Byla 2A-456/2012
Dėl bylos nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1259-232/2011 pagal ieškovų R. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl bylos nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas R. G. 2009 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 10 023 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas praeityje kitoje byloje buvo pareiškęs R. G. ieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir 9 000 000 Lt akcijų apmokėjimui priteisimo. Atsakovo reikalavimų užtikrinimui minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios galiojo iki 2009 m. gegužės 5 d. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį antstolis A. S. areštavo šį ieškovams priklausantį turtą:

51. 5 000 vnt. UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurių rinkos vertė tuo metu buvo 9 000 000 Lt.

6Ieškovas nurodė, kad dėl akcijoms pritaikyto arešto buvo nutrauktos derybos dėl jų pardavimo už 9 000 000 Lt. Panaikinus akcijų areštą, jų vertė buvo stipriai sumažėjusi dėl ekonominės situacijos. Ieškovas jas pardavė už 3 000 000 Lt. Tai lemia, kad ieškovas dėl pritaikyto akcijų arešto patyrė 6 000 000 Lt nuostolį.

72. 29 580 vnt. UAB „Pušų alėja“ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurias antstolis įvertino 2 958 000 Lt.

8Ieškovas nurodė, kad UAB „Pušų alėja“ akcijos per pritaikyto joms arešto laikotarpį nuvertėjo nuo 2 958 000 Lt iki 500 000 Lt. Būtent už šią sumą ieškovas minėtas akcijas buvo priverstas parduoti LONDIMEX LLP, nes dėl ilgalaikio arešto, negalėjimo be trukdžių vystyti verslo įsiskolino verslo partneriams bei valstybinėms institucijoms. Dėl skuboto priverstinio šių akcijų pardavimo ieškovas patyrė 2 313 000 Lt nuostolių.

93. 2 000 vnt. UAB „Privatus būstas“ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurias antstolis įvertino 200 000 Lt.

10Ieškovas nurodė, kad teismui areštavus ieškovo turėtų 2 000 vnt. arba 50 procentų UAB „Privatus būstas“ paprastų vardinių akcijų, antstolio įvertintų 200 000 Lt, o AB SEB bankui pareikalavus padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 400 000 Lt iki 2 400 000 Lt, ieškovas prarado galimybę įsigyti pusę iš papildomai išleidžiamų 20 000 vienetų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Visas minėtas akcijas įsigijo kitas akcininkas D. B., o atsakovo akcijų dalį sudarė tik 8 procentai akcijų, tokiu būdu ieškovas prarado šį verslą. Dėl skolų jis buvo priverstas parduoti antrajam akcininkui savo akcijas už likutinę vertę - 200 000 Lt. Taigi nuostolį, ieškovo nuomone, sudaro 1 000 000 Lt, nes įsigydamas 10 000 Lt naujai išleistų akcijų jis iš viso jų būtų turėjęs 12 000 vnt.

114. Biuro patalpas ( - ), kurių rinkos vertė arešto metu buvo 860 000 Lt.

122007 metais ieškovo butas, ( - ) kainavo 870 000 Lt, 2008 metų pradžioje ieškovas už šią kainą buvo radęs buto pirkėją, bet dėl arešto buto parduoti negalėjo, o 2009 metais panaikinus areštą, nukritus kainoms buvo priverstas tą patį butą parduoti už 300 000 Lt, todėl patyrė 500 000 Lt nuostolį.

135. 0,1436 ha ploto žemės sklypą ( - ), antstolio įvertintą 418 000 Lt.

14Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 10 d. antstolis bandė šį turtą parduoti už 208 000 Lt, tačiau pirkėjų neatsirado, kas reiškia, kad net tokia kaina potencialiems pirkėjams buvo per didelė. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad dėl turto nuvertėjimo ieškovas patyrė 210 000 Lt nuostolį.

152010 m. gegužės 18 d. ieškovai R. G. ir I. G. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9 599 216 Lt nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Ieškovai nurodė, kad atsakovas praeityje kitoje byloje buvo pareiškęs R. G. ieškinį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir 9 000 000 Lt akcijų apmokėjimui priteisimo. Atsakovo reikalavimų užtikrinimui minėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios galiojo iki 2009 m. gegužės 5 d. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį antstolis A. S. areštavo šį ieškovams priklausantį turtą:

171. 5000 vnt. UAB „Neapolis‘ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurių rinkos vertė tuo metu buvo 9 000 000 Lt. Nuostolio atsiradimą ieškovai grindė tapačiais argumentais kaip ir pradiniame ieškinyje ir nurodė, kad nuostolis sudaro 6 000 000 Lt.

182. 29 580 vnt. UAB „Pušų alėja“ paprastųjų vardinių akcijų, kurias antstolis įvertino 2 958 000 Lt. Nuostolio atsiradimą ieškovai grindė tapačiais argumentais kaip ir pradiniame ieškinyje ir nurodė, kad nuostolis sudaro 2 313 000 Lt.

193. Biuro patalpas ( - ), kurių rinkos vertė arešto metu buvo 860 000 Lt. Nuostolio atsiradimą ieškovai grindė tapačiais argumentais kaip ir pradiniame ieškinyje ir nurodė, kad nuostolis sudaro 500 000 Lt.

204. 619/1216 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), bendras plotas 0,1216 ha, kurio rinkos vertė arešto metu buvo 180 000 Lt.

21Ieškovai nurodė, kad anstoliui panaikinus areštą šiam turtui po to, kai ieškovai į antstolio depozitinę sąskaitą įnešė 180 000 Lt sumą, 2008 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi jis buvo parduotas tik už 100 000 Lt. Tai lemia, kad dėl taikyto arešto ieškovai patyrė 80 000 Lt nuostolius.

225. 0,1443 ha bendro ploto žemės sklypą ir 152 kv. m. gyvenamąjį namą, esančius ( - ), kurių rinkos vertė arešto metu buvo 914 000 Lt.

23Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 13 d. antstolio patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ šis žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo įvertinti tik 693 000 Lt. Analogiškas turtas 2009 m. spalio 1 d. buvo parduotas už 550 000 Lt sumą. Dėl šių priežasčių ieškovai vertina, kad jie patyrė 364 000 Lt nuostolių.

246. 0,1220 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė arešto metu buvo 354 000 Lt.

25Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 13 d. antstolio patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ šis žemės sklypas buvo įvertintas 203 000 Lt. Po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo šio turto vertė krito iki 200 000 Lt. Dėl šios priežasties ieškovai patyrė 154 000 Lt nuostolių.

267. 0,1216 ha bendras ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė pagal antstolio įvertinimą buvo 354 000 Lt.

27Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 13 d. antstolio patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ šis žemės sklypas buvo įvertintas 202 000 Lt. Po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo šio turto vertė krito iki 200 000 Lt. Dėl šios priežasties ieškovai patyrė 154 000 Lt nuostolių.

288. ieškovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose (2007 m. gruodžio 6 d. turto aprašu areštuota 3 531 000 Lt).

29Pažymėjo, jog dėl arešto ieškovas negalėjo laiku sumokėti mokesčių VMI, dėl ko jam buvo priskaičiuoti delspinigiai, kurie kartu su antstolio išlaidomis jiems išieškoti sudaro 20 594,78 Lt. Ieškovas ir jo sutuoktinė taip pat dėl areštų negalėjo laiku vykdyti prievolių pagal bankų paskolas, dėl ko jiems buvo priskaičiuota 3 623,09 Lt ir 587,56 Lt delspinigių. Ieškovas per laikotarpį, per kurį buvo uždėtas areštas, sumokėjo UAB „Amadea“ 266 487, 50 Lt palūkanų, nes negalėjo grąžinti paimtos iš šios bendrovės 1 825 000 Lt paskolos.

309. 1000 vnt. UAB „Amadea“ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurių rinkos vertė tuo metu buvo 100 000 Lt.

31Savo reikalavimus ieškovas grindė CK 1.137 str. nuostata, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys privalo veikti nepažeisdami ir nesuvaržydami kitų asmenų teisių ar saugomų interesų, sąžiningai, laikytis protingumo teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Savo reikalavimus ieškovas taip pat grindė CPK 147 str. 3 d. nuostata, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas mano, jog faktas, kad ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, pats savaime lemia atsakovo deliktinę atsakomybę ir kaltę, kurios nebereikia įrodinėti. Ieškovų nuomone, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas privalėjo suvokti, kad jo ieškinys nebūtinai bus tenkinamas ir kad galimai dėl jų taikymo ieškovai (šioje byloje) patirs nuostolių, kuriuos atlyginti pareiga kils atsakovui (šioje byloje). Vertino, kad pagal CK 6.245 str. nuostatas nuostoliai yra padaryti atsakovo neteisėtais veiksmais nepagrįstai reikalaujant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tarp nuostolių atsiradimo ir minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys.

32Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad ar buvo patirti nuostoliai kaip negautos pajamos ar patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), kurių prašo ieškovas, gali būti sprendžiama pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti negautos naudos forma patirtų nuostolių realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė nė vienos iš šių aplinkybių.

33II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

34Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. G. 27,15 Lt pašto išlaidų.

35Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad šiuo atveju ieškovo kaltės įrodinėti nereikia, tačiau ieškovui kyla pareiga įrodyti, o teismui kyla pareiga nustatyti teisingą padarytų nuostolių (negautų pajamų) dydį ir priežastinį ryšį tarp minėtų nuostolių ir atsakovo veiksmų.

36Nustatė, kad abi šalys siekė sudaryti akcijų perleidimo sandorį, tačiau nesutarė dėl esminės sutarties sąlygos – akcijų apmokėjimo tvarkos. Be to, abi šalys sąžiningai klydo, manydamos, kad 2007 m. birželio 27 d. UAB „Neapolis“ akcininkų susirinkimo nutarimu sandoris dėl akcijų perleidimo jau buvo sudarytas. Teismo nuomone, dėl to, kad tik 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi iki galo buvo išspręstas šalių ginčas dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir sąlygų, negalima konstatuoti, jog dėl užsitęsusio bylinėjimosi kalta viena iš šalių. Pažymėjo, kad ieškovas su analogišku reikalavimu, kurio vėliau atsisakė, kreipėsi pirmas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu dar iki ieškinio pareiškimo.

37Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų dėl negautų pajamų nepagrįstai areštavus 5000 vienetų UAB „Neapolis“ akcijų pagrįstumo.

38Vertino, kad dvejopas, prieštaringas ieškovo elgesys, kai iš vienos pusės jis derėjosi dėl atsakovo akcijų pirkimo ir, kaip pats pripažino, tokiu būdu siekė perimti savo žinion visas bendrovės akcijas, kad palengvėtų jos valdymas, o iš kitos pusės derėjimasis dėl savo akcijų dalies pardavimo, o 2007 m. spalio 4 d. kreipimasis į teismą dėl atsakovui priklausančio akcijų paketo arešto, kelia abejonių ieškovo sąžiningumu bei jo tikraisiais tikslais. Pažymėjo, kad dar labiau nesuprantamas, nelogiškas ir neatitinkantis bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų jo elgesys, kai jis 2008 m. gegužės 14 d. gavęs kitos Vokietijos kompanijos „Technical Service&Marine Logistics GmbH“ pasiūlymą pirkti visą 100 procentų UAB „Neapolis“ akcijų paketą už preliminarią 17 000 000 EUR arba 58 697 600 Lt kainą nepasinaudojo proga išpirkti atsakovo akcijas jo pasiūlytomis sąlygomis. Teismo manymu, akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis ieškovui naudingiau buvo baigti derybas atsakovo siūlomomis sąlygomis, sumokėti prašomą sumą ir uždirbti keleriopą pelną, nes bet kuris kitas apdairus ir rūpestingas verslininkas būtų pasielgęs būtent taip.

39Nurodė, jog ieškovas teigia, kad pats arešto faktas bei susiklosčiusios nepalankios ekonominės sąlygos sumažino akcijų faktinę vertę bei galimybes pritraukti užsienio investuotojų į verslo centrų statybų verslą, itin suprastėjo bendrovės veiklos rezultatai. Dėl to ieškovas neva buvo priverstas turimą UAB „Neapolis“ 5000 vienetų nominalios 100 Lt vertės akcijų paketą iškeisti į 4000 vienetų 10 Lt nominalios vertės akcijų UAB „Senpaulė“ akcijų paketą, priklausiusį Lux House Limited Liability Partnership, veikiančiai Didžiojoje Britanijoje, mainų šalims akcijų paketus įvertinant 3 000 000 Lt. Dėl šių mainų ieškovas nurodė patyręs 6 000 000 Lt. Atsakovo teiginius, kad tarp šių nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra priežastinis ryšys, teismas laikė niekuo nepagrįstais.

40Pirma, teismas laikė, jog faktas, kad dėl 2008 metų pabaigoje, 2009 metų pradžioje prasidėjusios pasaulinės ekonominės krizės nuvertėjo nekilnojamasis turtas ir įmonių, užsiimančių tokio turto vystymu ir pardavimu, akcijos, pripažintinas visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe. Nurodė, kad ieškovo pateiktose turto vertinimuose niekaip neatsispindi turto nuvertėjimas būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl krizės. Nustatė, jog minėtuose įvertinimuose UAB „Neapolis“ priklausantis nekilnojamasis turtas 2008 m. kovo 26 d. įvertintas 56 960 000 Lt, 100 procentų akcijų paketas 2008 m. balandžio 1 d. įvertintas 19 086 000 Lt, 50 procentų akcijų paketas 2008 m. lapkričio 4 d. įvertintas 5 421 000 Lt. Toks skirtumas tarp akcijų kainų, teismo įsitikinimu, gali būti paaiškinamas tuo, kad viso 100 procentų akcijų paketas visada patrauklesnis dėl paprastesnio įgyjamos bendrovės valdymo ateityje. Pažymėjo, kad byloje pateiktų įvertinimų ir ekspertizės aktų nustatytos UAB „Neapolis“ akcijų vertės yra labai skirtingos: 2010 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte nurodoma, kad 2007 m. spalio 5 d. 50 procentų akcijų paketas buvo vertas net 10 263 750 Lt, o po 2009 m. gegužės 5 d. teigiama verte negali būti vertinamas. Atkreipė dėmesį, kad mainus į UAB „Sanpaulė“ akcijas ieškovas įgyvendino savo nuožiūra, nesivadovaudamas jokiais objektyviais mainomų objektų įvertinimais.

41Antra, teismas konstatavo, kad tarp laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir ekonominės krizės padarinių: akcijų ar nekilnojamojo turto nuvertėjimo, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes ne laikinosios apsaugos priemonės sąlygojo ekonominę krizę ir akcijų bei nekilnojamojo turto nuvertėjimą, bei ginčo akcijų ir nekilnojamojo turto kainos kritimą. Taigi darė išvadą, kad už šiuos nuostolius negali būti atsakinga nei viena iš šalių.

42Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia bendro pobūdžio nuorodomis, jog dėl turtinių teisių suvaržymo negalėjo vystyti jam priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių „Neapolis“, „Pušų alėja“, „Privatus būstas“, „Amadėja“ veiklos, pritraukti naujų investuotojų, laiku atsiskaityti su kreditoriais, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas padarė neigiamą įtaką vystomų nekilnojamojo turto objektų vertei, tačiau nepateikė konkrečių faktų kokių konkrečių veiksmų ieškovas negalėjo atlikti, kokio nekilnojamojo turto ir kokiems realiems pirkėjams negalėjo parduoti. Pažymėjo, kad ieškovas galėjo patirti jo nurodytus sunkumus, nes pagal 2007 m. spalio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį areštuotos UAB „Pušų alėja“ ir UAB „Neapolis“ akcijos buvo įkeistos Hansabankui. Be to, teismo nuomone, UAB „Neapolis“ akcijos ir priklausantis turtas negalėjo būti parduodami be atsakovo, kaip akcininko, turinčio 50 procentų akcijų, žinios, nes pagal ABĮ 47 straipsnį jis turėjo pirmumo teisę pirkti akcijas. Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Pušų alėja“ akcijų nuvertėjimą nuo 2 958 000 Lt iki 500 000 Lt grindžia faktu, kad už šią sumą ieškovas minėtas akcijas pardavė LONDIMEX LLP ir dėl skuboto priverstinio šių akcijų pardavimo neva patyrė 2 313 000 Lt nuostolių, tačiau atkreipė dėmesį, kad šį sandorį sudarė pats ieškovas, o objektyvaus akcijų vertinimo byloje nėra pateikta.

43Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas į savo nuostolius taip pat įtraukia prarastą galimybę įsigyti pusę iš papildomai išleidžiamų 20 000 vienetų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Privatus būstas“ akcijų, nes visas minėtas akcijas įsigijo kitas akcininkas D. B., o atsakovo akcijų dalį sudarė tik 8 procentai akcijų, tokiu būdu ieškovas neva prarado šį verslą ir dėl skolų buvo priverstas parduoti antrajam akcininkui savo akcijas už likutinę vertę - 200 000 Lt. Nuostolį ieškovas įvertino 1 000 000 Lt, nes įsigydamas 10 000 vnt. naujai išleistų akcijų jis iš viso jų būtų turėjęs 12 000 vnt. Tokius ieškovo teiginius teismas vertino kaip iš esmės neteisingus, nes prieš parduodamas akcijas ieškovas turėtų jas įsigyti, sumokėdamas tą pačią sumą, kurią vertina kaip savo nuostolį.

44Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo ketinimų dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parduoti jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (butą ( - ), žemės sklypus esančius ( - ), sklypą su gyvenamuoju namu ( - )) kaip neįrodė ir tiesioginio ryšio tarp turto nuvertėjimo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

45Nustatė, kad ieškovas į bylą yra pateikęs duomenis iš turto arešto registro, iš kurių matyti, jog buvo areštuotos ieškovo asmeninės piniginės lėšos jo sąskaitose, tačiau nepateikė įrodymų, kad minėtose sąskaitose buvo kokių nors lėšų, kad jos buvo areštuotos, kokios tai buvo sumos ir kad būtent dėl to jis negalėjo vykdyti finansinių operacijų. Be to, teismas pažymėjo, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad areštai ieškovo ir jo sutuoktinės lėšoms buvo taikyti ir kitose bylose.

46III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

47Ieškovai R. G. ir I. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

481. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime remiasi ne 2010 m. gegužės 18 d. ieškovų patikslintu ieškiniu, bet pirminiu ieškiniu. Atitinkamai teismas rėmėsi duomenimis, susijusiais išskirtinai tik su pirminiu ieškiniu, todėl nagrinėjo reikalavimus dėl nuostolių, susijusių su UAB „Privatus būstas“. Taip pat dėl šios priežasties teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartimi buvo areštuotos UAB „Pušų alėja“ ir UAB „Neapolis“ akcijos, nors minėtas areštas buvo panaikintas 2007 m. liepos 1 d., t. y. dar iki su ginču susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad ieškovai neatsitiktinai patikslino ieškinį, nes nusprendė reikalauti tik akivaizdžių tiesioginių nuostolių.

492. Teismas apkaltino ieškovą R. G. nesąžiningumu, nors byloje pateikti ieškovų įrodymai ir paaiškinimai kaip tik rodo, kad atsakovas V. G. elgėsi nesąžiningai reikšdamas nepagrįstus ieškinius ir prisiimdamas atsakomybę dėl itin didelio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad jis ankstesnėje byloje, kurioje buvo taikytos ginčo laikinosios apsaugos priemonės, prašė areštuoti žymiai daugiau turto negu reikėjo, nors gerai žinojo tokio masto arešto taikymo pasekmes ieškovui, nes gerai jį pažinojo, žinojo apie jo aktyvią veiklą nekilnojamojo turto srityje ir apie jo santykius su kitais asmenimis (tiek juridiniais, tiek fiziniais). Tuo tarpu ieškovo sąžiningumą pagrindžia ta aplinkybė, kad minėtoje ankstesnėje byloje jis prašė areštuoti ne visą V. G. turtą, o tik ginčo objektą, o be to, vėliau ieškovas (ankstesnėje byloje atsakovas) priešieškinį atsiėmė.

503. V. G. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo 18 mėnesių. Per šį laikotarpį dėl ekonominio nuosmukio krito nekilnojamojo turto kainos. Neteigtina, kad atsakovas yra kaltas dėl atsakovo turto kainų sumažėjimo, tačiau būtent dėl to, kad jis nepagrįstai prašė taikyti apribojimus visam R. G. turtui, ieškovai negalėjo reaguoti į staigius rinkos pokyčius ir tokiu būdu mažinti savo nuostolius. Pažymėtina, kad ieškovas yra nekilnojamojo turto ekspertas, kuris realiai galėjo sumažinti savo nuostolius išparduodamas turtą. Taigi teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad, jeigu atsakovas nebūtų prašęs laikinųjų apsaugos priemonių, tai rinkos nuosmukis pats savaime nebūtų sukėlęs tiek nuostolių ieškovams. Toliau konkretizuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovų patirtų nuostolių:

51a. Priežastinis ryšys tarp UAB „Neapolis“ akcijų arešto ir ieškovų patirtos žalos pasireiškia tuo, kad ieškovas negalėjo įgyvendinti savo ketinimų perleisti akcijas už tuo metu buvusią jų rinkos vertę ir kad dėl ekonominio nuosmukio akcijų vertė krito, o ieškovas negalėjo į šiuos pokyčius reaguoti. Tai, kad ieškovas turėjo realių ketinimų parduoti akcijas pagrindžia į bylą pateikti Vokietijos bendrovių (potencialių pirkėjų) raštai. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, potencialūs pirkėjai atsisakė pirkti UAB „Neapolis“ akcijas. Be to, po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ieškovas neturėjo didelio pasirinkimo dėl akcijų realizavimo, nes su atsakovu vyko dideli teisminiai ginčai. Akivaizdu, kad ieškovas norėjo kuo greičiau pasitraukti iš UAB „Neapolis“ akcininkų, todėl jam nieko kito neliko daryti kaip išmainyti šias akcijas į kitą lygiavertį turtą, t. y. į UAB „Senpaulė“ 100 proc. akcijų, kurį būtų lengviau realizuoti, kas ir buvo padaryta. Ta aplinkybė, kad ieškovas buvo susijęs su UAB „Senpaulė“ savaime nedaro mainų sandorio ydingu. Kartu pastebėtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas niekada neturėjo 100 proc. UAB „Neapolis“ akcijų, nes jas jis turėjo nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. gegužės 5 d.

52b. UAB „Pušų alėja“ yra su nekilnojamojo turto verslu susijusi bendrovė. Jos paskirtis – vystyti konkretų gyvenamųjų namų kvartalo „( - )“ projektą. Dėl turtinių teisių suvaržymo ieškovas, kaip pagrindinis akcininkas, ilgą laiką negalėjo vystyti šios bendrovės veiklos, pritraukti naujų investuotojų bei laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. UAB „Pušų alėja“ 2010 m. balandžio 26 d. pažyma patvirtina šias aplinkybes. Be to, prasidėjus ekonominiam nuosmukiui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas negalėjo imtis veiksmų, kurie palaikytų įmonės veiklą. Taigi visos šios aplinkybės lėmė, kad per laikotarpį, kol buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nukrito UAB „Pušų alėja“ akcijų vertė. Didėjant ieškovų įsiskolinimams, ieškovas negalėjo laukti akcijų vertės pakilimo ir realizavo akcijas pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.

53c. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė savo ketinimų dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parduoti jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus esančius ( - ), sklypą su gyvenamuoju namu ( - )) kaip neįrodė ir tiesioginio ryšio tarp turto nuvertėjimo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tai, kad ieškovai turėjo išankstinį ketinimą parduoti žemės sklypus patvirtina aplinkybė, kad būtent šie žemės sklypai buvo naudojami projektui „( - )“ vystyti, o šio projekto esmė ir buvo ant žemės sklypų pastatyti gyvenamuosius namus bei juos parduoti, tačiau jų pardavimas sustojo dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Per tą laiką turtas nuvertėjo, o ieškovas dėl turto arešto neturėjo galimybės palankesnėmis sąlygomis realizuoti minėtų žemės sklypų.

