Byla A-146-473-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Laimučio Alechnavičiaus, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjo A. G. procesinių teisių perėmėjai S. J. G. ir jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Giedrei Butkutei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (jam mirus – pareiškėjo teisių perėmėja S. J. G.) skundą ir patikslintus skundus atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. G. skundu bei patikslintais skundais (I t., b. l. 4-7, 97-98, 161-162) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą paduoti teismui skundą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, bei panaikinti tas dalis teisės aktų, kuriose sprendžiama dėl 0,1842 ha žemės į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises :

51. Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45-ąjį punktą, kuriuo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai skirto sklypo ribos;

62. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 95, kuriuo žemė suteikta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir įregistruota patikėjimo teise Klaipėdos viršininko administracijai;

73. Pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2-ąjį punktą, kuria numatyta laisva neužstatyta žemė, papildant jį 0,1842 ha žemės sklypu, buvusiu R. G. nuosavybėje ( - ) ir Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 160 2-ąjį punktą, kuriuo patvirtintas kvartalo tarp ( - ) detalusis planas, nurodant, kad buvęs R. G. 0,1842 ha sklypas nėra užstatytas ar dėl kitos priežasties valstybės išperkamas;

84. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją, kad žemės sklypo, buvusio R. G. nuosavybėje, dalis - 0,1842 ha priskiriama neužstatytai ir valstybės neišperkamai žemei, ir per tris mėnesius nuo suderinimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

9Pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodė savo neįgalumą ir teisinį neišprusimą, pažymėjo, kad nė vienas iš ginčijamų aktų nebuvo jam adresuotas tiesiogiai, jis neturėjo jokios informacijos apie ginčijamų aktų priėmimą ir paskelbimą. Teigė, kad jis ilgą laiką buvo klaidinamas atsakovo nurodant skirtingas nuosavybės teisių į žemę natūra neatkūrimo priežastis. Teigė apie tai, kad natūra žemė nebus grąžinta sužinojęs tik 2007 m. liepos mėnesį, o į teismą kreipėsi tų pačių metų lapkričio mėnesį dėl pirmiau išdėstytų priežasčių.

10Pareiškėjas skunde nurodė, kad pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises į savo seneliui R. G. nuosavybės teise priklausiusį 0,3042 ha žemės sklypą, esantį ( - ). 1992 m. rugsėjo 25 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 202 A. G. atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemę, tačiau iki šiol žemės sklypas negrąžinamas natūra, nors jis yra laisvas (neužstatytas). 1993 m. balandžio 20 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 63 0,12 ha buvusio savininko R. G. nuosavybės teisėmis valdyto žemės klypo Nr. 4 neatlygintinai buvo suteiktas G. M. individualiai statybai. Minėtas žemės sklypas, vadovaujantis Palangos miesto valdybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 339 1.2 punktu patvirtintu detaliuoju planu, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 575 buvo padalintas į du žemės sklypus, esančius ( - ) ir ( - ). Šie abu žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Likusi 0,1842 ha R. G. valdyto žemės sklypo dalis patenka į Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu suformuotą valstybinį žemės sklypą, ( - ), kuris Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 95 suteiktas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – ir Seimo kanceliarija) sudarant 1999 m. vasario 23 d. panaudos sutartį Nr. PAN25/99-055. Pareiškėjo manymu, tai, kad ši žemės sklypo yra perduota naudotis Seimo kanceliarijai dalis ir pagal detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160, patenka į Seimo kanceliarijai suformuotą žemės sklypą, esantį ( - ), neturi esminės reikšmės nuosavybės teisių atkūrimui į žemę natūra, nes likusioje žemės sklypo, esančio ( - ), dalyje, į kurią jis pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises, nei pastatytų, nei statomų pastatų ar statinių nėra. Pažymėjo, kad šis žemės sklypas nėra skirtas ar naudojamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytiems objektams ar reikmėms. Visuomeninio poreikio šiam žemės sklypui taip pat nėra. Todėl teigė, kad aplinkybė, jog žemės sklypas yra išnuomotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai negali būti priežastimi priskirti tokį žemės sklypą valstybės išperkamai žemei ir tokiu būdu neatkurti nuosavybės teisių į žemę natūra.

11Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Atkūrimo įstatymas pirmiausia numato nuosavybės teisės į žemę atkūrimą natūra, todėl pirma turėjo būti išspręstas klausimas, ar galima A. G. grąžinti žemės sklypą natūra, ar ne, o nagrinėjamu atveju nuspręsta negrąžinti A. G. žemės sklypo natūra todėl, kad žemės sklypas išnuomotas Seimo kanceliarijai, jis užstatytas Seimo poilsiavietėmis. Pažymėjo, kad žemės grąžinimas natūra buvo numatytas pirmojoje įstatymo redakcijoje. Teigė, kad būtų pažeisti protingumo ir teisingumo principai, jeigu neužstatytame žemės sklype, aplink Seimo poilsiavietes esantys takai, aikštelės ir pan. būtų pripažinti pagrindu neatkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą A. G., nes neįrodyta, kad šio neužstatyto žemės sklypo dalis reikalinga visuomenės interesams, rekreacijai.

12Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepimuose dėl Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45-ojo punkto paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė nė vienos aplinkybės, leidžiančios taikyti ABTĮ 89 straipsnį.

14Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2-ojo punkto pakeitimo paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-176-04 nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2-ju punktu suderinta informacija vertintina kaip geografinių informacinių duomenų bazė, fiksuojanti situaciją teritorijoje konkrečiu laikotarpiu ir galinti kisti. Ši informacija turėtų būti vertinama kaip informacinė sistema, atliekanti pagalbines funkcijas savivaldybės institucijoms vykdant pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punkte. Tokia pagalbinė medžiaga, kuri naudotina savivaldybės reikmėms, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali pažeisti asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, teisių ar teisėtų interesų. Jeigu minėtas Tarybos sprendimas nepažeidžia asmenų teisių, jis negali būti ginčijamas. Reikalavimas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui turi būti sprendžiamas įstatymų nustatytų institucijų ir tik joms atsisakius tai padaryti atsisakymas galėtų būti skundžiamas teismui. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Palangos miesto savivaldybė atsisakė spręsti jo prašymą. Be to, teismas negali keisti nei Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, nei juo patvirtinto detalaus plano (I t., b. l. 159, 166-167 ).

15Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 160 2-ojo punkto panaikinimo pažymėjo, kad šis pareiškėjo reikalavimas nesuprantamas, nes šiuo metu ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.32, o ne ginčijamas detalusis kvartalo tarp ( - ) detalusis planas. Mano, kad teismas negali keisti nei Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, nei juo patvirtinto detaliojo plano. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas. Detaliuoju planu yra nustatomas sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, o ne aplinkybė, ar sklypas yra laisvas (neužstatytas).

16Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad savivaldybės administracija atsisakė spręsti jo prašymą dėl žemės sklypo suformavimo, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo skųsti teismui

17Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad natūra ginčo teritorijoje žemės sklypas A. G. negali būti sugrąžintas, nes teritorija yra užstatyta teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotais statiniais, aplink statinius yra vaikščiojimui skirti takai, aikštelės, tai reikalinga ne tik į Seimo poilsiavietes atvažiavusiems poilsiautojams, bet ir kitiems žmonėms.

18Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija nesutiko su pareiškėjo skundu. Atsiliepimuose paaiškino, kad buvusio savininko R. G. nuosavybės teise valdytos žemės patenka į žemės sklypą, esantį ( - ), suformuotą prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Palangos miesto savivaldybė Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė informaciją, todėl 2003 m. gegužės 8 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 25 suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Palangos miesto centrinėje dalyje yra pažymėta kaip valstybės išperkama. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginama šiame straipsnyje nurodytais būdais (I t., b. l. 56-57, 153-154).

