Byla 2-1080-772/2010

2

3Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

4sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui E. K. ir atsakovo G. K. atstovui adv. S. Alysui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Aktava“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos priteisimo.

7Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

82009-03-17 preliminariu sprendimu teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė pastarajam iš atsakovo 10 675,84 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, tai yra 533,78 Lt nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-03-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 168,15 Lt žyminio mokesčio ir 300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 3,52 Lt būtinų pašto išlaidų.

92009-03-17 priimtą preliminarų sprendimą dėl nurodytų piniginių sumų priteisimo teismas išsiuntė atsakovui, išaiškindamas pastarajam teisę per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovas pasinaudodamas šia savo teise, pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad su ieškovo ieškinyje nurodytais reikalavimais ir preliminariu teismo sprendimu nesutinka.

10Teigė, jog susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu, prie jo pridėtais įrodymais, nesutinka nes vienas pagrindinių ieškovo motyvų yra tas, kad jis neva neįnešė į bendrovės kasą pinigų pagal 2008 m. spalio 3 dienos pinigų priėmimo kvitą Nr. BLA 5756410, pagal kurį neva jis priėmė pinigus - sumokėtą avansą iš UAB „S.K.S“. Atsakovo teigimu šis ieškovo argumentas yra daugiau negu absurdiškas ir melagingas. Nurodė, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. BLA 5756410 užpildytas UAB „Aktava“ dabartinio direktoriaus R. K., tačiau tik jo ranka padarytas įrašas, kad jis neva tuos pinigus gavo (įrašą padarė nes pasitikėjo savo pusbroliu). Minėtų pinigų jis net nematė, 2008-10-03 dieną UAB „S.K.S.“ administracijos patalpose minėti pinigai buvo perduoti R. K., kuris iš UAB „Aktava“ priklausančių pinigų, pagal 2008-10-03 d. UAB „S.K.S“ kasos pajamų orderį Nr. SKS 000148, įnešė į UAB „S.K.S“ kasą 15 340,00 Lt kaip avansą, pagal sutartį Nr. 08/089, pinigus įnešdamas kaip UAB „Rolgita“ (toks įmonės pavadinimas įrašytas minėtame kasos pajamų orderyje, nors R. K. yra UAB „Rolgita“ akcininkas). Taigi, visus pinigus, kas liečia pagal 2008-10-03 dienos PPK Nr. BLA 5756410 ir KPO Nr. SKS 000148 valdė ir pinigais disponavo R. K.. Dėl tokių neteisėtų R. K. veiksmų, kaip neteisėto ieškinio pareiškimas teismui, sukčiavimo, apgaulės, noro įgyti didelės vertės svetimą turtą, teigė, kad atsakovas su pareiškimu kreipsis į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

11

12Prašė teismo priimti atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo byloje.

13Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą dėl atsakovo prieštaravimų, kuriame nurodė, kad su procesiniame dokumente išdėstytais prieštaravimais nesutinka dėl šių motyvų.

14Teigė, jog teismui ieškovas pateikė visus dokumentus bei įrodymus, susijusius su G. K. darbu UAB „Aktava“. Jokių kitų dokumentų ieškovas neturi. Atsakovo prieštaravimuose išdėstyta, kad jis tariamai nepriėmė sumokėtų pinigų iš UAB ,,S.K.S.“, tačiau pats atsakovas patvirtina teismui savo prieštaravimuose, kad pinigus jis priėmė ir pats savo ranka padarė įrašą, kad pinigus gavo, bei pasirašė. Ieškovas neišskyrė nei vieno dokumento, nes ieškovo nurodytas pinigų trūkumas ir atsakovo padaryta UAB „Aktava“ žala susidarė ne per vieną dieną, o sistemingai per visą darbo laikotarpį, atsakovui pasiimant dalį gautų pinigų iš klientų ir neįnešant jų į UAB ,,Aktava“ kasa. Nurodė, kad ieškovui buhalterines paslaugas teikia UAB „Balskana“, įmonės kodas 110869393.

15Dėl pareikšto ieškinio atsakovui paaiškino, kad ne R. K., kaip fizinis asmuo, pareiškė ieškinį, o šioje civilinėje byloje ieškovas yra UAB „Aktava“. Atsakovo ketinimai kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą yra atsakovo teisė, kuria jis gali naudotis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją bei galiojančias įstatymines normas.

16Atsakovas po gauto ieškinio į ieškovą nesikreipė ir geranoriškai nesutiko atlyginti padarytą skola, nors ieškovas tokį variantą siūlė atsakovui ieškinyje, taip pat tarėsi su atsakovu iki kreipiantis į teismą.

17Ieškovas prašė teismo palikti priimtą preliminarų sprendimą nepakeistą.

18Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir nepateikė teismui jokių papildomų rašytinių įrodymų pridėjimui prie bylos, išskyrus teismo pareikalautus dokumentus pagal 2010-03-04 nutartį.

