Byla 2-1973/2013
Dėl reikalavimų perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos statyba“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Meyer & John GmbH & Co. KG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Meyer & John GmbH & Co. KG ieškinį atsakovams Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH ir Klein Technical Solutions GmbH dėl reikalavimų perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos statyba“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas Meyer & John GmbH & Co. KG ieškinyje nurodė, kad 2010 m. sausio 8 d. su atsakovu Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH, 2010 m. kovo 5 d. su tuo pačiu atsakovu ir trečiuoju asmeniu UAB „Dzūkijos statyba“ sudarė jungtinės veiklos sutartis dėl dalyvavimo perkančiųjų organizacijų UAB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Kauno vanduo“ organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Ieškovo teigimu, atsakovas Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH kreipėsi į perkančiąsias organizacijas, prašydamas sustabdyti mokėjimus ieškovui, kaip pagrindiniam partneriui pagal nurodytas jungtinės veiklos sutartis, nes esą ieškovas nepagrįstai sulaiko pinigus už šio atsakovo atliktus bei perkančiųjų organizacijų apmokėtus darbus. Pasak ieškovo, jis niekada nėra atsisakęs atsiskaityti su atsakovu Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH už tinkamai atliktus darbus pagal nustatyta tvarka apmokėjimui pateiktas atsakovo sąskaitas. Ieškovas taip pat nurodo sužinojęs, kad atsakovas Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH perleido reikalavimus, kylančius iš jungtinės veiklos sutarčių, atsakovui Klein Technical Solutions GmbH, kuris tuo remdamasis reikalauja iš atsakovo sumokėti mažiausiai 779 740,24 Eur sumą. Ieškovo teigimu, jungtinės veiklos sutartys nenumato galimybės perleisti trečiosioms šalims reikalavimus į pagal šias sutartis atsakovui Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH mokėtinas sumas; tokius susitarimus sutartys draudžia. Remdamasis tuo, ieškovas prašė: 1) pripažinti atsakovo Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH reikalavimų, kylančių iš jungtinės veiklos sutarčių, perleidimą atsakovui Klein Technical Solutions GmbH negaliojančiu; 2) pripažinti, kad atsakovai neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš ieškovo 779 740,24 Eur sumos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) nurodyti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Kauno vanduo“; 2) išversti ieškinį ir jo priedus į vokiečių kalbą; 3) sumokėti 30 923 Lt dydžio žyminį mokestį; 4) pateikti rangos sutarčių kopijas ir įrodymus dėl atsiskaitymo; 5) pateikti įrodymus, kad Meyer & John GmbH & Co. KG Vilniaus filialas turi teisę veikti ieškovo vardu, ir kitus su tuo susijusius duomenis.

8Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovai neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo 779 740,24 Eur sumos, yra turtinis, todėl už jį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis. Teismo nuomone, bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Kauno vanduo“ teisėms ir pareigoms, todėl šie asmenys ieškinyje turi būti įvardinti trečiaisiais asmenimis. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, padarė išvadą, kad buvo sudarytos rangos sutartys, tačiau jos į bylą nėra pateiktos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų buveinės yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ir todėl procesiniai dokumentai jiems bus siunčiami vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas dėl dokumentų įteikimo), sprendė, jog atsakovams skirti procesiniai dokumentai turi būti išversti į vokiečių kalbą.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Apeliantas Meyer & John GmbH & Co. KG prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pašalinti 1) – 4) punktuose nurodytus ieškinio trūkumus, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti.

11Apelianto teigimu, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nenurodymas ieškinyje neturėtų būti laikomas ieškinio trūkumu, nes tokie tretieji asmenys jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Apelianto nuomone, kadangi jungtinės veiklos sutartyse buvo susitarta dėl ginčų sprendimo Lietuvos Respublikos teismuose, o teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, todėl atsakovai turi prisiimti ir procesinių dokumentų vertimo riziką. Pasak apelianto, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovai neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš apelianto 779 740,24 Eur sumos, yra neturtinio pobūdžio, nes yra ginčijamas pats reikalavimo faktas, bet ne pinigų suma. Apeliantas taip pat nurodo, kad rangos sutarčių kopijų bei įrodymų dėl atsiskaitymo pateikimas nėra ieškinio priėmimo stadijos klausimas. Įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas priimant procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

12Teismas

konstatuoja:

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliantas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, išversti ieškinį ir jo priedus į vokiečių kalbą, patraukti byloje trečiaisiais asmenims perkančiąsias organizacijas bei pateikti rangos sutarčių kopijas ir įrodymus dėl atsiskaitymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Ieškinio dalyką nustato pats ieškovas. Nagrinėjamu atveju reiškiami du prašymai: pirma, pripažinti atsakovo Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH iš jungtinės veiklos sutarčių kylančių reikalavimų perleidimą atsakovui Klein Technical Solutions GmbH negaliojančiu ir, antra, pripažinti, kad atsakovai neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš ieškovo 779 740,24 Eur sumos. Iš ieškinio faktinio pagrindo galima suprasti, kad atsakovas Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH mano turintis 779 740,24 Eur dydžio reikalavimą į apeliantą, kurį perleido atsakovui Klein Technical Solutions GmbH; pastarasis šios sumos reikalauja iš apelianto. Teismo vertinimu, ieškinio dalykas pripažinti, kad nei vienas iš atsakovų neturi reikalavimo teisės į nurodytą sumą, reiškia, jog apeliantas ginčija atitinkamą savo pareigą mokėti tokią sumą. Priėmus apeliantui palankų sprendimą ir konstatavus, kad jis tokios pareigos iš tiesų neturi, apeliantas gautų turtinės naudos, kuri pasireikštų 779 740,24 Eur sumos sutaupymu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aptariamą ieškinio reikalavimą turtiniu, už kurį mokamas proporcinis žyminis mokestis, – 30 923 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 str. 1 d. 1 p.). Atskirojo skundo argumentas, kad ginčijamas pats aptariamo reikalavimo faktas, bet ne pinigų suma, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju reikalavimo suma negali būti atskirta nuo paties reikalavimo; suma šį reikalavimą apibūdina. Minėta, ieškinio dalyką suformuluoja pats ieškovas, o apeliantas aiškiai įvardijo iš jo reikalaujamą ir ginčijamą pinigų sumą. Tai, kad aptariamas reikalavimas ieškinio pavadinime įvardijamas reikalavimu dėl „įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus“, atsižvelgiant į ieškinio turinį, nekeičia reikalavimo esmės. Kartu pažymėtina, kad apeliantas su ieškiniu iš pradžių kreipėsi į apylinkės teismą, tačiau jį buvo atsisakyta priimti, motyvuojant, jog pagal ieškinio sumą jis yra teismingas apygardos teismui; nutartis nebuvo apskųsta (b. l. 106-107). Taip pat atkreiptinas dėmesys, į tai, kad abu ieškinio reikalavimai yra savarankiški, – pripažinus, kad atsakovas Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH nepagrįstai perleido savo reikalavimus atsakovui Klein Technical Solutions GmbH, patys šie reikalavimai netaptų negaliojančiais, t. y. tokiu sprendimu atsakovo Stulz Wasser- und Prozesstechnik GmbH perleistos reikalavimo teisės neišnyktų, pasikeistų tik jas turintis asmuo.

16Byloje atsakovais patrauktos bendrovės, kurių buveinė yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Pagrindo spręsti, kad atsakovai savo veikloje vartoja lietuvių kalbą, nėra. Tuo tarpu apelianto argumentas dėl proceso kalbos ir šalių prisiimtos rizikos aiškiai prieštarauja nurodytam reglamentavimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į Reglamentą dėl dokumentų įteikimo. Pagal šio teisės akto nuostatas, adresatas gali atsisakyti priimti dokumentą, jeigu jis nėra pateiktas jam suprantama kalba (išverstas į šią kalba) arba tos valstybės narės, į kuria kreipiamasi, oficialia kalba (8 str. 1 d.). Tai reiškia, kad procesinių dokumentų lietuvių kalba siuntimas atsakovams tik užvilkintų teismo procesą.

17Įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką, galima sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantą trečiaisiais asmenimis patraukti perkančiąsias organizacijas bei pateikti rangos sutarčių kopijas ir įrodymus dėl atsiskaitymo. Šiuo metu nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimas neišvengiamai turės įtaką nurodytų perkančiųjų organizacijų teisėms ir pareigoms. Šie asmenys galės būti įtraukti į prasidėjusį teismo procesą (CPK 47 str. 1 d.). Rangos sutarčių ir įrodymų dėl atsiskaitymo nepateikimas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Su ieškiniu pateikti įrodymai leidžia nustatyti reikalavimų esmę. Pirmosios instancijos teismo nurodyti įrodymai galės būti pateikiami rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės (CPK 226 str.). Kita vertus, apeliantas, nepateikdamas tam tikrų įrodymų, pats rizikuoja, kad jo ieškinys bus atmestas. Remiantis išdėstytu, ši nutarties dalis naikinama, o kita dalis paliekama iš esmės nepakeista, tačiau nustatomas naujas terminas likusiems ieškinio trūkumams pašalinti.

18Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria ieškovui Meyer & John GmbH & Co. KG nustatytas terminas patraukti byloje trečiaisiais asmenims perkančiąsias organizacijas bei pateikti rangos sutarčių kopijas ir įrodymus dėl atsiskaitymo, panaikinti.

20Kitą nutarties dalį palikti iš esmės nepakeistą. Nustatyti ieškovui naują terminą iki 2013 m. rugsėjo 9 d. pašalinti likusius nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Proceso dalyviai