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 5 d. sprendime Nr. 25 žemės sklypas ( - ) nėra minimas, todėl neaišku, kokias pareiškėjo teises skundžiamas aktas pažeidžia. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 95 žemės sklypas, esantis ( - ), buvo suteiktas neatlygintinai naudotis Seimo kanceliarijai. Remiantis šiuo įsakymu 1999 m. vasario 23 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Seimo kanceliarijos buvo sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PAN-25/99-055, pagal kurią sklypas suteiktas naudotis Seimo kanceliarijai rekreaciniams tikslams iki 2098 m. sausio 21 d. Pažymėjo, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas dėl to, kad sklypas, esantis ( - ), yra užstatytas statiniais – poilsio pastatu, ( - ), bei reikalingais poilsio pastatu naudotis statiniais – aikštelėmis, šaligatviais, mašinų stovėjimo aikštele, sporto aikštelėmis, be to, žemės sklypo paskirtis yra rekreacinė. Sklypas yra eksploatuojamas laikantis nurodytų apribojimų, todėl pareiškėjo samprotavimai, kad „šis žemės sklypas nėra skirtas ar naudojamas <...> išvardytiems objektams ar reikmėms, kad visuomeninio poreikio šiam žemės sklypui nėra“ yra nepagrįsti ir klaidinantys. Pažymi, kad 1999 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 95 ir 2008 m. kovo 14 d. ekspertizės išvados patvirtina, kad teritorijos paskirtis – bendram (viešam) naudojimui (I t., b. l. 35-37, 141-142 ).

20II.

21Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu atnaujino pareiškėjui A. G. terminą skundui paduoti ir jo skundą patenkino iš dalies. Įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko R. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės 0,1842 ha dalies, patenkančios į žemės sklypo, esančio ( - ), ribas kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir per tris mėnesius nuo suderintos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę priėmimo suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra. Kitoje dalyje teismas A. G. skundą atmetė.

22Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. G. yra 2-os grupės invalidas, skundžiami aktai įstatymo nustatytais terminais pareiškėjui nebuvo įteikiami ir iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl žemės, esančios Palangos mieste, valdytos pareiškėjo senelio R. G., grąžinimo natūra, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą nusprendė atnaujinti (ABTĮ 34 str. 1 d.).

23Teismas nustatė, kad pareiškėjas A.G. pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo senelio R. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,3042 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškė valią dėl žemės grąžinimo natūra, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos iki šiol.

24Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 95 žemės sklypas 11014 m2 , į kurį patenka ir dalis R. G. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo Nr. 4, esančio ( - ), suteiktas neatlygintinai naudotis Seimo kanceliarijai (b. l. 38 – 42). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo teismas nustatė, kad Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo tik dalis yra užstatyta statiniais ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Kita žemės sklypo dalis yra laisva (neužstatyta) (I t., b. l. 67- 74).

25Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl to, ar statiniais neužimta ginčo žemės sklypo teritorija gali būti skirta rekreacijai, visuomenės poreikiams, ar ji turėtų būti laikoma laisva (neužstatyta) ir sugrąžinta pareiškėjui natūra. Įvertinęs VĮ “Registrų centras” duomenis, ištrauką iš informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismas priėjo prie išvados, kad tik dalyje ginčo žemės sklypo yra statinių, o kitoje dalyje nei pastatų, nei statomų objektų nėra (I t., b. l. 100-112, 127-128, 88-89). Teismo vertinimu, nors atsakovai, tretysis suinteresuotas asmuo, ekspertai pripažįsta, kad pagrindinė tikslinė viso žemės sklypo naudojimo paskirtis – rekreacinė, skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, visas žemės sklypas skirtas ar naudojamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytiems objektams ar reikmėms, tačiau 0,1842 ha ginčo sklypo nėra užstatyta, ši žemės sklypo dalis nėra skirta ar naudojama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytiems objektams ar reikmėms. Kadangi didžioji dalis patikėjimo teise naudojamo žemės sklypo yra laisva (neužstatyta), jai nėra konkretaus visuomenės poreikio, todėl į šią dalį (0,1842 ha) žemės sklypo pareiškėjui gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad žemė yra panaudos sutarties pagrindu neatlygintinai suteikta Seimo kanceliarijai, nėra įstatymo nustatyta kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų būti atkurtos. Nurodė, kad tai, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar jo nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva.