19Liudytojas R. K., parodė teismui, kad buvo UAB Aktava komercijos direktorius ir vienintelis bendrovės akcininkas, turėjo teisę sudarinėti sandorius, priimdavo pinigus iš klientų arba atsiskaitydavo su jais, darydavo pavedimus, turėjo ir bendrovės banko kortelę. Nurodė, kad ir jis nuveždavo buhalterinius dokumentus į įmonę (UAB Balskana), kuri tvarkė jų buhalteriją arba G. K.. Teigė, jog buhalterinius reikalus tvarkydavo bendrai su G. K.. Dokumentus minėtai bendrovei turėdavo pristatyti vieną kartą per mėnesį iki mėnesio pabaigos. Neatitikimai pradėjo matytis 2008 metų lapkričio mėnesį. Atsakingas buvo direktorius, o jis jam sakė, kad yra trūkumų, bet G. K. nieko nedarė, skolos lindo viena po kitos. Nurodė, kad 2008 metų spalio mėnesio trečią dieną vyko į Vilnių į UAB ,,S.K.S“ pirkti staklių, vyko vienas, o stakles pardavėjui nuvežė G. K. atskirai. Pirko šioje bendrovėje stakles, PVM sąskaita faktūra išrašyta UAB „Rolgita“, turėjo tik akcininko įgaliojimą, kurį ir parodė. Pripažino, kad buvo grąžintas UAB Aktava sumokėtas avansas grynais pinigais. Už UAB „Rolgita“ stakles mokėjo grynais 13 000 Lt su PVM tą pačią dieną. Už UAB „Rolgita“ tą dieną dokumentus pasirašinėjo jis.

20Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo priimtą preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti.

21Atsakovas pateikė teismui papildomų įrodymų pagrindžiančių jo atsikirtimus:

22Liudytojas R. L. parodė, kad dirbo UAB „Aktava“ vairuotoju ir kartu su direktoriumi G. K. 2008 m. spalio 3 dieną važiavo į Vilnių grąžinti stakles. Kai stakles atidavė pardavėjui, G. K. pasirašė ir jie išvažiavo, jis negali tiksliai pasakyti kur direktorius pasirašė, nes nematė. Teigė, kad Vilniuje užtruko kokia vieną valandą, važiavo dviese, o R. K. jau buvo atvažiavęs, jis su pastaruoju nekalbėjo. Prieš pasirašant dokumentą R. K. su G. K. tik pasisveikino.

23Liudytoja V. U. parodė, kad dirba UAB ,,S.K.S.“ kasininke. Nurodė, kad R. K. pateikė protokolą kuomet pirko stakles už 27 099,01 Lt, nors jis jiems nelabai tiko, toliau vyko derybos, kad pirks kitas stakles iš jų bendrovės. Parodė, kad pinigų skirtumas 6 660 Lt buvo atiduoti R. K. grynais, kadangi jis buvo vienas, o G. K. atvyko vėliau. Mano, jog kaip direktorius G. K. turėjo žinoti, kad reikės pasirašyti ir avansinę apyskaitą. Galvoja, jog parašas ant dokumento yra G. K.. Nurodė, kad nenorėjo duoti pinigų ne direktoriui, bet R. K. pasakė, kad jis yra savininkas ir parodė dokumentą. Nei R. K., nei G. K. anksčiau nepažinojo, todėl pareikalavo parodyti sprendimą, kaip R. K. susijęs su UAB „Rolgita“ ir jis parodė sprendimą.

24Liudytoja K. G. parodė, kad dirbo UAB Balskana, kuri vėliau buvo prijungta prie UAB Dolivera. Jų bendrovė aptarnavo daugiau negu keturiasdešimt įmonių, vedė buhalterinę apskaitą, tvarkė dokumentus. Nurodė, kad kasos knyga bendrovėje vedama ne kasdien, o tik vieną kartą per mėnesį. Teigė, jog iš UAB Aktava atveždavo dokumentus sutvarkymui. Kuomet direktoriumi dirbo G. K. jie papildomų dokumentų negaudavo. Kiekvienam mėnesiui pasibaigus jis atsiskaitydavo su kasa. Iš UAB Aktava gaudavo krūvą dokumentų, po to atsirenka, deda antspaudus. Dokumentai turi juridinę galią, visur yra G. K. parašas. Jiems užtenka vieną kartą į mėnesį gauti dokumentus, po to jie informavo, kad yra likutis, o ji gali patvirtinti, kad yra skola bendrovei. Jie registruoja visus kvitus į registracijos žurnalą. Buvo ir išėmimai iš banko, buvo ir negrąžintas pinigų likutis direktoriaus atleidimo dieną, tai galima įvardinti kaip skolą, tai yra skola įmonei pagal dokumentus. Skolą galima nustatyti iš avanso apyskaitos, iš paskutinių pinigų gavimo kvitų. Ten yra nurodyta su kokiais užsakovais ir iš ko gauti, bei kam išleisti pinigai.

25Liudytojas A. K. parodė, kad dirba UAB S.K.S. vadybininku, o užsakovas UAB Aktava pageidavo pakeisti pirktų staklių modelį, pinigai už stakles buvo pervesti ne visi, buvo pageidaujama pakeisti itališkas stakles pigesnėmis. 2008 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, susitiko jo bendrovės generalinis direktorius, R. K. ir jis. Kalbėjo apie priežastis, dėl ko norima pakeisti stakles, pirkėjai derėjosi dėl kainos, nes reikėjo išmontuoti jau parduotas stakles ir vėl statyti kitas, naujos staklės buvo apiformintos kitai R. K. įmonei - UAB „Rolgita“, problemų nematė, nes vadovavo tas pats asmuo. Prieš tai už stakles mokėjo UAB Aktava, o dabar R. K. norėjo, kad naujosios būtų apiformintos UAB Rolgita vardu. Aptarta, kad už senas stakles bus grąžinti pinigai ir vėl bus nupirktos naujos. Kasoje buvo tik tų sumų skirtumas - 6660 Lt, neturėjo grąžinimui kasoje reikiamos pinigų sumos - 22 000 Lt. Pasirašinėjo lygiagrečiai du dokumentus, nes vis tiek pirko tas pats asmuo, tik už kitą įmonę. R. K. gavo skirtumą ir jį įsidėjo į kišenę. Kai buhalteriškai viskas irgi buvo suderinta, direktorius pasirašė naują sutartį su UAB Rolgita, G. pakalbėjo su direktoriumi, ar viskas tvarkoje. Pinigų niekas neskaičiavo. Daug buvo bendrauta telefonais, tarp Každailių lyg ir nebuvo konfliktų, vienas staklių keitimo klausimo nesprendė, kalbėjosi trise, vienos staklės už 22 000 Lt, o kitos už 15 000 Lt. Nuėjo į buhalteriją su R., R. - asmuo tas pats, tik kitos įmonės savininkas, todėl nematė problemų forminti naują pirkimą, nors realiai tam naujam pirkimui pinigų buhalterijoje nebuvo, todėl jam buvo išmokėtas tik skirtumas - virš 6000 Lt. G. pasirodė vėliau, tarp jų įvyko trumpas pokalbis, kurio turinys - ar viskas gerai pavyko įforminant, sutarė, kad viskas tvarkoj. UAB S.K.S. tikrai tų 22 000 Lt UAB Aktava nemokėjo. Nauja sutartis buvo pasirašyta su UAB Rolgita.

26Suvedus liudytojus A. K., R. K. ir V. U. į akistatą pastarieji parodė:

27Liudytojas R. K. paaiškina:

28-Pinigai už stakles turėjo būti grąžinami, pirkau stakles ne UAB Aktava, o UAB Rolgita vardu, sumokėjau grynais 15 000 Lt su PVM už perkamas stakles buhalterijoje, nežinau, ar kasoje buvo reikiama suma pinigų. Aš mačiau tą grąžinimą, G. už valandos atvažiavo, buhalterė pinigus perskaičiavo, Andrejaus nebuvo. Stakles pirkau iš SKS vienas, su Gražvydu suderinome, kad staklės netinka, viskas vyko ne vieną dieną. Staklių grąžinimą derinome iš anksčiau. Pakeitimas staklių turėjo būti padarytas Aktavos naudai, neprieštaravau, kad stakles pirks UAB Rolgita.

29Liudytoja V. U. paaiškina:

30- Kai atvažiavo R., vyko dokumentų forminimas, A. Andrejus pasakė, kad R. yra dviejų įmonių savininkas, kad mes turime grąžinti avansą, kasoje 22 000 Lt nebuvo. Dokumentai taip turėjo būti tvarkomi - pirma įnešimas, paskui išlaidavimas. Skirtumą atidaviau R. grynais - 6660 Lt, G. pasirodęs užpildė grynųjų pinigų priėmimo kvitą - 22 000 Lt, nors realiai tų pinigų negavo. Buhalteriškai matome, kad lyg ir įnešta 15 000 Lt, o išnešta 22 000 Lt. T. R. pasirašė už G.

31Liudytojas A. K. paaiškina:

32-R. K. gavo skirtumą ir jį įsidėjo į kišenę, tuo metu jam buvo išmokėtas tik skirtumas - virš 6000 Lt. G. K. pasirodė vėliau.

33Auditorė G. R. (pažymėjimo Nr. 000234) atsakydama į 2010-06-17 nutartyje nurodytus klausimus pateikė teismui savo nuomonę, nurodydama:

34Iš pateiktų dokumentų matyti, kad G. K. UAB „Aktava“ direktoriumi dirbo nuo 2008-02-28 iki 2008-12-23. Avansinė apyskaita, į kurią sutraukti dokumentai apima laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-12-08, surašyta 2009-03-31, t.y. tuo metu, kai G. K. jau nebedirbo bendrovėje Aktava. Tai leidžia manyti, kad UAB „Aktava“ apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, pažeidžiant kasos darbo organizavimo taisykles (LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimas Nr.179), t.y. atleidžiant iš darbo materialiai atskaitingą asmenį G. K. nebuvo surašyta avansinė apyskaita ir nustatytas atskaitingo asmens įsiskolinimas bendrovei. Tai liudija ir tas faktas, kad jai pateikta 2009-03-31 avansinė apyskaita nėra pasirašyta atskaitingo asmens G. K. Minėta apyskaita yra patvirtinta tik naujai paskirto direktoriaus R. K. parašu. Todėl neatmestina galimybė, kad į šią apyskaita surašyti ne visi pinigų išmokėjimo ar gavimo dokumentai, kurie leistų spręsti ar G. K. liko skolingas UAB „Aktava“ atleidimo iš darbo dieną (2008-12-23).

35Kadangi jai buvo pateikta vieną avansinė apyskaita, į kurią surašyti dokumentai apima laikotarpį nuo 2009-03-31 iki 2008-12-08, iš šių dokumentų neįmanoma nustatyti kuriuo metu ir po kurios ūkinės operacijos susidaro atskaitingo asmens skola įmonei ar įmonės skola atskaitingam asmeniu. Taigi ir šioje apyskaitoje užregistruotos G. K. skolos bendrovei neįmanoma susieti su viena ar kita ūkine operacija tame skaičiuje ir su UAB „S.K.S.“ grąžintu avansu.

36Ieškovo ieškinys atmestinas, o preliminarus sprendimas naikintinas.

37Dėl šalių teisinių santykių vertinimo.

38Pirma, teisės doktrinoje pripažįstama, kad bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami darbo sutartimi, be to, su vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis, 2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. sausio 1 d.). Iš bylos dokumentų seka, kad ieškovas ir atsakovas 2008-03-07 sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurį buvo nutrauktą 2008-12-23 pagal DK 127 str. 1 dalį (darbuotojo pareiškimu) (t.1, b.l.24-26). Tuo pat metu sudarant darbo sutartį, tarp šalių buvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t.1, b.l.29-30). Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindė 2009-03-31 sudaryta Avanso apyskaita ir į ją įrašytais buhalterinės apskaitos dokumentais bei sąskaitų išrašais (t.1, b.l. 6-7, 31-75, 76-81). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad administracijos vadovo buvimą bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-20 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-7-444/2009) nurodė, kad tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai.

39Pirmiau nurodyti vadovą ir bendrovę siejančių teisinių santykių ypatumai teikia pagrindą konstatuoti, kad ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl su vadovu sudaromos darbo sutarties ir galimybės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrovės vadovo funkcijos - organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti nuobaudas - viena vertus, patvirtina bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusą, t. y. atitinkamai kaip darbuotojo ir kaip darbdavio atstovo (DK 14 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Šis bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusas reiškiasi vadinamuosiuose „vidiniuose“ bendrovės ir vadovo santykiuose. Kita vertus, ABĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatos - bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas - įtvirtina vadovo, kaip juridinio asmens atstovo, statusą „išoriniuose“ santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Taigi egzistuoja (įstatymuose įtvirtinamas) tam tikras vadovo ir bendrovės santykių dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ - kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti aktualus pirmasis atvejis, būtent dėl jo teismas nagrinėjamos bylos kontekste ir pasisako. Nagrinėjamos bylos atveju būtina remtis įstatymuose įtvirtinta ne civiline bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė, o būtent materialine atsakomybe. Pažymėtina ir tai, kad civilinė atsakomybė ir materialinė atsakomybė pagal darbo teisę turi (esminių) skirtumų, pavyzdžiui, pirmoji yra grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis), o darbuotojo materialinė atsakomybė pagal bendrąją taisyklę yra ribota (DK 254 straipsnis), be to, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama ir pan. Nors ieškovas ieškinio juridiniu pagrindu nurodė civilinės teisės normas ir pateikė teismui UAB Aktava įstatus bei bendrovės direktoriaus pareiginius nuostatus, kuriuose irgi yra numatyta atsakovo atsakomybė bendrovei, tačiau teismas kaip jau minėta spręsdamas šalių ginčą turi remtis darbo teisės normomis. (t.1, b.l. 11-22).

40Dėl atsakovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės ieškovui pagal darbo teisę.

41Kaip jau minėta ginčo šalis siejo darbo santykiai, o žalą atsakovas ieškovui, pastarojo teigimu padarė vykdydamas darbo funkcijas. Taigi dėl atsakovo, t. y. darbuotojo, pareigos atlyginti darbdavio turtui padarytą žalą spręstina pagal DK XVII skyriaus normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę.

42Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas - kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

43Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas - teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 straipsnis). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų - materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 straipsnyje, - visuma.

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys - garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Taurmida“ v. K. D., bylos Nr. 3K-3-649/2002; 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004, kt.).

45Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą atsakovui, tuo pačiu privalo nustatyti ar yra DK 246 straipsnyje įvardytos materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovo patirta žala - pinigų trūkumas; neteisėti atsakovo veiksmai, aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą; priežastinis neteisėto atsakovo elgesio ir buhalterinės apskaitos ryšys; atsakovo kaltė dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo konkrečiomis sąlygomis; ar ieškovą ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai; ar žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla. Tik nustačius nurodytus bylos faktus, teismas gali padaryti išvadas, kad yra pagrindas taikyti atsakovui materialinę atsakomybę, o tuo pačiu, jog yra ir DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas.

46Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo šalys 2008-10-03 pardavėjo UAB S.K.S. administracinėse patalpose tvarkė su anksčiau įsigytų iš šio pardavėjo medžio apdirbimo staklių grąžinimu ir naujų staklių įsigijimu susijusius klausimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendimus dėl įsigytų staklių grąžinimo ir naujų įsigijimo, priėmė vienasmeniškai ieškovo atstovas R. K., kuris tuo pat metu buvo ne tik UAB Aktava, bet ir UAB Rolgita vieninteliu akcininku ir vienu iš vadovu (komercijos direktoriumi). Tik jis, o ne atsakovas priėmė sprendimus dėl UAB Aktava sumokėto avanso iš UAB S.K.S. grąžinimo, dalies jo užskaitymo už jau UAB Rolgita vardu įsigyjamas kitas medžio apdirbimo stakles ir likusios pinigų sumos paėmimo grynais. Teismas darydamas tokią išvadą, pirmiausia, remiasi ne tik atsakovo atsikirtimais, bet ir sudarant sandorius jų metu dalyvavusių liudytojų parodymais. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad, siekiant nustatyti atsakovo (darbuotojo) teisių ir pareigų apimtį, nepakanka formaliai remtis avansine apyskaita, kasos pajamų ar išlaidų orderiais (kvitais), PVM sąskaitomis faktūromis, o būtina vertinti ir kito šiuos sandorius sudarant dalyvavusio asmens, tai yra R. K. veiksmus, atsižvelgiant ir į tai, ar jie atitiko jo kaip juridinio asmens dalyvio teises ir pareigas, ir ar jie nesukelia pastarojo atsakomybės bendrovei, kaip buvusio komercijos direktoriaus. Ginčo atveju vien iš avansinės apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiais (kvitu), PVM sąskaitomis faktūromis, negalima daryti išvados, kad atsakovo G. K. veiksmai, remiantis darbo sutartimi ir kitais teisės neatitiko vadovui keliamų reikalavimų (t.1,b.l. 31, 108, 145-146). Be to ir 2008-10-03 kasos pajamų orderį pasirašė R. K., o ne G. G., kuri iš vis tuo metu nebuvo UAB S.K.S. (t.1, b.l. 108). Kai yra nustatytos tokios bylos aplinkybės, teismas daro išvada, kad atsakovo, dirbusio ieškovo įmonėje vadovu, veiksmai dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negali būti vertinami kaip netinkamas darbo pareigų atlikimas.

47Dėl materialinės atsakomybės ribų.

48 Visiška materialinė atsakomybė taikoma tik įstatymo nustatytais atvejais (DĮK 143 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnis; DK 254, 255 straipsniai). Tiek pagal DĮK 145 straipsnio 1 punktą, tiek DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

49Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2008 m. kovo 07 d. buvo sudariusios visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti už jam perduotų materialinių vertybių saugojimą ir panaudojimą.

50Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimų argumentais, bei spręsdamas dėl jo materialinės atsakomybės pagal 2009-03-31 Avansinę apyskaitą, kuri sudaryta po jo atleidimo, pripažįsta, kad 2008 m. spalio 03 d. pinigų priėmimo kvitą, atsakovas pasirašė realiai negavęs šios pinigų sumos, o visiškos materialinės atsakomybės sutartimi jis įsipareigojo visiškai atsakyti tik už jam perduotas pinigines lėšas. Teismas atsakovo 2008 m. spalio 03 d. pasirašytą pinigų priėmimo kvitą vertina visų įrodymų kontekste ir konstatuoja, kad nesant realiai atsakovui perduotai 22 000 Lt sumai, nėra ir vienos iš DK 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, žalos ieškovui padarymo. Kasacinio teismo nurodyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutarties, kaip ir bet kurios kitos sutarties, turinys gali būti tinkamai atskleistas tik įvertinus tikruosius sutarties šalių ketinimus ir tikslus, jų elgesį po sutarties sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes, o ne tik pažodžiui aiškinant sutarties tekstą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rozekslitas“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2002, kt.). Taigi visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai aiškinti taikytinos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagal savo teisinį pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra tęstinė (nevienkartinė). Todėl teismas konstatuoja, kad, sistemiškai aiškinant ginčo šalių sudarytos 2008 m. kovo 07 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo visiškai atsakyti už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, ir 2008 m. spalio 03 d. pasirašytas pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį atsakovas tariamai priėmė materialinėn atsakomybėn nurodytą pinigų sumą, leidžia daryti išvada, jog šie pinigai nebuvo visiškos materialinės atsakomybės objektas, t. y. nepateko į 2008 m. kovo 07 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį. Dėl nurodytų motyvų teismas daro ir kitą išvada, kad nėra DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyto pagrindo taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę.

51Dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo.

52Padarytos materialinės žalos ir atlygintinų nuostolių dydžio nustatymą bei jų atlyginimą reglamentuoja DK 257 straipsnis. Teismas pažymi, kad nesant materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindo (DK 245 str.) ir jos sąlygas reglamentuojančių teisės normų (DK 246 str.), darytina išvadą, jog ginčo atveju nėra pagrindo taikyti atsakovui materialinę atsakomybę. Teismui, konstatuojant, kad atsakovui nebuvo perduoti 22 000 Lt, neatsiranda ir teisinis pagrindas priteisti iš jo 10 675,84 Lt skolos. Pastebėtina ir tai, kad DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta darbo ginčą nagrinėjančio organo, šiuo atveju - teismo, teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį. Tačiau teismui išanalizavus ieškovo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, atskirai nevertintini atsakovo veiksmai, ar jis siekė, ar ne užkirsti kelią žalai atsirasti, vien atsižvelgiant į tai, kad atsakovą G. K. ir ieškovo atstovą R. K., siejo artimos giminystės santykiai (pusbroliai) iki 2008-12-23, kurie pasižymėjo pasitikėjimu.

53Konstatavus, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju uždarosios akcinės bendrovės vadovui negali būti taikoma būtent atsakomybė pagal darbo teisę, tuo pačiu konstatuotina ir tai, kaip jau minėta aukščiau, kad vadovo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas (DK 246 straipsnis). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų materialinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178straipsnis). Net ir teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė nėra preziumuojama (CK 246 straipsnio 1dalis 4 punktas), todėl ieškovas privalo įrodyti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

54Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos ir sprendžiant dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, tai, negalint nustatyti bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovo, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės.

55Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodinėjimo pareigos.

56Įrodinėjimo pareiga, kad atsakovui atsiranda materialinė atsakomybė, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Ginčo atveju atsakovo materialinės atsakomybės pagrindą ieškovas įrodinėjo 2009-03-31 Avansine apyskaita ir prie jos pateiktais dokumentais. Teismas vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas iki atleidimo iš darbo liko skolingas bendrovei 10 675,84 Lt, pripažįsta nepakankamais šiuos rašytinius įrodymus ir daro priešingą išvadą, kad jie paneigia šiuos ieškovo teiginius. Teismas darydamas tokią išvada iš dalies remiasi ir UAB IDG Auditoriai 2010-07-29 pateikta auditorės G. R. nuomone.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

58Teismas sprendžia, kaip jau minėta, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo. Faktiniai bylos duomenys, tarp jų ir auditorės nuomonė, dėl ieškovo pateiktos avansinės apyskaitos, leidžia teismui konstatuoti, kad ieškovas neįrodė savo teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti skolą, nes iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų negalima daryti pagrįstos išvados, jog atsakovas yra skolingas ieškovui (CPK 178 str.). Nors ieškovas teigia, kad atsakovas piktnaudžiavo ieškovo atstovo R. K. pasitikėjimu, tačiau teismas šiuos ieškovo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Vien tik 2008-10-03 pinigų priėmimo kvitas Nr. 5756410, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, ir tokios sumos gavimo faktą įrodančių aplinkybių, yra nepakankamas įrodymas išvadai, jog atsakovas liko skolingas bendrovei, konstatuoti. Pažymėtina, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai (teisingumo, protingumo, sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis) ir kt.) sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, todėl teismas, nesant pakankamai įrodymų byloje dėl atsakovo skolos, pripažįsta atsakovo argumentus tinkamais ir įrodančiais skolos nebuvimo faktą.

59

60Dėl asmenų veiksmų vertinimo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės požiūriu.

61Atskirai pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu priimti prokuroro nutarimai ir juose nurodyti faktai, teismui pre­ju­di­ci­nės ga­lios neturi. Tokie dokumentai laikytini rašytiniais įrodymais (CPK 197 str.). Todėl ci­vi­li­nę by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nė­ra sais­to­mas šių faktų tais at­ve­jais, kai spren­džia­mas klau­si­mas dėl jų nustatymo ir vertinimo civilinėje byloje. Ikiteisminio tyrimo by­lo­je įtaria­mo­jo as­mens veiks­mai ver­ti­na­mi bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu. Tuo tar­pu ci­vi­li­nė­je by­lo­je as­mens veiks­mai ver­ti­na­mi ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu. Bau­džia­mo­jo­je ir ci­vi­li­nė­je tei­sė­je as­mens veiks­mų ne­tei­sė­tu­mas, kal­tė ver­ti­na­mi pa­gal skir­tin­gus kri­te­ri­jus. To­dėl bau­džia­mo­sios tei­sės po­žiū­riu as­mens veiks­mai ga­li bū­ti tei­sė­ti, o ci­vi­li­nės tei­sės po­žiū­riu – ne­tei­sė­ti. Dėl to kai kurių faktų konstatacija minėtuose nutarimuose neturi jokios įtakos, tiems faktams ir aplinkybėms, kurie nustatyti nagrinėjant šią civilinę bylą. Tačiau ir šiame rašytiniame įrodyme yra užfiksuota, kad 2010-10-03 kasos pajamų orderio kvite serija SKS Nr. 00148 pagal kurį UAB S.K.S. bendrovė Rolgitas sumokėjo 15 340,00 Lt avansą pagal sutartį Nr. 08-089, R. K. parašo nėra (t.1, b.l.181). Tai reiš­kia, kad bau­džia­mo­sios tei­sės po­žiū­riu as­mens veiks­mai ga­li ne­su­kel­ti bau­džia­mo­jo­je tei­sė­je nu­ma­ty­tų tei­si­nių pa­da­ri­nių, ta­čiau ga­li su­kel­ti ci­vi­li­nius tei­si­nius pa­da­ri­nius.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

63Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys atmestinas, atmestinas ir atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo jo patirtas dėl bylinėjimosi išlaidas. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad nors CPK nėra reglamentuota teismo galimybė dėl sunkios šalies materialinės padėties nepriteisti kitai šaliai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau CPK nėra normų, draudžiančių tai daryti. Todėl teismas mato galimybę svarstyti ir nepriteisti atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dėl paties atsakovo neatsakingų veiksmų jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Be to toks atsisakymas neprieštarauja CPK 88 str. 2d. ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas ) maksimalaus dydžio, bet ir CPK 3 straipsnio nuostatoms. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra užtikrinti protingai įmanomą kitos šalies nuostolių atlyginimą, o ne dar labiau apsunkinti pralaimėjusios šalies padėtį ar jos sąskaita pasipelnyti. Atsižvelgiant į ieškovo materialinę padėtį atmetus ieškinį, teismas mato būtinumą nepriteisti atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu iš atsakovo priteistinos išlaidos UAB IDG Auditoriai už pateiktą auditoriaus nuomonę, kadangi ir paklausimas buvo atliekamas atsakovo sutikimu ir iniciatyva (CPK 90 str. 1d.). Tačiau iš abiejų šalių priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 str. 1d.).

64Ieškinį atmetus, o sprendimui įsiteisėjus naikintina ir laikinoji apsaugos priemonė taikyta šio teismo 2009-03-06 nutartimi (CPK 150 str. 4d.).

65Sprendimui įsiteisėjus ieškovui grąžintini teismui pateikti rašytinių dokumentų originalai, kadangi jų kopijos yra pateiktos teismui kartu su ieškiniu (t.1, b.l. 187). (CPK 200 str. 2d.).

66Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 260 str., 430 str. 6 d. 3 p.,7, 8 dalimis,

Nutarė

1. Panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-03-17 preliminarų sprendimą.

2. Atmesti ieškovo UAB ,,Aktava“ (į/k 301579667) ieškinį iš atsakovui G. K. (a/k ( - ) dėl 10 675,84 Lt (du šimtus trisdešimt šešis litus) skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, tai yra 533,79 Lt nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-03-06 dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų: 168,15 Lt (devynis litus 81 ct) žyminio mokesčio ir 300,00 Lt už advokato pagalbą bei 3,52 Lt būtinų pašto išlaidų priteisimo.

3. Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB ,,Aktava“ (į.k. 301579667) 4,85 Lt (keturis litus 85 ct) teismo pašto išlaidų.

4. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo G. K. (a/k ( - ) 4,70 Lt (keturis litus 70 ct) teismo pašto išlaidų.

5. Priteisti UAB IDG Auditoriai (į/k 300128946, buv. Kalvarijų g. 131, Vilnius) iš atsakovo G. K. (a/k ( - ) 576,01 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus 01 ct) už auditoriaus konsultaciją.

6. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-03-06 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui G. K. (a/k ( - ) gyv. ( - ), perleisti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 11 209,63 Lt sumą atžvilgiu.

747. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui UAB Aktava buhalterinės apskaitos dokumentų originalus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. ... 3. Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 4. sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei, ... 5. dalyvaujant ieškovo atstovui E. K. ir atsakovo G. K. atstovui adv. S. Alysui,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pakartotinai išnagrinėjo... 7. Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą,... 8. 2009-03-17 preliminariu sprendimu teismas ieškovo ieškinį patenkino... 9. 2009-03-17 priimtą preliminarų sprendimą dėl nurodytų piniginių sumų... 10. Teigė, jog susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu, prie jo pridėtais... 11. ... 12. Prašė teismo priimti atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo... 13. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą dėl atsakovo prieštaravimų, kuriame... 14. Teigė, jog teismui ieškovas pateikė visus dokumentus bei įrodymus,... 15. Dėl pareikšto ieškinio atsakovui paaiškino, kad ne R. K., kaip fizinis... 16. Atsakovas po gauto ieškinio į ieškovą nesikreipė ir geranoriškai nesutiko... 17. Ieškovas prašė teismo palikti priimtą preliminarų sprendimą nepakeistą.... 18. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas... 19. Liudytojas R. K., parodė teismui, kad buvo UAB Aktava komercijos direktorius... 20. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo priimtą... 21. Atsakovas pateikė teismui papildomų įrodymų pagrindžiančių jo... 22. Liudytojas R. L. parodė, kad dirbo UAB „Aktava“ vairuotoju ir kartu su... 23. Liudytoja V. U. parodė, kad dirba UAB ,,S.K.S.“ kasininke. Nurodė, kad R.... 24. Liudytoja K. G. parodė, kad dirbo UAB Balskana, kuri vėliau buvo prijungta... 25. Liudytojas A. K. parodė, kad dirba UAB S.K.S. vadybininku, o užsakovas UAB... 26. Suvedus liudytojus A. K., R. K. ir V. U. į akistatą pastarieji parodė: ... 27. Liudytojas R. K. paaiškina:... 28. -Pinigai už stakles turėjo būti grąžinami, pirkau stakles ne UAB Aktava, o... 29. Liudytoja V. U. paaiškina:... 30. - Kai atvažiavo R., vyko dokumentų forminimas, A. Andrejus pasakė, kad R.... 31. Liudytojas A. K. paaiškina:... 32. -R. K. gavo skirtumą ir jį įsidėjo į kišenę, tuo metu jam buvo... 33. Auditorė G. R. (pažymėjimo Nr. 000234) atsakydama į 2010-06-17 nutartyje... 34. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad G. K. UAB „Aktava“ direktoriumi dirbo... 35. Kadangi jai buvo pateikta vieną avansinė apyskaita, į kurią surašyti... 36. Ieškovo ieškinys atmestinas, o preliminarus sprendimas naikintinas.... 37. Dėl šalių teisinių santykių vertinimo.... 38. Pirma, teisės doktrinoje pripažįstama, kad bendrovės vadovą ir bendrovę... 39. Pirmiau nurodyti vadovą ir bendrovę siejančių teisinių santykių ypatumai... 40. Dėl atsakovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybės ieškovui pagal... 41. Kaip jau minėta ginčo šalis siejo darbo santykiai, o žalą atsakovas... 42. Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip... 43. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas - teisės pažeidimas, kuriuo... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų,... 45. Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą atsakovui, tuo pačiu privalo... 46. Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo šalys 2008-10-03... 47. Dėl materialinės atsakomybės ribų.... 48. Visiška materialinė atsakomybė taikoma tik įstatymo nustatytais... 49. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2008 m. kovo 07 d. buvo sudariusios... 50. Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimų argumentais, bei spręsdamas dėl jo... 51. Dėl atlygintinos žalos dydžio nustatymo.... 52. Padarytos materialinės žalos ir atlygintinų nuostolių dydžio nustatymą... 53. Konstatavus, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju uždarosios akcinės... 54. Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir... 55. Dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodinėjimo pareigos.... 56. Įrodinėjimo pareiga, kad atsakovui atsiranda materialinė atsakomybė, tenka... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad... 58. Teismas sprendžia, kaip jau minėta, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo.... 59. ... 60. Dėl asmenų veiksmų vertinimo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės... 61. Atskirai pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu priimti prokuroro nutarimai... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. ... 63. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteistos... 64. Ieškinį atmetus, o sprendimui įsiteisėjus naikintina ir laikinoji apsaugos... 65. Sprendimui įsiteisėjus ieškovui grąžintini teismui pateikti rašytinių... 66. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str.,... 74. 7. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovui UAB Aktava buhalterinės...