54d. Butą ( - ), ieškovas ketino parduoti už 800 000 Lt, derėjosi su potencialiais pirkėjais, tačiau derybos nutrūko dėl turtui pritaikyto arešto. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai privalėjo kuo skubiau parduoti šį turtą, nes reikėjo grąžinti paskolą AB „Šiaulių bankas“, kurios grąžinimo terminas baigėsi 2009 m. gegužės 28 d. Svarbu tai, kad šis butas buvo įkeistas minėtam bankui už paskolą, kurios grąžinimo terminas baigėsi 2009 m. gegužės 28 d.

55e. Ieškovai teismui pateikė konkrečius atitinkamų įmonių ir institucijų paskaičiavimus, iš kurių aiškiai matyti, kiek nuostolių patyrė ieškovai, nes dėl areštuotų sąskaitų nemokėjo palūkanų, delspinigių, PVM ir GPM, kas lėmė atitinkamų palūkanų ir delspinigių atsiradimą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, tačiau teismas jų neįvertino bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

56Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime. Papildomai atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

571. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ne tik dėl argumentų, nurodytų patikslintame ieškinyje, bet ir dėl argumentų, nurodytų pirminiame ieškinyje, niekaip nepažeidžia ieškovų teisių, o tos aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas areštas UAB „Pušų alėja“ ir UAB „Neapolis“ akcijoms buvo panaikintas 2007 m. liepos 1 d., t. y. dar iki su ginču susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovai neįrodė jokiais byloje esančiais įrodymais. Be to, ieškovai aplinkybių dėl akcijų įkeitimo pasibaigimo nebuvo nurodę pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas šiomis aplinkybėmis.

582. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovams atsakovo kaltės įrodinėti nereikia. Dėl šios priežasties apeliantų argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo, žinojimo apie ieškovų verslą ir pan. yra atmestini ne tik dėl to, kad nėra pagrįsti įrodymais, bet ir todėl, kad nėra teisiškai reikšmingi šios bylos kontekste.

593. Ieškovų patikslintas ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie negalėjo reaguoti į staigius rinkos pokyčius ir tokiu būdu mažinti savo nuostolius, todėl šiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas.

604. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ketinimo perleisti UAB „Neapolis“ akcijas realumą apeliantai įrodinėjo Vokietijos bendrovių raštais. Vokietijos bendrovių pasiūlymai buvo su išlygomis, o ieškovai neįrodė, kad tokios sąlygos apskritai galėjo būti įgyvendinamos. Ketinamo sudaryti sandorio realumu leidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad minėtos Vokietijos bendrovės yra valdomos ieškovo R. G. verslo partnerių, todėl yra tikimybė, kad ieškovui išduoti raštai su pasiūlymu pirkti UAB „Neapolis“ akcijas buvo apsimestiniai. Be to, sandoris galėjo įvykti tik tada, jei ieškovas pagal ABĮ nuostatas visų pirma būtų pasiūlęs akcijas įsigyti atsakovui, tačiau atsakovas niekada tokio pasiūlymo negavo, kas reiškia, kad joks sandoris su investuotoju dėl akcijų pardavimo negalėjo būti pradėtas ir negalėjo nutrūkti. Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia ieškovas, jis niekada nebuvo vieninteliu UAB „Neapolis“ akcininku.

615. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog būtent UAB „Pušų alėja“ akcijų areštas apribojo įmonės veiklą. Akcijų areštas pats savaime negali pamažinti ar padidinti akcijų vertę, nes akcijų vertė priklauso nuo daugelio aplinkybių. Tą aplinkybę, kad ieškovai buvo priversti parduoti akcijas, jog galėtų kuo skubiau atsiskaityti su kitais kreditoriais, paneigia tai, kad sutartyje su bendrove LONDIMEX LLP yra numatyta, kad už akcijas yra atsiskaitoma atitinkamai po pusės bei pusantrų metų nuo sutarties sudarymo.

626. Ieškovai neįrodė žemės sklypų, iš kurių vienas su gyvenamuoju namu, esančių ( - ), pirkimo – pardavimo sandorių realumo. Be to, jokių kliūčių parduoti areštuotus žemės sklypus, turint pirkėją, nebuvo. Tai ieškovai patvirtino patikslintame ieškinyje. Pažymėtina, kad atsakovas jokių kliūčių nuimti areštą nedarė, kas patvirtina, kad jei būtų atsiradęs šių žemės sklypų pirkėjas, ieškovai būtų šiuos žemės sklypus pardavę. Taip pat pastebėtina, kad kai kurie žemės sklypai yra įkeisti už ieškovų prievoles, kas lemia, jog labiau tikėtina, jog būtent dėl šios priežasties jie nebuvo parduoti.

637. Butas, esantis ( - ), yra parduotas ieškovo R. G. verslo partnerio žmonai. Vien tai leidžia abejoti šio sandorio sąžiningumu ir realiai patirtais nuostoliais dėl turto pardavimo.

64IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

65Apeliacinis skundas netenkintinas.

66Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

67Atsakovo teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl jo prašymu civiliniame procese taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nustatyta CPK 147 straipsnio 3 dalyje. Šią teisę suponuoja tai, kad laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra susijusios su asmens teisių suvaržymais (CPK 145 straipsnis), o negalėdamas savo teisėmis naudotis visa apimtimi, toks asmuo gali patirti žalą. Žalos padarymas yra pagrindas atsirasti civilinės atsakomybės teisiniams santykiams (CK 6.245 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tai taikytina ir nagrinėjamu atveju.

68Dėl neteisėtų veiksmų

69Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str. 3 d.), sąlyga pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti.

70Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu atsakovo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. patvirtino, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, priteisė iš ieškovo atsakovui 9 000 000 Lt ir nustatė atsiskaitymo tvarką, bylos dalį dėl ieškovo priešieškinio nutraukė ieškovui atsisakius nuo priešieškinio ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovo akcijoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi konstatavęs, kad šalys nesusitarė dėl apmokėjimo už akcijas tvarkos ir kad šalių derybos dėl akcijų pirkimo – pardavimo buvo nebaigtos, panaikino ankstesnius teismų sprendimus ir ieškinį atmetė (b. l. 45-57, t. 1). Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo ieškinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas nepagrįstu. Kaip minėta, toks įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atitinkamai tai reiškia, kad preziumuotina, jog atsakovas, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį, atliko neteistus veiksmus, todėl jo kaltės atskirai įrodinėti nereikia. Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

71Dėl žalos ir priežastinio ryšio

72Naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas ieškinį po ginčo, kurį nagrinėjant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo jo naudai, ieškovas turi įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nes gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginė pasekmė.

73Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanagienė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-305/2007). Taigi nagrinėjamoje byloje nuostoliais laikytinos negautos pajamos, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

74Visų pirma, apeliantai nurodo, kad patyrė 6 000 000 Lt žalą dėl UAB „Neapolis“ 5 000 vnt. nepardavimo, kuris buvo sąlygotas atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pirkimo – pardavimo sandorio realumą apeliantai grindžia Vokietijos bendrovių pateiktais raštais, kuriuose pateikiami pasiūlymai pirkti UAB „Neapolis“ akcijas (b. l. 137 -139, t. 1). Vertintina, kad šie apeliantų pateikiami raštai nėra pakankami pagrįsti pirkimo – pardavimo sandorio realumą. Iš bendrovės Technical Services & Marine Logistics GmbH pasiūlymo matyti, kad bendrovė siekė įsigyti 100 proc. UAB „Neapolis“ akcijų. Pažymėtina, kad apeliantas R. G. neturėjo tokio akcijų paketo, t. y. jam priklausė tik 50 proc. UAB „Neapolis“ akcijų. Norėdamas sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį su minėta Vokietijos bendrove jis visų pirma turėjo įsigyti 50 proc. akcijų paketą iš atsakovo V. G.. Visgi apeliantas to nepadarė ir netapo vieninteliu UAB „Neapolis“ akcininku. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, toks apelianto elgesys yra prieštaringas, nes įsigijus V. G. akcijų paketą ir visas akcijas pardavus Technical Services & Marine Logistics GmbH, jis galėjo gauti didelį pelną. Atitinkamai toks apelianto elgesys leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo rimtų ketinimų sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį su minėta bendrove. Iš bendrovės Motorenreparatur & Technikservice GmbH Mukran pasiūlymo matyti, kad bendrovė siekė įsigyti 50 proc. akcijų paketą 3 metams, su investicine grąža ne mažesne kaip 10 proc., akcijų išpirkimą įvykdant per 12,5 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad visų pirma ieškovas R. G. norėdamas sudaryti sandorį su šia bendrove turėjo kreiptis į atsakovą V. G. ir ABĮ nustatyta tvarka pasiūlyti jam įsigyti R. G. akcijų paketą. Byloje nėra duomenų ir atsakovas teigia, kad tokio pasiūlymo atsakovas negavo, kas reiškia, kad joks sandoris negalėjo būti pradėtas ir negalėjo nutrūkti. Be to, kaip minėta, sandoris buvo galimas tik esant pasiūlyme numatytai sąlygų visumai. Tuo tarpu ieškovas R. G. nei su ieškiniu, nei su patikslintu ieškiniu nepateikė įrodymų, jog nurodytos sąlygos apskritai galėjo būti įgyvendintos. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas nesiėmė realių priemonių pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti ir su Vokietijos bendrovėmis sutartų sąlygų nevykdė. Tai patvirtina ir apeliantų pateikti raštai (b. l. 24-29, t. 3), kuriais minėtos bendrovės atsiėmė savo pasiūlymus pirkti minėtas akcijas, nes apeliantas R. G. neįvykdė savo pareigų, dėl kurių šalys buvo susitarusios, kaip dėl būtinų, jog įvyktų pirkimo – pardavimo sandoris. Atitinkamai tai reiškia, kad apeliantų nurodomos negautos pajamos dėl UAB „Neapolis“ akcijų nepardavimo yra hipotetinės, o ne realios.

75Apeliantai nurodo, kad priežastinis ryšys tarp UAB „Neapolis“ akcijų arešto ir ieškovų patirtos žalos pasireiškia tuo, kad ieškovas negalėjo realizuoti akcijų laiku, t. y. kai jų vertė buvo didelė, ir buvo priverstas jas realizuoti vėliau, kai po ekonominio nuosmukio akcijų kaina buvo kritusi. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai neįrodė minėto priežastinio ryšio ir sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Konkrečiai sutiktina su tuo, kad iš byloje esančios medžiagos nėra matyti, kad akcijų vertė krito būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl ekonominio nuosmukio, ir kad laikinosios apsaugos priemonės nesąlygojo ekonominės krizės bei jos padarinių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad už nuostolius, kurie buvo sukelti ekonominės krizės, negali būti atsakinga nei viena iš šalių. Be to, nustačius, kad apelianto prašomi atlyginti nuotoliai yra hipotetiniai, teismas vertina, kad apelianto teiginiai, jog ekonominis nuosmukis pats savaime nebūtų sukėlęs tiek daug nuostolių, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

76Taigi nenustačius žalos fakto dėl UAB „Neapolis“ akcijų nepardavimo ir priežastinio ryšio tarp šios ieškovo teigimu patirtos žalos bei atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl nuostolių, atsiradusių nepardavus UAB „Neapolis“ akcijų dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.

