nepagrįstas, nėra tapatu konstatuoti, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies 4 punktu, atsakovas pažymėjo, kad jeigu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 būtų buvę konstatuota, jog savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, sprendime turėtų būti nurodyti įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, bei nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

30Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-678-426/2013 konstatuojamoje dalyje yra nurodyta, jog skundo reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti atlikti tarnybinį patikrinimą, turi būti atmesti kaip nepagrįsti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas iš esmės neanalizavo J. Č. ir D. Č. reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti tarnybinį patikrinimą.

31Teismui nurodžius, kad tik atlikus tarnybinio pažeidimo tyrimą, galima nustatyti, kokie asmenys buvo atsakingi už nepagrįstų administracinių sprendimų priėmimą, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius sprendžia, jog teismas siūlo tik atlikus tarnybinį patikrinimą išsiaiškinti, kokie asmenys buvo atsakingi už nepagrįstų administracinių sprendimų priėmimą, ir tai išsiaiškinus, jiems surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, tačiau toks interpretavimas chronologine prasme visiškai neatitinka nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nei teismų praktikos. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą viešojo administravimo subjektas turi teisę, tačiau, prieštaraudamas pats sau, sprendimą priėmė tokį, kad pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra ne teisė, o pareiga.

32Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius neginčija, kad Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-334 nurodyti duomenys yra oficiali informacija, tačiau nesutinka, kad bet kokia oficiali informacija sudaro pagrindą įpareigoti atlikti tarnybinį patikrinimą. Tokį pagrindą sudaro tik tokia informacija, kurios turinyje yra duomenų apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Nurodo, kad oficiali informacija apie tai, jog Elektrėnų savivaldybės administracija netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas, negali būti tapatinama su oficialia informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą ir nėra pagrindo dėl šios informacijos įpareigoti atlikti tarnybinį patikrinimą, nes: 1) Elektrėnų savivaldybės administracija nėra valstybės tarnautojas; 2) nėra galimybės pranešimo apie tarnybinį nusižengimą surašyti Elektrėnų savivaldybės administracijai; 3) didesnė dalis savivaldybės administracijoje dirbančių tarnautojų yra ne valstybės tarnautojai, o darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir jiems nėra taikomos Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės. Atkreipia dėmesį, kad formuluotė: „Elektrėnų savivaldybės administracija netinkamai vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas“ jeigu ir sudarytų prielaidą tikrinti kokio nors tarnautojo veiklą, tai iš šios formuluotės turinio akivaizdu, kad toks tarnautojas galėtų būti savivaldybės administracijos direktorius, nes jis atsako už savivaldybės administracijos darbą, tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, tačiau teismas įpareigojo patį Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis draudžia persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimas neatitinka minėtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nes lyg ir įpareigoja Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių pradėti tirti savo paties veiklą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą jo priimtą sprendimą panaikinti.

33Apeliantas mano, kad nėra teisinga įpareigoti jį atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo prašyme ir teismo sprendime nurodytų motyvų bei traukti Elektrėnų savivaldybės administraciją iš bendro konteksto. Jei Elektrėnų savivaldybės administracija nagrinėjamu atveju įpareigojama atlikti tarnybinį patikrinimą, tai tarnybinį patikrinimą privalo atlikti ir teismai savo teisėjų atžvilgiu po kiekvieno žemesnės instancijos teismo sprendimo panaikinimo, tačiau taip nėra, todėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius taip pat neturėtų būti įpareigojamas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymi, kad valstybės tarnautojai neturi dirbti nuolat bijodami, jog jų nuomonė rengiant ir priimant sprendimus gali nesutapti su skundus nagrinėjančių institucijų tarnautojų nuomone, o piktnaudžiavimo atvejai turėtų būti sprendžiami pagal kitą teiseną.

34Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Pareiškėjas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo teismo sprendimui panaikinti bei neišdėsto naujų (ar kokių nors) argumentų, kodėl mano, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas. Nors apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, tačiau nenurodė, kokias konkrečiais materialines teise normas teismas netinkamai išaiškino ar pažeidė.

36Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3–6 punktai aiškiai suponuoja, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimas turi būti pradedamas besąlygiškai, todėl atsakovas neturėjo diskrecijos teisės atsisakyti jį pradėti. Pažymi, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, bus nustatyti konkretūs asmenys, priėmę nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

37Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą nėra pagrindo ir dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 nėra konstatuota, jog Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, o Seimo kontrolieriaus pateikta informacija yra neatsiejama nuo šios bylos. Pažymi, kad Elektrėnų savivaldybės administracija, priimdama sprendimą atsisakyti leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinat žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei, privalėjo vadovautis ginčo metu galiojusiu teisės aktu, reglamentuojančiu tokių planų rengimo tvarką. Teismui 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 konstatavus, kad Elektrėnų savivaldybės administracija nepagrįstai atsisakė leisti rengti planą, jis tuo pačiu preziumavo, kad šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Minėto teismo sprendimo atsakovas neskundė, išdavė leidimą rengti planą bei apmokėjo teismo išlaidas, t. y. pripažino, kad atsisakymas leisti rengti planą buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi, yra akivaizdu, kad Elektrėnų savivaldybės administracija veikė neskaidriai ir neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 ir 10 punktuose numatytus veiklos skaidrumo bei teisėtumo principus.

38Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadą, jog teismas 2014 m. vasario 21 d. sprendime pasisakė tik dėl J. Č. ir D. Č. teisės pateikti skundą, tačiau dėl jų reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą nepasisakė ir pareiškėjų skundą atmetė, pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą buvo akcentuota, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti.

39Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

40Valstybės tarnybos departamentas paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 nėra konstatuota, kokius konkrečiai įstatymus ar kitus teisės aktus Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė, nepagrįstai atsisakydama leisti rengti šį planą, tačiau sprendimai leisti rengti ar atsisakyti leisti rengti tokius planus yra priimami vadovaujantis tam tikrais teisės aktais. Ginčo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas. Teismui pripažinus Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymą leisti rengti planą nepagrįstu, preziumuojama, jog buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys sprendimų leisti rengti ar atsisakyti leisti rengti tokius planus priėmimą, todėl Elektrėnų savivaldybės administracija, nepagristai atsisakiusi leisti rengti tokį planą, pažeidė minėto teisės akto reikalavimus. Už nepagrįsto atsisakymo leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei yra atsakingi valstybės tarnautojai, dalyvavę tokio sprendimo priėmime.

41Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-678-426/2013 nurodė, jog J. Č. ir D. Č. nėra tinkami pareiškėjai, nes jiems reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą nesukelia / negali sukelti jokių teisių apribojimo / pažeidimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad klausimas dėl įpareigojimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras buvo išspręstas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas išsisukinėja nuo pareigos pradėti tarnybinio nusižengimo procedūrą.

42Valstybės tarnybos departamentas atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojai, skirtingai nei darbuotojai, yra ypač atsakingi visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 236 straipsnis nustato, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato diskrecijos teisės tarnybinės atsakomybės taikymo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas įtvirtina imperatyvą – valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. prašo atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44J. Č. paaiškina, kad aštuonis kartus kreipėsi į atsakovą, tačiau Elektrėnų savivaldybės administracija atsakė ne į visus raštus, vilkino laiką, nesiaiškino situacijos, piktybiškai melavo ir klaidino. Pažymi, kad 2013 m. gegužės 13 d. Elektrėnų savivaldybei pateikė prašymą atsižvelgiant į įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 konstatuotas neteisėtas veikas bei šių veikų tąsą, atlikti tarnybinį patikrinimą, nubausti kaltus asmenis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, išieškoti iš kaltų asmenų padarytą žalą, tačiau Elektrėnų savivaldybės tarnautojai visiškai nemotyvuodami atsisakė atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, trečiajam suinteresuotam asmeniui yra akivaizdu, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų tinkamai teisiškai neįvertinus, jiems būtų suteikta galimybė ir toliau ignoruoti Lietuvos Respublikos įstatymus, pažeidinėti teisinės valstybės, žmogaus teisių apsaugos ir kitus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus pagrindinius principus.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

48Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

49Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybės tarnybos departamentas su 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. 27D-1682 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų“ kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje ir nurodė, kad gavęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus R. Š. raštą, kuriame yra informacijos apie galimą valstybės tarnautojo (-ų) tarnybinį nusižengimą, su 2014 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 27D-1531 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją ir prašė užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų laikymąsi Elektrėnų savivaldybės administracijoje bei atlikti veiksmus, susijusius su šiuo pranešimu. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 03.2-13-1437 Valstybės tarnybos departamentą informavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo negali atlikti. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 3-359 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių ir prašė informuoti, ar Elektrėnų savivaldybės administracijoje yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir jeigu taip, informuoti apie jo rezultatus. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. 03.2-13-1649 nurodė, kad neatsisako pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, tik prašo suteikti tam teisinį pagrindą – pateikti oficialią informaciją apie konkretaus Elektrėnų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė atsakovui 2014 m. spalio 27 d. reikalavimą Nr. 1R-30, kuriame pareikalavo nedelsiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkto nuostatas, t. y. pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakydama į šį reikalavimą, Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 03.2-13-1692 išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. 03.2-13-1649 ir tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradėjo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįvykdė pareiškėjo reikalavimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovą Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013 nėra konstatuota, jog valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė kokius nors įstatymus ar kitus teisės aktus, todėl nėra pagrindo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Be to, nė viename Seimo kontrolieriaus rašte ar pažymoje nėra informacijos apie kurio nors Elektrėnų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pažymi, kad Seimo kontrolieriaus sprendimai neturi imperatyvaus administracinio sprendimo požymių, todėl, vadovaudamasis vien tik Seimo kontrolieriaus rekomendacija, atsakovas neprivalėjo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir pats turėjo spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo būtinumo. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius neneigia, kad Seimo kontrolieriaus informacija yra oficiali, tačiau pabrėžia, kad pareiškėjo prašymas yra grindžiamas tuo pačiu pagrindu bei dėl tų pačių teisių ir interesų, dėl kurių yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-678-426/2013, todėl šis prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Apelianto nuomone, konstatuoti, jog Elektrėnų savivaldybės administracijos atsisakymas leisti rengti planą yra nepagrįstas, nėra tapatu konstatuoti, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus.

50Vyriausybės atstovo įgaliojimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai įvykdyti. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

51Sisteminis aptartų Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo normų vertinimas suponuoja išvada, kad jos taikomos, kai savivaldybės administravimo subjektas, gavęs atitinkamą Vyriausybės atstovo teikimą – reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą, to padaryti nesutinka, t. y. atsisako veikti Vyriausybės atstovo jam siūlomu būdu. Procedūros aspektu tai yra būtinas prieš kreipiantis į teismą veiksmas, kurio neatlikus, kreipimasis į teismą nėra galimas. Kalbant apie materialųjį tokio teikimo – pasiūlymo aspektą, būtina pažymėti, kad jo surašymas ir, svarbiausia, galimybė jį realizuoti turi būti siejama su savivaldybės administravimo subjekto teisės atlikti jo prašomus veiksmus turėjimu.

52Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Analogiška nuostata dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punkte.

53Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-819-281/2013 pagal pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. M. ir E. V. dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, 2013 m. kovo 8 d. sprendimu Elektrėnų savivaldybės administraciją įpareigojo išduoti leidimą rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, padidinant žemės sklypo prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), plotą automobilių stovėjimo aikštelei, yra nepagrįstas. Teismas sprendė, kad detaliojo planavimo metu planuojamos teritorijos būklė nebuvo pakankamai įvertinta, neatsižvelgta į faktines ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes. Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracija netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas.

54Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neteisėtų Elektrėnų savivaldybės administracijos veiksmų konstatavimas sudaro sąlygas kilti jos tarnautojų, atsisakiusių leisti rengti planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, tarnybinei atsakomybei. Kadangi sprendimas leisti ar neleisti rengti planų priimamas vadovaujantis tam tikrais aktais, akivaizdu, kad Elektrėnų savivaldybės administracija tuos teisės aktų reikalavimus galėjo taikyti netinkamai.

55Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos.

56Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Seimo kontrolieriaus pažymoje pateikta informacija ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame konstatuota, jog valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, yra oficiali informacija, kuria remiantis turėjo būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti nustatyti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad Seimo kontrolieriaus pažyma neturi imperatyvaus administracinio sprendimo požymių ir vadovaudamasis vien tik Seimo kontrolieriaus rekomendacija, atsakovas neprivalėjo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo. Diskreciją jis turi tik atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, priimti vienokio ar kitokio turinio sprendimą.

57Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog tiek iš minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-819-281/2013, tiek iš Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymos Nr. 4D-2014/2-334 „Dėl J. Č. ir D. Č. skundo prieš Elektrėnų savivaldybės administraciją“ gavęs informacijos apie netinkamą Elektrėnų savivaldybės administracijos funkcijų įgyvendinimą, atsakovas privalėjo besąlygiškai pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Negalima nesutikti su atsakovo teiginiu, kad Elektrėnų savivaldybės administracija nėra valstybės tarnautojas, tačiau ši institucija susideda iš valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų, kurie jos vardu atlieka tam tikrus veiksmus ar priima sprendimus. Nors nurodytuose dokumentuose nėra nustatyti konkretūs neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, tačiau atsakovas lengvai gali juos identifikuoti, kadangi jam yra žinomi konkrečius veiksmus atlikę asmenys, ir jų atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, todėl Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymas pateikti oficialią informaciją apie atsakovo valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą negali būti laikomas pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti surašomas ne Elektrėnų savivaldybės administracijai, o konkretiems jos tarnautojams. Atsakovo teiginys, kad tinkamas tarnybinės atsakomybės subjektas galėtų būti savivaldybės administracijos direktorius, kadangi jis atsako už savivaldybės administracijos darbą, tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, nėra niekuo pagrįstas, kadangi tarnybinis tyrimas turi būti pradedamas dėl valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės galėjo būti padaryti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, veiksmų. Atsakovas tiek Seimo kontrolieriui, tiek Valstybės tarnybos departamentui, tiek pareiškėjui ne kartą nurodė, kad atsisako pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o tai suponuoja išvadą, kad jis turėjo pakankamai laiko teisės aktuose nustatytiems veiksmams atlikti. Administracinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad to jis negalėjo padaryti dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių.

58Atsakant į apelianto argumentą, pažymėtina, kad teisėjų teisinį statusą, veiklą vykdant teisingumą bei atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymas ir kiti teisės aktai, jų teisinis statusas bei atsakomybė grindžiami kitais principais negu savivaldybės administracijos darbuotojų, todėl atsakomybės analogija negalima. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojai savo pareigas bei funkcijas turi vykdyti laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Savo funkcijas vykdydami tinkamai, jie neturi pagrindo bijoti, kad jų nuomonė rengiant ir priimant sprendimus, gali nesutapti su skundus nagrinėjančių institucijų tarnautojų nuomone. Tuo tarpu netinkamai savo pareigas atliekančių tarnautojų veiksmų teisinis neįvertinimas sudarytų galimybes ir toliau ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktus bei pažeisti asmenų teises.

59Atsakovo teiginys, kad pareiškėjo prašymas yra grindžiamas tuo pačiu pagrindu bei dėl tų pačių teisių ir interesų, dėl kurių yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-678-426/2013 pagal pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą atsakovui Elektrėnų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl šis prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, negali būti laikomas pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas minėtu sprendimu pareiškėjų J. Č. ir D. Č. skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 10 d. rašto dalį, kurioje buvo atsisakyta atlikti tarnybinį patikrinimą, ir įpareigoti atsakovą pateikti išsamų ir motyvuotą atsakymą bei atlikti tarnybinį patikrinimą, atmetė, konstatavęs, kad patenkinus pareiškėjų skundo reikalavimus, t. y. panaikinus skundžiamą atsakovo sprendimą ir įpareigojus jį atlikti prašomą tarnybinį patikrinimą, jokios pareiškėjų teisės ir teisėti interesai nebus apginti. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas gali sukelti teisines pasekmes tik tiems Elektrėnų rajono savivaldybės administracijos tarnautojams, kurių atžvilgiu jis yra atliekamas. Nors piliečiams ir yra suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės skųsti tarnybinio patikrinimo metu priimtų sprendimų (išvadų), o pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie priimtus sprendimus. Taigi, J. Č. ir D. Č. skundas buvo atmestas ne dėl to, kad keliamas reikalavimas yra nepagrįstas, bet tik dėl to, kad šį reikalavimą reiškė tokios teisės neturintys asmenys. Atsižvelgęs į tai, teismas J. Č. ir D. Č. reikalavimo įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti tarnybinį patikrinimą iš esmės neanalizavo. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, jog teismas jau buvo išnagrinėjęs tapatų ginčą.

60Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepradėjęs tarnybinio nusižvengimo tyrimo, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pažeidė teisės aktų reikalavimus, ir pagrįstai jį įpareigojo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėdamas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą, teismas nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialinės teisės normas taikė teisingai ir tenkindamas pareiškėjo prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti, remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinis skundas atmetamas.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti

63Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje su 2014 m. lapkričio... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. spalio 3 d. gavo Valstybės tarnybos... 7. Pareiškėjas nurodė, kad su 2014 m. spalio 22 d. raštu Nr. 3-359 kreipėsi... 8. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje paaiškino, kad Seimo kontrolierius... 9. Teismo posėdyje pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovė... 10. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius prašė... 11. Atsakovas paaiškino, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio... 12. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius atkreipė dėmesį, kad... 13. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus nuomone, kaltinimai jam... 14. Teismo posėdyje atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prašė... 16. Valstybės tarnybos departamentas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad Vilniaus... 17. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos... 18. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č.... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu... 21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys 22. Iš Seimo kontrolieriaus 2014 m. kovo 28 d. pažymos Nr. 4D-2014/2-334 teismas... 23. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos... 24. Teismas pažymėjo, kad neužtenka konstatuoti, jog raštą parengęs asmuo... 25. Teismas nurodė, kad Seimo kontrolierius 2014 m. kovo 28 d. pažymoje Nr.... 26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo 2014 m. lapkričio 6 d.... 27. III.... 28. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pateikė... 29. Savo poziciją Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius iš esmės... 30. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d.... 31. Teismui nurodžius, kad tik atlikus tarnybinio pažeidimo tyrimą, galima... 32. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius neginčija, kad Seimo... 33. Apeliantas mano, kad nėra teisinga įpareigoti jį atlikti tarnybinio... 34. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo atsakovo... 35. Pareiškėjas savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais,... 36. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos... 37. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad pradėti tarnybinio... 38. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pažymi, kad Vilniaus apygardos... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės tarnybos departamentas prašo... 40. Valstybės tarnybos departamentas paaiškina, kad Vilniaus apygardos... 41. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje... 42. Valstybės tarnybos departamentas atkreipia dėmesį, kad valstybės... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. Č. prašo atsakovo... 44. J. Č. paaiškina, kad aštuonis kartus kreipėsi į... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 48. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Elektrėnų savivaldybės... 49. Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 50. Vyriausybės atstovo įgaliojimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos... 51. Sisteminis aptartų Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės... 52. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, be... 53. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs... 54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neteisėtų Elektrėnų... 55. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje taip... 56. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Seimo kontrolieriaus... 57. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog tiek iš minėto Vilniaus... 58. Atsakant į apelianto argumentą, pažymėtina, kad teisėjų teisinį... 59. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjo prašymas yra grindžiamas tuo pačiu... 60. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 62. Atsakovo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį... 63. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti... 64. Nutartis neskundžiama....