Byla A-858-1184-10
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaicio (praneejas) ir Romano Kliausko, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareikejo UAB „TEZ TOUR“ atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Živilei Kicaitei, vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir pareikejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo UAB „TEZ TOUR“ skunda atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai del nutarimo panaikinimo.
2Teiseju kolegija n u s t a t e:
3I.
4Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams” (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 60–63) (toliau – ir Nutarimas):
51. Pripažino UAB „Tez Tour“ reklaminiame kataloge „Turkija. Balandis – spalis 2008“ skelbta reklama „Viebutis: 52 km iki oro uosto...“ klaidinancia reklama.
62. Ipareigojo UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai praneimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima, jeigu ie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viebutyje „Kadikale Resort”, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viebucio.
73. Už klaidinancios reklamos naudojima skyre UAB „Tez Tour“ 40 300 litu pinigine bauda.
84. Ipareigojo UAB „Tez Tour“ per 14 dienu nuo Nutarimo rezoliucineje dalyje nurodytu ipareigojimu ivykdymo informuoti Konkurencijos taryba apie ivykdyma ir pateikti tai patvirtinancius irodymus.
9Pareikejas UAB „TEZ TOUR“ skundu (b. l. 4–9) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarima Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams”. Pareikejas nurode, kad, analizuojant reklama pagal Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, atsakovas neatsižvelge i tai, jog jam buvo pateiktas „Kadikale Resort“ viebucio vadovo ratas, kuriame nurodoma, kad viebutis nuo Milo oro uosto Bodrume yra už 52 km. Paciame nutarime nera teigiama, jog informacija del 52 km neatitiktu teisingumo kriterijaus. Teigia, kad i reklama yra teisinga. To negincija ir i kelione vyke turistai. Del reklamos isamumo požymio pareikejas paaikino, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu atsiribojo nuo pareikejo pateiktu irodymu ir jame idestytu aplinkybiu isamaus ir visapusiko vertinimo. Kelioniu organizatoriaus atsakomybe eliminuojanti salyga – turistui iki sutarties sudarymo buvo praneta apie tokios informacijos pasikeitimus ir kelioniu prospekte, kataloge ar kitoje turistine kelione apraancioje medžiagoje buvo aikiai numatyta pakeitimu galimybe – nebuvo tinkamai ivertinta Konkurencijos tarybos. Pareikejas pažymejo, kad turistai buvo informuoti žodžiu prie turizmo paslaugu teikimo sutarties sudaryma kelioniu agenturoje „Ventus Viaturus“, jog bus skraidinami i Dalamano oro uosta, esanti 230 km atstumu nuo „Kadikale Resort“ viebucio. Su turistais sudarytoje turizmo paslaugu teikimo sutartyje buvo itvirtinta, kad turistai yra skraidinami i Dalamano oro uosta. Detali informacija apie iuos oro uostus buvo pateikta pareikejo interneto svetaineje. Pasiraydami Turizmo paslaugu teikimo sutarti, turistai patvirtino, kad nuodugniai susipažino su pateikta sutartimi ir suprato visas jos nuostatas, buvo informuoti apie pareikejo interneto svetaine, kurioje yra informacija apie kelione. Turistams apie oro uosto, i kuri skraidinama, pakeitima buvo praneta iki turizmo paslaugu teikimo sutarties sudarymo. Oro uosto pakeitimo galimybe buvo aikiai numatyta turizmo paslaugu teikimo sutarties 1.1.1 punkte, o kataloge, kuris yra neatskiriamas sutarties priedas, skyrelyje „Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems/Informacija gali keistis“ pakartotinai itvirtinta, kad informacija galima rasti pareikejo interneto svetaineje. Iki katalogo ileidimo buvo numatytas turistu skraidinimas i viena oro uosta (Milo), iki kurio yra 52 km atstumas, todel kataloge idestyta isami informacija apie atstuma nuo viebucio „Kadikale Resort“ iki oro uosto. i informacija nera klaidinanti. Po katalogo ileidimo atsirado butinybe teikti vežimo paslaugas ir i kita oro uosta (Dalamano), todel apie tai nedelsiant paskelbta pareikejo internetiniame puslapyje, apie tai informuotos agenturos. Visi turistai apie pasikeitima sužinojo i Turizmo paslaugu sutarties. Joks teises aktas verslininkui nedraudžia keisti paslaugu teikimo formos, budu, intensyvumo. Tokios pozicijos laikesi ir Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba, savo nutarime konstatavusi, jog jokie neteiseti veiksmai turistu atžvilgiu nebuvo atliekami. Pareikejas nesutiko su atsakovo pateikiamu vidutinio vartotojo sampratos vertinimu. Vidutinis vartotojas, turedamas visa informacija apie pakeitimu galimybe, turejo ir galejo pasitikrinti ja interneto svetaineje. Atsakovas Reklamos istatyma taike formaliai, neatsižvelge i Turizmo istatymo normas. Vertinant vidutini vartotoja nepagristai nurodyta, kad ne visi reklamos vartotojai gali tureti prieiga prie interneto. Vidutinis vartotojas, kuris yra supažindinamas su informacijos pakeitimo budu (paskelbimu interneto svetaineje) Turizmo paslaugu sutarties pasiraymo metu, turi galimybe pasidometi ia informacija. Pareikejas paaikino, kad buvo pateiktas kelioniu agenturos UAB „Ventus Viaturus“ ratas, kuriame kelioniu agentura nurode, jog prie kelione informavo turistus apie pasikeitusius kelioniu atstumus, taciau is ratas ivertintas netinkamai. Pareikejo nuomone baudos paskyrimas nera tikslingas, nesant visu butinu administracines atsakomybes salygu – kaltes, neteisetu veiksmu. Atsakovas visikai neatsižvelge i pareikejo nurodytas aplinkybes, pagristas irodymais, jas interpretavo neteisingai. Pareikejas remesi Vieojo administravimo istatymo 8 straipsnio nuostatomis ir pažymejo, kad atsakovas pažeide istatymo reikalavimus, nes rezoliucines dalies nurodymas del reikalavimo nutraukti reklamos naudojima yra nemotyvuotas. Tokia ivada padare del to, kad motyvuojamojoje dalyje nustatytas ne reklamos neteisingumas, bet neisamumas. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu i skunda (b. l. 32–35) prae atmesti pareikejo skunda kaip nepagrista. Atsakovas remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartis administracineje byloje Nr. A1-930/2005) pateiktu Reklamos istatymo 5 straipsnio nuostatu aikinimu. Nustacius pareikejo reklama esant neisamia, tokia reklama taip pat laikoma ir klaidinancia reklama kaip nurodyta straipsnio dispozicijoje. Skleidžiama reklama turi neklaidinti – ji turi buti teisinga, isami bei atitikti tam tikrus pateikimo budo reikalavimus. I to aiku, kad Turizmo istatymo 6 straipsnio ir Reklamos istatymo 5 straipsnio nuostatos nekonkuruoja tarpusavyje, o pareikejas pagal iu teises aktu reikalavimus turi skleisti teisinga informacija. Konkurencijos taryba nustate, kad reklamoje buvo nurodytas tik viebucio atstumas nuo oro uosto, nenurodant oro uosto pavadinimo, nuo kurio skaiciuojamas reklamoje paminetas 52 km atstumas. Del to nera pagrindo teigti, kad reklamos vartotojas internete ar pasiraydamas turizmo paslaugu teikimo sutarti sužinos papildoma jo suklaidinimui ivengti reikalinga informacija. Nutarime detaliai ir motyvuotai nurodyta, kodel pareikejo skleista informacija yra neisami, kodel reklamos vartotoju informavimo budas yra nepakankamas ir nepanaikinantis pareikejo atsakomybes del klaidinancios reklamos skleidimo. Todel atsiliepime iais klausimais nepasisakoma. Skunde pareikejas paminejo Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos nutarima, taciau nei Konkurencijos tarybai, nei teismui is nutarimas nebuvo pateiktas. Taciau net pateikus toki nutarima tiek atsakovas, tiek Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba dirba savo