Byla A-756-2150-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos atstovui Algimantui Salapėtai,

4tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R. , K. R. , A. R. , M. J. , A. M. , trečiojo suinteresuoto asmens P. S. atstovui L. S. , trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui A. R. ,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų P. S. , M. J. , K. R. , A. M. , A. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. S. , M. J. , K. R. , R. R. , A. M. , A. R. ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl sprendimų panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus Nr. 13-3961, Nr. 13-3962 ir Nr. 13-3963, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės P. S. , E. R. ir C. M. į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, mišką, vandens telkinį.

9Pareiškėjas nurodė, kad buvęs savininkas A. R. nuosavybės teise valdė 24,81 ha žemės, miško, vandens telkinio - (Aukštuolių, Pušynų kaimuose – 13,18 ha, Aukštuolių kaime (Patramės vienkiemis) – 2,99 ha ir Apkartų kaime – 8,64 ha). Todėl P. S. , E. R. ir C. M. Apkartų kaime galėjo būti grąžinama natūra 8,64 ha žemės, o ne 11,38 ha, Patramės kaime 2,99 ha, o ne 3,51 ha, t. y. tik tokį plotą, kokį buvęs savininkas A. R. šiuose kaimuose turėjo. P. S. , E. R. ir C. M. į kitą dalį A. R. nuosavybės teise valdytos žemės, miško turėjo būti atkuriama laikantis lygiavertiškumo principo, t. y. perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, sudarytą laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų projektavimo žemės reformos projektuose eilės. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės aktų teisingas taikymas atkuriant piliečiams nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius yra valstybės ir visos visuomenės reikalas. Priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, yra pažeidžiamas viešasis interesas – tokį viešąjį interesą ir gina pareiškėjas.

10Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises P. S. , E. R. ir C. M. į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras šioje byloje gina privatų, o ne viešą interesą, todėl vien jau dėl to prašymas turėtų būti atmestas.

11Tretysis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepime nurodė, kad prieštarauja pareiškėjo reikalavimui panaikinti ginčijamus sprendimus. Pažymėjo, kad A. R. nuosavybės teise valdė 24,81 ha žemės, miško keliuose kaimuose. Nuosavybė atkurta ne tik prokuroro prašyme minimiems piliečiams, bet ir kitiems A. R. turto paveldėtojams. Z. R. turto paveldėtojams nuosavybės teisės atkurtos Pušynų kaime, kadangi ten gyveno Z. R. . M. R. nuosavybės teisės atkurtos Aukštuolių kaime, kadangi jis ten gyveno. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. S. , E. R. ir C. M. nuosavybės teisės atkurtos į likusią dalį žemės. Kadangi nebuvo galimybių grąžinti žemės natūra Aukštuolių ir Pušynų kaimuose, nes ten nebuvo laisvos žemės, tai žemėtvarkos skyriuje buvo pasirašytas sutikimas, kad skirtumas iš Pušynų ir Aukštuolių kaimų būtų perkeltas į Apkartų kaimą, kur buvo galima atkurti nuosavybę vienoje vietoje, neskaldant žemę į smulkius sklypelius. Be to pabrėžė, kad jam nesuprantama, kokį viešąjį interesą gina pareiškėjas.

12Trečiojo suinteresuoto asmens P. S. atstovas L. S. prašė netenkinti prokuroro prašymo.

13Tretieji suinteresuoti asmenys M. J. , K. R. , R. R. , A. M. ir A. R. prašė netenkinti prokuroro prašymo. Nurodė, kad prokuroras savo reikalavimą grindžia tik Nacionalinės žemės tarnybos specialistų išvada, neišsiaiškinęs visų faktinių aplinkybių. Prokuroras priėmė sprendimą ginti viešąjį interesą, nekreipdamas dėmesio į tai, kad pažeidžiamas teisingumo principas ir teisėto žemės savininko interesas. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas advokatas A. R. prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Jo nuomone, valstybės institucijų padarytas formalus pažeidimas nuosavybės teisių atkūrimo procese negali būti pagrindu naikinti iš esmės teisingus sprendimus, kadangi panaikinus ginčijamus sprendimus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims būtų atkurtos nuosavybės teisės toje pačioje vietoje, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais mano, kad pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas, nes nėra esminio teisės aktų normų pažeidimo.