77Apeliantai nurodo, kad dėl UAB „Pušų alėja“ akcijų arešto buvo atimta galimybė vystyti šios įmonės veiklą, pritraukti naujų investuotojų bei laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Šią aplinkybę apeliantai grindė UAB „Pušų alėja“ 2010 m. balandžio 26 d. pažyma. Pažymėtina, kad ieškovas R. G. yra buvęs UAB „Pušų alėja“ akcininkas, o ši aplinkybė leidžia abejoti minėtos pažymos, kaip įrodymo, patikimumu. Be to, kitų įrodymų, jog akcijų areštas trukdė vystyti įmonės veiklą ir jog tai padarė įtaką akcijų vertei, apeliantai nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog ieškovas nepateikė konkrečių faktų, nenurodė kokių konkrečių veiksmų ieškovas negalėjo atlikti, kokio nekilnojamojo turto ir kokiems realiems pirkėjams negalėjo parduoti. Pažymėtina, kad UAB „Pušų alėja“ akcijų vertė priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl nesant įrodymų, kad būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nulėmė akcijų vertės sumažėjimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą dėl UAB „Pušų alėja“ akcijų arešto yra pagristas. Apeliantų argumentai dėl to, kad ekonominis nuosmukis pats savaime nebūtų sukėlęs tiek daug nuostolių, yra vertintini kaip nepagrįsti analogiškais motyvais kaip ir UAB „Neapolis“ atveju. Papildomai pastebėtina, kad 2009 m. gegužės 12 d. Akcijų pirkimo- pardavimo sutarties 2.2.2 punktas paneigia apeliantų teiginius, kad jie buvo priversti realizuoti UAB „Pušų alėja“ akcijas, nes minėtas punktas nustato, jog didžioji akcijų kainos dalis bus atitinkamai mokama po pusės bei pusantrų metų nuo sutarties sudarymo.

78Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė savo ketinimų dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parduoti jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus esančius ( - ), sklypą su gyvenamuoju namu ( - )) kaip neįrodė ir tiesioginio ryšio tarp turto nuvertėjimo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tai, kad ieškovai turėjo išankstinį ketinimą parduoti žemės sklypus, jų nuomone, patvirtina aplinkybė, kad būtent šie žemės sklypai buvo naudojami projektui „( - )“ vystyti, o šio projekto esmė ir buvo ant žemės sklypų pastatyti gyvenamuosius namus bei juos parduoti, tačiau jų pardavimas sustojo dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Per tą laiką turtas nuvertėjo, o ieškovas dėl turto arešto neturėjo galimybės palankesnėmis sąlygomis realizuoti minėtų žemės sklypų. Su šiuo apeliantų argumentų nesutiktina. Kaip teisingai atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo atsakovas, ieškovai nėra pateikę įrodymų, kad jie realiai ketino parduoti turtą, esantį ( - ), t. y. nenurodė, kokiems konkretiems pirkėjams ketino šį turtą parduoti. Be to, pažymėtina, kad atsakovas jokių kliūčių parduoti šį turtą nedarė, todėl atsiradus pirkėjui, ieškovai galėjo tai padaryti. Tai patvirtina ieškinyje pačių apeliantų nurodyta aplinkybė, kad turtas, esantis ( - ), buvo parduotas po to, kai ieškovai įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą reikalingą sumą ir areštas šiam turtui buvo panaikintas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad realiai apeliantas savo nuostolius kildina iš ekonominio nuosmukio padarinių. Visgi, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės nesąlygojo ekonominės krizės bei jos padarinių, todėl atsakovui nekyla pareiga atlyginti nuostolius ieškovams, kurie nebuvo sąlygoti jo prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o buvo nulemti ekonominio nuosmukio.

79Apeliaciniame skunde nurodoma, kad butą, esantį ( - ), ieškovas ketino parduoti už 800 000 Lt, derėjosi su potencialiais pirkėjais, tačiau derybos nutrūko dėl turtui pritaikyto arešto. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai privalėjo kuo skubiau parduoti šį turtą, nes reikėjo grąžinti paskolą AB „Šiaulių bankas“, kurios grąžinimo terminas baigėsi 2009 m. gegužės 28 d. Teisėjų kolegija vertina, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra atmestinas tapačiais motyvais kaip ir apeliantų argumentas dėl turto, esančio ( - ), nepardavimo. Šiuo atveju ieškovai taip pat neįrodė, jog turėjo realių pirkėjų šiam butui įsigyti. Be to, ieškovai lygiai taip pat kaip ir turtą, esantį ( - ), esant pirkėjui, galėjo išlaisvinti nuo arešto ir parduoti anksčiau.

80Ieškovai teigia, kad pateikė teismui konkrečius atitinkamų įmonių ir institucijų paskaičiavimus, iš kurių aiškiai matyti, kiek nuostolių patyrė ieškovai, nes dėl areštuotų sąskaitų nemokėjo palūkanų, delspinigių, PVM ir GPM, kas lėmė atitinkamų palūkanų ir delspinigių atsiradimą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, tačiau teismas jų neįvertino bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Vertintina, kad pačių paskaičiavimų pateikimas teismui nėra pakankamas įrodymas, jog būtent dėl atsakovo prašymu taikyto arešto ieškovai negalėjo atlikti nurodomų mokėjimų. Šiuo atveju reikšmingos ir kitos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad areštai ieškovo ir jo sutuoktinės lėšoms buvo uždėti ir kitose bylose, pavyzdžiui civilinėje byloje Nr. 2-340-370/2009 nagrinėtoje Klaipėdos apygardos teisme byloje pagal atsakovo ieškinį ieškovui ir jo sutuoktinei dėl 366 024 Lt skolos už parduotus sklypus priteisimo. Tai leidžia manyti, kad galimai būtent šie areštai, o ne atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, lėmė ieškovų nuostolius. Be to, iš anksčiau nurodytų aplinkybių, t. y. kad ieškovai įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą 180 000 Lt, taip pat kelia abejonių dėl tikrųjų priežasčių, kodėl ieškovai nemokėjo jiems privalomų mokėjimų. Tai, kad po arešto pritaikymo ieškovai turėjo lėšų įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą, leidžia manyti, kad areštas nelėmė itin sunkios ieškovų padėties ir jie turėjo galimybę dengti privalomuosius mokėjimus. Atitinkamai tai reiškia, kad ne atsakovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės lėmė, kad minėtų mokėjimų ieškovai nesumokėjo.

81Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė patirtų nuostolių ir jų priežastinio ryšio su atsakovo prašymu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

82Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

83Dėl bylinėjimosi išlaidų

84CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos baigtis yra naudinga atsakovui. Nors atsakovas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Dėl šios priežasties atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

85Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

86Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas R. G. 2009 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. 1. 5 000 vnt. UAB „Neapolis“ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurių... 6. Ieškovas nurodė, kad dėl akcijoms pritaikyto arešto buvo nutrauktos derybos... 7. 2. 29 580 vnt. UAB „Pušų alėja“ paprastųjų vardinių akcijų dalį,... 8. Ieškovas nurodė, kad UAB „Pušų alėja“ akcijos per pritaikyto joms... 9. 3. 2 000 vnt. UAB „Privatus būstas“ paprastųjų vardinių akcijų dalį,... 10. Ieškovas nurodė, kad teismui areštavus ieškovo turėtų 2 000 vnt. arba 50... 11. 4. Biuro patalpas ( - ), kurių rinkos vertė arešto metu buvo 860 000 Lt.... 12. 2007 metais ieškovo butas, ( - ) kainavo 870 000 Lt, 2008 metų pradžioje... 13. 5. 0,1436 ha ploto žemės sklypą ( - ), antstolio įvertintą 418 000 Lt.... 14. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 10 d. antstolis bandė šį turtą... 15. 2010 m. gegužės 18 d. ieškovai R. G. ir I. G. patikslintu ieškiniu prašė... 16. Ieškovai nurodė, kad atsakovas praeityje kitoje byloje buvo pareiškęs R. G.... 17. 1. 5000 vnt. UAB „Neapolis‘ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurių... 18. 2. 29 580 vnt. UAB „Pušų alėja“ paprastųjų vardinių akcijų, kurias... 19. 3. Biuro patalpas ( - ), kurių rinkos vertė arešto metu buvo 860 000 Lt.... 20. 4. 619/1216 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), bendras plotas 0,1216 ha,... 21. Ieškovai nurodė, kad anstoliui panaikinus areštą šiam turtui po to, kai... 22. 5. 0,1443 ha bendro ploto žemės sklypą ir 152 kv. m. gyvenamąjį namą,... 23. Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 13 d. antstolio patvarkymu „Dėl... 24. 6. 0,1220 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė... 25. Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 13 d. antstolio patvarkymu „Dėl... 26. 7. 0,1216 ha bendras ploto žemės sklypą, esantį ( - ), kurio rinkos vertė... 27. Ieškovai nurodė, kad 2009 m. sausio 13 d. antstolio patvarkymu „Dėl... 28. 8. ieškovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose (2007 m. gruodžio... 29. Pažymėjo, jog dėl arešto ieškovas negalėjo laiku sumokėti mokesčių... 30. 9. 1000 vnt. UAB „Amadea“ paprastųjų vardinių akcijų dalį, kurių... 31. Savo reikalavimus ieškovas grindė CK 1.137 str. nuostata, kad įgyvendindami... 32. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad ar buvo... 33. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 34. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 35. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo... 36. Nustatė, kad abi šalys siekė sudaryti akcijų perleidimo sandorį, tačiau... 37. Teismas laikė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų dėl negautų pajamų... 38. Vertino, kad dvejopas, prieštaringas ieškovo elgesys, kai iš vienos pusės... 39. Nurodė, jog ieškovas teigia, kad pats arešto faktas bei susiklosčiusios... 40. Pirma, teismas laikė, jog faktas, kad dėl 2008 metų pabaigoje, 2009 metų... 41. Antra, teismas konstatavo, kad tarp laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo... 42. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia bendro pobūdžio... 43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas į savo nuostolius taip... 44. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo ketinimų dar iki laikinųjų... 45. Nustatė, kad ieškovas į bylą yra pateikęs duomenis iš turto arešto... 46. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 47. Ieškovai R. G. ir I. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos... 48. 1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime remiasi ne 2010 m. gegužės 18... 49. 2. Teismas apkaltino ieškovą R. G. nesąžiningumu, nors byloje pateikti... 50. 3. V. G. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo 18... 51. a. Priežastinis ryšys tarp UAB „Neapolis“ akcijų arešto ir ieškovų... 52. b. UAB „Pušų alėja“ yra su nekilnojamojo turto verslu susijusi... 53. c. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė savo ketinimų dar iki... 54. d. Butą ( - ), ieškovas ketino parduoti už 800 000 Lt, derėjosi su... 55. e. Ieškovai teismui pateikė konkrečius atitinkamų įmonių ir institucijų... 56. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą.... 57. 1. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė ne tik dėl argumentų,... 58. 2. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovams atsakovo kaltės įrodinėti... 59. 3. Ieškovų patikslintas ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kad dėl... 60. 4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ketinimo perleisti UAB „Neapolis“... 61. 5. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog būtent UAB „Pušų alėja“... 62. 6. Ieškovai neįrodė žemės sklypų, iš kurių vienas su gyvenamuoju namu,... 63. 7. Butas, esantis ( - ), yra parduotas ieškovo R. G. verslo partnerio žmonai.... 64. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 65. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 66. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 67. Atsakovo teisė reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, atsiradusius... 68. Dėl neteisėtų veiksmų... 69. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos... 70. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo... 71. Dėl žalos ir priežastinio ryšio... 72. Naudodamasis CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise ir reikšdamas... 73. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių negautų pajamų forma... 74. Visų pirma, apeliantai nurodo, kad patyrė 6 000 000 Lt žalą dėl UAB... 75. Apeliantai nurodo, kad priežastinis ryšys tarp UAB „Neapolis“ akcijų... 76. Taigi nenustačius žalos fakto dėl UAB „Neapolis“ akcijų nepardavimo ir... 77. Apeliantai nurodo, kad dėl UAB „Pušų alėja“ akcijų arešto buvo atimta... 78. Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė... 79. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad butą, esantį ( - ), ieškovas ketino... 80. Ieškovai teigia, kad pateikė teismui konkrečius atitinkamų įmonių ir... 81. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė... 82. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 84. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 85. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 86. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą....