Byla 2-2381-565/2007
Dėl 207 293,56 lt žalos gamtai atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Burdulienė,

2sekretoriaujant V.Varnevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. M. , atsakovo atstovams T. B. , P. S. , adv. L. J. , teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR Aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui dėl 207 293,56 lt žalos gamtai atlyginimo ir

Nustatė

3ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 207 293,56 Lt žalą gamtai, padarytą Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro Šilavoto veislynui (toliau – Šilavoto veislynas) vykdant veiklą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-01-12 neturint Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - TIPK leidimas).

4Ieškovas nurodė, kad Šilavoto veislynui išduotas Gamtos išteklių naudojimo leidimas Nr.PR-23 (toliau – GINL) suteikė teisę eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdyti ūkinę veiklą iki 2005-12-13. Šilavoto veislynas pavėluotai kreipėsi su paraiška naujam leidimui išduoti. Nors 2006-07-17 buvo pateikta paraiška TIPK leidimui gauti, tačiau ji nebuvo priimta, nes neatitiko Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklų reikalavimų, vėliau paraiška buvo taisyta, ir tik 2007-01-12 ieškovas išdavė Šilavoto veislynui TIPK leidimą Nr. PR-22(II).

5Šilavoto veislynas, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-01-12 vykdydamas veiklą be TIPK leidimo, pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 ir 2 d., LR vandens įstatymo 8 str. 2 d. 2 p., 10 str., LR aplinkos apsaugos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų „Taršos integruotų prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ (toliau - taisyklės) 4 p. nuostatas.

6Šilavoto veislyno padaryta žala gamtai, paskaičiuota pagal “Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių paskaičiavimo metodiką”, patvirtintą LR aplinkos apsaugos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr.471, yra 207 293,56 lt.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

8Atsakovas nurodė, kad žala gamtai negali būti padaryta vien dėl to, kad Šilavoto veislynas, vykdydamas sau įprastinę gamtos išteklių atkūrimo veiklą (žuvivaisą) ir nenukrypdamas nuo žuvivaisą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, karpių auginimo vandenį išleido neturėdamas TIPK leidimo, nes žala aplinkai padaroma ne leidimo turėjimu ar neturėjimu, o konkrečiais veiksmais darant tiesioginį neigiamą poveikį aplinkai. Atvirkščiai, vykdydamas jam pavestas funkcijas, Šilavoto veislynas tiesiogiai prisideda prie aplinkos apsaugo išsaugojimo. Siekiant pripažinti reikalavimą pagrįstu, turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurių buvimo ieškovas neįrodė. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė TIPK leidimų galiojimas ir išdavimo tvarka, kuri gerokai skyrėsi nuo senosios, Šilavoto veislynas pavėlavo pateikti paraišką TIPK leidimui gauti. Ieškovas 2006-09-23 suderino Šilavoto veislyno pateiktą tvenkinių išleidimo ir žuvų išgaudymo grafiką, nors žinojo, kad atsakovas TIPK leidimo neturi. Tik nuo 2006-09-26, gavus ieškovo sutikimą, buvo pradėti tvenkinių nuleidimo darbai pagal suderintą grafiką. Iki tol Šilavoto veislynas neišleido iš tvenkinių vandens, o vėliau išleistame vandenyje skendinčių medžiagų koncentracija neviršijo GINL ir paraiškoje TIPK leidimui gauti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos. Ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto, nes vandens kokybė nebuvo tiriama, kaip to reikalauja „Nuostolių, padarytų gamtai pažeidus aplinkos apsaugos įstatymus, skaičiavimo metodika“, o ieškovo pateikti žalos dydžio apskaičiavimai yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 1 d., kuria nustatytas reikalavimas turėti leidimą, taikomas naujų įrenginių naudotojams, todėl atsakovas negalėjo šios nuostatos pažeisti, nes Šilavoto veislyno naudojami įrenginiai nėra priskiriami naujų įrenginių kategorijai.

