Byla 2A-1112-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4sekretoriaujant M.Armalienei,

5dalyvaujant ieškovui T. G., atsakovei T. S.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei T. S. dėl daikto valdymo pažeidimo nutraukimo, tretieji asmenys Sodininkų bendrija „Buitis“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovas T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-6) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 168-169), kuriais prašė: pašalinti ieškovo nuosavybės teise turimo 756 kv.m. žemės sklypo, esančio ( - ), valdymo pažeidimus, įpareigojant atsakovę T. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo: iškelti tvorą, elektros skaitiklį, pašalinti elektros kabelį, pašalinti vandentiekio vamzdį; pripažinti negaliojančiais atsakovei privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 99A, esančio ( - ) kadastrinių matavimų, kurie buvo atlikti 2005-08-09 pagal atsakovės pasiūlymą L.Bimbirienės įmonės „Arlitanus“, registraciją VĮ „Registrų centre“ bei sklypo ribų paženklinimo aktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso 756 kv.m. ploto žemės sklypas Nr. 101, esantis ( - ). Šis žemės sklypas ribojasi su trejais sklypais: Nr. 90, Nr. 99, ir atsakovės žemės sklypu Nr. 99A. Atsakovė nesilaikydama savo žemės sklypo ribų, užėmė ieškovo žemės sklypo dalį tarp taškų 11, 12, 13, 14, kuri lygi 40 kv.m., šias aplinkybes patvirtina 2005-10-14 parengtas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ žemės sklypo planas. Atsakovė per ieškovui priklausančią žemę pradėjo tvoros statybą, nutiesė vandentiekio vamzdį, elektros kabelį, įrengė elektros skaitiklį. Atsakovės pažeidimus patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga. Ieškovas nurodė, kad tuo pažeidžiamos jo nuosavybės teisės, o atsakovė geruoju pažeidimų nepašalina. Dėl papildyto ieškinio reikalavimo, ieškovas nurodė, kad atsakovė, atlikusi savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos nusistatė savo sklypo ribas, pažeidė 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 str., bei 29.9 str. reikalavimus, nes nesant gretimų sklypų savininkų sutikimui dėl ribų, ginčas turėjo būti sprendžiamas teismine tvarka. Todėl atsakovės atlikti kadastriniai matavimai įregistruoti VĮ „Registrų centre“ pripažintini negaliojančiais.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-05-18 sprendimu ieškovo T. G. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės T. S. naudai 2 000 Lt išlaidų už advokato paslaugas. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovės faktiškai valdomas žemės sklypo plotas neviršija jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovo faktiškai valdomas žemės sklypo plotas yra mažesnis nei jam turėtų priklausyti pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, neįrodo, ieškovo prašomos jam grąžinti sklypo dalies valdymo neteisėtumo iš atsakovės pusės ir nesudaro teisinio pagrindo reikalauti atstatyti ieškovo žemės sklypo plotą atsakovės nuosavybės sąskaita (CK 4.93 str.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės žemės sklypas yra kraštinis, jis iš dviejų pusių apsuptas asfaltuotais keliais, todėl ir dėl tos priežasties neįmanoma tenkinti atsakovo reikalavimo ir patraukti atsakovės sklypą per ieškovo reikalaujamą atstumą. Ištyręs rašytinius šalių pateiktus įrodymus, ir nustatęs, jog atsakovės žemės sklypo plotas nesikeitė nuo jo įsigijimo momento lyg šiol, teismas padarė prielaidą, jog ieškovo ir atsakovės sklypų ribos ties kraštine pagal ieškovo planą, nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4, persidengia. Kadangi ieškovas kitiems kaimynams nereiškia pretenzijų dėl ribų, o atsakovės sklypo plotas nesikeitė nuo jo įsigijimo momento, tikėtina, kad natūroje nėra tiek žemės, kad ieškovui, nepažeidžiant atsakovės teisių, būtų suteiktas teisiškai įtvirtinus jo sklypo plotą atitinkantis sklypas, tačiau su tuo susiję galimi teisių pažeidimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė ieškovo nurodytą žemės sklypo dalį valdytų neteisėtai, todėl ieškinio reikalavimą, nenustačius neteisėto valdymo pagrindų, atsakovės atžvilgiu atmetė (CK 4.23 str.). Ieškovui išaiškino, kad, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, negalint valdyti nusipirkto dydžio žemės sklypo, turi teisę reikšti pretenzijas ir reikalavimus jam žemę pardavusiai pagal preliminarius matavimus institucijai. Nenustatęs, jog atsakovė pažeidė ieškovui priklausančio sklypo ribas, teismas atmetė ieškovo reikalavimus iškelti tvorą, iškelti elektros skaitiklį, pašalinti elektros kabelį, nes šiuo daiktus atsakovė valdo teisėtai (CK 4.23 str.). Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą pašalinti vandentiekio vamzdį, kuris pravestas ieškovo sklypo pusėje pagal 99 sklypo ribą į atsakovės sklypą 99A, nes iš trečiojo asmens s.b. „Buitis“ pateikto vandentiekio pratęsimo bendrijos teritorijoje plano, matyti jog vandentiekio vamzdis pravestas į atsakovės sklypą 99A, per sklypų 99 ir 101 ribą, iš vietos apžiūros protokolo matyti, jog vamzdis pratiestas ieškovo sklypo kraštine ir eina per ieškovo žemę, tačiau, vandentiekio vamzdis yra s.b. „Buitis“ nuosavybė, todėl atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo pažeistų teisių. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso sklypas Nr. 99A, kurio plotas 550 kv.m. Toks žemės sklypo plotas yra nustatytas IĮ „Arlitanus“ paruoštame žemės sklypo plane, kuris yra suderintas su s.b. „Buitis“ valdybos pirmininku, Vilniaus apskrities Viršininko administracijoje 2005-08-17, plane yra nuoroda į paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad buvusi sklypo Nr. 101 savininkė (ieškovo žmona) ant žemės sklypo paženklinimo akto nepasirašė, atsisakymo pasirašyti motyvų nenurodė. Pagal Žemės ūkio ministro 202-12-30 įsakymo Nr. 522, kuriuo patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklės, 29.7 p. nurodyta, jog paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas. 29.8.14 p. numatyta, kad žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, jog žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus. 29.9 p. kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų, tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. Šią procedūrą matininkai, atlikę atsakovės žemės sklypo matavimus įvykdė ir atitinka 2002-04-15 Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 39 p. reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, jog atliekant kadastrinius matavimus atsakovei priklausančiame žemės sklype, buvo padaryti įstatymo pažeidimai.