kompetencijos ribose. Atsakovas remiasi Reklamos istatymo 5 straipsnio 7 dalimi, 2 straipsnio 17 dalimi ir aikina, kad savoka „vidutinis vartotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrežta Lietuvos Respublikos nesažiningos komercines veiklos vartotojams draudimo istatyme. Reklamos istatymo 2 straipsnio dispozicijoje itvirtinta formali, o ne materiali pažeidimo sudetis, t. y. pripažinimui, kad reklama yra klaidinanti, nera butina nustatyti atitinkamu pasekmiu vartotojui. Konkurencijos Taryba nuosekliai pagrinde, kodel pareikejo atskleista nepilna informacija galejo paveikti vidutini reklamos vartotoja. Papildomai buvo konstatuota, kad ne visi reklamos vartotojai gali tureti prieiga prie interneto, todel, atsižvelgus i tai, kad naujausia informacija apie pasikeitimus po katalogo ileidimo (informacija apie viebucius, tarp jos ir informacija apie atstumus iki viebuciu) skelbiama tik kelioniu organizatoriaus interneto svetaineje adresu www.teztour.lt, vartotoju galimybes sužinoti apie pasikeitimus yra ribotos. Visa tai, kad vartotojas turi papildomai dometis paskleista informacija, rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys buvo paveiktas (remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracineje byloje Nr. A756-1436/2008). Atsakovas pažymejo, kad pareikejo pateikti statistiniai duomenys nepatvirtino fakto, jog vidutinis vartotojas turejo galimybe pasidometi informacija apie atstumus nuo oro uosto iki viebucio. Prieingai, pateikti duomenys patvirtina atsakovo ivadas, kad vartotoju galimybes sužinoti apie pasikeitimus buvo ribotos. Pareikejas pateike UAB „Ventus Viaturus“ rata, kuriame bendrove nurode, jog prie kelione turistus informavo apie pasikeitusius kelioniu atstumus. Atsakovas negincijo, kad is irodymas leistinas, taciau, atsižvelgiant i kita tyrimo metu surinkta medžiaga – suklaidintu vartotoju pateiktus irodymus, paaikinimus, pareikejo ir UAB „Ventus Viaturus“ bendradarbiavimo ryius ir kita, toks irodymas nera pakankamas. Rate i agentura neatmete galimybes, kad kelioniu agente galejo papildomai žodžiu neatkreipti keliautojo demesio i tai, jog lektuvas leisis ne Milo, esancio Bodrume, o Dalamano, esancio Marmaryje, oro uoste. Tai patvirtina, kad bendroves ratas negali buti pripažintas irodanciu, jog kiekvienas reklamos vartotojas buvo informuotas apie kelioniu salygu pasikeitimus. Atsakovas del paskirtos baudos paaikino, kad abejoniu del pareikejo padaryto Reklamos istatymo pažeidimo nekyla, argumentai ir motyvai idestyti skundžiamame nutarime, todel iu argumentu atsakovas nekartoja. Konkurencijos taryba neprivalo irodineti itariamu pažeideju kaltes, kadangi irodžius, kad reklama klaidina ar gali klaidinti ir kad ukio subjektas yra konkrecios klaidinancios reklamos davejas, reklamos davejo kalte yra preziumuojama. Tokiu atveju ukio subjektas, kuris mano, kad reklamos istatymas buvo pažeistas ne del jo kaltes, pats turi irodineti ia aplinkybe. Pareikejas negincijo fakto, kad jis yra klaidinancia pripažintos reklamos davejas (nutartis administracineje byloje Nr. A1-930/2005 ir Nr. A502-1884/2008). Atsakovas nesutiko su pareikejo argumentais del rezoliucineje dalyje esancio ipareigojimo nutraukti klaidinancios reklamos skleidima neatitikimo Vieojo administravimo istatymo 8 straipsniui. Istatymas ipareigoja atsakova imtis butent tokiu priemoniu. Ipareigojimas, atsakovo manymu, yra aikus. Konkurencijos tarybos nutarimas yra vientisas dokumentas, kuris turi buti skaitomas, neatsiejant nutarimo rezoliucines dalies nuo apraomosios ir motyvuojamosios daliu. Skundžiamame nutarime buvo nurodyta, kad, pareikejo reklama yra neisami, t. y. dalis skleistos reklamos tam tikromis aplinkybemis buvo teisinga, o dalis – neteisinga. Teigia, kad skundžiamas nutarimas atitinka Reklamos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Vieojo administravimo istatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
10II.
11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimu (b. l. 80–89) pareikejo UAB „Tez Tour“ skunda tenkino i dalies; pakeite Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 1 punkta ir ideste i punkta taip: „Pripažinti UAB „Tez Tour“ reklaminiame kataloge „Turkija. Balandis – spalis 2008“ 267 puslapyje skelbta reklama „Viebutis: 52 km iki oro uosto...“ klaidinancia reklama“; pakeite Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 2 punkta ir ideste i punkta taip: „Ipareigoti UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo io nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai praneimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima.“; pakeite Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 3 punkta ir ideste i punkta taip: „Už klaidinancios reklamos naudojima skirti UAB „Tez tour“ 30 000 Lt (trisdeimties tukstanciu litu) pinigine bauda.“ Pirmosios instancijos teismas nurode, kad gincas yra del reklamos pripažinimo klaidinancia reklama. Ginco objektas – nuobaudos už klaidinancia reklama pagristumas ir teisetumas. Reklamos naudojimo reikalavimus, reklamines veiklos subjektu atsakomybe bei reklamos naudojimo kontroles teisinius pagrindus
Nustatė
12Reklamos istatymas. Administraciniame gince keliami du klausimai: pareikejo reklamos priskyrimo klaidinanciai reklamai pagristumas; ipareigojimo pagristumas. Pagal Reklamos istatymo 2 straipsnio 4 dali klaidinancia reklama pripažistama tokia reklama, kuri bet kokiu budu, iskaitant ir jos pateikimo buda, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri del savo klaidinancio pobudžio gali paveikti ju ekonomini elgesi arba kuri del iu priežasciu pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybems konkuruoti. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama i jos teisingumo, isamumo ir pateikimo kriterijus (Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalis). Taciau pareikejas nepagristai teigia, kad reklamos pripažinimui klaidinancia, butina nustatyti esant visus Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose ivardintus kriterijus. i norma aikintina taip, kad reklamos pripažinimui klaidinancia pakanka nustatyti esant nors viena i iu kriteriju. Toki aikinima patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (nutartis administracineje byloje Nr. A756-1436/2008, Nr. A502-1884/2008). Aikinant norma lingvistiniu metodu, galima isitikinti, kad žodis „kriterijus“ (Dabartines lietuviu kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas, Vilnius, 2000) reikia sprendimo vertinimo pagrinda, mata. Taigi, jeigu nustatoma, kad reklama yra neisami, tai yra matas ar pagrindas pripažinti, jog tokia reklama klaidina. Tokiu atveju butina tik ivertinti, ar tas reklamos neisamumas galejo paveikti vidutini vartotoja ir ji suklaidinti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Konkurencijos tarybos argumentais, kad pažeidimo sudetis nereikalauja nustatyti pasekmiu buvimo. Pakanka nustatyti, kad tokia reklama apskritai gali suklaidinti vartotoja. Vieno ar keliu suklaidintu vartotoju nustatymas tik patvirtina fakta, kad reklama i tiesu gali klaidinti. Tuo tarpu atsakomybe paalintu pareikejo pateikti irodymai, kad visais atvejais individualiuose susitarimuose su vartotoju paalinamas reklamos klaidinantis poveikis. Tai taip pat patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinese bylose Nr. A756-1436/2008, Nr. A502-1884/2008, Nr. A1-930/2005. Daroma ivada, kad reklamos klaidinantis poveikis butent tiems vartotojams, kurie skundesi Valstybinei vartotoju teisiu apsaugos tarnybai, galejo buti paneigtas tik tuo atveju, jeigu turizmo paslaugu teikimo sutartyse butu nurodyta, kad Dalamano oro uostas yra už 230 km nuo Bodrumo ir nuo viebucio, i kuri vyko turistai. iuo atveju, prieingai, sutarties tekstas dar labiau klaidino, nes sutartyje irayta, kad perkama „Kelione i Turkija, Bodruma“, taip pat nenurodyta keliones autobusu trukme. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad turi buti ivertinta, ar kiekvienas vidutinis vartotojas, kiekvienu atveju privalejo ir galejo pasinaudoti ia internete esancia informacija. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurode, kad reklaminis katalogas yra neatskiriama Turizmo paslaugu teikimo sutarties dalis. Kataloge aikiai ivardinta informacija apie atstuma nuo viebucio iki oro uosto, oro uosto pavadinimo kataloge nera. Pareikejo atsakomybes nepaalina Turizmo paslaugu teikimo sutarties salygu 1.1.1 punktas, kuriame nurodoma, kad „katalogas, taip pat kelione apraanti medžiaga arba pakeista programa yra neatskiriamas ios sutarties priedas. Kelioniu organizatoriaus internetiniame puslapyje www.teztour.lt skelbiama naujausia ir aktualiausia informacija apie viebucius, ju kategoriju, paslaugu ir pramogu juose pasikeitimus po katalogo ileidimo“, nes ne visais atvejais gali kilti itarimas, kad atstuma nuo viebucio iki oro uosto dar karta butina tikrintis. Pareikejas, gincydamas Konkurencijos tarybos nutarima, nepagristai remesi Turizmo istatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, kaip paalinanciomis pareikejo atsakomybe ir už neisamios ir del to klaidinancios reklamos naudojima pagal reklamos istatymo nuostatas. Turizmo istatymas reguliuoja kitus teisinius santykius nei Reklamos ir Konkurencijos istatymai. Turizmo istatymo 6 straipsnis, kuriuo remiasi pareikejas, keliones organizatoriaus ir kelioniu agenturos teises ir pareigas. io straipsnio 3 dalyje nurodyta kelioniu organizatoriaus atsakomybe prie vartotoja, o ne prie valstybes institucijas, kontroliuojancias atitinkamas sritis. iuo atveju bauda nebuvo skirta už konkreciu vartotoju suklaidinima. Bauda skirta už klaidinancios reklamos naudojima, kuri galejo paveikti vartotojo ekonomini elgesi. Todel iuo atveju neturi esmines reikmes tai, ar vienam ar keliems vartotojams, dar prie sudarant paslaugos pirkimo sutarti, buvo praneta pasikeitusi informacija, kad i i viebuti skrydis vyks i oro uosta, kuris yra ne už 52 km, o už 230 km. Be to, iuo atveju negalima teigti, kad kataloge buvo aikiai numatyta tokiu pasikeitimu galimybe. Vidutiniam vartotojui sunku tiketis, kad gali kardinaliai pasikeisti atstumas nuo viebucio iki oro uosto, todel negalima vartotojui užkrauti pareigos tikrinti kiekvieno irao sutartyje teisinguma, t. y. buti itariam ir nepasitikinciam reklamos davejo skleidžiama informacija. Apibreždamas vidutinio vartotojo savoka, teismas vadovavosi Nesažiningos komercines veiklos vartotojams draudimo istatymo 2 straipsnio 13 dalimi, nustatancia, kad vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant i socialinius, kulturinius ir kalbinius veiksnius. iuo atveju svarbi ne kiekvieno ar daugelio vartotoju galimybe pasinaudoti internetu, bet vartotojo vertinimas, ar jam butina tikslintis informacija internete. Reklaminiame kataloge skelbiama informacija netiketi pagrindo nera, todel pareikejas nepagristai teige, kad vartotojas turi patikrinti paties kelioniu organizatoriaus jam pateiktame kataloge nurodyta informacija apie viebucio buvimo vieta ir atstuma nuo jo iki oro uosto. Nors tai ir nera reikminga aplinkybe ioje byloje, taciau tikrinant i Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos gauta informacija, Konkurencijos taryboje nustatyta, kad vartotojui sutartyje buvo nurodytas tik oro uosto pavadinimas, o kataloge oro uosto pavadinimo nera. Tokiu atveju vartotojas gali pagristai tiketis, kad atstumas kataloge nurodytas teisingai ir ios informacijos pareikejo interneto svetaineje netikrinti. Todel iuo atveju nera pagrindo teigti, kad klaidinancios reklamos poveikis buvo itaisytas individualiame susitarime tarp vartotojo ir reklamos davejo. Pareikejas vis tiek, nežiurint i Turizmo sutarties salygas (nurodytas oro uosto pavadinimas), teige, kad vartotojas dar turejo tikslintis internete atstumus. Toks reikalavimas vidutiniam vartotojui yra perteklinis. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad ioje byloje nagrinejamas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuris buvo priimtas, gavus vartotoju skunda, kuri persiunte Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba, praydama ivertinti, ar iuo atveju nebuvo klaidinancios reklamos. Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba nagrinejo vartotoju prayma del turtines žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso ir Vartotoju teisiu apsaugos istatymo nuostatas. Vartotoju praymas aptariamu nutarimu buvo netenkintas ne vien todel, kad Turizmo paslaugu teikimo sutartyje buvo nurodytas oro uosto pavadinimas, o ir del to, kad vartotojai neirode žalos dydžio, nenurode, kokios – turtines ar neturtines žalos atlyginimo jie siekia. Del to, kad is nutarimas skirtas ispresti visai kito pobudžio ginca tarp vartotoju ir turizmo paslaugu organizatoriaus, jis negali tureti prejudicines galios Konkurencijos tarybai, kurios veiklos tikslai yra kito pobudžio. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad pagal Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkta reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neisami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaikiai, nesuprantamai, dviprasmikai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime nustate, kad tokio pobudžio reklama, atsižvelgiant i tai, kad parduodamos poilsio paslaugos, yra esmine vykstantiems keliauti asmenims, ypatingai tiems, kurie i kelione vyksta su vaikais. Taciau i nutarimo dalis nera pakankamai motyvuota. Nenurodyta, kokia Reklamos istatymo 5 straipsnio nuostata remiantis reklama pripažinta esmine (5 straipsnio 3 ar 4 dalimi, ar tiesiog 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto bendromis nuostatomis). Del to pirmosios instancijos teismas padare ivada, kad Konkurencijos taryba nepagristai konstatavo, jog iuo atveju klaidinancioje reklamoje buvo nuslepta esmine informacija. Nors tai pažeidimo kvalifikacijos nekeicia, taciau i tokia aplinkybe turetu buti atsižvelgiama skiriant nuobauda. Pagristai nustatyta, kad tokia reklama galejo tureti poveiki vartotojo ekonominiam elgesiui, o del to tiketina, kad reklama paveike ir kitas bendroves užsiimancias ta pacia veikla, nes vartotojas, ivertines kainos bei paslaugos kokybes santyki, galejo pasirinkti kitu bendroviu siulomas paslaugas, jeigu nebutu klaidinami. Reklamos istatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad io istatymo tikslas – gerinti vartotoju informavima apie prekes ir paslaugas, saugoti sažiningos konkurencijos laisve. Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalyje draudžiama ukio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prietaraujancius ukines veiklos sažiningai praktikai ir geriems paprociams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ukio subjekto galimybems konkuruoti. Prie tokiu draudžiamu veiksmu priskiriamas ir reklamos, kuri pagal LR istatymus laikoma klaidinancia, naudojimas (Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Irodinejimo nata nagrinejamu atveju tenka reklamos davejui, nes klaidinancios reklamos faktas irodytas. Pareikejas nepateike irodymu, paneigianciu byloje nustatytas aplinkybes. Ekonomine sankcija pareikejui paskirta atsižvelgiant i Reklamos istatymo 22 straipsni. Pirmosios instancijos teismas padare ivada, kad Nutarime niekur nera aptarta, jog buvo negincijamai nustatyta, kad reklama suklaidino konkrecius vartotojus ir paveike ju ekonomini elgesi. Tokie faktiniai duomenys nutarime neaprayti, nera motyvu ir argumentacijos, kad toks faktas butu pasitvirtines. I Konkurencijos tarybos bylos matyti, kad jokie konkreciu vartotoju paaikinimai nebuvo paimti, todel Konkurencijos taryba negali vertinti, kad ju ekonominis elgesys tikrai buvo paveiktas klaidinancios reklamos. Konkurencijos taryba vertino tik kelioniu agenturos rata, taciau iame rate esanciu duomenu teisingumas nebuvo tiriamas, nes jis nepateiktas susipažinti vartotojams ir ju nuomones del io rato teiginiu Konkurencijos taryba nežino. Del to, skiriant nuobauda, toks motyvas, kad atsižvelgiama i tai, jog vartotojai realiai buvo suklaidinti, yra nepagristas nutarimo apraomaja dalimi. I pažeidimo trukme ir masta atsižvelgta pagristai, nes ios faktines aplinkybes buvo tirtos ir nustatytos. Nors Konkurencijos taryba nepateike irodymu, kad UAB „Tez tour“ buvo baudžiama 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 2S-14 už Reklamos istatymo pažeidima 30 000 litu bauda, taciau pareikejas io fakto negincijo, todel is motyvas laikomas pagristu. Konkurencijos taryba, spresdama del baudos dydžio, remesi Reklamos istatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalimis. Pagal 22 straipsnio 1 dali už klaidinancios reklamos naudojima reklamines veiklos subjektams gali buti skiriama bauda nuo 1 000 iki 120 000 litu, kai yra sunkinancios aplinkybes. iuo atveju paskirta 40 300 litu bauda. Atsižvelgiant i tai, kad teismas keicia pažeidimo pobudi (klaidinanti informacija nebuvo esmine), dali baudos skyrimo motyvu pripažista nepagristais (nenustatyta, kad butu realiai suklaidinti vartotojai), paskirtoji bauda mažintina iki 30 000 litu. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte nutarta ipareigoti UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo io nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai praneimai“ nutraukti klaidinancios reklamos naudojima, jeigu ie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viebutyje Kadikale Resort“, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viebucio. Teismas padare ivada, kad is ipareigojimas neatitinka teises aktu reikalavimu ir prietarauja faktinei situacijai. Konkurencijos taryba remesi Reklamos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais. 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktas leidžia Konkurencijos tarybai priimti sprendima del reklamos pripažinimo klaidinancia ir skirti baudas. 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba turi teise ipareigoti reklamines veiklos subjektus nutraukti klaidinancios reklamos naudojima, nustatant io ipareigojimo ivykdymo terminus ir salygas. Atsižvelges i ia istatymo nuostata, pirmosios instancijos teismas padare ivada, kad Konkurencijos taryba nepagristai isiterpia i Turizmo paslaugu sutarties sudaryma, ios sutarties turinio nustatyma. Apskritai is ipareigojimas rodo, kad Konkurencijos taryba neityre, ar klaidinanti reklama dar naudojama. Ityrus, kad reklama dar naudojama, Konkurencijos taryba pagal minetas istatymo nuostatas turejo teise tik nutraukti klaidinancios reklamos naudojima. Rezoliucines dalies 2 punktas negali buti laikomas teisetu ir pagristu dar ir del to, kad i reklaminio katalogo leidinio „Turkija, balandis-spalis 2008“, kuris yra pridetas prie bylos, matyti, kad jame yra daug atveju, kai atstumai nuo viebuciu iki oro uostu nurodomi, nenurodant oro uosto pavadinimo. Tokiu budu klaidinancios reklamos nutraukimas butu galimas tik ipareigojus nutraukti io katalogo naudojima, nes, vykdant toki ipareigojima, koks yra nustatytas, iimtis del teisingos informacijos gavimo bus sudaryta tik viena viebuti užsakiusiems asmenims. Tokiu ipareigojimu nebus pasiekti tikslai, kuriu pagal Reklamos ir Konkurencijos istatymus privalo siekti Konkurencijos taryba. Konkurencijos taryba, priimdama skundžiama nutarima, galejo duoti tik nurodyma nutraukti konkrecios klaidinancios reklamos naudojima, kuria Konkurencijos taryba ityre. Kiti ipareigojimai neatitinka minetu Reklamos istatymo 19 straipsnio nuostatu ir prietarauja kitiems teises aktams, nustatantiems turizmo paslaugu sutarties sudaryma ir jos turini (Turizmo istatymo 5 straipsnis, Civilinio kodekso nuostatos). Del to skundžiamo nutarimo rezoliucines dalies 2 punktas keistinas, sutrumpinant sakini iki žodžio „naudojima“. Del tokio pakeitimo gali tapti neaiku, kokios reklamos naudojimas turi buti nutrauktas. Del to rezoliucines dalies 1 punktas turi buti papildytas, nurodant katalogo puslapi – 267 puslapis. Vilniaus apygardos administracinis teismas pabreže, kad nurodyti trukumai nedaro Konkurencijos tarybos nutarimo neteisetu ir nepagristu, nes i esmes klaidinancios reklamos naudojimo faktas nustatytas, už i pažeidima gali buti skiriama bauda ir duodami ipareigojimai nutraukti tokios reklamos naudojima. Nutarimas i esmes atitinka vieojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus
13III.
14Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba apeliaciniu skundu (b. l. 93–98) prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – atmesti pareikejo UAB „TEZ TOUR“ skunda ir palikti galioti Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarima Nr. 2S-10.
15Atsakovas pažymi, kad Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti klaidinancia reklama. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, i kuriuos atsižvelgti privalo Konkurencijos taryba, pripažindama reklama klaidinancia. Nutarime remtasi Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neisami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui ivengti. Norint pripažinti reklama klaidinancia, užtenka irodyti, kad reklamoje buvo praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui ivengti. Visi kiti vertinimai, atsižvelgus i Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto dispozicija butu tik papildomi. Ta atsakovas ir nurode Nutarime, be to, 2008 m. birželio 27 d. vartotojo prayme Valstybinei vartotoju teisiu apsaugos tarnybai taip pat buvo nurodyta, kad reklamoje praleista esmine informacija, lemusi keliones pasirinkima. Reklamoje nebuvo informacijos, kurios privalomas skelbimas reklamos davejui butu nurodytas teises aktuose, o skleista informacija atsakovo buvo pripažinta reklama, bet ne komerciniu pasiulymu (nutartis administracineje byloje Nr. A556-997/2008). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagristai nurode, kad nera aiku, kuo remiantis atsakovas pripažino reklamoje praleista informacija esmine, ir iuo pagrindu sumažino skirta bauda. Nera jokiu kitu aplinkybiu ir kriteriju, be nurodytu Reklamos istatymo 22 straipsnio 7 dalyje, i kuriuos turi buti atsižvelgta, nustatant baudos dydi, todel nera aiku, kokiomis teises normomis pasireme teismas, nuspresdamas, kad informacijos nebuvimas esmine leidžia mažinti baudos dydi.
16Atsakovas taip pat pažymi, kad tyrimas nagrinejamoje byloje pradetas gavus Valstybines vartotoju teisiu apsaugos tarnybos persiusta suklaidintu vartotoju prayma. Vartotojas kreipesi manydamas, kad reklama pažeide jo lukescius bei interesus. Skunde vartotojas nurodo, kad tikejosi vienokios paslaugos, o gavo kitokia, atstumas nuo oro uosto iki viebucio buvo pagrindinis kriterijus, vartotoju lukesciu kelione nepateisino. Vartotoju ekonominis elgesys, renkantis paslauga, buvo paveiktas. Mineta reklama suklaidino butent tuos vartotojus, kurie skundesi Vartotoju teisiu apsaugos tarnybai. Teismas nepagristai susiaurino faktiniu aplinkybiu irodinejimo budus ir priemones. Apklausti vartotojus nebuvo butinybes, buvo kitu irodymu.
17Atsakovas taip pat nurodo, kad Konkurencijos tarybos ipareigojimas vartotojams, užsakantiems konkrecias paslaugas, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija, kurios nebuvo skleidžiamoje reklamoje, ne karta buvo taikytas Konkurencijos tarybos praktikoje. Tokia praktika patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys administracinese bylose Nr. A822-576/2009, Nr. A556-997/2008). Butinybe aikiai nustatyti reikalavimus nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartis administracineje byloje Nr. A14-554/2005). I skundžiamo teismo sprendimo neaiku, kaip ir kokioms Turizmo istatymo 5 straipsnio ir Civilinio kodekso nuostatoms prietarauja Konkurencijos tarybos ipareigojimas. Atsakovas ityre, kada katalogai (su juose buvusia klaidinancia reklama) buvo apyvartoje, UAB „TEZ TOUR“ galejo pateikti irodymus, kad nutrauke klaidinancios reklamos skleidima, bet to nepadare. Kadangi atsakovas negali vertinti, ar pareikejas nutrauke klaidinancia reklama nuo vieo posedžio iki Nutarimo rezoliucines dalies apskelbimo „Valstybes žiniu“ priede „Informaciniai praneimai“, Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte nurodyta, kad ipareigojimas taikytinas, jei veiksmai dar yra tesiami. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas del klaidinancios reklamos trukmes ir Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte esancios formuluotes, iejo už skundo nagrinejimo ribu.
18Atsakovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra ydinga, turi buti pakeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A556-997/2008 nurodyta, kad vartotojas nuo jam nepriimtino pasirinkimo, isigyjant poilsio paslauga, galetu buti apsaugotas individualaus pobudžio veiksmais nukreiptais i konkretu vartotoja, siekianti isigyti reklamuota paslauga, apie kuria buvo paskleista tam tikra žiniu dalis neatitinkanti tikroves. Prie tokio pobudžio veiksmu galetu buti tikroves atspindejimas individualiose susitarimuose tarp reklamos davejo ir vartotojo. Taip galimai butu paneigta ir klaidinancios reklamos davejo atsakomybe. Tokia praktika yra ydinga. Pirmiausiai, toks teismo iaikinimas prietarauja teismu praktikai, pagal kuria faktas, kad vartotojas turi papildomai dometis paskleista informacija, ar vykti i platinimo ar prekybos vietas rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas. Reklamos istatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrežiamas kaip vartotoju sprendimai ar veiksmai, susije su prekiu ar paslaugu isigijimu. Ekonominis vartotoju elgesys gali buti suprantamas kaip platinimo vietu iekojimas, vykimas i ias vietas ir pan. Tiek realiai suklaidintas vartotojas, tiek galimai suklaidinti asmenys, savo ekonomini elgesi konstravo pagal reklamos turini, t. y. konkreciais veiksmais sieke arba galejo siekti žadetos nuolaidos (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. I-7833-5/2007, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracineje byloje Nr. A756-1463/2008). I nurodytos praktikos darytina ivada, kad bet kokie tolimesni, daugiau sanaudu (laiko ir materialine prasme) reikalaujantys reklamos vartotojo veiksmai, tuo labiau sutarciu sudarymas, taip pat turetu reikti, kad reklamos vartotojo ekonominiam elgesiui padarytas poveikis. Taip pat atsakovas pažymi, kad del klaidinancios reklamos patirtos laiko ir materialines sanaudos iki sutarties pasiraymo gali lemti, jog galiausiai vartotojas, patyres tokias sanaudas, priims sau nenaudinga sprendima, pasirays sutarti, kadangi, sužinojes tikras paslaugos gavimo salygas ir nepasiraydamas sutarties, patirs nuostoliu. Todel nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A556-997/2008 praktika prietarauja Reklamos istatymo tikslams ir principams.
19Pareikejas UAB „TEZ TOUR“ apeliaciniu skundu (b. l. 99–103) prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir priimti nauja sprendima. Pareikejas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylu vertinimas motyvuojamoje dalyje atskleidžia, kad iu bylu (nutartys administracinese bylose
20Nr. A756-1436/2008, Nr. A502-1884/2008, Nr. A1-930/2005) ratio decidendi skiriasi nuo bylos, ikeltos pareikejo atžvilgiu. Reklamos klaidinantis poveikis turi buti vertinamas ir pasekmiu atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas vis delto vertino konkretaus vartotojo suklaidinima. Byloje buvo pateikti irodymai, patvirtinantys, kad vartotojas, kurio skunda Valstybine vartotoju teisiu apsaugos tarnyba persiunte atsakovui, nebuvo suklaidintas, kadangi jam buvo pateikta visa isami ir teisinga informacija apie atstuma iki oro uosto. Analogika informacija buvo pateikiama ir kitiems vartotojams. Pareikejo veiksmai atitiko Turizmo istatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus – turistams apie oro uosto, i kuri skraidinama, pakeitima buvo praneta iki turizmo paslaugu teikimo sutarties sudarymo; po katalogo ileidimo ikilo butinybe teikti vežimo paslaugas ir i kita oro uosta, todel apie tai nedelsiant buvo paskelbta pareikejo interneto svetaineje bei informuotos agenturos. Kiekvienas vidutinis vartotojas, visapusikai vertindamas jam pateiktuose raytiniuose dokumentuose esancia bei žodžiu suteikta informacija, kiekvienu atveju privalejo ir galejo pasinaudoti internete esancia informacija, atskleidžiancia atstumus nuo viebucio iki skirtingu oro uostu. Be to, pareikejo, kaip kelioniu organizatoriaus, vykdoma veikla reglamentuoja Turizmo istatymas, todel Reklamos istatymo ir Turizmo istatymo nuostatos privalo buti taikomos sistemikai.
21Pareikejas taip pat pažymi, kad UAB „TEZ TOUR“ skleista informacija buvo isami ir negali buti laikoma klaidinancia, nes atitiko abi Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas isamumo kriterijaus salygas: nurodytos faktines aplinkybes pagrindžia, kad netenkinama salyga, kad reklamoje pateikiama informacija yra neisami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui ivengti; o pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad nera salygos, jog reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neisami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaikiai, nesuprantamai, dviprasmikai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes.
22Pareikejas nurodo, kad lieka neaiku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas sumažino bauda 10 300 litu, jeigu nustate, kad nera nei vienos i dvieju isamumo kriterijaus pažeidimo salygu. Už Reklamos istatymo pažeidimus kyla administracine atsakomybe, kuri paprastai taikoma reklamos davejams. Baudos už klaidinancios reklamos naudojima paskyrimas pareikejui yra netikslingas, nesant visu administracines atsakomybes taikymui butinu salygu – ne tik kaltes, bet ir neteisetu veiksmu, kurie pažeistu informacijos vartotojo teises i teisinga, isamia ir visapusika informacija apie atstuma nuo viebucio iki oro uosto. I ias aplinkybes neatsižvelgta, jos interpretuotos neteisingai.
23Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu i pareikejo apeliacini skunda (b. l. 110–112) prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ta apimtimi, kiek tai susije su Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 rezoliucines dalies 1, 2 ir punktu pakeitimais ir priimti nauja sprendima – atmesti pareikejo skunda ir palikti galioti Nutarima; sujungti Konkurencijos tarybos 2009 m. rugsejo 29 d. apeliacini skunda ir UAB „TEZ TOUR“ 2009 m. rugsejo 30 d. apeliacini skunda i viena byla.
24Atsiliepime nurodoma, kad pareikejas apeliaciniame skunde nenurodo argumentu, kodel skiriasi atitinkamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir nagrinejamos bylos ratio decidendi. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad Reklamos istatyme yra itvirtinta formali pažeidimo sudetis, kuri nereikalauja atitinkamu pasekmiu vartotojui. Pareikejas neirode, kad emesi pakankamai priemoniu ir informavo reklamos vartotojus apie pasikeitimus, del ko jie buvo suklaidinti. Reklamos vartotojas, atsižvelgiant i bylos aplinkybes, pagristai galejo suprasti, kad oro uostas, kuris nurodytas sutartyje, ir yra 52 km atstumu nuo viebucio. Konkurencijos tarybai pateiktas UAB „Ventus Viaturus“ ratas, kuriame imone nurode, jog prie kelione turistus informavo apie pasikeitusius kelioniu atstumus, negincijamas atsakovo, taciau buvo pripažintas nepakankamu. Be to, nurodyta agentura rate neatmete galimybes, kad kelioniu agente galejo papildomai žodžiu neatkreipti keliautoju demesio i tai, jog lektuvas leisis ne Milo, bet Dalamano oro uoste. Jokiu kitu vartotoju suklaidinimo galimybe paneigianciu irodymu pareikejas nepateike ne tik tyrimo metu, bet ir veliau. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad reikalavimas vartotojui papildomos informacijos iekoti internete yra perteklinis, o klaidinancios reklamos poveikis nebuvo itaisytas individualiame susitarime tarp vartotojo ir reklamos davejo. Pareikejas nepagrinde, kodel ir kokiu budu sistemikas Turizmo ir Reklamos istatymu taikymas, kad pareikejo veiklai nera taikomos Reklamos istatymo nuostatos.
25Atsakovas taip pat pažymi, kad teismas neturejo vadovautis Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kaip nurodo pareikejas, kurioje nustatyta, jog, jeigu reklamos perteikimo priemones apimties arba laiko požiuriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neisami, turi buti atsižvelgiama i i ribotuma, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kuriu reklamos davejas emesi tam, kad informacija butu vartotojams prieinama kitais budais. Nei Konkurencijos taryba, nei pareikejas skunde pirmosios instancijos teismui nenurode, kad kvalifikuojant pažeidima turi buti remiamasi ia nuostata, todel teismas ir neturejo ieiti už skundo ribu. Pareikejas nenurode ir nepateike irodymu, kad reklamos perteikimo priemones apimties arba laiko požiuriu yra ribotos, to nenustate ir Konkurencijos taryba. Pareikejas taip pat nurodo 2 Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas informacijos isamumo salygas: reklamoje pateikiama informacija yra neisami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui ivengti; reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neisami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaikiai, nesuprantamai, dviprasmikai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes. Vertinant sistemikai nurodytas 2 punkto nuostatas, akivaizdu, kad, norint pripažinti reklama klaidinancia, užtenka irodyti, kad reklamoje buvo praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant i kita toje reklamoje pateikiama informacija, butinai reikalingas reklamos vartotoju suklaidinimui ivengti. Vis delto pirmosios instancijos teismas nepagristai perženge skundo ribas, pasisakes del tu Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatu, kuriu negincijo ir skunde bei teismo posedžio metu nenurode pareikejas.
26Atsakovas taip pat nurode, kad Konkurencijos taryba neprivalo irodineti itariamu pažeideju kaltes, kadangi reklamos davejo kalte yra preziumuojama. Pats ukio subjektas turi nugincyti aplinkybe, kad jis pažeide Reklamos istatyma. Egzistuoja tai patvirtinant teismu praktika. Pareikejo nurodytos administracines bylos A15-39/2005 ir nagrinejamos bylos ratio decidendi nesutampa. Kaltes del Reklamos istatymo pažeidimo irodineti nereikia.
27Teiseju kolegija
konstatuoja:
28IV.
29Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinis skundas tenkintinas i dalies, pareikejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacinis skundas atmestinas.
30Gincas byloje yra kiles del Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams”, teisetumo ir pagristumo. Ginco dalykas – UAB „TEZ TOUR“ reklamos pripažinimo klaidinancia kriterijai ir Konkurencijos tarybos nustatytu ipareigojimu vertinimas.
31Del reklamos pripažinimo klaidinancia
32Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos ukis grindžiamas privacios nuosavybes teise, asmens ukines veiklos laisve ir iniciatyva. Asmens ukines veiklos laisves ir iniciatyvos savoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise tureti nuosavybe. Ji apima teise laisvai pasirinkti versla, teise laisvai sudaryti sutartis, sažiningos konkurencijos laisve, ukines veiklos subjektu lygiateisikuma ir kt. Asmens ukines veiklos laisve ir iniciatyva – tai teisiniu galimybiu visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankikai priimti jo ukinei veiklai reikalingus sprendimus. Vis delto ukines veiklos laisve nera absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikru privalomu reikalavimu, apribojimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas).
33Teiseju kolegija pažymi, kad Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalyje itvirtintas draudimas ukio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie prietarauja ukines veiklos sažiningai praktikai ir geriems paprociams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ukio subjekto galimybems konkuruoti. Prie tokiu draudžiamu veiksmu priskiriamas ir reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos istatymus laikoma klaidinancia, naudojimas (Konkurencijos istatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinejamu atveju nustatyta, kad UAB „TEZ TOUR“ nuo 2008 m. vasario 18 d. iki 2008 m. spalio 11 d. kataloge (b. l. 67) naudojo viebucio „Kadikale Resort“, esancio Turkijoje, Bodrume, reklama, kurioje buvo skelbiama inter alia: „Viebutis: 52 km iki oro uosto...“, taciau vartotoju teigimu, i oro uosto i nurodyta viebuti jie važiavo ne 52 km, kaip nurodyta kataloge, bet 230 km (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 60). Pareikejas neneige iu aplinkybiu, bet gincijo tai, kad toks kataloge pateiktos informacijos neatitikimas faktinei situacijai klaidino vartotojus. Todel nagrinejamu atveju butina tinkamai ivertinti susiklosciusia faktine situacija klaidinancia reklama reglamentuojanciu teises normu ir suformuotos teismu praktikos atžvilgiu.
34Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje itvirtintas draudimas naudoti klaidinancia reklama, o 2 straipsnio 4 dalyje apibrežta klaidinancios reklamos savoka, t. y. reklama, kuri bet kokiu budu, iskaitant ir jos pateikimo buda, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri del savo klaidinancio pobudžio gali paveikti ju ekonomini elgesi arba kuri del iu priežasciu pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybems konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra itvirtinti Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalyje itvirtintas draudimas naudoti klaidinancia reklama, butina nustatyti bent viena Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta kriteriju, apibudinanti klaidinancia reklama, ir ivertinti ta kriteriju paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiuriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-997/2008). Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje 2 punkte yra nustatyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama i jos teisingumo, isamumo ir pateikimo kriterijus, t. y. inter alia reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neisami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaikiai, nesuprantamai, dviprasmikai ar ne laiku pateikiama esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galetu priimti informacija paremta sprendima del sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali buti paskatintas priimti toki sprendima del sandorio, kurio jis kitomis aplinkybemis nebutu priemes. Teiseju kolegija pažymi, kad byloje kilo gincas del to, ka nurodytoje Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje 2 punkto nuostatoje reikia esmine informacija ir kaip tai lemia veikos kvalifikavima. Esmines informacijos apibrežimas turi buti vertinamas kiekvienu atveju, analizuojant konkrecios informacijos pobudi tuo požiuriu, kaip ja vertina vidutinis vartotojas. Tai lemia sisteminis Reklamos istatymo 5 straipsnio 7 dalies ir Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto aikinimas, t. y. ipareigojimai nustatyti bent viena Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta kriteriju, apibudinanti klaidinancia reklama (1), ir ivertinti ta kriteriju paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiuriu (2) negali buti mechanikai atskiriami kaip visikai izoliuoti, kadangi Reklamos istatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta esmines informacijos buvimo reklamoje salyga negali buti vertinama atskirai nuo paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiurio, kas jam konkreciu atveju yra esmine informacija. Tai, ar reklama pateikta informacija vidutiniam vartotojui yra esmine priklauso nuo to, ar tokia informacija konkreciu atveju daro itaka vartotojo ekonominiam elgesiui. Ekonominis elgesys – tai reklamos vartotoju sprendimai ar veiksmai, susije su prekiu ar paslaugu isigijimu, ukine komercine, finansine ar profesine veikla (Reklamos istatymo 2 straipsnio 2 dalis). Del nurodytu argumentu, nagrinejamoje situacijoje vartotojui UAB „TEZ TOUR“ kataloge pateikiama informacija apie atstuma nuo oro uosto iki viebucio bus esmine, jei veiks vartotojo sprendima renkantis konkrecia kelione, Konkurencijos tarybos buvo pagristai ivertinti kaip duomenys, tureje itakos vartotoju ekonominiam elgesiui, ypac atsižvelgiant i tai, kad buvo pateiktas vartotojo skundas (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2–3), kuriame aikiai ivardyta, jog didelis atstumas nuo oro uosto iki viebucio sukele vartotojams nepatogumu, taip pat pateikti vartotoju skundai keliones organizatoriui ir kelioniu agenturai (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 5), kuriuose nurodoma, kad buvo pažeisti vartotoju lukesciai, jiems nepatogumu sukele ilga kelione iki viebucio su mažais vaikais, be to, pareikejas fakto del to, kad atstumas lemia vartotojo pasirinkima, negincijo.
35Pareikejas nagrinejamoje byloje teigia, jog vartotojams pateikta informacija buvo isami ir teisinga, kadangi vartotojams apie oro uosto, i kuri yra skraidinama, pakeitima buvo praneta iki turizmo paslaugu teikimo sutarties sudarymo, tokio pakeitimo galimybe aikiai numatyta turizmo paslaugu teikimo sutarties 1.1.1 punkte, katalogo skyrelyje Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems / informacija gali keistis itvirtinta apie naujausios informacijos skelbima pareikejo interneto svetaineje. Teiseju kolegija pažymi, kad nagrinejamu atveju butina nustatyti, ar nurodyti pareikejo argumentai gali buti laikomi pagrindu vertinti, kad byloje gincijama reklama negalejo klaidinti vartotoju, o keliones organizatorius emesi visu reikiamu veiksmu, siekdamas informuoti vartotojus, kurie turejo galimybe sužinoti, kad atstumas nuo oro uosto iki viebucio konkreciu atveju yra kitoks nei buvo nurodyta kataloge. Pažymetina, kad klaidinanti reklama turi buti susiejama su paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiuriu (Reklamos istatymo 5 straipsnio 7 dalis). Vidutinis vartotojas turi buti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant i socialinius, kulturinius ir kalbinius veiksnius (Nesažiningos komercines veiklos vartotojams draudimo istatymo 2 straipsnio 13 dalis). Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos Sajungos Teisingumo Teismo formuojama praktika, vidutini vartotoja laikant pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d. Europos Teisingumo Teismo sprendima Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsejo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendima Procter & Gamble prie VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008). Konkurencijos taryba, atlikdama tyrima del klaidinancios reklamos, vadovaudamasi objektyviais duomenimis, yra kompetentinga spresti, ar reklama yra klaidinanti ir ivertinti ja vidutinio vartotojo atžvilgiu. Konkurencijos taryba turi teise pradeti tyrima savo iniciatyva, priimdama motyvuota nutarima (Konkurencijos istatymo 24 straipsnio 2 dalis), todel net ir vartotojo ar konkuruojancio ukio subjekto skundo nebuvimas nebutu pagrindas pripažinti, kad Konkurencijos tarybos vykdytas tyrimas buvo nepagristas, svarbu tai, ar tyrimas pradetas motyvuotai, vykdomas remiantis objektyviais duomenimis, pagristai leidžianciais konstatuoti pažeidimo buvimo ar nebuvimo fakta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužes 27 d. nutartis administracineje byloje Nr. A858-806/2010). Nagrinejamu atveju pažeidimo buvima pagrindžia ne tik objektyvus Konkurencijos tarybos tyrimas, bet ir tyrima inicijavusio vartotojo skundas (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2–3).
36Teiseju kolegija pabrežia, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika protingai atidus ir apdairus vartotojas neturetu buti tapatinamas su itariu bei nepasitikinciu reklamos davejo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracineje byloje Nr. A556-997/2008). Pagal Reklamos istatymo 21 straipsnio 1 dali reklamos davejas atsako už klaidinancios reklamos naudojima, jeigu neirodo, kad is istatymas buvo pažeistas ne del jo kaltes. Nepateikes pakankamu duomenu reklamos teiginiams pagristi subjektas laikomas kaltu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracineje byloje Nr. A822-576/2009). Vertinant, ar informacija yra tokia, su kuria vartotojas objektyviai galejo susipažinti, budamas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu, butina tinkamai ianalizuoti faktine situacija ir pareikejo argumentus, jog vidutinis vartotojas nebuvo suklaidintas ir turejo galimybe susipažinti su teisinga informacija apie kelione. Pareikejo argumentas del to, kad kelioniu agenturose prie turizmo paslaugu teikimo sutarties sudaryma buvo žodžiu informuojami vartotojai vertintinas kritikai, kadangi pareikejas nepateike pagristu ir negincijamu irodymu, kad visais atvejais vartotojai buvo informuojami apie skirtingas salygas nuo tu, kurios buvo pateiktos kataloge, nes UAB „Ventus Viaturus“ ratas (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 50) nepagrindžia, kad visais atvejais visos kelioniu agenturos pateikdavo vartotojams naujausia informacija, susijusia su pasikeitusiu atstumu nuo oro uosto iki viebucio, be to, ta pati kelioniu agentura atsiliepime i turistu skunda (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 6) neatmete galimybes, kad kelioniu agenturos darbuotoja galejo neatkreipti i tai vartotoju demesio. Argumentas del to, kad turizmo paslaugu teikimo sutarties 1.1.1 punkte nurodyta galimybe pakeisti turizmo paslaugu teikimo sutarties salygas ir tai, kad katalogo skyrelyje Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiems / informacija gali keistis itvirtinta apie naujausios informacijos skelbima pareikejo interneto svetaineje yra vertintinas kritikai, nes kataloge (b. l. 67) pareikejas naudojo viebucio „Kadikale Resort“, esancio Turkijoje, Bodrume, reklama, kurioje buvo skelbiama inter alia „Viebutis: 52 km iki oro uosto...“, nedetalizuodamas konkreciai nei miesto, kuriame isikures viebutis, nei oro uosto pavadinimo, tik nurodes abstrakciai atstuma nuo viebucio iki oro uosto, tuo tarpu i pareikejo teigimu interneto svetaineje skelbtos informacijos (b. l. 62) matyti, kad yra nurodomi konkretus miestai, alia kuriu yra oro uostai ir atstumai iki konkreciu miestu, o viebutis „Kadikale Resort“ nera apskritai minimas. Be to, ios informacijos taip pat negalima laikytina negincytinu irodymu, kadangi i pateikto dokumento nera aiku, ar tikrai klaidinancios reklamos vartotojams teikimo metu i informacija buvo teikiama nurodytoje interneto svetaineje.
37Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad Turizmo istatymas ir Reklamos istatymas turi buti aikinami ir taikomi sistemikai. Turizmo istatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad keliones organizatorius atsako už kelioniu prospektuose, kataloguose ar kitoje turistine kelione apraancioje medžiagoje pateikta informacija, iskyrus tuos atvejus, kai turistui iki sutarties sudarymo buvo praneta apie tokios informacijos pasikeitimus, o kelioniu prospekte, kataloge ar kitoje turistine kelione apraancioje medžiagoje buvo aikiai numatyta pakeitimu galimybe. Taciau Turizmo istatymo taikymas nepaneigia keliones organizatoriaus pareigos laikytis kitu teises aktu reikalavimu inter alia susijusiu su vartotoju teisiu apsauga. Nurodyta Turizmo istatymo norma neturi buti aikinama ir taikoma izoliuotai, ja taikant butina atsižvelgti i vartotoju teisiu apsauga užtikrinanciu teises normu ir principu specifika, kadangi prieingas nurodytos teises normos aikinimas privestu prie situacijos, kai kelioniu organizatorius turetu teise perkelti vartotojui pareiga dometis visomis keliones detalemis, vien aikiai nurodes apie ateityje galimus paslaugu teikimo pasikeitimus, o tai konkreciais atvejais galetu nepagristai apsunkinti vartotojus.
38Del nurodytu argumentu teiseju kolegijos vertinimu pareikejas nagrinejamu atveju neirode, kad vidutinis vartotojas turejo galimybe žinoti apie skirtinga nei kataloge nurodytas atstuma nuo oro uosto iki viebucio, o tai buvo informacija, galinti paveikti vartotojo ekonomini elgesi, todel pareikejo veiksmus Konkurencijos taryba pagristai pripažino klaidinancia reklama Reklamos istatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme.
39Del Konkurencijos tarybos ipareigojimu
40Nagrinejamoje byloje kyla gincas del pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pakeisti Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucines dalies 2 ir 3 punktai. Pirmosios instancijos teismas vietoj Nutarimo rezoliucines dalies 2 punkte nustatyto ipareigojimo UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai praneimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima, jeigu ie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viebutyje „Kadikale Resort”, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viebucio nustate ipareigojima UAB „Tez tour“ per 2 darbo dienas nuo io nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai praneimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima. Pirmosios instancijos teismas toki ipareigojimo pakeitima grinde tuo, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarima, galejo duoti tik nurodyma nutraukti konkrecios klaidinancios reklamos naudojima, kuria Konkurencijos taryba ityre, o kiti ipareigojimai neatitinka Reklamos istatymo 19 straipsnio nuostatu ir prietarauja kitiems teises aktams, nustatantiems turizmo paslaugu teikimo sutarties sudaryma ir jos turini (Turizmo istatymo 5 straipsnis, Civilinio kodekso nuostatos).
41Teiseju kolegija pažymi, kad Valstybinio turizmo departamento prie Ukio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. isakymu Nr. 18-V buvo patvirtintos Turizmo paslaugu teikimo sutarties standartines salygos. Jau vien io teises akto ivardijimas leidžia teigti, kad patvirtintos salygos yra standartines, t. y. neturincios savitumu. Teisekuros subjektas salygu papildymo nedraudžia. Antai isakymo Nr. 18-V 6.1 punkte numatyta, jog keliones organizatorius del svarbiu priežasciu, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turista, gali pakeisti atitinkama sutarties salyga, o turistas turi teise atsisakyti keisti sutarti. Taigi standartines sutarties salygos taikytinos tik tipiniams atvejams. Tuo tarpu atsiradus nenumatytu aplinkybiu sutarties salygos gali buti keiciamos, papildomos, o tai reikia, jog ir iaikejus tam tikriems reklaminiu teiginiu neatitikimams tikrovei, sutarties salygos galetu buti platesnes nei patvirtintos 2003 m. kovo 26 d. isakymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracineje byloje
42Nr. A556-997/2008). Konkurencijos tarybos Nutarimu nustatytas ipareigojimas UAB „Tez Tour“ per 2 darbo dienas nuo Nutarimo rezoliucines dalies paskelbimo leidinio „Valstybes žinios“ priede „Informaciniai praneimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinancios reklamos naudojima, jeigu ie veiksmai dar yra tesiami, t. y. vartotojams, užsakantiems poilsi viebutyje „Kadikale Resort”, sutartyje atskiru punktu nurodyti teisinga informacija apie oro uosto atstuma iki viebucio yra pagristas ir teisetas, juo nera pažeidžiamos pareikejo teises, kadangi pareikejas nera ipareigojimas visais atvejais pakeisti standartines sutarciu salygas, bet ipareigojamas tai padaryti tuo atveju, jei nurodyta klaidinanti reklama naudojama iki iol ir tik konkretaus viebucio „Kadikale Resort” atžvilgiu, toks ipareigojimas yra pakankamai aikiai suformuluotas ir tikslus, neprietarauja Vieojo administravimo istatymui, Reklamos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punktui. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del nurodyto ipareigojimo yra nepagristas, nera pagrindo teigti, kad iuo ipareigojimu Konkurencijos taryba isiterpia i turizmo paslaugu teikimo sutarciu sudaryma. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del UAB „TEZ TOUR“ skirto ipareigojimo keistinas, paliekant Konkurencijos tarybos suformuluota ipareigojima.
43Pirmosios instancijos teismas taip pat sumažino Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucines dalies 3 punkte nustatyta bauda už klaidinancios reklamos naudojima nuo 40 300 litu iki 30 000 litu. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas skirta bauda, nurode, kad keicia pažeidimo pobudi (klaidinanti informacija nebuvo esmine), dali baudos skyrimo motyvu pripažino nepagristais (nenustatyta, kad butu realiai suklaidinti vartotojai).
44Teiseju kolegija pažymi Reklamos istatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už klaidinancios ir neleidžiamos reklamos naudojima reklamines veiklos subjektams gali buti skiriama bauda nuo 1 000 iki 30 000 litu, o tais atvejais, kai ioje dalyje nurodyti pažeidimai buvo padaryti atsakomybe sunkinanciomis aplinkybemis, reklamines veiklos subjektams gali buti skiriama bauda iki 120 000 litu. Reklamos istatymo 22 straipsnio 11 dalis sunkinancias aplinkybes: reklamines veiklos subjektas kliude vykdyti tyrima; reklamines veiklos subjektas tese pažeidima, nepaisydamas ipareigojimo ji nutraukti; reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala; pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Reklamos istatyme numatytos administracines nuobaudos paskyrimo. Teiseju kolegija pažymi, kad teismo motyvai del klaidinancios informacijos buvimo esmine, vertinant baudos dydi, nera pagristi, nes nagrinejamoje byloje del aukciau idestytu aplinkybiu teiseju kolegija padare ivada, kad klaidinanti informacija yra esmine, be to, klaidinancios informacijos buvimas esmine ar neesmine nera nurodytas kaip aplinkybe, kuri pagal Reklamos istatymo 22 straipsnio 10 ir 11 dalyse traktuojama kaip atsakomybe lengvinanti ar sunkinanti aplinkybe.
45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodes, kad vartotojo skundas yra pagrindas laikyti, kad reklama sukele tam tikras pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. A502-1884/2008). Teiseju kolegija pažymi, kad nustatant vartotojams padarytos žalos realuma, galima atsižvelgti ne tik i atvejus, kai yra aikiai identifikuota žala (pavyzdžiui, esamas vartotojo skundas), bet ir ivertinus reklama daroma efekta, kuris susijes su potencialia didele daromos žalos vartotojams tikimybe. Todel daromos žalos realumas apima ir irodytus aikiai tiketinus žalos atvejus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužes 27 d. nutartis byloje Nr. A858-806/2010). Nagrinejamu atveju realios žalos padarymo faktas yra irodytas byloje pateiktu vartotojo skundu (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2–3). Taip pat pažymetina, kad, nustatant baudos dydi, sunkinancia aplinkybe pripažintinas ir pakartotinumas, kadangi Konkurencijos taryba 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 2S-14 buvo nubaudusi UAB „TEZ TOUR“ 30 000 litu bauda už Reklamos istatymo pažeidima (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartis administracineje byloje Nr. I-4100-815/2008). Teiseju kolegija byloje irodytu Reklamos istatymo 22 straipsnio 11 dalyje numatytu sunkinanciu aplinkybiu (pažeidimo pakartotinumas ir realios žalos buvimas) vertina kaip pagrinda taikyti Reklamos istatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta ekonomine sankcija iki 120 000 litu. Todel, atmetus pirmosios instancijos teismo motyvus del ekonomines sankcijos sumažinimo, teiseju kolegija vertina, kad byloje nera nugincyti Konkurencijos tarybos Nutarimo argumentai, skiriant bauda, o Konkurencijos tarybos paskirta bauda laikytina pagrista.
46Atsižvelgdama i nurodytus argumentus, teiseju kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje del Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucineje dalies 2 punkte nustatyto ipareigojimo ir 3 punkte numatytos baudos sumažinimo nuo 40 300 litu iki 30 000 litu keistinas, likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinis skundas tenkintinas i dalies, pareikejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacinis skundas atmestinas.
47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teiseju kolegija
Nutarė
48Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apeliacini skunda tenkinti i dalies. Pareikejo UAB „TEZ TOUR“ apeliacini skunda atmesti.
49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo rezoliucines dalies 3 dali pakeisti ir idestyti taip: „Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 2 punkta palikti nepakeista.“
50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo rezoliucines dalies 4 dali pakeisti ir idestyti taip: „Konkurencijos tarybos 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Del viebuciu reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos istatymo reikalavimams“ rezoliucines dalies 3 punkta palikti nepakeista.“
51Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 16 d. sprendimo dali palikti nepakeista.
52Nutartis neskundžiama.