14Tretysis suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. sausio 31 d. išvadoje aiškiai išvardinti pažeidimai, kurie buvo padaryti vykdant žemės gražinimo procedūras, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti. Taip pat nurodė, kad žemės reforma Labanoro regioniniame parke buvo vykdoma neišanalizavus tuometinės situacijos, neužtikrinant gamtos išteklių apsaugos, bei neatsižvelgiant į visuomenės rekreacinius interesus.

15II.

16Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: panaikino Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 13-3961, kuriuo P. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities, Molėtų rajono, Apkartų kaime nekilnojamąjį turtą – 4,35 ha žemės, 0,52 ha miško, 0,09 ha vandens telkinį, esantį Molėtų rajono, Mindūnų seniūnijoje, Apkartų ir Patramės kaimuose, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais E. R. , C. M. -3,47 ha miško 10,43 ha dydžio miško sklype Nr. 419-1, 0,32 ha miško 0,95 ha dydžio miško sklype Nr. 419-2, 1,17 ha žemės 3,51 ha žemės sklype Nr. 419-3; panaikino Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 13-3962, kuriuo E. R. atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities, Molėtų rajono, Apkartų kaime nekilnojamąjį turtą – 4,35 ha žemės, 0,52 ha miško, 0,10 ha vandens telkinį, esantį Molėtų rajono, Mindūnų seniūnijoje, Apkartų ir Patramės kaimuose, gražinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais P. S. , C. M. - 3,48 ha miško 10,43 ha dydžio miško sklype Nr. 419-1, 0,32 ha miško 0,95 ha dydžio miško sklype Nr. 419-2, 1,17 ha žemės 3,51 ha dydžio žemės sklype Nr. 419-3 bei panaikino Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 13-3963, kuriuo C. M. atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos apskrities, Molėtų rajono, Apkartų kaime nekilnojamąjį turtą – 4,43 ha žemės, 0,52 ha miško, 0,10 ha vandens telkinį, esantį Molėtų rajone, Mindūnų seniūnijoje, Apkartų ir Patramės kaimuose, gražinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendraturčiais P. S. , E. R. – 3,48 ha miško 10,43 ha dydžio miško sklype Nr. 419-1, 0,31 ha miško 0,95 ha dydžio miško sklype Nr. 419-2, 1,17 ha žemės 3,51 ha žemės sklype Nr. 419-3.

17Remdamasis byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal tuometinį teritorinį suskirstymą Utenos apskrities Molėtų valsčiaus Patramės ir Apkartų kaimai buvo rėžiniai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 8 punkte numatyta, kad žemės (miško) grąžinimu natūra laikomas turėtos žemės (miško) grąžinimas įstatymų nustatyta tvarka buvusių kaimų pertvarkomojoje teritorijoje. Todėl teismas padarė išvadą, kad P. S. , E. R. ir C. M. Apkartų ir Patramės į vienkiemius neišskirstytuose kaimuose turėjo būti natūra grąžinamas tik toks plotas, kokį buvęs savininkas A. R. šiuose kaimuose turėjo - t. y. Apkartų kaime galėjo būti grąžinta natūra 8,64 ha, o ne 11,38 ha (419-1 sklypas – 10,43 ha ir 419-2 sklypas – 0,95 ha) bei Patramės kaime galėjo būti grąžinama natūra 2,99 ha, o ne 3,51 ha (419-3 sklypas ), o į likusią dalį A. R. kituose kaimuose nuosavybės teise valdytos žemės, miško turėjo būti atkuriama ne natūra, o perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, sudarytą laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų projektavimo žemės reformos žemėtvarkos projektuose eilės. Tuo tarpu ginčijamais sprendimais atsakovas P. S. , E. R. ir C. M. nuosavybės teisę Apkartų ir Patramės kaimuose atkūrė natūrą į visą 14,89 ha žemės ( miško), t. y. daugiau nei buvęs savininkas šiuose kaimuose turėjo.

18Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Molėtų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, prašydamas panaikinti minėtus Utenos apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinį atkūrimo P. S. , E. R. ir C. M. , neginčija materialinės šių piliečių teisės į buvusio savininko A. R. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą, o savo prašymą grindžia teiginiu, kad priimant šiuos sprendimus, buvo pažeista teisės aktuose nustatyta piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis suteikia prokurorui teisę kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės aktų teisingas taikymas atkuriant piliečiams nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius yra valstybės ir visos visuomenės reikalas – tokį viešąjį interesą ir gina pareiškėjas.

