Byla A-756-843-13
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas G. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu bei patikslintu prašymu, kuriais prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1D-8031-(2); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui priskaičiuotą valstybinę pensiją kas mėnesį po 1 263,94 Lt; 3) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą 5 082,83 Lt pensijos dalį už 2010 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos, susijusios su valstybinių pensijų apskaičiavimu ir mokėjimu buvusiems valstybės statutiniams pareigūnams ir kitiems pensininkams, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

6Prašyme ir patikslintame prašyme (b. l. 1–2, 9–10) nurodė, kad jis yra dirbantis vidaus tarnybos sistemos pensininkas, kuriam dėl gaunamų draudžiamųjų pajamų nuo 2010 m. sausio 1 d. Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo nuostatomis, sumažino paskirtą valstybinę pareigūno pensiją. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir 2010 m. spalio 30 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad mokėti jam apskaičiuotą valstybinę pareigūno pensiją (1 556,19 Lt) nėra teisinio pagrindo, o nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėtina pensijos dalis yra 1 532,95 Lt. Netekus draudžiamųjų pajamų pareiškėjo pensijos dydis yra 1 263,94 Lt. Pareiškėjui įsidarbinus, pensijos dydis sumažintas dar kartą. Už 2010 m. gegužės mėnesį pareiškėjas gavo tik 454,51 Lt pensijos, o už sekančius mėnesius – po 409,26 Lt. Pareiškėjo teigimu, tokie Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra neteisėti ir prieštarauja Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarime pateiktam išaiškinimui, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą arba užsiima tam tikru verslu, paskirta pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir neužsiima jokia veikla. Pareiškėjo manymu, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principus, asmens teisę gauti užtarnautą pensiją, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.

7Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 15–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Paaiškino, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo mėnesio (iki pareiškėjas pradėjo gauti draudžiamųjų pajamų) buvo mokama 1 532,95 Lt dydžio pensija. 2010 m. balandžio mėnesį, kai G. J. gavo draudžiamųjų pajamų, jis neteko teisės gauti valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą, todėl jo pensijos dydis už nurodytą mėnesį buvo 1 263,94 Lt. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitoje institucijoje, sąrašus, pareiškėjas 2010 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui sumokėta sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija: už 2010 m. gegužės mėnesį – 454,51 Lt, už birželio-rugpjūčio mėnesius – po 409,26 Lt. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, todėl tol, kol Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui mokama valstybinė pensija, nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti. Nenustatytas valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo faktas, nes pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota ir mokama remiantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Taigi, reikalaudamas atlyginti jam padarytą turtinę žalą, pareiškėjas neįrodo visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neįrodo, kad Vidaus reikalų ministerija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai turėjo veikti, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 53–57) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė G. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 5 088,01 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.), o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

11uo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi. Atkreiptas dėmesys, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kol minėtos normos neteko galios.

12Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

13Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

14Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Kadangi pareiškėjas G. J. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010 m. lapkričio 15 d., t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises, teismo vertinimu, sisteminis nurodytų nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

15Pareiškėjas G. J. prašo priteisti neišmokėtą 5 082,83 Lt pensijos dalį už 2010 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Teismas 2012 m. spalio 1 d. raštu išaiškino pareiškėjui jo teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti patikslintą skundą, tačiau pareiškėjas teise tikslinti skundo reikalavimus nepasinaudojo ir pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad palaiko skunde nurodytus argumentus. Teismas negali peržengti pareiškėjo nustatytų ginčo ribų, todėl spręsdamas dėl jam priteistinos neišmokėtos valstybinės pensijos dydžio vertina tik G. J. pensijos ribojimą, taikytą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

16Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 11D(P)-4512 patvirtina, kad G. J. laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. turėjo būti išmokėta 9 337,14 Lt paskirtos pensijos. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 straipsnio 1 dalį, nurodyta suma sumažinta iki 7 583,64 Lt. Ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, perskaičiuota ir pareiškėjui nurodytu laikotarpiu faktiškai išmokėta 2 495,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. spalio mėnesio turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 7 583,64 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai G. J. išmokėta 2 495,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 5 088,01 Lt suma. Pareiškėjo prašoma priteisti 5 082,83 Lt suma, laikytina aritmetine klaida, todėl jam priteistina pagal Sveikatos priežiūros tarnybos pateiktus duomenis apskaičiuota neišmokėtos pensijos dalis už nurodytą laikotarpį.

17Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui G. J. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis nebuvo išmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 5 088,01 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

18Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1D-8031-(2), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo Vidaus reikalų ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti G. J. prašymo ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką bei mokėti jam paskirtą valstybinę pensiją, todėl jį atmetė pagrįstai. Vidaus reikalų ministerijos sprendimo teisėtumas pareiškėjo G. J. teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1D-8031-(2) panaikinimo nėra, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

19Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui nustatyto dydžio pensiją. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neprieštarauja Konstitucijai, todėl toks ribojamas bus taikomas ir ateityje mokamoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms.

20III.

21Atsakovai Vidaus reikalų ministerija bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl tenkinto pareiškėjo skundo reikalavimo ir jį atmesti.

22Apeliaciniame skunde (b. l. 59–60) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas nukeltas 2012 m. rugsėjo 21 d. ir į tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas – Laikinojo įstatymo 5 straipsnis – priėmus 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo, teismas nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė iš Lietuvos valstybės už atitinkamą laikotarpį neišmokėtos valstybinės pensijos dalį.

23Pareiškėjas G. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Atsiliepime (b. l. 64) nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu sutinka ir mano, kad teismas objektyviai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo jo skundą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui G. J. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

29Nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-4524 pareiškėjui G. J. nuo 2008 m. spalio 1 d. paskirta 1 556,19 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 28). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820), vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir sumažinta pareiškėjui mokama valstybinė pareigūnų ir karių pensija. 2010 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas išmokėti dėl valstybinės pensijos sumažinimo susidariusią nepriemoką, tačiau Vidaus reikalų ministerija 2010 m. spalio 27 d. sprendimu atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: G. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteisė 5 088,01 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių pensijos dalies, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

30Iš pareiškėjo skundo (b. l. 9–10) matyti, kad G. J. iš atsakovo prašo priteisti 5 082,83 Lt neišmokėtos pensijos dalį už 2010 metų gegužės – spalio mėnesius. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 1 d. raštu (b. l. 46) išaiškino pareiškėjui jo teisę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir 2012 m. spalio 15 d. raštu (b. l. 50) prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei nurodė, jog palaiko skunde nurodytus argumentus. Jo teisę teikti naują skundą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., priteisimo Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui išaiškino ir ginčijamame 2012 m. lapkričio 28 d. sprendime.

31Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nors dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai), teismas, nagrinėdamas bylą, turi būti aktyvus ir paaiškinti pareiškėjui jo teisę tikslinti skundo dalyką.

32Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta bei įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas veikė aktyviai, todėl spręsdamas dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dydžio, pagrįstai vertino tik G. J. pensijos ribojimą, taikytą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.

33Kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. spalio 9 d. Pažymos apie pareiškėjo G. J. 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-4512, nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, buvo apskaičiuotas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas (K = 0,8122), kurį pritaikius pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis sumažintas nuo 1 556,19 Lt iki 1 263,94 Lt (1 556,19 x 0,8122 = 1 263,94). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitoje institucijoje, sąrašus G. J. 2010 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais turėjo draudžiamųjų pajamų, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, už gegužės mėnesį pareiškėjui išmokėta 454,51 Lt dydžio pensija (1 263,94 Lt x 0,3596 = 454,51 Lt), už 2010 m. birželio – rugpjūčio mėnesius pareiškėjui išmokėta 409,26 Lt dydžio pensija (1 263,94 Lt x 0,3238 = 409,26 Lt), už 2010 m. rugsėjo mėnesį – 404,08 Lt, o už 2010 m. spalio mėnesį – 409,26 Lt.

34Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis, kuri, be kita ko, buvo taikoma perskaičiuojant ir pareiškėjo pensijos dydį, tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

35Taigi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. G. J. turėjo būti išmokėta 9 337,14 Lt paskirtos pensijos, tačiau įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pareiškėjo atžvilgiu pritaikius šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, pareiškėjui išmokėtina suma sumažinta iki 7 583,64 Lt. Ši suma perskaičiuota ir dar kartą sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, todėl pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu faktiškai išmokėta 2 495,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Kadangi Konstitucinis Teismas minėtame 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, jog Konstitucijai prieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (kuri pareiškėjo atveju nebuvo taikoma) bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas taikytas pagrįstai.

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjui G. J. nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. spalio mėnesio (imtinai) turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 7 583,64 Lt, todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 5 088,01 Lt (7 583,64 - 2 495,63 = 5088,01 Lt), o pareiškėjo prašoma priteisti 5 082,83 Lt suma laikytina aritmetine klaida.

37Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str.), pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

38Iš šio Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, kad šiuo atveju patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir tokiu būdu apgynus jo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra.

39Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikytinas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai išmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką bei padarė teisingas išvadas, todėl atsakovų argumentas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimo tik į ateitį atmestinas.

40Minėta, jog atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 1D-8031-(2) yra pateikta informacija apie pareiškėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, ši pensija buvo apskaičiuojama. Šiame sprendime taip pat išreikšta atsakovo valia atsisakyti mokėti pareiškėjui jo pageidaujamo dydžio pensiją bei išmokėti susidariusią nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog šio Vidaus reikalų ministerijos sprendimo teisėtumas pareiškėjo G. J. teisių gynybai įtakos neturi, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį, netenkino pareiškėjo skundo dalies, kuria G. J. prašė panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 1D-8031-(2), ir šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, gali skundžiamą aktą panaikinti visą arba jo dalį. Pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis gali būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ši nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-785/2013).

42Nagrinėjamos bylos kontekste reikia pripažinti, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, atsakovas, priimdamas ginčijamą 2010 m. spalio 27 d. sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau, kaip 2013 m. kovo 12 d. nutartyje yra pažymėjusi išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (administracinė byla Nr. A552-519/2013) teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, yra pagrindas panaikinti tik tą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1D-8031-(2) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo panaikino, keistina.

43Vadovaudamasi Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

46„Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 1D-8031-(2) dalį, kurioje atsisakyta G. J. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.“

47Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. Prašyme ir patikslintame prašyme (b. l. 1–2, 9–10) nurodė, kad jis yra... 7. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b.... 8. Paaiškino, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu... 11. uo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1... 12. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m.... 13. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad... 14. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiojo... 15. Pareiškėjas G. J. prašo priteisti neišmokėtą 5... 16. Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 11D(P)-4512... 17. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui G.... 18. Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m.... 19. Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo... 20. III.... 21. Atsakovai Vidaus reikalų ministerija bei Lietuvos valstybė, atstovaujama... 22. Apeliaciniame skunde (b. l. 59–60) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Pareiškėjas G. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 24. Atsiliepime (b. l. 64) nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui 29. Nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-4524... 30. Iš pareiškėjo skundo (b. l. 9–10) matyti, kad G. J.... 31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog... 32. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta... 33. Kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime... 35. Taigi laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d. 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 37. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas... 38. Iš šio Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija... 39. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog iki skundo išnagrinėjimo... 40. Minėta, jog atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m.... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad... 42. Nagrinėjamos bylos kontekste reikia pripažinti, kad remiantis teisės aktų... 43. Vadovaudamasi Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą... 46. „Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. spalio... 47. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d.... 48. Nutartis neskundžiama....