Byla A-858-1184-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (pranešejas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškejo UAB „TEZ TOUR“ atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Živilei Kicaitei, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir pareiškejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo UAB „TEZ TOUR“ skunda atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai del nutarimo panaikinimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams” (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 60–63) (toliau – ir Nutarimas):

51. Pripažino UAB „Tez Tour“ reklaminiame kataloge „Turkija. Balandis – spalis 2008“ skelbta reklama „Viešbutis: 52 km iki oro uosto...“ klaidinancia reklama.

62. Ipareigojo UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima, jeigu šie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viešbutyje „Kadikale Resort”, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viešbucio.

73. Už klaidinancios reklamos naudojima skyre UAB „Tez Tour“ 40 300 litu pinigine bauda.

84. Ipareigojo UAB „Tez Tour“ per 14 dienu nuo Nutarimo rezoliucineje dalyje nurodytu ipareigojimu ivykdymo informuoti Konkurencijos taryba apie ivykdyma ir pateikti tai patvirtinancius irodymus.

9Pareiškejas UAB „TEZ TOUR“ skundu (b. l. 4–9) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarima Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams”. Pareiškejas nurode, kad, analizuojant reklama pagal Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, atsakovas neatsižvelge i tai, jog jam buvo pateiktas „Kadikale Resort“ viešbucio vadovo raštas, kuriame nurodoma, kad viešbutis nuo Milo oro uosto Bodrume yra už 52 km. Paciame nutarime nera teigiama, jog informacija del 52 km neatitiktu teisingumo kriterijaus. Teigia, kad ši reklama yra teisinga. To negincija ir i kelione vyke turistai. Del reklamos išsamumo požymio pareiškejas paaiškino, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu atsiribojo nuo pareiškejo pateiktu irodymu ir jame išdestytu aplinkybiu išsamaus ir visapusiško vertinimo. Kelioniu organizatoriaus atsakomybe eliminuojanti salyga – turistui iki sutarties sudarymo buvo pranešta apie tokios informacijos pasikeitimus ir kelioniu prospekte, kataloge ar kitoje turistine kelione aprašancioje medžiagoje buvo aiškiai numatyta pakeitimu galimybe – nebuvo tinkamai ivertinta Konkurencijos tarybos. Pareiškejas pažymejo, kad turistai buvo informuoti žodžiu prieš turizmo paslaugu teikimo sutarties sudaryma kelioniu agenturoje „Ventus Viaturus“, jog bus skraidinami i Dalamano oro uosta, esanti 230 km atstumu nuo „Kadikale Resort“ viešbucio. Su turistais sudarytoje turizmo paslaugu teikimo sutartyje buvo itvirtinta, kad turistai yra skraidinami i Dalamano oro uosta. Detali informacija apie šiuos oro uostus buvo pateikta pareiškejo interneto svetaineje. Pasirašydami Turizmo paslaugu teikimo sutarti, turistai patvirtino, kad nuodugniai susipažino su pateikta sutartimi ir suprato visas jos nuostatas, buvo informuoti apie pareiškejo interneto svetaine, kurioje yra informacija apie kelione. Turistams apie oro uosto, i kuri skraidinama, pakeitima buvo pranešta iki turizmo paslaugu teikimo sutarties sudarymo. Oro uosto pakeitimo galimybe buvo aiškiai numatyta turizmo paslaugu teikimo sutarties 1.1.1 punkte, o kataloge, kuris yra neatskiriamas sutarties priedas, skyrelyje „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems/Informacija gali keistis“ pakartotinai itvirtinta, kad informacija galima rasti pareiškejo interneto svetaineje. Iki katalogo išleidimo buvo numatytas turistu skraidinimas i viena oro uosta (Milo), iki kurio yra 52 km atstumas, todel kataloge išdestyta išsami informacija apie atstuma nuo viešbucio „Kadikale Resort“ iki oro uosto. Ši informacija nera klaidinanti. Po katalogo išleidimo atsirado butinybe teikti vežimo paslaugas ir i kita oro uosta (Dalamano), todel apie tai nedelsiant paskelbta pareiškejo internetiniame puslapyje, apie tai informuotos agenturos. Visi turistai apie pasikeitima sužinojo iš Turizmo paslaugu sutarties. Joks teises aktas verslininkui nedraudžia keisti paslaugu teikimo formos, budu, intensyvumo. Tokios pozicijos laikesi ir Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba, savo nutarime konstatavusi, jog jokie neteiseti veiksmai turistu atžvilgiu nebuvo atliekami. Pareiškejas nesutiko su atsakovo pateikiamu vidutinio vartotojo sampratos vertinimu. Vidutinis vartotojas, turedamas visa informacija apie pakeitimu galimybe, turejo ir galejo pasitikrinti ja interneto svetaineje. Atsakovas Reklamos istatyma taike formaliai, neatsižvelge i Turizmo istatymo normas. Vertinant vidutini vartotoja nepagristai nurodyta, kad ne visi reklamos vartotojai gali tureti prieiga prie interneto. Vidutinis vartotojas, kuris yra supažindinamas su informacijos pakeitimo budu (paskelbimu interneto svetaineje) Turizmo paslaugu sutarties pasirašymo metu, turi galimybe pasidometi šia informacija. Pareiškejas paaiškino, kad buvo pateiktas kelioniu agenturos UAB „Ventus Viaturus“ raštas, kuriame kelioniu agentura nurode, jog prieš kelione informavo turistus apie pasikeitusius kelioniu atstumus, taciau šis raštas ivertintas netinkamai. Pareiškejo nuomone baudos paskyrimas nera tikslingas, nesant visu butinu administracines atsakomybes salygu – kaltes, neteisetu veiksmu. Atsakovas visiškai neatsižvelge i pareiškejo nurodytas aplinkybes, pagristas irodymais, jas interpretavo neteisingai. Pareiškejas remesi Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnio nuostatomis ir pažymejo, kad atsakovas pažeide istatymo reikalavimus, nes rezoliucines dalies nurodymas del reikalavimo nutraukti reklamos naudojima yra nemotyvuotas. Tokia išvada padare del to, kad motyvuojamojoje dalyje nustatytas ne reklamos neteisingumas, bet neišsamumas. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu i skunda (b. l. 32–35) praše atmesti pareiškejo skunda kaip nepagrista. Atsakovas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartis administracineje byloje Nr. A¹-930/2005) pateiktu Reklamos istatymo 5 straipsnio nuostatu aiškinimu. Nustacius pareiškejo reklama esant neišsamia, tokia reklama taip pat laikoma ir klaidinancia reklama kaip nurodyta straipsnio dispozicijoje. Skleidžiama reklama turi neklaidinti – ji turi buti teisinga, išsami bei atitikti tam tikrus pateikimo budo reikalavimus. Iš to aišku, kad Turizmo istatymo 6 straipsnio ir Reklamos istatymo 5 straipsnio nuostatos nekonkuruoja tarpusavyje, o pareiškejas pagal šiu teises aktu reikalavimus turi skleisti teisinga informacija. Konkurencijos taryba nustate, kad reklamoje buvo nurodytas tik viešbucio atstumas nuo oro uosto, nenurodant oro uosto pavadinimo, nuo kurio skaiciuojamas reklamoje paminetas 52 km atstumas. Del to nera pagrindo teigti, kad reklamos vartotojas internete ar pasirašydamas turizmo paslaugu teikimo sutarti sužinos papildoma jo suklaidinimui išvengti reikalinga informacija. Nutarime detaliai ir motyvuotai nurodyta, kodel pareiškejo skleista informacija yra neišsami, kodel reklamos vartotoju informavimo budas yra nepakankamas ir nepanaikinantis pareiškejo atsakomybes del klaidinancios reklamos skleidimo. Todel atsiliepime šiais klausimais nepasisakoma. Skunde pareiškejas paminejo Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos nutarima, taciau nei Konkurencijos tarybai, nei teismui šis nutarimas nebuvo pateiktas. Taciau net pateikus toki nutarima tiek atsakovas, tiek Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba dirba savo kompetencijos ribose. Atsakovas remiasi Reklamos istatymo 5 straipsnio 7 dalimi, 2 straipsnio 17 dalimi ir aiškina, kad savoka „vidutinis vartotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrežta Lietuvos Respublikos nesažiningos komercines veiklos vartotojams draudimo istatyme. Reklamos istatymo 2 straipsnio dispozicijoje itvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudetis, t. y. pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti, nera butina nustatyti atitinkamu pasekmiu vartotojui. Konkurencijos Taryba nuosekliai pagrinde, kodel pareiškejo atskleista nepilna informacija galejo paveikti vidutini reklamos vartotoja. Papildomai buvo konstatuota, kad ne visi reklamos vartotojai gali tureti prieiga prie interneto, todel, atsižvelgus i tai, kad naujausia informacija apie pasikeitimus po katalogo išleidimo (informacija apie viešbucius, tarp jos ir informacija apie atstumus iki viešbuciu) skelbiama tik kelioniu organizatoriaus interneto svetaineje adresu www.teztour.lt, vartotoju galimybes sužinoti apie pasikeitimus yra ribotos. Visa tai, kad vartotojas turi papildomai dometis paskleista informacija, rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys buvo paveiktas (remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracineje byloje Nr. A⁷⁵⁶-1436/2008). Atsakovas pažymejo, kad pareiškejo pateikti statistiniai duomenys nepatvirtino fakto, jog vidutinis vartotojas turejo galimybe pasidometi informacija apie atstumus nuo oro uosto iki viešbucio. Priešingai, pateikti duomenys patvirtina atsakovo išvadas, kad vartotoju galimybes sužinoti apie pasikeitimus buvo ribotos. Pareiškejas pateike UAB „Ventus Viaturus“ rašta, kuriame bendrove nurode, jog prieš kelione turistus informavo apie pasikeitusius kelioniu atstumus. Atsakovas negincijo, kad šis irodymas leistinas, taciau, atsižvelgiant i kita tyrimo metu surinkta medžiaga – suklaidintu vartotoju pateiktus irodymus, paaiškinimus, pareiškejo ir UAB „Ventus Viaturus“ bendradarbiavimo ryšius ir kita, toks irodymas nera pakankamas. Rašte ši agentura neatmete galimybes, kad kelioniu agente galejo papildomai žodžiu neatkreipti keliautojo demesio i tai, jog lektuvas leisis ne Milo, esancio Bodrume, o Dalamano, esancio Marmaryje, oro uoste. Tai patvirtina, kad bendroves raštas negali buti pripažintas irodanciu, jog kiekvienas reklamos vartotojas buvo informuotas apie kelioniu salygu pasikeitimus. Atsakovas del paskirtos baudos paaiškino, kad abejoniu del pareiškejo padaryto Reklamos istatymo pažeidimo nekyla, argumentai ir motyvai išdestyti skundžiamame nutarime, todel šiu argumentu atsakovas nekartoja. Konkurencijos taryba neprivalo irodineti itariamu pažeideju kaltes, kadangi irodžius, kad reklama klaidina ar gali klaidinti ir kad ukio subjektas yra konkrecios klaidinancios reklamos davejas, reklamos davejo kalte yra preziumuojama. Tokiu atveju ukio subjektas, kuris mano, kad reklamos istatymas buvo pažeistas ne del jo kaltes, pats turi irodineti šia aplinkybe. Pareiškejas negincijo fakto, kad jis yra klaidinancia pripažintos reklamos davejas (nutartis administracineje byloje Nr. A¹-930/2005 ir Nr. A⁵⁰²-1884/2008). Atsakovas nesutiko su pareiškejo argumentais del rezoliucineje dalyje esancio ipareigojimo nutraukti klaidinancios reklamos skleidima neatitikimo Viešojo administravimo istatymo 8 straipsniui. Istatymas ipareigoja atsakova imtis butent tokiu priemoniu. Ipareigojimas, atsakovo manymu, yra aiškus. Konkurencijos tarybos nutarimas yra vientisas dokumentas, kuris turi buti skaitomas, neatsiejant nutarimo rezoliucines dalies nuo aprašomosios ir motyvuojamosios daliu. Skundžiamame nutarime buvo nurodyta, kad, pareiškejo reklama yra neišsami, t. y. dalis skleistos reklamos tam tikromis aplinkybemis buvo teisinga, o dalis – neteisinga. Teigia, kad skundžiamas nutarimas atitinka Reklamos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimu (b. l. 80–89) pareiškejo UAB „Tez Tour“ skunda tenkino iš dalies; pakeite Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 1 punkta ir išdeste ši punkta taip: „Pripažinti UAB „Tez Tour“ reklaminiame kataloge „Turkija. Balandis – spalis 2008“ 267 puslapyje skelbta reklama „Viešbutis: 52 km iki oro uosto...“ klaidinancia reklama“; pakeite Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 2 punkta ir išdeste ši punkta taip: „Ipareigoti UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima.“; pakeite Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 3 punkta ir išdeste ši punkta taip: „Už klaidinancios reklamos naudojima skirti UAB „Tez tour“ 30 000 Lt (trisdešimties tukstanciu litu) pinigine bauda.“ Pirmosios instancijos teismas nurode, kad gincas yra del reklamos pripažinimo klaidinancia reklama. Ginco objektas – nuobaudos už klaidinancia reklama pagristumas ir teisetumas. Reklamos naudojimo reikalavimus, reklamines veiklos subjektu atsakomybe bei reklamos naudojimo kontroles teisinius pagrindus

Nustatė

12Reklamos istatymas. Administraciniame gince keliami du klausimai: pareiškejo reklamos priskyrimo klaidinanciai reklamai pagristumas; ipareigojimo pagristumas. Pagal Reklamos istatymo 2 straipsnio 4 dali klaidinancia reklama pripažistama tokia reklama, kuri bet kokiu budu, iskaitant ir jos pateikimo buda, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri del savo klaidinancio pobudžio gali paveikti ju ekonomini elgesi arba kuri del šiu priežasciu pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybems konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama i jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus (Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalis). Taciau pareiškejas nepagristai teigia, kad reklamos pripažinimui klaidinancia, butina nustatyti esant visus Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose išvardintus kriterijus. Ši norma aiškintina taip, kad reklamos pripažinimui klaidinancia pakanka nustatyti esant nors viena iš šiu kriteriju. Toki aiškinima patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (nutartis administracineje byloje Nr. A⁷⁵⁶-1436/2008, Nr. A⁵⁰²-1884/2008). Aiškinant norma lingvistiniu metodu, galima isitikinti, kad žodis „kriterijus“ (Dabartines lietuviu kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas, Vilnius, 2000) reiškia sprendimo vertinimo pagrinda, mata. Taigi, jeigu nustatoma, kad reklama yra neišsami, tai yra matas ar pagrindas pripažinti, jog tokia reklama klaidina. Tokiu atveju butina tik ivertinti, ar tas reklamos neišsamumas galejo paveikti vidutini vartotoja ir ji suklaidinti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Konkurencijos tarybos argumentais, kad pažeidimo sudetis nereikalauja nustatyti pasekmiu buvimo. Pakanka nustatyti, kad tokia reklama apskritai gali suklaidinti vartotoja. Vieno ar keliu suklaidintu vartotoju nustatymas tik patvirtina fakta, kad reklama iš tiesu gali klaidinti. Tuo tarpu atsakomybe pašalintu pareiškejo pateikti irodymai, kad visais atvejais individualiuose susitarimuose su vartotoju pašalinamas reklamos klaidinantis poveikis. Tai taip pat patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinese bylose Nr. A⁷⁵⁶-1436/2008, Nr. A⁵⁰²-1884/2008, Nr. A¹-930/2005. Daroma išvada, kad reklamos klaidinantis poveikis butent tiems vartotojams, kurie skundesi Valstybinei vartotoju teisiu apsaugos tarnybai, galejo buti paneigtas tik tuo atveju, jeigu turizmo paslaugu teikimo sutartyse butu nurodyta, kad Dalamano oro uostas yra už 230 km nuo Bodrumo ir nuo viešbucio, i kuri vyko turistai. Šiuo atveju, priešingai, sutarties tekstas dar labiau klaidino, nes sutartyje irašyta, kad perkama „Kelione i Turkija, Bodruma“, taip pat nenurodyta keliones autobusu trukme. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad turi buti ivertinta, ar kiekvienas vidutinis vartotojas, kiekvienu atveju privalejo ir galejo pasinaudoti šia internete esancia informacija. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurode, kad reklaminis katalogas yra neatskiriama Turizmo paslaugu teikimo sutarties dalis. Kataloge aiškiai ivardinta informacija apie atstuma nuo viešbucio iki oro uosto, oro uosto pavadinimo kataloge nera. Pareiškejo atsakomybes nepašalina Turizmo paslaugu teikimo sutarties salygu 1.1.1 punktas, kuriame nurodoma, kad „katalogas, taip pat kelione aprašanti medžiaga arba pakeista programa yra neatskiriamas šios sutarties priedas. Kelioniu organizatoriaus internetiniame puslapyje www.teztour.lt skelbiama naujausia ir aktualiausia informacija apie viešbucius, ju kategoriju, paslaugu ir pramogu juose pasikeitimus po katalogo išleidimo“, nes ne visais atvejais gali kilti itarimas, kad atstuma nuo viešbucio iki oro uosto dar karta butina tikrintis. Pareiškejas, gincydamas Konkurencijos tarybos nutarima, nepagristai remesi Turizmo istatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, kaip pašalinanciomis pareiškejo atsakomybe ir už neišsamios ir del to klaidinancios reklamos naudojima pagal reklamos istatymo nuostatas. Turizmo istatymas reguliuoja kitus teisinius santykius nei Reklamos ir Konkurencijos istatymai. Turizmo istatymo 6 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškejas, keliones organizatoriaus ir kelioniu agenturos teises ir pareigas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta kelioniu organizatoriaus atsakomybe prieš vartotoja, o ne prieš valstybes institucijas, kontroliuojancias atitinkamas sritis. Šiuo atveju bauda nebuvo skirta už konkreciu vartotoju suklaidinima. Bauda skirta už klaidinancios reklamos naudojima, kuri galejo paveikti vartotojo ekonomini elgesi. Todel šiuo atveju neturi esmines reikšmes tai, ar vienam ar keliems vartotojams, dar prieš sudarant paslaugos pirkimo sutarti, buvo pranešta pasikeitusi informacija, kad i ši viešbuti skrydis vyks i oro uosta, kuris yra ne už 52 km, o už 230 km. Be to, šiuo atveju negalima teigti, kad kataloge buvo aiškiai numatyta tokiu pasikeitimu galimybe. Vidutiniam vartotojui sunku tiketis, kad gali kardinaliai pasikeisti atstumas nuo viešbucio iki oro uosto, todel negalima vartotojui užkrauti pareigos tikrinti kiekvieno irašo sutartyje teisinguma, t. y. buti itariam ir nepasitikinciam reklamos davejo skleidžiama informacija. Apibreždamas vidutinio vartotojo savoka, teismas vadovavosi Nesažiningos komercines veiklos vartotojams draudimo istatymo 2 straipsnio 13 dalimi, nustatancia, kad vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant i socialinius, kulturinius ir kalbinius veiksnius. Šiuo atveju svarbi ne kiekvieno ar daugelio vartotoju galimybe pasinaudoti internetu, bet vartotojo vertinimas, ar jam butina tikslintis informacija internete. Reklaminiame kataloge skelbiama informacija netiketi pagrindo nera, todel pareiškejas nepagristai teige, kad vartotojas turi patikrinti paties kelioniu organizatoriaus jam pateiktame kataloge nurodyta informacija apie viešbucio buvimo vieta ir atstuma nuo jo iki oro uosto. Nors tai ir nera reikšminga aplinkybe šioje byloje, taciau tikrinant iš Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos gauta informacija, Konkurencijos taryboje nustatyta, kad vartotojui sutartyje buvo nurodytas tik oro uosto pavadinimas, o kataloge oro uosto pavadinimo nera. Tokiu atveju vartotojas gali pagristai tiketis, kad atstumas kataloge nurodytas teisingai ir šios informacijos pareiškejo interneto svetaineje netikrinti. Todel šiuo atveju nera pagrindo teigti, kad klaidinancios reklamos poveikis buvo ištaisytas individualiame susitarime tarp vartotojo ir reklamos davejo. Pareiškejas vis tiek, nežiurint i Turizmo sutarties salygas (nurodytas oro uosto pavadinimas), teige, kad vartotojas dar turejo tikslintis internete atstumus. Toks reikalavimas vidutiniam vartotojui yra perteklinis. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad šioje byloje nagrinejamas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuris buvo priimtas, gavus vartotoju skunda, kuri persiunte Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba, prašydama ivertinti, ar šiuo atveju nebuvo klaidinancios reklamos. Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba nagrinejo vartotoju prašyma del turtines žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso ir Vartotoju teisiu apsaugos istatymo nuostatas. Vartotoju prašymas aptariamu nutarimu buvo netenkintas ne vien todel, kad Turizmo paslaugu teikimo sutartyje buvo nurodytas oro uosto pavadinimas, o ir del to, kad vartotojai neirode žalos dydžio, nenurode, kokios – turtines ar neturtines žalos atlyginimo jie siekia. Del to, kad šis nutarimas skirtas išspresti visai kito pobudžio ginca tarp vartotoju ir turizmo paslaugu organizatoriaus, jis negali tureti prejudicines galios Konkurencijos tarybai, kurios veiklos tikslai yra kito pobudžio. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad pagal Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkta reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nustate, kad tokio pobudžio reklama, atsižvelgiant i tai, kad parduodamos poilsio paslaugos, yra esmine vykstantiems keliauti asmenims, ypatingai tiems, kurie i kelione vyksta su vaikais. Taciau ši nutarimo dalis nera pakankamai motyvuota. Nenurodyta, kokia Reklamos istatymo 5 straipsnio nuostata remiantis reklama pripažinta esmine (5 straipsnio 3 ar 4 dalimi, ar tiesiog 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto bendromis nuostatomis). Del to pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad Konkurencijos taryba nepagristai konstatavo, jog šiuo atveju klaidinancioje reklamoje buvo nuslepta esmine informacija. Nors tai pažeidimo kvalifikacijos nekeicia, taciau i tokia aplinkybe turetu buti atsižvelgiama skiriant nuobauda. Pagristai nustatyta, kad tokia reklama galejo tureti poveiki vartotojo ekonominiam elgesiui, o del to tiketina, kad reklama paveike ir kitas bendroves užsiimancias ta pacia veikla, nes vartotojas, ivertines kainos bei paslaugos kokybes santyki, galejo pasirinkti kitu bendroviu siulomas paslaugas, jeigu nebutu klaidinami. Reklamos istatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio istatymo tikslas – gerinti vartotoju informavima apie prekes ir paslaugas, saugoti sažiningos konkurencijos laisve. Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalyje draudžiama ukio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujancius ukines veiklos sažiningai praktikai ir geriems paprociams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ukio subjekto galimybems konkuruoti. Prie tokiu draudžiamu veiksmu priskiriamas ir reklamos, kuri pagal LR istatymus laikoma klaidinancia, naudojimas (Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Irodinejimo našta nagrinejamu atveju tenka reklamos davejui, nes klaidinancios reklamos faktas irodytas. Pareiškejas nepateike irodymu, paneigianciu byloje nustatytas aplinkybes. Ekonomine sankcija pareiškejui paskirta atsižvelgiant i Reklamos istatymo 22 straipsni. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad Nutarime niekur nera aptarta, jog buvo negincijamai nustatyta, kad reklama suklaidino konkrecius vartotojus ir paveike ju ekonomini elgesi. Tokie faktiniai duomenys nutarime neaprašyti, nera motyvu ir argumentacijos, kad toks faktas butu pasitvirtines. Iš Konkurencijos tarybos bylos matyti, kad jokie konkreciu vartotoju paaiškinimai nebuvo paimti, todel Konkurencijos taryba negali vertinti, kad ju ekonominis elgesys tikrai buvo paveiktas klaidinancios reklamos. Konkurencijos taryba vertino tik kelioniu agenturos rašta, taciau šiame rašte esanciu duomenu teisingumas nebuvo tiriamas, nes jis nepateiktas susipažinti vartotojams ir ju nuomones del šio rašto teiginiu Konkurencijos taryba nežino. Del to, skiriant nuobauda, toks motyvas, kad atsižvelgiama i tai, jog vartotojai realiai buvo suklaidinti, yra nepagristas nutarimo aprašomaja dalimi. I pažeidimo trukme ir masta atsižvelgta pagristai, nes šios faktines aplinkybes buvo tirtos ir nustatytos. Nors Konkurencijos taryba nepateike irodymu, kad UAB „Tez tour“ buvo baudžiama 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 2S-14 už Reklamos istatymo pažeidima 30 000 litu bauda, taciau pareiškejas šio fakto negincijo, todel šis motyvas laikomas pagristu. Konkurencijos taryba, spresdama del baudos dydžio, remesi Reklamos istatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalimis. Pagal 22 straipsnio 1 dali už klaidinancios reklamos naudojima reklamines veiklos subjektams gali buti skiriama bauda nuo 1 000 iki 120 000 litu, kai yra sunkinancios aplinkybes. Šiuo atveju paskirta 40 300 litu bauda. Atsižvelgiant i tai, kad teismas keicia pažeidimo pobudi (klaidinanti informacija nebuvo esmine), dali baudos skyrimo motyvu pripažista nepagristais (nenustatyta, kad butu realiai suklaidinti vartotojai), paskirtoji bauda mažintina iki 30 000 litu. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte nutarta ipareigoti UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti klaidinancios reklamos naudojima, jeigu šie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viešbutyje Kadikale Resort“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viešbucio. Teismas padare išvada, kad šis ipareigojimas neatitinka teises aktu reikalavimu ir prieštarauja faktinei situacijai. Konkurencijos taryba remesi Reklamos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais. 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktas leidžia Konkurencijos tarybai priimti sprendima del reklamos pripažinimo klaidinancia ir skirti baudas. 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba turi teise ipareigoti reklamines veiklos subjektus nutraukti klaidinancios reklamos naudojima, nustatant šio ipareigojimo ivykdymo terminus ir salygas. Atsižvelges i šia istatymo nuostata, pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad Konkurencijos taryba nepagristai isiterpia i Turizmo paslaugu sutarties sudaryma, šios sutarties turinio nustatyma. Apskritai šis ipareigojimas rodo, kad Konkurencijos taryba neištyre, ar klaidinanti reklama dar naudojama. Ištyrus, kad reklama dar naudojama, Konkurencijos taryba pagal minetas istatymo nuostatas turejo teise tik nutraukti klaidinancios reklamos naudojima. Rezoliucines dalies 2 punktas negali buti laikomas teisetu ir pagristu dar ir del to, kad iš reklaminio katalogo leidinio „Turkija, balandis-spalis 2008“, kuris yra pridetas prie bylos, matyti, kad jame yra daug atveju, kai atstumai nuo viešbuciu iki oro uostu nurodomi, nenurodant oro uosto pavadinimo. Tokiu budu klaidinancios reklamos nutraukimas butu galimas tik ipareigojus nutraukti šio katalogo naudojima, nes, vykdant toki ipareigojima, koks yra nustatytas, išimtis del teisingos informacijos gavimo bus sudaryta tik viena viešbuti užsakiusiems asmenims. Tokiu ipareigojimu nebus pasiekti tikslai, kuriu pagal Reklamos ir Konkurencijos istatymus privalo siekti Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba, priimdama skundžiama nutarima, galejo duoti tik nurodyma nutraukti konkrecios klaidinancios reklamos naudojima, kuria Konkurencijos taryba ištyre. Kiti ipareigojimai neatitinka minetu Reklamos istatymo 19 straipsnio nuostatu ir prieštarauja kitiems teises aktams, nustatantiems turizmo paslaugu sutarties sudaryma ir jos turini (Turizmo istatymo 5 straipsnis, Civilinio kodekso nuostatos). Del to skundžiamo nutarimo rezoliucines dalies 2 punktas keistinas, sutrumpinant sakini iki žodžio „naudojima“. Del tokio pakeitimo gali tapti neaišku, kokios reklamos naudojimas turi buti nutrauktas. Del to rezoliucines dalies 1 punktas turi buti papildytas, nurodant katalogo puslapi – 267 puslapis. Vilniaus apygardos administracinis teismas pabreže, kad nurodyti trukumai nedaro Konkurencijos tarybos nutarimo neteisetu ir nepagristu, nes iš esmes klaidinancios reklamos naudojimo faktas nustatytas, už ši pažeidima gali buti skiriama bauda ir duodami ipareigojimai nutraukti tokios reklamos naudojima. Nutarimas iš esmes atitinka viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus

13III.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu (b. l. 93–98) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo UAB „TEZ TOUR“ skunda ir palikti galioti Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarima Nr. 2S-10.

15Atsakovas pažymi, kad Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti klaidinancia reklama. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, i kuriuos atsižvelgti privalo Konkurencijos taryba, pripažindama reklama klaidinancia. Nutarime remtasi Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui išvengti. Norint pripažinti reklama klaidinancia, užtenka irodyti, kad reklamoje buvo praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui išvengti. Visi kiti vertinimai, atsižvelgus i Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto dispozicija butu tik papildomi. Ta atsakovas ir nurode Nutarime, be to, 2008 m. birželio 27 d. vartotojo prašyme Valstybinei vartotoju teisiu apsaugos tarnybai taip pat buvo nurodyta, kad reklamoje praleista esmine informacija, lemusi keliones pasirinkima. Reklamoje nebuvo informacijos, kurios privalomas skelbimas reklamos davejui butu nurodytas teises aktuose, o skleista informacija atsakovo buvo pripažinta reklama, bet ne komerciniu pasiulymu (nutartis administracineje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagristai nurode, kad nera aišku, kuo remiantis atsakovas pripažino reklamoje praleista informacija esmine, ir šiuo pagrindu sumažino skirta bauda. Nera jokiu kitu aplinkybiu ir kriteriju, be nurodytu Reklamos istatymo 22 straipsnio 7 dalyje, i kuriuos turi buti atsižvelgta, nustatant baudos dydi, todel nera aišku, kokiomis teises normomis pasireme teismas, nuspresdamas, kad informacijos nebuvimas esmine leidžia mažinti baudos dydi.

16Atsakovas taip pat pažymi, kad tyrimas nagrinejamoje byloje pradetas gavus Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos persiusta suklaidintu vartotoju prašyma. Vartotojas kreipesi manydamas, kad reklama pažeide jo lukescius bei interesus. Skunde vartotojas nurodo, kad tikejosi vienokios paslaugos, o gavo kitokia, atstumas nuo oro uosto iki viešbucio buvo pagrindinis kriterijus, vartotoju lukesciu kelione nepateisino. Vartotoju ekonominis elgesys, renkantis paslauga, buvo paveiktas. Mineta reklama suklaidino butent tuos vartotojus, kurie skundesi Vartotoju teisiu apsaugos tarnybai. Teismas nepagristai susiaurino faktiniu aplinkybiu irodinejimo budus ir priemones. Apklausti vartotojus nebuvo butinybes, buvo kitu irodymu.

17Atsakovas taip pat nurodo, kad Konkurencijos tarybos ipareigojimas vartotojams, užsakantiems konkrecias paslaugas, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija, kurios nebuvo skleidžiamoje reklamoje, ne karta buvo taikytas Konkurencijos tarybos praktikoje. Tokia praktika patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys administracinese bylose Nr. A⁸²²-576/2009, Nr. A⁵⁵⁶-997/2008). Butinybe aiškiai nustatyti reikalavimus nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartis administracineje byloje Nr. A¹⁴-554/2005). Iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kaip ir kokioms Turizmo istatymo 5 straipsnio ir Civilinio kodekso nuostatoms prieštarauja Konkurencijos tarybos ipareigojimas. Atsakovas ištyre, kada katalogai (su juose buvusia klaidinancia reklama) buvo apyvartoje, UAB „TEZ TOUR“ galejo pateikti irodymus, kad nutrauke klaidinancios reklamos skleidima, bet to nepadare. Kadangi atsakovas negali vertinti, ar pareiškejas nutrauke klaidinancia reklama nuo viešo posedžio iki Nutarimo rezoliucines dalies apskelbimo „Valstybes žiniu“ priede „Informaciniai pranešimai“, Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte nurodyta, kad ipareigojimas taikytinas, jei veiksmai dar yra tesiami. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas del klaidinancios reklamos trukmes ir Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte esancios formuluotes, išejo už skundo nagrinejimo ribu.

18Atsakovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra ydinga, turi buti pakeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008 nurodyta, kad vartotojas nuo jam nepriimtino pasirinkimo, isigyjant poilsio paslauga, galetu buti apsaugotas individualaus pobudžio veiksmais nukreiptais i konkretu vartotoja, siekianti isigyti reklamuota paslauga, apie kuria buvo paskleista tam tikra žiniu dalis neatitinkanti tikroves. Prie tokio pobudžio veiksmu galetu buti tikroves atspindejimas individualiose susitarimuose tarp reklamos davejo ir vartotojo. Taip galimai butu paneigta ir klaidinancios reklamos davejo atsakomybe. Tokia praktika yra ydinga. Pirmiausiai, toks teismo išaiškinimas prieštarauja teismu praktikai, pagal kuria faktas, kad vartotojas turi papildomai dometis paskleista informacija, ar vykti i platinimo ar prekybos vietas rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas. Reklamos istatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrežiamas kaip vartotoju sprendimai ar veiksmai, susije su prekiu ar paslaugu isigijimu. Ekonominis vartotoju elgesys gali buti suprantamas kaip platinimo vietu ieškojimas, vykimas i šias vietas ir pan. Tiek realiai suklaidintas vartotojas, tiek galimai suklaidinti asmenys, savo ekonomini elgesi konstravo pagal reklamos turini, t. y. konkreciais veiksmais sieke arba galejo siekti žadetos nuolaidos (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-7833-5/2007, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracineje byloje Nr. A⁷⁵⁶-1463/2008). Iš nurodytos praktikos darytina išvada, kad bet kokie tolimesni, daugiau sanaudu (laiko ir materialine prasme) reikalaujantys reklamos vartotojo veiksmai, tuo labiau sutarciu sudarymas, taip pat turetu reikšti, kad reklamos vartotojo ekonominiam elgesiui padarytas poveikis. Taip pat atsakovas pažymi, kad del klaidinancios reklamos patirtos laiko ir materialines sanaudos iki sutarties pasirašymo gali lemti, jog galiausiai vartotojas, patyres tokias sanaudas, priims sau nenaudinga sprendima, pasirašys sutarti, kadangi, sužinojes tikras paslaugos gavimo salygas ir nepasirašydamas sutarties, patirs nuostoliu. Todel nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008 praktika prieštarauja Reklamos istatymo tikslams ir principams.

19Pareiškejas UAB „TEZ TOUR“ apeliaciniu skundu (b. l. 99–103) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima. Pareiškejas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylu vertinimas motyvuojamoje dalyje atskleidžia, kad šiu bylu (nutartys administracinese bylose

20Nr. A⁷⁵⁶-1436/2008, Nr. A⁵⁰²-1884/2008, Nr. A¹-930/2005) ratio decidendi skiriasi nuo bylos, iškeltos pareiškejo atžvilgiu. Reklamos klaidinantis poveikis turi buti vertinamas ir pasekmiu atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas vis delto vertino konkretaus vartotojo suklaidinima. Byloje buvo pateikti irodymai, patvirtinantys, kad vartotojas, kurio skunda Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba persiunte atsakovui, nebuvo suklaidintas, kadangi jam buvo pateikta visa išsami ir teisinga informacija apie atstuma iki oro uosto. Analogiška informacija buvo pateikiama ir kitiems vartotojams. Pareiškejo veiksmai atitiko Turizmo istatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus – turistams apie oro uosto, i kuri skraidinama, pakeitima buvo pranešta iki turizmo paslaugu teikimo sutarties sudarymo; po katalogo išleidimo iškilo butinybe teikti vežimo paslaugas ir i kita oro uosta, todel apie tai nedelsiant buvo paskelbta pareiškejo interneto svetaineje bei informuotos agenturos. Kiekvienas vidutinis vartotojas, visapusiškai vertindamas jam pateiktuose rašytiniuose dokumentuose esancia bei žodžiu suteikta informacija, kiekvienu atveju privalejo ir galejo pasinaudoti internete esancia informacija, atskleidžiancia atstumus nuo viešbucio iki skirtingu oro uostu. Be to, pareiškejo, kaip kelioniu organizatoriaus, vykdoma veikla reglamentuoja Turizmo istatymas, todel Reklamos istatymo ir Turizmo istatymo nuostatos privalo buti taikomos sistemiškai.

21Pareiškejas taip pat pažymi, kad UAB „TEZ TOUR“ skleista informacija buvo išsami ir negali buti laikoma klaidinancia, nes atitiko abi Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas išsamumo kriterijaus salygas: nurodytos faktines aplinkybes pagrindžia, kad netenkinama salyga, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui išvengti; o pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad nera salygos, jog reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes.

22Pareiškejas nurodo, kad lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas sumažino bauda 10 300 litu, jeigu nustate, kad nera nei vienos iš dvieju išsamumo kriterijaus pažeidimo salygu. Už Reklamos istatymo pažeidimus kyla administracine atsakomybe, kuri paprastai taikoma reklamos davejams. Baudos už klaidinancios reklamos naudojima paskyrimas pareiškejui yra netikslingas, nesant visu administracines atsakomybes taikymui butinu salygu – ne tik kaltes, bet ir neteisetu veiksmu, kurie pažeistu informacijos vartotojo teises i teisinga, išsamia ir visapusiška informacija apie atstuma nuo viešbucio iki oro uosto. I šias aplinkybes neatsižvelgta, jos interpretuotos neteisingai.

23Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu i pareiškejo apeliacini skunda (b. l. 110–112) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ta apimtimi, kiek tai susije su Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 rezoliucines dalies 1, 2 ir punktu pakeitimais ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo skunda ir palikti galioti Nutarima; sujungti Konkurencijos tarybos 2009 m. rugsejo 29 d. apeliacini skunda ir UAB „TEZ TOUR“ 2009 m. rugsejo 30 d. apeliacini skunda i viena byla.

24Atsiliepime nurodoma, kad pareiškejas apeliaciniame skunde nenurodo argumentu, kodel skiriasi atitinkamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir nagrinejamos bylos ratio decidendi. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad Reklamos istatyme yra itvirtinta formali pažeidimo sudetis, kuri nereikalauja atitinkamu pasekmiu vartotojui. Pareiškejas neirode, kad emesi pakankamai priemoniu ir informavo reklamos vartotojus apie pasikeitimus, del ko jie buvo suklaidinti. Reklamos vartotojas, atsižvelgiant i bylos aplinkybes, pagristai galejo suprasti, kad oro uostas, kuris nurodytas sutartyje, ir yra 52 km atstumu nuo viešbucio. Konkurencijos tarybai pateiktas UAB „Ventus Viaturus“ raštas, kuriame imone nurode, jog prieš kelione turistus informavo apie pasikeitusius kelioniu atstumus, negincijamas atsakovo, taciau buvo pripažintas nepakankamu. Be to, nurodyta agentura rašte neatmete galimybes, kad kelioniu agente galejo papildomai žodžiu neatkreipti keliautoju demesio i tai, jog lektuvas leisis ne Milo, bet Dalamano oro uoste. Jokiu kitu vartotoju suklaidinimo galimybe paneigianciu irodymu pareiškejas nepateike ne tik tyrimo metu, bet ir veliau. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad reikalavimas vartotojui papildomos informacijos ieškoti internete yra perteklinis, o klaidinancios reklamos poveikis nebuvo ištaisytas individualiame susitarime tarp vartotojo ir reklamos davejo. Pareiškejas nepagrinde, kodel ir kokiu budu sistemiškas Turizmo ir Reklamos istatymu taikymas, kad pareiškejo veiklai nera taikomos Reklamos istatymo nuostatos.

25Atsakovas taip pat pažymi, kad teismas neturejo vadovautis Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kaip nurodo pareiškejas, kurioje nustatyta, jog, jeigu reklamos perteikimo priemones apimties arba laiko požiuriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi buti atsižvelgiama i ši ribotuma, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kuriu reklamos davejas emesi tam, kad informacija butu vartotojams prieinama kitais budais. Nei Konkurencijos taryba, nei pareiškejas skunde pirmosios instancijos teismui nenurode, kad kvalifikuojant pažeidima turi buti remiamasi šia nuostata, todel teismas ir neturejo išeiti už skundo ribu. Pareiškejas nenurode ir nepateike irodymu, kad reklamos perteikimo priemones apimties arba laiko požiuriu yra ribotos, to nenustate ir Konkurencijos taryba. Pareiškejas taip pat nurodo 2 Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas informacijos išsamumo salygas: reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui išvengti; reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes. Vertinant sistemiškai nurodytas 2 punkto nuostatas, akivaizdu, kad, norint pripažinti reklama klaidinancia, užtenka irodyti, kad reklamoje buvo praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui išvengti. Vis delto pirmosios instancijos teismas nepagristai perženge skundo ribas, pasisakes del tu Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatu, kuriu negincijo ir skunde bei teismo posedžio metu nenurode pareiškejas.

26Atsakovas taip pat nurode, kad Konkurencijos taryba neprivalo irodineti itariamu pažeideju kaltes, kadangi reklamos davejo kalte yra preziumuojama. Pats ukio subjektas turi nugincyti aplinkybe, kad jis pažeide Reklamos istatyma. Egzistuoja tai patvirtinant teismu praktika. Pareiškejo nurodytos administracines bylos A¹⁵-39/2005 ir nagrinejamos bylos ratio decidendi nesutampa. Kaltes del Reklamos istatymo pažeidimo irodineti nereikia.

27Teiseju kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pareiškejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacinis skundas atmestinas.

30Gincas byloje yra kiles del Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams”, teisetumo ir pagristumo. Ginco dalykas – UAB „TEZ TOUR“ reklamos pripažinimo klaidinancia kriterijai ir Konkurencijos tarybos nustatytu ipareigojimu vertinimas.

31Del reklamos pripažinimo klaidinancia

32Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos ukis grindžiamas privacios nuosavybes teise, asmens ukines veiklos laisve ir iniciatyva. Asmens ukines veiklos laisves ir iniciatyvos savoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise tureti nuosavybe. Ji apima teise laisvai pasirinkti versla, teise laisvai sudaryti sutartis, sažiningos konkurencijos laisve, ukines veiklos subjektu lygiateisiškuma ir kt. Asmens ukines veiklos laisve ir iniciatyva – tai teisiniu galimybiu visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ukinei veiklai reikalingus sprendimus. Vis delto ukines veiklos laisve nera absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikru privalomu reikalavimu, apribojimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas).

33Teiseju kolegija pažymi, kad Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalyje itvirtintas draudimas ukio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie prieštarauja ukines veiklos sažiningai praktikai ir geriems paprociams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ukio subjekto galimybems konkuruoti. Prie tokiu draudžiamu veiksmu priskiriamas ir reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos istatymus laikoma klaidinancia, naudojimas (Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinejamu atveju nustatyta, kad UAB „TEZ TOUR“ nuo 2008 m. vasario 18 d. iki 2008 m. spalio 11 d. kataloge (b. l. 67) naudojo viešbucio „Kadikale Resort“, esancio Turkijoje, Bodrume, reklama, kurioje buvo skelbiama inter alia: „Viešbutis: 52 km iki oro uosto...“, taciau vartotoju teigimu, iš oro uosto i nurodyta viešbuti jie važiavo ne 52 km, kaip nurodyta kataloge, bet 230 km (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 60). Pareiškejas neneige šiu aplinkybiu, bet gincijo tai, kad toks kataloge pateiktos informacijos neatitikimas faktinei situacijai klaidino vartotojus. Todel nagrinejamu atveju butina tinkamai ivertinti susiklosciusia faktine situacija klaidinancia reklama reglamentuojanciu teises normu ir suformuotos teismu praktikos atžvilgiu.

34Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje itvirtintas draudimas naudoti klaidinancia reklama, o 2 straipsnio 4 dalyje apibrežta klaidinancios reklamos savoka, t. y. reklama, kuri bet kokiu budu, iskaitant ir jos pateikimo buda, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri del savo klaidinancio pobudžio gali paveikti ju ekonomini elgesi arba kuri del šiu priežasciu pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybems konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra itvirtinti Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje itvirtintas draudimas naudoti klaidinancia reklama, butina nustatyti bent viena Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta kriteriju, apibudinanti klaidinancia reklama, ir ivertinti ta kriteriju paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiuriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008). Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje 2 punkte yra nustatyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama i jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. inter alia reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes. Teiseju kolegija pažymi, kad byloje kilo gincas del to, ka nurodytoje Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje 2 punkto nuostatoje reiškia esmine informacija ir kaip tai lemia veikos kvalifikavima. Esmines informacijos apibrežimas turi buti vertinamas kiekvienu atveju, analizuojant konkrecios informacijos pobudi tuo požiuriu, kaip ja vertina vidutinis vartotojas. Tai lemia sisteminis Reklamos istatymo 5 straipsnio 7 dalies ir Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimas, t. y. ipareigojimai nustatyti bent viena Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta kriteriju, apibudinanti klaidinancia reklama (1), ir ivertinti ta kriteriju paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiuriu (2) negali buti mechaniškai atskiriami kaip visiškai izoliuoti, kadangi Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta esmines informacijos buvimo reklamoje salyga negali buti vertinama atskirai nuo paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiurio, kas jam konkreciu atveju yra esmine informacija. Tai, ar reklama pateikta informacija vidutiniam vartotojui yra esmine priklauso nuo to, ar tokia informacija konkreciu atveju daro itaka vartotojo ekonominiam elgesiui. Ekonominis elgesys – tai reklamos vartotoju sprendimai ar veiksmai, susije su prekiu ar paslaugu isigijimu, ukine komercine, finansine ar profesine veikla (Reklamos istatymo 2 straipsnio 2 dalis). Del nurodytu argumentu, nagrinejamoje situacijoje vartotojui UAB „TEZ TOUR“ kataloge pateikiama informacija apie atstuma nuo oro uosto iki viešbucio bus esmine, jei veiks vartotojo sprendima renkantis konkrecia kelione, Konkurencijos tarybos buvo pagristai ivertinti kaip duomenys, tureje itakos vartotoju ekonominiam elgesiui, ypac atsižvelgiant i tai, kad buvo pateiktas vartotojo skundas (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2–3), kuriame aiškiai ivardyta, jog didelis atstumas nuo oro uosto iki viešbucio sukele vartotojams nepatogumu, taip pat pateikti vartotoju skundai keliones organizatoriui ir kelioniu agenturai (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 5), kuriuose nurodoma, kad buvo pažeisti vartotoju lukesciai, jiems nepatogumu sukele ilga kelione iki viešbucio su mažais vaikais, be to, pareiškejas fakto del to, kad atstumas lemia vartotojo pasirinkima, negincijo.

35Pareiškejas nagrinejamoje byloje teigia, jog vartotojams pateikta informacija buvo išsami ir teisinga, kadangi vartotojams apie oro uosto, i kuri yra skraidinama, pakeitima buvo pranešta iki turizmo paslaugu teikimo sutarties sudarymo, tokio pakeitimo galimybe aiškiai numatyta turizmo paslaugu teikimo sutarties 1.1.1 punkte, katalogo skyrelyje Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems / informacija gali keistis itvirtinta apie naujausios informacijos skelbima pareiškejo interneto svetaineje. Teiseju kolegija pažymi, kad nagrinejamu atveju butina nustatyti, ar nurodyti pareiškejo argumentai gali buti laikomi pagrindu vertinti, kad byloje gincijama reklama negalejo klaidinti vartotoju, o keliones organizatorius emesi visu reikiamu veiksmu, siekdamas informuoti vartotojus, kurie turejo galimybe sužinoti, kad atstumas nuo oro uosto iki viešbucio konkreciu atveju yra kitoks nei buvo nurodyta kataloge. Pažymetina, kad klaidinanti reklama turi buti susiejama su paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiuriu (Reklamos istatymo 5 straipsnio 7 dalis). Vidutinis vartotojas turi buti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant i socialinius, kulturinius ir kalbinius veiksnius (Nesažiningos komercines veiklos vartotojams draudimo istatymo 2 straipsnio 13 dalis). Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos Sajungos Teisingumo Teismo formuojama praktika, vidutini vartotoja laikant pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d. Europos Teisingumo Teismo sprendima Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsejo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendima Procter & Gamble prieš VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008). Konkurencijos taryba, atlikdama tyrima del klaidinancios reklamos, vadovaudamasi objektyviais duomenimis, yra kompetentinga spresti, ar reklama yra klaidinanti ir ivertinti ja vidutinio vartotojo atžvilgiu. Konkurencijos taryba turi teise pradeti tyrima savo iniciatyva, priimdama motyvuota nutarima (Konkurencijos istatymo 24 straipsnio 2 dalis), todel net ir vartotojo ar konkuruojancio ukio subjekto skundo nebuvimas nebutu pagrindas pripažinti, kad Konkurencijos tarybos vykdytas tyrimas buvo nepagristas, svarbu tai, ar tyrimas pradetas motyvuotai, vykdomas remiantis objektyviais duomenimis, pagristai leidžianciais konstatuoti pažeidimo buvimo ar nebuvimo fakta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužes 27 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁸⁵⁸-806/2010). Nagrinejamu atveju pažeidimo buvima pagrindžia ne tik objektyvus Konkurencijos tarybos tyrimas, bet ir tyrima inicijavusio vartotojo skundas (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2–3).

36Teiseju kolegija pabrežia, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika protingai atidus ir apdairus vartotojas neturetu buti tapatinamas su itariu bei nepasitikinciu reklamos davejo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁵⁵⁶-997/2008). Pagal Reklamos istatymo 21 straipsnio 1 dali reklamos davejas atsako už klaidinancios reklamos naudojima, jeigu neirodo, kad šis istatymas buvo pažeistas ne del jo kaltes. Nepateikes pakankamu duomenu reklamos teiginiams pagristi subjektas laikomas kaltu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁸²²-576/2009). Vertinant, ar informacija yra tokia, su kuria vartotojas objektyviai galejo susipažinti, budamas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu, butina tinkamai išanalizuoti faktine situacija ir pareiškejo argumentus, jog vidutinis vartotojas nebuvo suklaidintas ir turejo galimybe susipažinti su teisinga informacija apie kelione. Pareiškejo argumentas del to, kad kelioniu agenturose prieš turizmo paslaugu teikimo sutarties sudaryma buvo žodžiu informuojami vartotojai vertintinas kritiškai, kadangi pareiškejas nepateike pagristu ir negincijamu irodymu, kad visais atvejais vartotojai buvo informuojami apie skirtingas salygas nuo tu, kurios buvo pateiktos kataloge, nes UAB „Ventus Viaturus“ raštas (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 50) nepagrindžia, kad visais atvejais visos kelioniu agenturos pateikdavo vartotojams naujausia informacija, susijusia su pasikeitusiu atstumu nuo oro uosto iki viešbucio, be to, ta pati kelioniu agentura atsiliepime i turistu skunda (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 6) neatmete galimybes, kad kelioniu agenturos darbuotoja galejo neatkreipti i tai vartotoju demesio. Argumentas del to, kad turizmo paslaugu teikimo sutarties 1.1.1 punkte nurodyta galimybe pakeisti turizmo paslaugu teikimo sutarties salygas ir tai, kad katalogo skyrelyje Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems / informacija gali keistis itvirtinta apie naujausios informacijos skelbima pareiškejo interneto svetaineje yra vertintinas kritiškai, nes kataloge (b. l. 67) pareiškejas naudojo viešbucio „Kadikale Resort“, esancio Turkijoje, Bodrume, reklama, kurioje buvo skelbiama inter alia „Viešbutis: 52 km iki oro uosto...“, nedetalizuodamas konkreciai nei miesto, kuriame isikures viešbutis, nei oro uosto pavadinimo, tik nurodes abstrakciai atstuma nuo viešbucio iki oro uosto, tuo tarpu iš pareiškejo teigimu interneto svetaineje skelbtos informacijos (b. l. 62) matyti, kad yra nurodomi konkretus miestai, šalia kuriu yra oro uostai ir atstumai iki konkreciu miestu, o viešbutis „Kadikale Resort“ nera apskritai minimas. Be to, šios informacijos taip pat negalima laikytina negincytinu irodymu, kadangi iš pateikto dokumento nera aišku, ar tikrai klaidinancios reklamos vartotojams teikimo metu ši informacija buvo teikiama nurodytoje interneto svetaineje.

37Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad Turizmo istatymas ir Reklamos istatymas turi buti aiškinami ir taikomi sistemiškai. Turizmo istatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad keliones organizatorius atsako už kelioniu prospektuose, kataloguose ar kitoje turistine kelione aprašancioje medžiagoje pateikta informacija, išskyrus tuos atvejus, kai turistui iki sutarties sudarymo buvo pranešta apie tokios informacijos pasikeitimus, o kelioniu prospekte, kataloge ar kitoje turistine kelione aprašancioje medžiagoje buvo aiškiai numatyta pakeitimu galimybe. Taciau Turizmo istatymo taikymas nepaneigia keliones organizatoriaus pareigos laikytis kitu teises aktu reikalavimu inter alia susijusiu su vartotoju teisiu apsauga. Nurodyta Turizmo istatymo norma neturi buti aiškinama ir taikoma izoliuotai, ja taikant butina atsižvelgti i vartotoju teisiu apsauga užtikrinanciu teises normu ir principu specifika, kadangi priešingas nurodytos teises normos aiškinimas privestu prie situacijos, kai kelioniu organizatorius turetu teise perkelti vartotojui pareiga dometis visomis keliones detalemis, vien aiškiai nurodes apie ateityje galimus paslaugu teikimo pasikeitimus, o tai konkreciais atvejais galetu nepagristai apsunkinti vartotojus.

38Del nurodytu argumentu teiseju kolegijos vertinimu pareiškejas nagrinejamu atveju neirode, kad vidutinis vartotojas turejo galimybe žinoti apie skirtinga nei kataloge nurodytas atstuma nuo oro uosto iki viešbucio, o tai buvo informacija, galinti paveikti vartotojo ekonomini elgesi, todel pareiškejo veiksmus Konkurencijos taryba pagristai pripažino klaidinancia reklama Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme.

39Del Konkurencijos tarybos ipareigojimu

40Nagrinejamoje byloje kyla gincas del pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pakeisti Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucines dalies 2 ir 3 punktai. Pirmosios instancijos teismas vietoj Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte nustatyto ipareigojimo UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima, jeigu šie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viešbutyje „Kadikale Resort”, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viešbucio nustate ipareigojima UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima. Pirmosios instancijos teismas toki ipareigojimo pakeitima grinde tuo, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarima, galejo duoti tik nurodyma nutraukti konkrecios klaidinancios reklamos naudojima, kuria Konkurencijos taryba ištyre, o kiti ipareigojimai neatitinka Reklamos istatymo 19 straipsnio nuostatu ir prieštarauja kitiems teises aktams, nustatantiems turizmo paslaugu teikimo sutarties sudaryma ir jos turini (Turizmo istatymo 5 straipsnis, Civilinio kodekso nuostatos).

41Teiseju kolegija pažymi, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ukio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. isakymu Nr. 18-V buvo patvirtintos Turizmo paslaugu teikimo sutarties standartines salygos. Jau vien šio teises akto ivardijimas leidžia teigti, kad patvirtintos salygos yra standartines, t. y. neturincios savitumu. Teisekuros subjektas salygu papildymo nedraudžia. Antai isakymo Nr. 18-V 6.1 punkte numatyta, jog keliones organizatorius del svarbiu priežasciu, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turista, gali pakeisti atitinkama sutarties salyga, o turistas turi teise atsisakyti keisti sutarti. Taigi standartines sutarties salygos taikytinos tik tipiniams atvejams. Tuo tarpu atsiradus nenumatytu aplinkybiu sutarties salygos gali buti keiciamos, papildomos, o tai reiškia, jog ir išaiškejus tam tikriems reklaminiu teiginiu neatitikimams tikrovei, sutarties salygos galetu buti platesnes nei patvirtintos 2003 m. kovo 26 d. isakymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracineje byloje

42Nr. A⁵⁵⁶-997/2008). Konkurencijos tarybos Nutarimu nustatytas ipareigojimas UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima, jeigu šie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viešbutyje „Kadikale Resort”, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viešbucio yra pagristas ir teisetas, juo nera pažeidžiamos pareiškejo teises, kadangi pareiškejas nera ipareigojimas visais atvejais pakeisti standartines sutarciu salygas, bet ipareigojamas tai padaryti tuo atveju, jei nurodyta klaidinanti reklama naudojama iki šiol ir tik konkretaus viešbucio „Kadikale Resort” atžvilgiu, toks ipareigojimas yra pakankamai aiškiai suformuluotas ir tikslus, neprieštarauja Viešojo administravimo istatymui, Reklamos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktui. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del nurodyto ipareigojimo yra nepagristas, nera pagrindo teigti, kad šiuo ipareigojimu Konkurencijos taryba isiterpia i turizmo paslaugu teikimo sutarciu sudaryma. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del UAB „TEZ TOUR“ skirto ipareigojimo keistinas, paliekant Konkurencijos tarybos suformuluota ipareigojima.

43Pirmosios instancijos teismas taip pat sumažino Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucines dalies 3 punkte nustatyta bauda už klaidinancios reklamos naudojima nuo 40 300 litu iki 30 000 litu. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas skirta bauda, nurode, kad keicia pažeidimo pobudi (klaidinanti informacija nebuvo esmine), dali baudos skyrimo motyvu pripažino nepagristais (nenustatyta, kad butu realiai suklaidinti vartotojai).

44Teiseju kolegija pažymi Reklamos istatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už klaidinancios ir neleidžiamos reklamos naudojima reklamines veiklos subjektams gali buti skiriama bauda nuo 1 000 iki 30 000 litu, o tais atvejais, kai šioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybe sunkinanciomis aplinkybemis, reklamines veiklos subjektams gali buti skiriama bauda iki 120 000 litu. Reklamos istatymo 22 straipsnio 11 dalis sunkinancias aplinkybes: reklamines veiklos subjektas kliude vykdyti tyrima; reklamines veiklos subjektas tese pažeidima, nepaisydamas ipareigojimo ji nutraukti; reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala; pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos istatyme numatytos administracines nuobaudos paskyrimo. Teiseju kolegija pažymi, kad teismo motyvai del klaidinancios informacijos buvimo esmine, vertinant baudos dydi, nera pagristi, nes nagrinejamoje byloje del aukšciau išdestytu aplinkybiu teiseju kolegija padare išvada, kad klaidinanti informacija yra esmine, be to, klaidinancios informacijos buvimas esmine ar neesmine nera nurodytas kaip aplinkybe, kuri pagal Reklamos istatymo 22 straipsnio 10 ir 11 dalyse traktuojama kaip atsakomybe lengvinanti ar sunkinanti aplinkybe.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodes, kad vartotojo skundas yra pagrindas laikyti, kad reklama sukele tam tikras pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. A⁵⁰²-1884/2008). Teiseju kolegija pažymi, kad nustatant vartotojams padarytos žalos realuma, galima atsižvelgti ne tik i atvejus, kai yra aiškiai identifikuota žala (pavyzdžiui, esamas vartotojo skundas), bet ir ivertinus reklama daroma efekta, kuris susijes su potencialia didele daromos žalos vartotojams tikimybe. Todel daromos žalos realumas apima ir irodytus aiškiai tiketinus žalos atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužes 27 d. nutartis byloje Nr. A⁸⁵⁸-806/2010). Nagrinejamu atveju realios žalos padarymo faktas yra irodytas byloje pateiktu vartotojo skundu (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2–3). Taip pat pažymetina, kad, nustatant baudos dydi, sunkinancia aplinkybe pripažintinas ir pakartotinumas, kadangi Konkurencijos taryba 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 2S-14 buvo nubaudusi UAB „TEZ TOUR“ 30 000 litu bauda už Reklamos istatymo pažeidima (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartis administracineje byloje Nr. I-4100-815/2008). Teiseju kolegija byloje irodytu Reklamos istatymo 22 straipsnio 11 dalyje numatytu sunkinanciu aplinkybiu (pažeidimo pakartotinumas ir realios žalos buvimas) vertina kaip pagrinda taikyti Reklamos istatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta ekonomine sankcija iki 120 000 litu. Todel, atmetus pirmosios instancijos teismo motyvus del ekonomines sankcijos sumažinimo, teiseju kolegija vertina, kad byloje nera nugincyti Konkurencijos tarybos Nutarimo argumentai, skiriant bauda, o Konkurencijos tarybos paskirta bauda laikytina pagrista.

46Atsižvelgdama i nurodytus argumentus, teiseju kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucineje dalies 2 punkte nustatyto ipareigojimo ir 3 punkte numatytos baudos sumažinimo nuo 40 300 litu iki 30 000 litu keistinas, likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pareiškejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacinis skundas atmestinas.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

48Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacini skunda tenkinti iš dalies. Pareiškejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacini skunda atmesti.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo rezoliucines dalies 3 dali pakeisti ir išdestyti taip: „Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 2 punkta palikti nepakeista.“

50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo rezoliucines dalies 4 dali pakeisti ir išdestyti taip: „Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viešbuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 3 punkta palikti nepakeista.“

51Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo dali palikti nepakeista.

52Nutartis neskundžiama.