19III.

20Apeliaciniu skundu atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuoja, jog rėžiniuose kaimuose žemė grąžinama patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą ir tuo pačiu teigia, kad projektas patvirtintas 2002 m. gruodžio 16 d. Utenos apskrities viršininko įsakymu, o P. S. , E. R. ir C. M. nuosavybės teisės atkurtos 2003 metais, t. y. po projekto patvirtinimo, todėl apeliantas neįžvelgia įstatymų pažeidimų. Apelianto teigimu, apygardos administracinis teismas sprendime konkrečiai nenurodė, kokius įstatymus ar poįstatyminius aktus atsakovas pažeidė, priimdamas skundžiamus sprendimus. Atkuriant nuosavybės teises minėtiems asmenims, nebuvo viršytas buvusio savininko turėtas žemės, vandens telkinio ar miško plotas, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkurtos jų pačių susitarimu, vadovaujantis racionalumo principu. Tarp pretendentų ginčų nėra, kitų asmenų teisėti interesai nepažeisti, valstybės interesai taip pat nenukentėjo, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl pareiškėjas kreipėsi į teismą, o teismas sprendimą priėmė jo naudai.

21Apeliaciniu skundu tretieji suinteresuoti asmenys P. S. , M. J. , R. R. , A. M. , K. R. ir A. R. prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti, o Molėtų rajono vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti. Apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys grindžia panašiais motyvais kaip ir atsakovas. Taip pat jie pabrėžia, kad teismas, nors ir nurodo, kad pareiškėjas neginčija trečiųjų suinteresuotųjų asmenų materialinės teisės į buvusio savininko A. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau priimtu sprendimu šią žemę antrąkart nacionalizavo. Apeliantų teigimu, visuomenės rekreaciniai poreikiai privačioje žemėje gali būti užtikrinti žymiai efektyviau. Iš naujo svarstant žemės nuosavybės atkūrimo klausimą toje pačioje vietoje bus papildomai eikvojamos valstybės lėšos, o apeliantams bus padaryta moralinė ir materialinė žala. Apeliantai pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atkuriant nuosavybės teises į ginčijamą žemę, būtų pažeisti visuomenės interesai.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

25Teismas nustatė, kad ginčijamais sprendimais atkuriant natūra nuosavybės teises P. S. , E. R. ir C. M. Apkartų ir Patramės kaimuose į didesnį plotą nei šiuose kaimuose turėjo buvęs savininkas A. R. buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1994 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 231 patvirtintos Žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 8 punkto reikalavimai. Teismo teigimu, Apkartų bei Patramės kaimuose galėjo būti grąžinta tik juose turėta žemės dalis, o į likusią dalį A. R. kituose kaimuose nuosavybės teise valdytos žemės, miško nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos ne natūra, o perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, sudarytą laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų projektavimo žemėtvarkos projektuose eilės. Padaryta išvada, jog prokuroro ginčijami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo naikintini, kadangi yra neteisėti iš esmės, kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės aktų normoms.

26Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais Nr. 13-3961, Nr. 13-3962 ir Nr. 13-3963 į buvusio savininko A. R. žemę nuosavybės teisės atkurtos P. S. , E. R. ir C. M. , sprendimuose nurodant, kad žemė Apkartų ir Patramės kaimuose grąžinama natūra.

27Žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 8 punkte nurodyta, kad Žemės (miško) grąžinimu natūra laikomas turėtos žemės (miško) grąžinimas įstatymų nustatyta tvarka buvusių kaimų pertvarkomoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos 14 punkte numatyta, kad į vienkiemius neišskirstytų kaimų teritorijose, kuriose buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje piliečių, susigrąžinančių žemę natūra, sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

28Kolegija, sistemiškai vertindama šias teisės aktų nuostatas, sutinka su pareiškėjo prašymo, taip pat teismo teiginiais, jog Apkartų ir Patramės kaimuose P. S. , E. R. ir C. M. nuosavybės teisės natūra galėjo būti atkurtos tik į tokį žemės plotą, kuris minimuose kaimuose priklausė buvusiam savininkui A. R. . Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. žemės turėjo ir Aukštuolių bei Pušynų kaimuose, todėl, kaip minima ir 2005 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo (ja skunde remiasi pareiškėjas), už juose negražinamą žemę piliečiams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d.). Eilės tvarka, kuria asmenims žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose formuojami žemės sklypai, nustatyta Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ši eilės tvarka, atkuriant nuosavybės teises į A. R. turėtą žemę ne buvusios žemės vietoje, t.y. į dalį žemės nuosavybės teises atkuriant ne natūra, kaip nurodoma ginčijamuose sprendimuose, o faktiškai perduodant neatlygintinai kitus sklypus, būtų pažeista. Taip pat nėra įrodymų, kad toje vietoje, kurioje ginčijamais sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. R. žemę P. S. , E. R. ir C. M. apskritai negalėjo būti atkurtos dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str.).

29Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 81 straipsnių nuostatos įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas iniciatyvos tinkamai išsiaiškinti ir ištirti visas bylos aplinkybes nesiėmė, įrodymais nepagrindė savo sprendimo panaikinti ginčijamus sprendimus visa apimtimi, nors tiek pareiškėjo prašyme teismui, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos išvadoje nurodyta, kad P. S. , E. R. ir C. M. Apkartų kaime galėjo būti natūra grąžinta 8,64 ha, o Patramės kaime - 2,99 ha nekilnojamojo turto. Kolegijos vertinimu, vien tai, kad formaliai pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės kaimo vietovėje, realiai neįtakojant kitų subjektų teisių ar teisėtų interesų negali būti besąlygiškas pagrindas ginčijamų sprendimų panaikinimui. Pažymėtina ir tai, kad 2005 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal Molėtų rajono prokuratūros bei Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis nustatyti, ar atkuriant nuosavybės teises P. S. , E. R. ir C. M. buvo pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai bei kieno interesai ir kokiu būdu pažeisti nustatyti nėra galimybės. Prokuroro pateiktame prašyme teigiama, kad viešasis interesas yra teisingas nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančių teisės aktų taikymas atkuriant piliečiams nuosavybės teises į žemę, mišką bei vandens telkinius. Apie tai, kad neteisingas teisės aktų taikymas įtakojo konkrečių asmenų ar visuomenės dalies teises ar teisėtus interesus neužsimenama. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat gina ir teisėtų lūkesčių principą. Tą savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas ir kt.). Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys turėjo pagrįstą lūkestį, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos priimtais sprendimais jiems suteiktos teisės nebus panaikintos. Esant tokiai situacijai labai svarbu tinkamai ištirti visas bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti priimant ginčijamus sprendimus padarytus pažeidimus. Viešasis interesas negali būti suprantamas vien kaip būtinybė besąlygiškai naikinti administracinius aktus dėl formalių teisės aktų pažeidimų. Nagrinėjant bylas, kuriose į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, labai svarbu ne tik formaliai konstatuoti teisės aktų pažeidimus, bet ir įvertinti jų įtaką visuomenės, jos dalies ar atskirų narių teisėms bei pareigoms. Kaip jau minėta, rinkti ir vertinti įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą – pirmosios instancijos teismo pareiga, todėl nustatytus bylos nagrinėjimo trūkumus turi pašalinti pirmosios instancijos teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo II skyrius).

30Kadangi šioje byloje tai padaryta nebuvo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylą grąžinant nagrinėti iš naujo.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

32Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

33Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos atstovui... 4. tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. R. , 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas Molėtų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras,... 9. Pareiškėjas nurodė, kad buvęs savininkas A. R.... 10. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepime su... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepime nurodė,... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens P. S. atstovas 13. Tretieji suinteresuoti asmenys M. J. , 14. Tretysis suinteresuotas asmuo Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime... 15. II.... 16. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu... 17. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, pirmosios instancijos teismas... 18. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Molėtų rajono... 19. III.... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija... 21. Apeliaciniu skundu tretieji suinteresuoti asmenys P. S. ,... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 25. Teismas nustatė, kad ginčijamais sprendimais atkuriant natūra nuosavybės... 26. Utenos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais Nr.... 27. Žemės reformos į vienkiemius neišskirstytų kaimų buvusioje teritorijoje... 28. Kolegija, sistemiškai vertindama šias teisės aktų nuostatas, sutinka su... 29. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 81 straipsnių nuostatos... 30. Kadangi šioje byloje tai padaryta nebuvo, pirmosios instancijos teismo... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus tenkinti... 33. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimą... 34. Nutartis neskundžiama....