26Įvertinęs bylos aplinkybes teismas nustatė, kad 0,1842 ha daliai žemės sklypo J( - ), konkretaus visuomenės poreikio nėra ir kad šis žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), nei Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punktas, kuriuo patvirtintos Seimo kanceliarijai skirto sklypo ribos, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 95, kuriuo žemė suteikta Seimo kanceliarijai ir įregistruota patikėjimo teisė Klaipėdos viršininko administracijai, nekliudo vykdyti nuosavybės teisių į 0,1842 ha dalį žemės sklypo atkūrimo proceso ir atlikti Atkūrimo tvarkos 106 punkte nustatytas procedūras, todėl šių sprendimų panaikinimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas, nes paminėti sprendimai nekliudo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,1842 ha dalį žemės sklypo natūra procedūros.

27Teismas pažymėjo, kad apskrities viršininko sprendimai atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra, priimami pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Nepateikus tokių planų, apskrities viršininkas negali priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimo, todėl pareiškėjo reikalavimą pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2 punktą, kuria numatyta laisva neužstatyta žemė, papildant jį 0,1842 ha žemės sklypu, buvusiu R. G. nuosavybėje ( - ) ir Palangos miesto tarybos 1998-06-25 sprendimo Nr. 160 2 punktą, kuriuo patvirtintas kvartalo tarp ( - ) detalusis planas, nurodant, kad buvęs R. G. 0,1842 ha sklypas nėra užstatytas ar dėl kitos priežasties valstybės išperkamas teismas, patenkino iš dalies. Įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją, kad žemės sklypo, buvusio R. G. nuosavybėje, dalis 0,1842 ha priskiriama neužstatytai ir valstybės neišperkamai žemei ir per tris mėnesius nuo suderinimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui natūra tenkintinas iš dalies. Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko R. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės 0,1842 ha dalies, patenkančios į žemės sklypo, esančio ( - ), ribas kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir per du mėnesius nuo suderintos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę priėmimo suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra.

28Teismas taip pat priėjo prie išvados, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punktą, kurio patvirtintos Seimo kanceliarijai skirto sklypo ribos, taip pat panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 95, kuriuo žemė suteikta Seimo kanceliarijai ir įregistruota patikėjimo teise Klaipėdos viršininko administracijai, netenkintini, nes nekliudo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo į 0,1842 ha dalį žemės sklypo natūra procedūros. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui, ilgalaikė nuoma išlieka, jeigu išnuomotasis nekilnojamasis daiktas naudojamas tinkamai ir vykdomi kiti ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nustatyti įsipareigojimai.

29Teismas patenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją, kad žemės sklypo, buvusio R. G. nuosavybėje, dalis 0,1842 ha priskiriama neužstatytai ir valstybės neišperkamai žemei, ir per 3 mėnesius nuo suderinimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko R. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės 0,1842 ha dalies, patenkančios į žemės sklypo, esančio ( - ), ribas kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir per tris mėnesius nuo suderintos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę priėmimo suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra.

30III.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (I t., b. l. 198-2002) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

32Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

331. Teigia, jog apie skundžiamus teisės aktus pareiškėjas žinojo daugiau nei prieš mėnesį iki termino skundui paduoti suėjimo ir praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl teismas nepagrįstai šį terminą atnaujino. Nurodo, kad pareiškėjas jau ankščiau dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris atliko tyrimą ir pateikė 2007 m. birželio 18 d. pažymą Nr. 4D-2007/5-273, kurioje yra minimi skundžiami aktai. Pažymi, jog pareiškėjas dar 2006 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštu buvo informuotas apie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmus, susijusius su jam priklausančios nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis, apie pareiškėjo įtraukimą į eiles dėl neatlygintinai perduodamų naujų žemės sklypų Palangoje.

342. Pažymi, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas dėl dviejų priežasčių:

35- sklypas, esantis ( - ) yra užstatytas statiniais – poilsio pastatu (( - )) bei reikalingais poilsio pastatu naudotis statiniais – aikštelėmis, šaligatviais, mašinų stovėjimo aikštele, sporto aikštelėmis. Atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64-2002). Mano, kad vertindamas bylos aplinkybes, teismas turėjo įvertinti ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus dėl sklypo užstatymo.

36- remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis valstybės išperkama žemė yra taip pat žemė, skirta bendram (viešam) naudojimui, rekreacijai. Pažymi, kad tretysis asmuo, vykdydamas teismo pavedimą, pateikė 2008 m. kovo 14 d. ekspertizę, kurioje yra aiškiai nurodoma, jog ginčo teritorijos paskirtis – bendram (viešam) naudojimui. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akte išdėstytus faktus.

37Pareiškėjo A. G. atstovė pagal įgaliojimą, o po pareiškėjo A. G. mirties – jo procesinių teisių perėmėja (II t., b. l. 13) S. J. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-2) prašo pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą.

38Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

391. Teigia, kad skundo padavimo terminas pagrįstai buvo atnaujintas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežasties – negalios.

402. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia apelianto teisių, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

413. Pažymi, kad ginčo žemė yra rytinėje Seimo kanceliarijai skirto žemės sklypo dalyje, kurioje yra tik apžėlęs šaligatvis. Seimo kanceliarijos poilsio namai ir kiti objektai, skirti poilsiautojams ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra visai kitoje žemės sklypo, panaudos sutartimi suteikto Seimo kanceliarijai, dalyje. Todėl apygardos administracinis teismas turėjo pagrindą tvirtinimui, kad žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, nėra užstatytas.

424. Palangos miesto savivaldybė, perduodama ginčo žemės sklypą Seimo kanceliarijai, paneigė galimą nuomonę, kad šis žemės sklypas reikalingas Palangos miesto gyventojų ar jų svečių poilsiui, rekreacijai. Priešingu atveju šis žemės sklypas nebūtų perduotas iš Palangos miesto naudojimo atskiro subjekto Seimo kanceliarijos naudojimui.

435. Mano, kad apelianto nurodoma eksperto išvada, kad ginčo žemė reikalinga poilsio namų ir kitų poilsiautojų rekreacijai, yra be motyvų, todėl ja remtis negalima. Atkreipia dėmesį, kad Seimo kontrolierius yra pateikęs išvadą, kad visas dabar naudojamas žemės sklypas Seimo kanceliarijai nėra būtinas ir siūlęs jį sumažinti.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

47Atsižvelgdama į tai, kad vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino skundo padavimo terminą, teisėjų kolegija pirmiausia patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino skundo padavimo terminą. Nustačius, kad teismas pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo terminų atnaujinimo patenkino nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla nutraukta (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 101 straipsnio 6 punktas).

48Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

49Pareiškėjas skundžia teismui administracinius aktus, kurie jam neturėjo būti įteikti ir nebuvo įteikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę, t.y. kai asmuo sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys) dienos. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo sprendime nurodytais motyvais patenkino pagrįstai. Teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiami aktai pareiškėjui neturėjo būti įteikti. Pareiškėjas 1976 m. pripažintas neįgaliu neterminuotai. Neįgaliojo pažymėjime nurodyta, jog specialiųjų poreikių lygis yra didelis. Apeliantas teisingai nurodo, kad Seimo kontrolieriaus 2007 m. birželio 18 d. pažymoje Nr. 4D-2007/5-273 yra paminėti kai kurie skundžiami aktai, tačiau toje pačioje pažymoje Seimo kontrolierius rekomendavo Klaipėdos apskrities viršininkui ir Seimo kancleriui aptarti galimybę sumažinti Seimo kanceliarijai paskirto naudotis žemės sklypo Simpsono g.21, Palangoje, plotą ir apie priimtą sprendimą informuoti Seimo kontrolierių ir pareiškėją. Ši Seimo kontrolieriaus rekomendacija sukėlė pareiškėjui lūkesčių, kad pažymoje nurodytos valstybės institucijos dėl Seimo kanceliarijai suteikto naudotis žemės sklypo sumažinimo priims pareiškėjui palankų sprendimą, tačiau toks spendimas administracine tvarka nebuvo priimtas. Paaiškėjus, jog Seimo kontrolieriaus rekomendacija neįvykdyta, pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas administracinius aktus, kurie jo nuomone, pažeidžia jo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą grąžinant atitinkamą žemės dalį natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundo padavimo terminą pareiškėjui atnaujino pagrįstai. Pagrindo taikyti ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 101 straipsnio 6 punkto nuostatas nėra.

50Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str.1 d. 2 p.).

51Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, prašydamas teismą panaikinti jo ginčijamų aktų atitinkamas dalis ir įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą R. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės vietoje, pretenduoja į žemės grąžinimą natūra Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu kvartalui tarp ( - ) suplanuotos teritorijos dalyje. Iš bylos medžiagos spręstina, kad į šiuo detaliuoju planu patvirtintą teritoriją pateko dalis R. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės. Taigi ginčo teritorija patenka į Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Dėl ginčo teritorijos taip pat yra priimti kiti pareiškėjo ginčijami aktai: 1998 m. gruodžio 10 d. Palangos miesto valdybos sprendimas Nr.388, kuriuo patvirtintos žemės sklypo ( - ), plotas (11014 m2) bei ribos, 1999 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 95, kuriuo atsižvelgiant į Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtintą detalųjį planą, įsakyta suteikti naudotis valstybiniu žemės sklypu (11014 m2) Seimo kanceliarijai (pagal priedą). Remiantis 1999 m. sausio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 95, 1999 m. vasario 23 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. PAN25/99-055 Klaipėdos apskrities viršininko administracija suteikė Seimo kanceliarijai naudotis iki 2098 m. sausio 21 d. 11014 m2 žemės sklypą (užstatyta teritorija -563 m2, kita žemė -10451 m2) ( - ). Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2-ąjį punktą, kuria suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę. Pagal šio sprendimo grafinę dalį ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „kadastriniai sklypai“.

52Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (I t., b.l. 166-167) nurodyta, kad ginčo teritorijai galioja Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.32, o ne pareiškėjo ginčijamas kvartalo tarp ( - ) detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160. 2008 m. kovo 13 d. raštu Nr.(19.4)-D3-816 atsakovas pateikė teismui ištrauką iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.32, aiškinamojo rašto ir šio detaliojo plano pagrindinio brėžinio (I t.,b.l.80,83-89). Pareiškėjo ginčijamu Palangos miesto tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 160 patvirtinto kvartalo tarp ( - ) detaliojo plano grafinė ir tekstinė dalis, kurioje būtų aprašyta ginčo teritorijos paskirtis, tvarkymo ir naudojimo režimas, į bylą nepateikta. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir priėmė sprendimą nenustatęs kokie teritorijų planavimo dokumentai (bendrojo, specialaus, detalaus) galioja ginčo teritorijoje ir reglamentuoja šios teritorijos paskirtį, tvarkymo ir naudojimo režimą. Jei ginčo teritorijai, kaip teigia atsakovas, galioja ne pareiškėjo ginčijamas kvartalo tarp ( - ) detalusis planas, o Palangos miesto centrinės dalies (ar kitas) detalusis planas, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 ir 81 straipsnių nuostatomis, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę ginčyti tą galiojantį ginčo teritorijos detaliojo planavimo dokumentą (atitinkamą jo dalį), kuris, pareiškėjo nuomone, galimai pažeidžia jo teisę į nuosavybės teisių į žemę natūra atitinkamoje R. G. žemėvaldos dalyje.

53Iš bylos medžiagos spręstina, kad ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijose. Spręsdamas nagrinėjamą ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą (Atkūrimo įstatymo 5 ir 12 straipsniai), taip pat į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimą) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, ir įvertinti, ar priimant pareiškėjo ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę reglamentuojantys teisės aktai ir pareiškėjo teisė į nuosavybės teisių atkūrimą jo pasirinktu būdu, ar ginčijamų sprendimų priėmimo metu pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą žemė ginčo teritorijoje pareiškėjui galėjo būti grąžinta natūra.

54Teismas priėmė sprendimą neišreikalavęs iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir nepatikrinęs nagrinėjamam ginčui reikšmingos aplinkybės kokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą pareiškėjas buvo pasirinkęs, ar yra pakeitęs savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki įstatymu nustatyto termino, t.y. kokia yra pareiškėjo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (ar yra galiojantis prašymas dėl žemės (ar atitinkamos jos dalies) grąžinimo natūra). Šios aplinkybės nustatymas yra reikšmingas, nes nepateikus prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, ar iki nustatyto termino pakeitus valią ir pasirinkus kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, asmuo nebegali reikalauti, kad jam žemė būtų gražinta natūra. Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 20 d. rašte paminėta, kad A. G. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pateikė 1991 m. gegužės 23 d., pakartotinai – 1992 m. sausio 20 d. Prašymų turinys nenurodytas. Prašymai į bylą nepateikti. Byloje yra duomenų apie tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 27 d. įsakymu Nr.13.6-3852, po to patikslintais įsakymais (2006 m. gruodžio 29 d. Nr.13.6-6971, 2007 m.balandžio 11 d. Nr.4-1859- (1.3)) A. G. įtrauktas į piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į žemę bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai Palangoje. Kokiais prašymais remiantis priimti šie įsakymai byloje duomenų nėra. 2007 m. birželio 18 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta, jog 2006 m. lapkričio 23 d. A. G. įgaliotas asmuo S. G. paprašė atidėti naujo žemės sklypo individualiai statybai rinkimąsi kol nebus išspręstas klausimas dėl žemės grąžinimo natūra. Minėtos aplinkybės turi būti patikrintos, nes yra reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėjas pagal savo pareikštą valią pagrįstai reikalauja suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą.

55Visų pirmiau aptartų aplinkybių ištyrimui būtina surinkti daug naujų įrodymų (nuosavybės teisių atkūrimo bylą, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus dėl A.G. įtraukimo į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai Palangoje, ginčo teritorijos planavimo dokumentus, kt.). Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str.1 d. 4 p.).

56Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

57apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

58Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. G. skundu bei patikslintais skundais (I t., b. l. 4-7, 97-98,... 5. 1. Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388... 6. 2. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d.... 7. 3. Pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d.... 8. 4. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos... 9. Pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimis nurodė savo... 10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pretenduoja natūra atkurti nuosavybės... 11. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad Atkūrimo įstatymas pirmiausia numato... 12. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu... 13. Atsiliepimuose dėl Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo... 14. Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr.... 15. Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. birželio 25 d. sprendimo... 16. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad savivaldybės... 17. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad natūra ginčo teritorijoje... 18. Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija nesutiko su... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija su... 20. II.... 21. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu... 22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. G. yra 2-os grupės invalidas,... 23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A.G. pretenduoja atkurti nuosavybės teises... 24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas... 25. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl to, ar statiniais neužimta ginčo... 26. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas nustatė, kad 0,1842 ha daliai žemės... 27. Teismas pažymėjo, kad apskrities viršininko sprendimai atkurti nuosavybės... 28. Teismas taip pat priėjo prie išvados, jog pareiškėjo reikalavimai... 29. Teismas patenkino pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Palangos miesto... 30. III.... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija... 32. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 33. 1. Teigia, jog apie skundžiamus teisės aktus pareiškėjas žinojo daugiau... 34. 2. Pažymi, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto... 35. - sklypas, esantis ( - ) yra užstatytas statiniais – poilsio pastatu... 36. - remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis... 37. Pareiškėjo A. G. atstovė pagal įgaliojimą, o po pareiškėjo A. G. mirties... 38. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:... 39. 1. Teigia, kad skundo padavimo terminas pagrįstai buvo atnaujintas dėl nuo... 40. 2. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepažeidžia... 41. 3. Pažymi, kad ginčo žemė yra rytinėje Seimo kanceliarijai skirto žemės... 42. 4. Palangos miesto savivaldybė, perduodama ginčo žemės sklypą Seimo... 43. 5. Mano, kad apelianto nurodoma eksperto išvada, kad ginčo žemė reikalinga... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 47. Atsižvelgdama į tai, kad vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas,... 48. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33... 49. Pareiškėjas skundžia teismui administracinius aktus, kurie jam neturėjo... 50. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 51. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, prašydamas teismą panaikinti... 52. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškėjo... 53. Iš bylos medžiagos spręstina, kad ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1... 54. Teismas priėmė sprendimą neišreikalavęs iš Klaipėdos apskrities... 55. Visų pirmiau aptartų aplinkybių ištyrimui būtina surinkti daug naujų... 56. Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 57. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 58. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą... 59. Nutartis neskundžiama....