12III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13Ieškovas T. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-18 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovo sklypas, esantis ( - ), yra 756 kv.m. ploto. Toks pat ieškovui priklausantis žemės sklypas 2001-10-17 buvo išmatuotas natūroje, surašytas aktas ir nurodytas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane (geodezinių matavimų plane) pagal s.b. „Buitis“ generalinį planą. Šiame plane nurodyta, kad sklypo dalį tarp tašų 11, 12, 13, 14, kas sudaro 40 kv.m. užvaldė sklypo 99A savininkė. Ieškovo priklausančio žemės sklypo kraštinių ilgiai atitinka tuos, kurie nurodyti s.b. „Buitis“ generaliniame plane. Duomenys, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso sklypas Nr. 99A, kurio plotas 550 kv.m. yra nustatytas IĮ „Arlitanus“ paruoštame žemės sklypo plane, kuris buvo derinamas 2005-08-17 su Vilniaus apskrities viršininko administracija, plane yra nuoroda į tos pačios IĮ „Arlitanus“ aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad buvusi sklypo Nr. 101 savininkė (ieškovo žmona) ant žemės sklypo paženklinimo akto nepasirašė, matininkas atsisakymo motyvų neužrašė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tame pačiame rašte yra aiškiai parašyta, jog sklypo Nr. 99A konfigūracija keičiasi, nes šio sklypo gretimybės yra asfaltuoti 4 ir 5 metrų keliai. Taigi, jau rengiant kadastrinių matavimų planą IĮ „Arlitanus“ pagal atsakovės prašymą buvo padaryti pažeidimai, taip pat pažeistas nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 522) 29.9. punktas, kuris nurodo, kad kilus nesutarimams tarp žemės sklypų ribų ir atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo, o žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas teisme. Tačiau to padaryta nebuvo. Ketvirtajame punkte yra įrašas, jog ieškovo sutuoktinė G. G., kuriai tuo metu priklausė žemės sklypas, nepasirašė, tačiau 5 punkte nepasirašymo priežasčių matavimus atlikę matininkai neįrašė. Akivaizdu, jog tarp gretimų sklypų savininkų kilo ginčas dėl ribos ir todėl ieškovo žmona nepasirašė. Šį ginčą pirmiausiai privalėjo išnagrinėti teismas pagal atsakovės T. S. ieškinį ir tik po to galėjo būti tęsiami matininkų atliekami duomenų surinkimo darbai kadastrinių matavimų planui sudaryti. Pirmos instancijos teismas rėmėsi tą faktinę aplinkybę, kad, nors kadastriniai matavimai ir atlikti abiems sklypams, tačiau Nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį registre užregistruoti atsakovės užsakymu atlikti kadastriniai matavimai su pakeista konfigūracija, neatitinkantys s.b. „Buitis“ generaliniam planui, su procedūriniais kadastrinių duomenų surinkimo pažeidimais. Teismas, remdamasis ištirtos byloje esančios medžiagos pagrindu turėjo ir privalėjo nustatyti esant valdymo pažeidimus ir juos nustatęs savo iniciatyva pripažinti, jog atsakovės T. S. sklypo Nr. 99A IĮ „Arlitanus“ nustatytos ribos yra netikslios ir tuo pagrindu VĮ „Registrų centre“ įrašytus duomenis pripažinti neteisėtais. Teismas galėjo savo iniciatyva nustatyti ribą tarp sklypų ir tokiu būdu spręsti susidariusią situaciją, nes praktiškai sklypų plotas gali neatitikti preliminariais matavimais nustatytiems, tačiau sklypas negali būti sudarinėjamas nors ir ne didesnis negu priklauso, tačiau kito sklypo sąskaita, jį ženkliai mažinant. Net ir nuvykus į vietą teismas nekreipė dėmesio į du nuo pirminių matavimų ieškovo sklype išlikusius ir aiškiai matomus riboženklius, nuo kurių praktiškai ir turėjo būti vykdoma atskaita (riboženkliai fiksuoti ir aiškiai matomi faktinių aplinkybių konstatavimo protokole).

14Atsakovė T. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovė yra užėmusi dalį jo žemės sklypo, kadangi pagal 1994-08-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1194-1223 jai nuosavybės teise priklauso 0,0550 ha ploto žemės sklypas Nr. 99A ( - ). Atsakovė atliko kadastrinius matavimus, gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005-08-25 išrašą, kuriame nurodyta, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra 0,0550 ha bendro ploto ir kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. T. G. nepagrįstai nurodo, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2005-10-14 žemės sklypo planas patvirtina, jog atsakovė užėmė ieškovo 40 kv.m. žemės sklypo dalį. Ieškovas nėra atlikęs kadastrinių matavimų, kurie įstatymo nustatyto tvarka registruojami nekilnojamojo turto kadastre, nes 2006-01-04 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad jo žemės sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus. 2005-10-14 žemės sklypo planas buvo sudarytas pagal G. G. (ieškovo sutuoktinės, kuri mirė 2006-04-02) pasiūlymą. Šis planas sudarytas neatlikus kadastrinių matavimų ir tai yra tik preliminarūs matavimai. Atsakovės žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir jo duomenys yra įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre, todėl atsakovės žemės sklypo plane duomenys yra teisingi. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kokiu būdu atsakovės žemės sklypas įsiterpė į jo sklypą, kadangi atlikus kadastrinius matavimus jos žemės sklypo plotas nepasikeitė nuo sklypo pirkimo momento. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad rengiant kadastrinių matavimų planą IĮ „Arlitanus“ buvo padaryti pažeidimai, taip pat pažeistas nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 522) 29.9 punktas. Ieškovas nurodo Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 29.9 punkto redakciją, kuri galiojo iki 2003-11-13, o kadastrinių matavimų atlikimo metu galiojo Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 29.9 punktas (įsigaliojo nuo 2003-11-13), kuris nustatė, kad kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 p.), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pati tvarka buvo nustatyta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 32.1.1.5 punkte. Kadastrinių matavimų vykdytojas - L.Bimbirienės įmonė „Arlitanus“ 2005-08-17 paaiškinime nurodė, kad žemės sklypo Nr. 101 savininkė G. G. atsisakė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto, tačiau nenurodė savo atsisakymo motyvų. G. G. kadastrinių matavimų atlikimo metu ir po jų niekur nesikreipė dėl jų nuginčijimo. Jokių pažeidimų iš vykdytojo pusės, atliekant kadastrinius matavimus padaryta nebuvo ir jie buvo atlikti teisingai. Atsakovė yra savininkė 0,0550 ha ploto žemės sklypo Nr. 99A ( - ) ir būtent toks sklypo plotas atsakovei nustatytas, atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, o pagal aukščiau nurodytų Taisyklių 23 punktą žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo žemės sklypo suformuoto atliekant preliminarius matavimus. Techninės inventorizacijos byloje (civilinė byla Nr. 2-11051-727/2006) pagal 1992-03-31 duomenis ieškovo žemės sklypo ilgis buvo 34 m ir 34,2 m, o vėliau nepagrįstai padidėjo iki 34,8 m. Kad ieškovo žemės sklypo ilgis pradžioje buvo 34,2 m patvirtina ir techninės kortelės planas (civilinė byla Nr. 2-11051-727/ 2006).

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Skundas atmestinas.

17Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo norminio akto - 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.9 punkto nuostatą, netiksliai nurodydamas jos turinį. Jame nėra nurodyta, jog kilus ginčui tarp asmenų, žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas teisme. Priešingai, negu nurodo apeliantas, Taisyklių 29.9. punkte (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 3D-473 (nuo 2003 m. lapkričio 13 d.) nurodyta, jog ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 punktas), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Nurodyta, kad dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi, o ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Teismo sprendime padaryta išvada, jog buvusi ieškovui priklausančio sklypo savininkė G. G. žemės sklypo paženklinimo akto nepasirašė, atsisakymo pasirašyti motyvų nenurodė. Ieškovas nepateikia įrodymų, kurie paneigtų šias teismo išvadas, iš to seka, ženklinimo vykdytojas neturėjo pagrindo nagrinėti pastabų, nes jų nebuvo pareikšta, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadai, jog atsakovės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė naudojosi mažesniu, nei jai buvo parduotas (550 kv m) žemės sklypu iki jo pardavimo. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovei buvo nustatyti riboženkliai žemės sklypo dalyje, kuria ji nesinaudojo iki parduodant jai žemės sklypą ar iki atliekant kadastrinius matavimus 2005-10-14, nebuvo pagrindo tenkinti jo reikalavimus.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai