Byla T-XX-63-06

1Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

2išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB “Klaipėdos energija”, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismingumo klausimą, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu ir teismo prašė:

  1. įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išduoti pareiškėjui nustatytos formos dokumentą apie realiai 1992 m. pastatytas požemines inžinerines šilumos tinklų komunikacijas pagal 1991 m. sausio 29 d. išduotas technines sąlygas K-91-2 adrese ( - ) dėl nuosavybės įregistravimo VĮ Registrų centre;
  2. įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras įregistruoti pareiškėjui J. B. 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų komunikacijų nuosavybę pagal 1991 m. sausio 29 d. išduotas technines sąlygas K-91-2 adresu ( - ) nuo kameros 4P-12 iki ( - ) trasos pabaigos pagal įgyjamąją senatį;
  3. įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pareiškėjui J. B. ilgalaikiai išnuomoti 1210 m (2) valstybinę žemę dėl 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų nuosavybės tinkamos priežiūros ir eksploatacijos adrese nuo ( - ) vamzdyno kameros 4P-12 einančių 110 metrų iki ( - ).

4Skunde pareiškėjas iš esmės teigia, kad pagal Klaipėdos šilumos tinklų 1991 m. sausio 29 d. išduotas technines sąlygas K-91-2 1992 m. įrengė šiluminė trasą, ją valdo ir prižiūri 14 metų, todėl pagal įgyjamąją senatį yra įgijęs nuosavybės teisę į šią trasą. Tam, kad galėtų trasą prižiūrėti jam būtina (priklauso) išsinuomoti žemės sklypą virš įrengtų komunikacijų.

5Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 10 d. nutartimi dėl pirmojo pareiškėjo reikalavimo nusprendė, kad byloje nėra pateikti duomenys ar pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją prašydamas išduoti nustatytos formos dokumentą apie 1992 m. pastatytas požemines inžinerinių tinklų komunikacijas pagal 1991 m. sausio 29 d. išduotas technines sąlygas K-91-2, todėl nėra aišku, ar atsakovas apskritai pažeidė pareiškėjo teises ir jei pažeidė, tai kokiu sprendiniu (aktu), veiksmu ir kada tai įvyko. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas nustatė terminą skundo trūkumams šioje reikalavimų dalyje pašalinti.

6Klaipėdos apygardos administracinis teismas ta pačia 2006 m. liepos 10 d. nutartimi skundą dalyje dėl antrojo reikalavimo atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir tik Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad iš vis kreiptasi dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo.

7Dėl trečiojo reikalavimo Klaipėdos apygardos administracinis teismas ta pačia 2006 m. liepos 10 d. nutartimi nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti.

8Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo l straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t. y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, ratą. Iš skundo esmės matyti, kad reikalaujama įpareigoti atsakovą – Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, sudaryti su pareiškėju ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį. 2004 m. kovo 18 d. nutartimi specialioji teisėjų kolegija išaiškino ir nurodė, kad sprendžiant dėl bylos teismingumo yra būtina įvertinti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Klaipėdos AVA veikla (neveikimas), iš kurios kildinamas reikalavimas, negali būti vertinama kaip viešojo administravimo veikla (ABTĮ 2 straipsnio l dalis), nes ja yra įgyvendinama valstybės kaip turto savininko teisė disponuoti jai priklausančiu turtu. Bylos priskyrimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas sprendžiamas ne tik pagal ginčo šalių subjektus, bet ir pagal teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. Pareiškėjo keliami reikalavimai dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę laikytini civiliniais teisiniais santykiais, todėl, neatsižvelgiant į tai, kad juose valstybė dalyvauja per atitinkamas valstybės institucijas, ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme ir nėra pagrindo pripažinti, kad ginčas kilo iš santykių, kurie yra pagrįsti įstatymų nustatytu pareiškėjo pavaldumu valstybės institucijoms.

9Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2000 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑989/2000 išaiškino, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal šį principą, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Tokiu būdu administracinių teismų kompetencijai reikėtų priskirti tik grynai administracinio pobūdžio ginčų viešojo administravimo srityje sprendimą, t. y. ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu. O ginčai, kylantys dėl valstybės ar savivaldybės institucijos aktų joms veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams, ir kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisiniai santykiai, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

10Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimą šioje (trečiojoje) dalyje turėtų atsisakyti priimti kaip nepriskirtą nagrinėti administraciniuose teismuose (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau kreipėsi su analogiškais reikalavimais į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2006 m. birželio 16 d. nutartimi nurodė, kad ši ieškinio reikalavimų dalis pagal ABTĮ 15 straipsnio l ir 11 punktus būtent priskirtina nagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencijai. Kadangi ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 21 straipsnio l dalimi, nusprendė, kad tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl šio skundo reikalavimo priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.

11Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

12Ginčas dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti išnuomoti žemės sklypą teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

13Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išnuomoti valstybinės žemės sklypą teismingumo.

14Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi ir išaiškinusi, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis), tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius, taigi ir subjektines civilines teises bei pareigas. Neretai civiliniam teisiniam santykiui atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti reikalingas ne vienas, o keli juridiniai faktai – vadinamoji juridinių faktų sudėtis. Vienu iš juridinių faktų sudėties elementų gali būti ir atitinkamas valstybės ar savivaldybės aktas. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti pripažinta viešuoju administravimu – administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai (sprendimai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (žr., pavyzdžiui, Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje J. U. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija).

15Nagrinėjamu atveju ginčas, dėl kurio į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, kyla dėl valstybinės žemės išnuomojimo. Pareiškėjas reikalauja, kad valstybės institucija išnuomotų jam žemės sklypą. Pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išnuomoti žemės sklypą, siekia įgyti civilines teises ir pareigas, susijusias su šio sklypo naudojimu, t. y. siekia, kad būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Valstybės institucija, spręsdama klausimą dėl žemės išnuomojimo konkrečiam asmeniui, iš esmės įgyvendina valstybės, kaip nuosavybės teisės subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl nuomos sutartinių santykių atsiradimo. Santykiai tarp valstybės institucijos ir atitinkamo suinteresuoto asmens dėl sprendimo išnuomoti valstybinę žemę priėmimo savo esme yra ikisutartiniai santykiai ir dėl to turi civilinį teisinį pobūdį. Šių santykių negalima laikyti santykiais, kylančiais viešojo administravimo srityje, o bylos dėl ginčų, kylančių iš tokio pobūdžio santykių, turėtų būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Tokią praktiką Specialioji teisėjų kolegija suformavo 2003 m. lapkričio 13 d. nutartyje, kuri buvo priimta byloje UAB “Centresta” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, tokios praktikos ji iš esmės laikosi ir kitose nutartyse (žr., pavyzdžiui, 2003 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje ŽŪB “Augodara” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt.).

16Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, ginčas dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pareiškėjui J. B. ilgalaikiai išnuomoti 1210 m (2) valstybinę žemę dėl 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų nuosavybės tinkamos priežiūros ir eksploatacijos adrese nuo ( - ) vamzdyno kameros 4P-12 einančių 110 metrų iki ( - ) teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

17Byloje yra duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti analogišką pareiškėjo reikalavimą, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams. Iš pareiškėjo skundo, pateikto administraciniam teismui, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį pagal rūšinio teismingumo taisykles nagrinėtinas apygardos teisme. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis šioje dalyje nors ir netinkamai motyvuota, tačiau iš esmės teisinga, nes byla šiam teismui nėra teisminga pagal rūšinio teismingumo taisykles, nustatančias bylų paskirstymą tarp apylinkės ir apygardos teismų. Todėl atsižvelgiant į protingumo, ekonomiškumo principus, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis nenaikinama, tačiau iš jos šalinami motyvai dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją sudaryti ilgalaikę žemės nuomos sutartį teismingumo administraciniams teismams. Dėl paminėtų priežasčių, byla šioje skundo dalyje perduodama Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Bylos dalis dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų, dėl kurių teismingumo Klaipėdos apygardos administracinis teismas į Specialiąją teisėjų kolegiją nesikreipė, grąžinama Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

18Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Nutarė

19Ginčas dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pareiškėjui J. B. ilgalaikiai išnuomoti 1210 m (2) valstybinę žemę dėl 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų nuosavybės tinkamos priežiūros ir eksploatacijos adrese nuo ( - ) vamzdyno kameros 4P-12 einančių 110 metrų iki ( - ) teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

20Pareiškėjo J. B. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pareiškėjui J. B. ilgalaikiai išnuomoti 1210 m (2) valstybinę žemę dėl 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų nuosavybės tinkamos priežiūros ir eksploatacijos adrese nuo ( - ) vamzdyno kameros 4P-12 einančių 110 metrų iki ( - ) perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti jo priėmimo klausimą. Bylos dalį dėl kitų pareiškėjo J. B. skundo reikalavimų grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

21Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.

22L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo

23Lietuvos vyriausiojo

24Teismo Civilinių bylų

25administracinio teismo

Proceso dalyviai
1. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios... 2. išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą... 3. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su... 4. Skunde pareiškėjas iš esmės teigia, kad pagal Klaipėdos šilumos tinklų... 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 10 d. nutartimi... 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas ta pačia 2006 m. liepos 10 d.... 7. Dėl trečiojo reikalavimo Klaipėdos apygardos administracinis teismas ta... 8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teismų... 9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 10. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad skundo... 11. Specialioji teisėjų kolegija... 12. Ginčas dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti išnuomoti žemės... 13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją... 14. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra ne kartą nurodžiusi ir... 15. Nagrinėjamu atveju ginčas, dėl kurio į Specialiąją teisėjų kolegiją... 16. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, ginčas dalyje dėl pareiškėjo... 17. Byloje yra duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d.... 18. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios... 19. Ginčas dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos... 20. Pareiškėjo J. B. skundą dalyje dėl reikalavimo... 21. Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.... 22. L.e.p. Lietuvos Aukščiausiojo... 23. Lietuvos vyriausiojo... 24. Teismo Civilinių bylų... 25. administracinio teismo...