9Ieškinys atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo atstovų paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šilavoto veislynas, vykdydamas žuvivaisą, iš Jiesios upelio į tvenkinius, kuriuose auginamos žuvys, ima vandenį, šis panaudotas vanduo kartą metuose, rudenį, yra išleidžiamas atgal į Jiesios upelį. 2002-01-08 Šilavoto veislynui buvo išduotas Gamtos išteklių naudojimo leidimas Nr.PR-23, galiojęs iki 2005-12-31 (b.l. 4). 2006-07-17, 2006-11-07 ir 2007-01-05 paraiškomis Šilavoto veislynas kreipėsi į ieškovą su paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti, tačiau dėl netinkamai užpildytų paraiškų TIPK leidimas Šilavoto veislynui buvo išduotas 2007-01-12 (b.l. 6-11).

11Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, aplinkai padarytos žalos skaičiavimo, tvenkinių nuleidimo grafiko (b.l. 13-1, 39) matyti, kad ieškovas neteisėtais Šilavoto veislyno veiksmais, kurias buvo padaryta žala gamtai, įvardina 2 216 700 m3 žuvų auginimo vandens išleidimą į Jiesios upelį 2006-09-26 – 2006-10-11, neturint TIPK leidimo, išleistame žuvų auginimo vandenyje esančiais teršalais įvardintos skendinčios medžiagos (smėlis, dumblas, dulkės ir pan., atsakovo atstovo P. S. paaiškinimai).

12Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintos 2005-06-29 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-330, 3 priedo II dalies 14 punkte numatyta, kad išleidžiamo iš žuvininkystės telkinių vandens į paviršinio vandens telkinius teršalų DLK (didžiausia leistina koncentracija) neturi viršyti: BDS(7) – 7 mg O2/l, skendinčių medžiagų – 15 mg/l, bendro azoto – 5 mg/l, bendro fosforo – 0,4 mg/l. Iš šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad tiek Šilavoto veislynui išduotame GINL, tiek TIPK leidime didžiausia leistina skendinčių medžiagų koncentracija išleidžiamame žuvų auginimo vandenyje buvo nustatyta ne didesnė kaip 15 mg/l, aplinkai padarytos žalos skaičiavime (b.l. 13) nurodyta, kad Šilavoto veislyno išleistų skendinčių medžiagų kiekis 2006 m. buvo 6,35 mg/l, t.y. daugiau kaip du kartus mažesnis nei DLK.

13Šilavoto veislynas, 2006-09-26 – 2006-10-11 išleisdamas iš tvenkinių žuvų auginimo vandenį, vykdė tą pačią veiklą, kaip ir GINL bei TIPK leidimo galiojimo metu, nepažeidė šiuose leidimuose bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse nustatytos didžiausios leistinos skendinčių medžiagų koncentracijos išleidžiamame žuvų auginimo vandenyje. Be to, ieškovas 2006-09-23 suderino Šilavoto veislyno tvenkinių išleidimo grafiką, nors ir žinojo, kad Šilavoto veislynas neturi TIPK leidimo. Šiais savo veiksmais ieškovas, kuris išduoda TIPK leidimus bei yra atsakingas už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pripažino, kad toks žuvų auginimo vandens išleidimas neprieštarauja aplinkos apsaugos norminių aktų reikalavimams (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių IX dalis, LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 6 str. 1 d.).

14Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 26 p. numatyta, kad veiklos vykdytojas paraišką regioniniam aplinkos apsaugos departamentui turi pateikti prieš du mėnesius iki planuojamos veiklos pradžios, leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos. Iš atsakovo atstovų paaiškinimo ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad veiklą, kuriai reikalingas TIPK leidimas, atsakovas vykdė 2006-09-26 – 2006-10-11, todėl pateikdamas paraišką šiam leidimui gauti 2006-07-17, atsakovas nepažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 26 p. reikalavimų.

15Ieškovas žalą gamtai, padarytą išleidus žuvų auginimo vandenyje esančias skendinčias medžiagas apskaičiavo pagal LR Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr.471 patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką. Metodikos 2 p. numatyta, kad ši metodika skirta įvertinti žalą aplinkai, kuri pasireikš tolimesnėje ateityje. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Šilavoto veislyno 2006 m. išleistų skendinčių medžiagų kiekio aplinkai ateityje pasireikš žala.

16Atsižvelgtina ir į tai, kad 2006 m. Šilavoto veislyno į Jiesios upę išleistame žuvų auginimo vandenyje yra sumažėjusi kitų teršalų koncentracija, palyginti su ta koncentracija, kuri buvo vandens paėmimo iš Jiesios upės metu – BDS(7), bendras azotas, bendras fosforas (b.l. 36-37, 1 ir 4 lentelės, grafos “vidurkis” ir “skirtumas”), t.y. Šilavoto veislynas iš dalies pagerino Jiesios upės vandens kokybę.

17Ta aplinkybė, kad Šilavoto veislynas 2006 m. išleido žuvų auginimo vandenį neturėdamas TIPK leidimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tuo buvo padaryta žala gamtai, kuri privalo būti atlyginta (LR Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr.471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 1 p.). Kaip jau minėta ankščiau, išduodant Šilavoto veislynui GINL ir TIPK leidimą, 2006-09-23 suderinus tvenkinių išleidimo grafiką, buvo leista daryti tam tikrą neigiamą poveikį aplinkai (išleisti į Jiesios upelį žuvų auginimo vandenį, neviršijant šiame vandenyje esančių teršalų DLK). 2006 m. Šilavoto veislynas nevykdė naujos veiklos, neeksploatavo naujų įrenginių, nei nurodyta GINL ir TIPK leidime. Todėl šiuo atveju Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 1 p. nuostatą, kad žalos atlyginimas skaičiuojamas, kai žala padaroma vykdant ūkinę veiklą, neturint aplinkos apsaugos institucijų išduoto leidimo, reikėtų taikyti, jei Šilavoto veislynas būtų vykdęs naują veiklą ar eksploatavęs naujus įrenginius, nei nurodyta leidimuose, arba išmetamų teršalų kiekis viršytų leidimuose nurodytas DLK. LR Aplinkos įstatymo 32 str. 5 d. numatyta, kad ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, neigiamą poveikį aplinkai ūkio subjektai atlygina (kompensuoja) vykdydami šiame ir kituose įstatymuose nustatytus aplinkos apsaugos bei kitus reikalavimus. Šilavoto veislynas daromą neigiamą poveikį aplinkai atlygina atkurdamas gamtos išteklius (vykdydamas žuvivaisą).

18Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nėra įrodytos būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, t.y. atsakovo neteisėti veiksmai ir dėl šių veiksmų atsiradusi žala, todėl ieškinys atmestinas (LR CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 d., 4 d., Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 1 p.).

19Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 270 str.,

Nutarė

20atmesti ieškovo LR Aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui dėl 207 293,56 lt žalos gamtai atlyginimo.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Burdulienė,... 2. sekretoriaujant V.Varnevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui R. M. ,... 3. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 207 293,56 Lt žalą gamtai, padarytą... 4. Ieškovas nurodė, kad Šilavoto veislynui išduotas Gamtos išteklių... 5. Šilavoto veislynas, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-01-12 vykdydamas... 6. Šilavoto veislyno padaryta žala gamtai, paskaičiuota pagal “Aplinkai... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko.... 8. Atsakovas nurodė, kad žala gamtai negali būti padaryta vien dėl to, kad... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo atstovų paaiškinimų ir byloje esančių... 11. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, aplinkai padarytos žalos skaičiavimo,... 12. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo... 13. Šilavoto veislynas, 2006-09-26 – 2006-10-11 išleisdamas iš tvenkinių... 14. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo... 15. Ieškovas žalą gamtai, padarytą išleidus žuvų auginimo vandenyje... 16. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2006 m. Šilavoto veislyno į Jiesios upę... 17. Ta aplinkybė, kad Šilavoto veislynas 2006 m. išleido žuvų auginimo... 18. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nėra įrodytos būtinos... 19. Vadovaudamasi LR CPK 259 str., 270 str.,... 20. atmesti ieškovo LR Aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus regiono aplinkos... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...