Byla A-822-1651-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Editai Miklainienei, apelianto - trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nidos pušynas“ atstovams direktoriui A. N. ir advokatui Alvydui Gineičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Z. R. atstovui advokatui Povilui Juzikiui, trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Gruzdytei ir Mildai Žukauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergijui Juzikui (Sergej Juzik), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Nidos Pušynas“ ir Z. R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo laikinai einančio Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybės tarybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Z. R., uždarajai akcinei bendrovei „Nidos Pušynas“, V. P. projektavimo firmai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas, laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, prašymu (b. l. 7 – 10, I tomas), kurį patikslino (b. l. 19 – 20, II tomas), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 1998 m. gruodžio 17 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsio namo, esančio ( - ), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo, esančio ( - ), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo, esančio ( - ), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai; panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001 m. balandžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato, esančio ( - ), Nidos gyv., Neringoje, remontui; panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. lapkričio 30 d. aktą dėl poilsio namo, ( - ), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti, panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. gruodžio 3 d. aktą dėl pagalbinio pastato, ( - ) (pagal seną numeraciją – ( - )), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti.

5Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. liepos 1 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė statybos inspekcija) 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. 6-327 gavo duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos ( - ), Nidos gyvenvietėje, Neringoje detaliojo plano patvirtinimu ir kitų administracinių aktų priėmimu. Pažymėjo, jog Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )), esantis ( - ), Neringos m., yra Lietuvos valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA). Žemės sklypas pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 53 išnuomotas UAB „Nidos Pušynas“, bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis pagalbinis pastatas, o žemės nuomos teisė į minimo žemės sklypo dalį yra perduota Z. R., kuriai nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantis pastatas – poilsio namas. Pabrėžė, jog žemės sklypas, kurio detalųjį planą Sprendimu patvirtino Taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas) teritorijoje ir priklauso Parko gyvenamajai zonai, o 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr.1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Parko planavimo schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Parko nuostatai) nustato Parko režimą, todėl šių norminių teisės aktų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Nurodė, jog Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti Parko planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje, pagal kurią nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai. Pažymėjo, jog detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo kadastrinio sklypo ( - ) skaidymą, atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies bei šiam sklypui nustatant žemės naudojimo būdą - rekreacijai, poilsio namų ir pastatų teritorija, sklype ( - ) esamą pastatą perstatant ir atitraukiant nuo kopos bei pristatant antrą verandą esamą pagalbinį pastatą rekonstruojant ir keičiant jo užstatymo plotą, prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams, nes nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype ( - ) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos, o sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas. Pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad minėti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams, Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui. Atsižvelgdamas į tai, kad Parko planavimo schemos sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas ir naujų gyvenamųjų namų bei kitų pastatų statybas neleidžiami, padarė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktams bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 6 ir 7 dalims. Pabrėžė, jog Sprendimas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, naikintinas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio1 dalies 1 punktu. Nurodė, jog, panaikinus Sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, todėl 1998 m.gruodžio 17 d. ir 2000 m. rugpjūčio 7 d. projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai Nr. 00/88, Nr. 07/39, 2001 m. lapkričio 30 d. poilsio namo ( - ), Neringos mieste, pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2001 m. gruodžio 3 d. pagalbinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra neteisėti, todėl naikintini. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnio 1 dalimi, Parko nuostatų 5 punktu, pabrėžė, jog valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą, Parko įsteigimas ir minėtas reglamentavimas su Parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, todėl, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla Parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą. Taip pat nurodė, jog viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

6Atsakovai Neringos savivaldybės taryba Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (b. l. 78 – 83, I tomas) prašė administracinę bylą nutraukti ir iš pareiškėjo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7Remdamiesi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 30 straipsnio 1 dalimi, faktu, jog pareiškėjas prašymą pateikė praėjus daugiau nei 5 metams nuo ginčijamo akto priėmimo dienos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS8 – 98/2006) padarė išvadą, kad pažeistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS2 – 74/2006; A4 – 467/2004; A11 – 1668/2005), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. sprendimą, Konstitucinio Teismo nutarimus (2006-03-28, 2001-07-12, 2003-05-30, 2004-12-13, 2006-03-14), į faktą, jog pareiškėjas neprašo atnaujinti prašymo padavimo termino, padarė išvadą, jog administracinė byla nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnį. Remdamiesi Klaipėdos AVA 2005 m. spalio 7 d. išvadomis, faktu, jog Parko planavimo schema nebuvo nustatyta tvarka paskelbta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11 – 1668/2005), Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimu, pabrėžė, jog Parko planavimo schemos taikymas nagrinėjant ginčą pažeistų Konstitucijos 7 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodė, jog, vadovaujantis minėtomis Klaipėdos AVA išvadomis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 02-05-3819, Parko planavimo schema yra rekomendacinio pobūdžio. Nurodė, jog prašymas grindžiamas Parko planavimo schemos fragmentais, dėl kurių gavimo šaltinio ir atitikimo originalui kyla abejonių, todėl būtina pareikalauti, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį pateiktų Parko planavimo schemos originalą. Atsižvelgė į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 18 d. atskirąją nutartį ir nurodė, jog minėta nutartimi nustatytos aplinkybės nėra nuginčytos ir paneigtos, jos žinomos Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, todėl pareiškėjas privalėjo argumentuoti ir pagrįsti, kad jo prašomos priemonės yra neišvengiamai, objektyviai būtinos, konstituciškai pateisinamos reiškiant reikalavimą būtent dėl Neringos savivaldybės priimtų administracinių aktų. Vadovavosi Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu ir pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, kad UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas, todėl padarė išvadą, jog viešojo intereso pažeidimas neįrodytas.

8Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į prašymą (b. l. 58 – 59, I tomas) nurodė, jog su pareiškėjo prašymu sutinka. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nagrinėjamomis byloms (Nr. 1B-13/2006; 1B-22/2006; 1B-26/2006; 1B-28/2006; 1B-35/2006; 1B-36/2006), pažymėjo, jog nagrinėjama byla stabdytina iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą nurodytose bylose.

9Atsakovas Klaipėdos AVA atsiliepimu į prašymą (b. l. 75 – 76, I tomas) nurodė, kad su prašymo reikalavimais susipažino ir su jais sutinka.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Saugomų teritorijų tarnyba) atsiliepimu į prašymą (b. l. 54 – 56, I tomas) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti. Atsiliepime iš esmės pateikti tokie patys argumentai kaip ir pareiškėjo prašyme.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nidos Pušynas“ atsiliepimu į prašymą (b. l. 62 – 65, I tomas) nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė bylą stabdyti iki bus išnagrinėtas klausimas Konstituciniame Teisme.

12Nurodė, jog nesuprantamas pareiškėjo argumentas dėl viešojo intereso gynimo, nes prie prašymo nepridedami skundai piliečių ar valstybinių organizacijų dėl jų teisių pažeidimo, susijusio su bendrovės veikla ir nepridėti įrodymai, kad bendrovė pažeidė planavimo dokumentų rengimo metu procedūras numatytas įstatymuose. Pabrėžė, jog, 1998 m. gruodžio 17 d. gavus projektavimo sąlygų sąvadą, negalėjo žinoti, kad padarys žalą objektui, kuris tik 2000 metais įrašytas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Pažymėjo, jog visus veiksmus atliko, remdamiesi teisės aktų nuostatomis, jokių nusiskundimų iš kitų asmenų nesulaukė. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsniu, Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, jog 2006 m. liepos 20 d. Saugomų teritorijų tarnybos derinimui pateiktame specialiajame plane pagrindžiamosios dalies nėra, draustinio įsteigimo būtinybė ir motyvai nėra pagrįsti. Vadovavosi Įstatymo 23 straipsnio 10 punktu ir nurodė, jog jokių įstatyme numatytų kriterijų, tyrimo vertinimų nebuvo pateikta, todėl neaiškus draustinių steigimo, rezervatų ribų keitimo tikslingumas, pagrįstumas.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. R. atsiliepimuose į prašymą ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 66 – 70, 140 – 152, I tomas, b. l. 1 – 5, II tomas) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir paaiškinimuose nurodyti iš esmės tokie patys argumentai kaip ir atsakovų bei kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į prašymą.

14Taip pat nurodė, kad turi teisėtus lūkesčius, jos sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji elgėsi sąžiningai, todėl, teismui patenkinus pareiškėjo prašymą, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir daiktinės teisės normos. Nurodė, kad buvo atidi ir rūpestinga įgijėja, o jos įgytas pastatas (unikalus Nr. 2393-0001-3020, Purvynės g. 1, Neringa) jau buvo rekonstruotas, rekonstrukcijos metu Z. R. dar nebuvo savininke. Pabrėžė, kad, remiantis Teritorijų planavimo įstatymu, Parko planavimo schema yra specialusis planas, todėl jis yra rekomendacinio pobūdžio. Pažymi, kad, nepaisant Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo, negalima teigti, kad Parko planavimo schemoje nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs, nes kyla pagrįstų abejonių dėl jos teisinių pasekmių bei įtakos ginčijamiems teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams. Pabrėžia, jog Parko planavimo schema įsigaliojo prieš Teritorijų planavimo įstatymo priėmimą, o apie jos suderinamumą su bendruoju planu, o jeigu jo nėra – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ar detaliųjų planų sprendiniais (Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 3 d.) duomenų nėra. Remdamasi Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1 punktu, padarė išvadą, jog Parko planavimo schema yra teritorijų planavimo dokumentas, o ne bendrasis planas, ir ji vertintina kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Nurodė, jog tvirtinant Parko planavimo schemą galiojo Neringos generalinis planas, tačiau duomenų apie minėtų teritorijų planavimo dokumentų suderinimą tarpusavyje nėra. Pabrėžė, kad Sprendimu patvirtintas detalusis planas yra teisėtas ir nenaikintinas, nes jis buvo suderintas su visomis atitinkamomis institucijomis, buvo surengtas viešas detaliojo plano svarstymas, jo sprendiniuose numatytos rekonstrukcijos buvo derinamos su kultūros paveldo apsaugos ir išsaugojimo reikalavimais. Atsižvelgdama į XVIII zonos, kuriai priskiriama ginčo teritorija, reglamentavimą, nurodė, jog nagrinėjamoje teritorijoje tam tikri statybos ir rekonstrukcijos darbai yra galimi. Pabrėžė, jog pagal Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinį ( - ) esantis pastatas priskirtas rekonstruotiniems, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtame brėžinyje nustatytiems reikalavimams. Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu panaikinti ir Sprendimo pagrindu priimtus aktus, pažymi, jog nepateikti minėtų aktų neteisėtumą pagrindžiantys įrodymai. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė visuomenės intereso pažeidimo faktą pagrindžiančių įrodymų. Remdamasi Prokuratūros įstatymo 13 straipsniu 3 punktu, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisę veikti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta. Pabrėžė, jog teritorijų planavimo procesas yra viešas, o pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jo atnaujinti neprašė, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Parko direkcija atsiliepimu į prašymą (b. l. 73, I tomas) nurodė, jog su prašymo reikalavimais sutinka.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė statybos inspekcija atsiliepimu į prašymą (b. l. 106, I tomas) nurodė, kad su prašymo reikalavimais sutinka, o savo poziciją yra išdėsčiusi 2006 m. birželio 27 d. pažymoje.

17II.

18Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 38 – 49, II tomas) pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas panaikino Sprendimą; Administracijos 2000 m. rugpjūčio 7 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo rekonstrukcijai, esančiam ( - ), Nidos gyv., Neringoje; Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam ( - ), Nidos gyv., Neringoje; Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001 m. balandžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam ( - ), Nidos gyv., Neringoje; Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. lapkričio 30 d. aktą dėl poilsio namo, ( - ), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti, panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. gruodžio 3 d. aktą dėl pagalbinio pastato, ( - ) (pagal seną numeraciją – ( - )), Nidos gyv., Neringa, pripažinimo tinkamu naudoti; o administracinę bylą dalyje dėl Administracijos 1998 m. gruodžio 17 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam ( - ), Nidos gyv., Neringoje, panaikinimo nutraukė.

19Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, Konstitucinio Teismo nutarimus (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d.), Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, pabrėžė, jog tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo bei padarė išvadą, jog nagrinėjama administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A8 – 660/2007; A17 – 742/2007 ir kt.), faktu, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. liepos 1 d. gavo Saugomų teritorijų tarnybos pranešimą apie tai, kad Sprendimas yra galimai neteisėtas, o pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas dėl papildomų duomenų ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į teismą, konstatavo, kad terminas kreiptis su prašymu į teismą nėra praleistas. Remdamasis Parko nuostatų 4 punktu ir Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, pabrėžė, kad pagrindo teigti, jog Parko planavimo schema prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta, nėra. Nurodė, kad nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai „Purvynės pietinės dalies apstatymas ir teritorijos tvarkymas“, jai suteiktas kultūrinės vietovės statusas ir schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas, o XVIII numeriu pažymėtos teritorijos tikslas – atkurti urbanistinės struktūros visumą, kuri yra apsaugos objektas ir surasti rezervų gyvenamajam fondui, numatyta nukelti menkaverčius buvusios pionierių stovyklos pastatus, patikslinti senųjų posesijų ribas, atstatyti buvusius jų pastatus. Pabrėžė, jog ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, kurie yra realizuoti, prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype Purvynės g. Nr. l esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos. Sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas. Teismas padarė išvadą, jog detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko planavimo schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui. Vadovaudamasis Parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktais, pažymėjo, jog detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimų, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Parko planavimo schemos sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams, todėl padarė išvadą, kad Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtoms Parko nuostatų normoms bei Įstatymo 25 straipsnio 6 ir 7 dalims. Nurodė, jog planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms ir detalųjį planą derinusioms institucijoms buvo žinoma, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi planuojamai teritorijai, todėl pabrėžė, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teismo nurodytam teisiniam reguliavimui ir padarė išvadą, kad teisės aktų reikalavimai buvo sąmoningai ignoruojami. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A6 – 1090/2006), piktnaudžiavimo teise draudimu ir nurodė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys, deklaruodami iš esmės teisėtą tikslą sutvarkyti aplinką ir įrengti patalpas poilsio paskirčiai ir rekreacijai, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatyto draudimo skaidyti sklypus, keisti sklypo naudojimo būdo paskirtį, statyti naujus statinius. Nurodė, jog ginčo sprendimui reikšmės neturi, kad ginčijami administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti ir kad jų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja neteisėti teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovų pateiktas 2007 metais parengtas Parko projektas nelaikytinas administraciniu aktu, nes jis nustatyta tvarka nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl sprendžiant ginčą negali būti taikomas.Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A6 – 1090/2006), ABTĮ 20 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pabrėžė, jog Sprendimo pagrindu priimti administraciniai aktai neteisėti, todėl naikintini (ABTĮ 89 str.1 d. 1 p.). Taip pat priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo prašymo dėl Administracijos 1998 m. gruodžio 17 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo, esančio ( - ), Nidos gyv., Neringoje, rekonstrukcijai panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 3 p.).

20III.

21Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 52 – 61, II tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221. Nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas naikintinas pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyti tinkami teisiniai argumentai. Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) (2000 m. gegužės 24 d. redakcija) 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, 2 straipsniu, Aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 02-05-3819, kuriame išaiškinta, kad Parko planavimo schema yra specialusis planavimo dokumentas, išrašo apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (registro Nr. ( - )) 4 bei 11 punktais, Vyriausybės kanclerio 2006 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 22-8074, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintu detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Planų rengimo taisyklės) 2, 8, 9, 42 ir 46 punktais. Nurodo, kad Sprendimu patvirtintas detalusis planas suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, todėl plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Pažymi, kad nei vienas teisės aktas imperatyviai nenustato, jog derinamo ir vėliau tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai turi absoliučiai atitikti jau egzistuojančius planavimo dokumentų sprendinius. Atsakovas daro išvadą, jog Taryba Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

232. Vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsniu ir 86 straipsnio 2 dalimi, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime atsakovo pateikti įrodymai neištirti ir neįvertinti, neaptartas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies, Planų rengimo taisyklių taikymas.

243. Nesutinka su teismo išvada, kad nepraleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas. Vadovaujasi minėta ABTĮ nuostata, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad teismas netyrė aplinkybių, ar už saugomų teritorijų priežiūrą atsakingos institucijos duomenis pareiškėjui pateikė per protingą terminą. Pabrėžia, kad Saugomų teritorijų tarnyba apie galimus pažeidimus sužinojo 2005 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nei į teismą, nei į Klaipėdos apygardos prokuratūrą nesikreipė. Atsakovas daro išvadą, kad terminai, skaičiuotini nuo to momento, kada pareiškėjas turėjo sužinoti apie galimus pažeidimus, yra akivaizdžiai praleisti.

254. Nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas realiai neužtikrino viešojo intereso gynimo (jeigu jis buvo pažeistas). Pažymi, jog nei pareiškėjas, nei teismas nepagrindė ir neišaiškino, kokia žala padaryta ypač vertingai saugomai teritorijai, kokiais veiksmais žala padaryta, ar yra priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-515/2007), Konstitucinio Teismo nutarimais (2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d.), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (bylos Nr. 44548/98, 38645/97), Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 18 d. atskirąja nutartimi (byla Nr. I-42-583/2005) ir nurodo, jog įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, būtų nepagrįstai apribotos žmonių nuosavybės teisės ir pažeistas teisėtų lūkesčių principas, tačiau teismo sprendime nepaaiškinama, ar tokios pasekmės yra adekvačios ir proporcingos siekiamam tikslui. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2007 m. spalio 25 d. raštą Nr. 4-08-825 ir 2007 m. spalio 30 d. raštą Nr. 4-08-832, Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto 2007 m. spalio 24 d. posėdį, pabrėžia, jog už teritorijų planavimo priežiūrą atsakingos institucijos pačios sudaro sąlygas pažeidimų atsiradimui, todėl viešasis interesas turi būti ginamas adekvačiomis baudžiamosios teisės poveikio priemonėmis, o ne nepagrįstai inicijuojant administracines bylas dėl Neringos savivaldybės administracinių aktų panaikinimo ir tokius veiksmus vadinant viešojo intereso gynimu.

265. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A11 – 1668/2005), Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimu, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje buvo išaiškinęs, jog nepaskelbtoji teisės akto dalis Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti laikoma galiojančia, todėl iki šios nutarties priėmimo visi teisę taikantys subjektai turėjo teisėtą pagrindą manyti, kad nepaskelbtoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 dalis negali būti laikoma galiojančia. Remiasi Įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 5 punktu, Saugomų teritorijų tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. V3-I.10-1132 16 puslapiu ir nurodo, kad, kadangi už Parko apsaugos ir tvarkymo organizavimą atsakinga Parko direkcija nesivadovavo Parko planavimo schema, nesuprantama, kodėl teismas nusprendė, kad tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtai schemai.

276. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimus, nurodo, jog įstatymo pripažinimas atitinkama apimtimi prieštaraujančiu Konstitucijai nereiškia ir negali būti interpretuojamas kaip pagrindas peržiūrėti valstybės ar savivaldybės institucijų jau peržiūrėtus ir įvykdytus sprendimus. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS14 – 495/2007) ir nurodo, jog teismas netyrė, ar teismo sprendimu daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius nėra beprasmė ir iracionali, ar taikomos priemonės bus adekvačios siekiamam tikslui, kadangi administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti, teisiniai santykiai jau susiformavę ir egzistuoja ilgą laiką. Taip pat pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A5 – 1385/2006), faktu, kad 2000 m. sausio 18 d. Klaipėdos AVA patikrino ginčijamą detalųjį planą, plano sprendinius suderino Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, sprendiniams pritarė Parko direkcija ir pabrėžia, jog teismo sprendimu panaikinus Sprendimą susidarytų teisinė situacija, kai, esant galiojančiam teisėtam pagrindui (minėti administraciniai aktai, kuriais suderinti sprendiniai) tvirtinti detalųjį planą, jis teismo sprendimu būtų pripažintas negaliojančiu, o asmenys, kuriems šis planas sukėlė teisines pasekmes, turėtų teisėtą pagrindą ir toliau reikalauti, kad jis vėl būtų tvirtinamas.

287. Nesutinka su teismo atsisakymu kviesti liudytojus pagal atsakovų prašymą. Remiasi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktu, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime rėmėsi liudytojos parodymais.

298. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino Saugomų teritorijų tarnybos parengto Parko tvarkymo plano projekto.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nidos Pušynas“ apeliaciniu skundu (b. l. 67 – 70, II tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti, pareiškėjo prašymą atmesti. Skunde nurodomi iš esmės tokie patys motyvai kaip ir atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teisme. Taip pat nurodoma, kad terminai, per kuriuos galima kreiptis dėl savivaldos organų sprendimų nuginčijimo, yra nustatyti įstatymų ir visiems privalomi.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. R. apeliaciniu skundu (b. l. 79 – 87, II tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes reikalavimas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus; nepripažinus, jog terminas prašymui pateikti praleistas, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie patys motyvai kaip ir atsiliepime į prašymą ir rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

321. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Remiasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsniu ir pabrėžia, jog teismas tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjas apie viešojo intereso pažeidimą ginčijamais administraciniais aktais sužinojo tik 2006 m. liepos 1 d., gavęs Valstybinės statybų inspekcijos raštą. Pažymi, jog teismas įvertino tik vėliausią dokumentą, kuris yra tik valstybės institucijos raštas, pateikiantis jos nuomonę apie ginčijamais administraciniais aktais padarytus pažeidimus, o kitų įrodymų nevertino. Atsižvelgia į Klaipėdos AVA 2005 m. spalio 7 d. išvadą ir daro išvadą, jog pareiškėjui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie galimą viešojo intereso pažeidimą vėliausiai 2005 m. spalio 13 d. Pabrėžia, jog teismo sprendimo motyvai, susiję su termino prašymui paduoti eigos pradžia yra nepagrįsti ir toks sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

332. Teismo sprendime nepateikti motyvai, netirtos aplinkybės ir įrodymai, sprendime tik atkartoti prašyme nurodyti argumentai, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 86 str.). Pabrėžia, jog teismas tinkamai nenagrinėjo Parko planavimo schemos sprendinių, o sprendimą motyvavo netinkamai. Nurodo, jog teismas, vertindamas statybos rūšį, privalėjo vadovautis išduotais statybos normatyviniais dokumentais, kuriuose nurodyta, jog tai yra pastato (Purvynės g. 1, Neringa) rekonstrukcija. Pažymi, jog teismas rėmėsi dar iki Parko planavimo schemos patvirtinimo parengtu 1992 m. principiniu planu, o naujų teritorijos planavimo dokumentų prieštaravimą Parko planavimo schemai konstatuoja remdamasis ne pačia schema, o principine schema, kurioje numatomi tik paminklosauginiai pasiūlymai, o ne teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Daro išvadą, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas.

343. Nepagrįsti teismo motyvai, jog Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Atsižvelgdama į Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 ir 3 dalis, pabrėžia, jog detalusis planas visiškai atitinka Įstatymo nuostatas. Remiasi Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktais, Parko planavimo schema ir pažymi, jog Įstatymo 25 straipsnio 6 dalis taip pat nepažeista.

354. Teismas neteisingai aiškino Parko planavimo schemos nuostatas ir jų turinį. Pabrėžia, jog Parko planavimo schema yra bendro pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, o pats žemės naudojimo būdas ir pobūdis, privalomieji statybos normatyviniai režimai nustatomi būtent detaliuoju planu. Pažymi, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti, o teismas konstatuoti, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko planavimo schemos reikalavimams, tačiau detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūrų teisėtumas, nors tai yra esminis kriterijus vertinant detaliojo plano teisėtumą, iš viso nebuvo vertintas.

365. Nepagrįsti teismo motyvai, kuriais remiamasi atmetant trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus dėl sąžiningumo. Pabrėžia, jog minėti asmenys jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su statinių rekonstrukcija, neatliko ir negalėjo atlikti, objektyviai negalėjo įtakoti atitinkamus veiksmus atlikusių pareigūnų elgesio, todėl atsakomybė tretiesiems suinteresuotiems asmenims negali būti taikoma. Nurodo, kad teritorijų planavimas ir statybos valstybinės priežiūra yra išimtinės valstybės institucijų kompetencija ir pažymi, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės yra įgytos sąžiningai ir teisėtai, o klausimai, susiję su viešojo intereso pažeidimo pagrindu padaryta žala turėtų būti sprendžiami tarp viešojo administravimo ir viešąjį interesą ginančių subjektų.

37Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės Taryba atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nidos Pušynas“ apeliacinį skundą (b. l. 102 – 104, II tomas) prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi iš esmės tokie patys motyvai kaip ir atsakovų apeliaciniame skunde.

38Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 100 – 101, II tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais motyvai:

391. Remdamasis tuo, jog Parko planavimo schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, Teritorijų planavimo įstatymo (įsigaliojusio 1996 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 3 dalimi, faktu, jog rengiant ir tvirtinant Parko planavimo schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, daro išvadą, kad Parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu ir yra privaloma.

402. Pažymi, kad teismo sprendime aiškiai, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės bei proceso dalyvių pateikti įrodymai. Nurodo, kad byloje ginčas buvo sprendžiamas pagal Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų normų nustatytas taisykles, nes Įstatymas ginčo sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialusis bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje, todėl teismas sprendime pagrįstai neanalizuota Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, Planų rengimo taisyklės. Pažymi, jog atsakovai nenurodė, kokių konkrečiai pateiktų įrodymų neištyrė ir neįvertino teismas, o atsakovų prašytų liudytojų teismas neapklausė pagrįstai, kadangi jie, derindami detaliojo plano sprendinius, veikė kaip institucijų atstovai, o visos šios institucijos teisme dalyvauja kaip tretieji suinteresuoti asmenys.

413. Nesutinka su argumentu, kad terminas prokuroro prašymui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo detaliojo plano viešo paskelbimo, nes pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją prokuratūra nevykdo teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo priežiūros. Nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A8 – 660/2007; AS17 – 430/2007; A17 – 742/2007) vieno mėnesio termino, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, eigos pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad toks administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Pabrėžia, jog Saugomų teritorijų tarnybos pranešimas apie tai, kad Sprendimas yra galimai neteisėtas, Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2006 m. liepos 1 d., o į teismą kreiptasi 2006 m. liepos 31 d., todėl terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

424. Nurodo, kad atsakovai nepagrįstai remiasi Klaipėdos AVA 2005 m. spalio 7 d. išvadomis, nes jose ginčijamas detalusis planas iš viso nebuvo tikrintas ar aptartas.

435. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl viešojo intereso gynimo. Pabrėžia, jog apelianto teiginys, kad viešasis interesas turi būti ginamas adekvačiomis baudžiamosios teisės poveikio priemonėmis, o ne inicijuojant administracinę bylą dėl Neringos savivaldybės aktų panaikinimo, yra visiškai nepagrįstas, nes baudžiamojo poveikio priemonės nepanaikina neteisėtų administracinių aktų galiojimo.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. R. atsiliepimu į atsakovų Tarybos, Administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neringos Pušynas“ apeliacinius skundus (b. l. 93 – 96, II tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes reikalavimas priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o bylos nenutraukus – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Z. R. nurodo, kad su pateiktais apeliaciniais skundais sutinka ir pateikia iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir savo apeliaciniame skunde.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė statybos inspekcija atsiliepimu į atsakovų Tarybos ir Administracijos bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nidos Pušynas“ apeliacinius skundus (b. l. 97 – 98, II tomas) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

46Pabrėžia, jog pareiškėjo prašyme ir 2006 m. birželio 27 d. pažymoje Nr. 6-327 pateikti argumentai ir pažeidimai patvirtina faktą, kad Sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Parko planavimo schemos sprendiniams ir kitiems teisės aktams.

47Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atsakovų Tarybos ir Administracijos bei UAB „Nidos pušynas“ apeliacinius skundus (b. l. 105 – 106, II tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi iš esmės tokie patys argumentai kaip pateikti pareiškėjo prašyme.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo Saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nidos Pušynas“ apeliacinį skundą (b. l. 1 – 3, III tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi tokie pagrindiniai motyvai:

491. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A17 – 742/2007), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje.

502. Sutinka su pirmosios instancijos argumentais ir išvada, kad kreipimosi su prašymu į teismą terminas nėra praleistas.

513. Pabrėžia, jog naujai parengto Parko ir jo zonų ribų plano projekto sudėtinės dalys ir kiti su šiuo projektu susiję klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo Saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į atsakovų Tarybos ir Administracijos apeliacinį skundą (b. l. 4 – 8, III tomas) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi tokie pagrindiniai motyvai:

531. Remdamasis Įstatymo (1993-11-09 įstatymo Nr. 63-1188 redakcija) 7 straipsnio 5 dalimi, 25 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A17 – 742/2007, A18 – 756/2007), Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija) 20 straipsnio 8 dalimi, Parko nuostatų 4 ir 6.6 punktais, daro išvadą, kad Taryba, kaip galutinį sprendimą priimanti institucija, nepaisant to, kad teisės aktų numatytos institucijos detaliojo plano projektą suderino, turėjo patikrinti, ar tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normas.

542. Nesutinka su apelianto argumentais dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados ir nurodo, jog teismas analizavo ir vertino visus byloje pateiktus dokumentus, todėl neaišku, kodėl minėta išvada turėtų būti vienintelis tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje. Pažymi, jog šioje išvadoje nėra analizuojami konkretūs detaliųjų planų sprendiniai, joje aiškiai nurodyta, kad dėl didelio informacijos kiekio ir trumpo nagrinėjimui skirto laiko išsamesnė ataskaita nepateikiama.

553. Nesutinka su išvada, kad buvo praleistas prašymo padavimo teismui terminą, taip pat nesutinka su argumentu, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V3-1.10-1132 parodo, jog Saugomų teritorijų tarnyba apie pažeidimus sužinojo 2005 m. rugpjūčio 31 d. Nurodo, kad minėtos pažymos tikslas išimtinai buvo patikrinti Parko direkcijos veiklą, jos rengimo metu buvo tikrinta atrankos būdu pasirinkta Parko direkcijos turima dokumentacija, susijusi su Parko direkcijos dalyvavimu teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procedūrose. Pažymi, jog įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, kartu suteikia ja teisę spręsti, ar yra teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kurio pobūdis turi esminės reikšmės valstybės, visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, kitaip tariant, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą.

564. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimus (1997-05-06, 2005-05-13), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A17 – 742/2007 ), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje byloje.

575. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 18 d. atskiroji nutartis yra visiškai nesusijusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

586. Pabrėžia, jog Vyriausybės nutarimai yra laikomi galiojančiais ir privalo būti taikomi tol, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams. Nurodo, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 nebuvo pripažintas negaliojančiu arba atitinkamai prieštaraujančiu, todėl nė vienas teisę taikantis subjektas neturėjo teisės spręsti, kurią minėtu nutarimu patvirtintos Parko planavimo schemos dalį taikyti, o kurią laikyti negaliojančia. Remiasi Įstatymo, Parko nuostatų normomis, Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A10 – 1534/2007) ir pabrėžia, jog Parko planavimo schema yra privalomo pobūdžio dokumentas.

597. Vadovaudamasis Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintų planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 10 punktu, nurodo, jog apeliantu teiginys, kad, panaikinus Sprendimą, asmenys, kuriems detalusis planas sukėlė teisines pasekmes, turės teisėtą pagrindą ir toliau reikalauti, kad toks detalusis planas vėl būtų patvirtintas, yra nepagrįstas.

608. Remiasi ABTĮ 60 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžia, jog apeliantai nenurodo, kokias bylai reikšmės turinčias aplinkybes atsakovų kviesti liudytojai būtų patvirtinę, taip pat nepagrindžiama, kodėl būtent atsakovų nurodyti konkretūs asmenys iš visų ginčijamo detaliojo plano rengimo, derinimo, tvirtinimo procedūroje dalyvavusių asmenų turi būti apklausti.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV.

63Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija ir tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Nidos Pušynas“, Z. R. apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus tarp kitų argumentų, kuriais remiantis, jų teigimu, skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti panaikintas, nurodo viešojo intereso nebuvimą bei teigia, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo. Todėl, prieš pradedant nagrinėti minėtų individualių aktų teisėtumą, būtina įvertinti šiuos atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų procesinio pobūdžio argumentus, nes nuo jų vertinimo priklausytų, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai.

64Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), be kita ko, nustatančio prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos.

65Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą, iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, o šio nacionalinio parko įsteigimas ir veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, viešąjį interesą sieja su visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės – valstybės saugomos teritorijos apsaugos ir gamtos išteklių racionalaus naudojimo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pritarė pareiškėjo argumentams ir Kuršių Nerijoje vykdomos urbanizacijos visuomeninę reikšmę, konstatavo, kad Kuršių nerija ? unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų, o neteisėtų sprendimų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu viešuoju interesu.

66Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas).

67Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Kadangi prokuroro ginčijami Neringos savivaldybės tarybos ir kitų viešojo administravimo subjektų priimti aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

68Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.

69Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijami sprendimai, projektavimo sąlygos, statybos leidimai ir kiti aktai, priimti (išduoti) galimai neteisėtų teisės aktų pagrindu bei, prokuroro nuomone, pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą.

70Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, nurodo kitų institucijų pareigūnų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti viešąjį interesą, nesiėmimą priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Įgyvendinant viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje visuomenės vardu veikia už teritorijų planavimo sritį atsakingos institucijos (vietos savivaldybių administracijos, apskričių viršininkų administracijos). Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino savivaldybės institucija, turėjusi tai padaryti pagal įstatymą. Šioje byloje Neringos savivaldybė dalyvauja kaip atsakovas. Galima vertinti kaip dar vieno viešojo intereso aspektą tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi būti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes. Kadangi Neringos savivaldybės institucijos, privalančios užtikrinti, kad jų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą.

71Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.

72Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą. Kadangi apeliantai, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.

73ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550-07 ). Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5 – 8/2006).

74Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007, 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

75Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

76Nagrinėjamoje byloje skundžiami Neringos savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2000 m. vasario 25 d., projektavimo sąlygų sąvadai patvirtinti atitinkamai 1998 m. gruodžio 17 d. ir 2000 m. rugpjūčio 7 d., statybos leidimai išduoti atitinkamai 2000 m. gegužės 31 d. ir 2001 m. balandžio 9 d., pripažinimo tinkamu naudoti aktai patvirtinti atitinkamai 2001 m. lapkričio 30 d. ir 2001 m. gruodžio 3 d. Valstybinė statybos inspekcija 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. 6-327, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2006 m. liepos 1 d., pateikė duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus ir paprašė ginti viešąjį interesą. Įvertus šį laikotarpį ir atsižvelgus į prokuratūros teisinę padėtį, suteikiančią jai kontrolės funkcijų, konkrečiu atveju ir į tai, kad Valstybinė statybos inspekcija nustatė galimus pažeidimus vykdydama 2006 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-264 „Dėl aplinkos ministro 2006 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. D1-165 „Dėl grafiko patvirtinimo“ pakeitimo“, negalima būtų teigti, kad viešojo administravimo subjektas nepateisinamai delsė informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus. Tuo tarpu, apeliantų nurodomos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados (b. l. 84 – 91, I tomas), kurios buvo išsiųstos Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ignui Lauciui, negali būti pagrindu manyti, kad pareiškėjas tuo metu gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes šioje išvadoje ginčijamas detalusis planas iš viso nebuvo tikrintas ir aptartas.

77Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ar kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti, nurodo 2006 m. liepos 1 d., t. y. datą, kurią gavo iš Valstybinės statybos inspekcijos 2006 m. birželio 27 d. raštu Nr. 6-327 (I tomas, b. l. 11) duomenis apie galimus teisės aktų pažeidimus. Kadangi į teismą pareiškėjas kreipėsi 2006 m. liepos 31 d. (I tomas, b. l. 7), konstatuotina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

78VI.

79Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Žemės sklypas, esantis ( - ), Neringos m., yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio nacionalinio parko gyvenamajai zonai. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

80Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendruose planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (aktualia redakcija nuo 1997 m. spalio 7 d. iki 2000 m. balandžio 10 d.), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - ir Laikinieji nuostatai). Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

81Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”.

82Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat minėtame Konstitucinio teismo nutarime yra pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Remiantis anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo manyti, kad taikytini byloje įstatymai ar kitas teisės aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl netikslinga kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, nuo kada taikomas Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nuo kada nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“.

83Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą.

84Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nustatyti Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai. Nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai „Purvynės pietinės dalies apstatymas ir teritorijos tvarkymas“, jai suteiktas kultūrinės vietovės statusas, ir schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas.

85Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną (galimas restauravimas, rekonstravimas ir atstatymo „maketo“ principais priemonės). Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype ( - ) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos. Sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas.

86Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos „Purvynės pietinės dalies apstatymas ir teritorijos tvarkymas“ ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamento nuostatos taip pat neleidžia plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ar kitų pastatų.

871999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, nustatančių Parko režimą, 4 p. nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus; 11 p. Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

88Saugomų teritorijų įstatymas draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.

89Ginčijamame detaliajame plane buvo įtvirtinta galimybė rekonstruoti esamus pastatus, taip pat numatyta esamą kadastrinį sklypą ( - ) skaidyti atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies bei šiam sklypui nustatant žemės naudojimo būdą - rekreacijai, o sklype ( - ) esantį pastatą numatyta ne rekonstruoti, o perstatyti ir atitraukti nuo kopos, išplečiant verandą ir numatant dar vieną priešingoje namo pusėje, taip pat numatyta pagalbinį pastatą rekonstruoti - keičiant jo užstatymo plotą ir perimetrus, numatant vieno aukšto su pastoge pastatą, įrengiant automobilių stovėjimo vietą.

90Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 35 „Dėl teritorijos ( - ), sklypo ( - ), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šį sprendimą panaikino.

91Panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai, aktai dėl pripažinimo tinkamu naudoti pripažinti negaliojančiais.

92Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) bei Nidos ir apylinkių principinio plano siūlymai atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą valstybės saugomose teritorijose, reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A10 – 1534/2007). Todėl apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl jų konkrečiu atveju taikymo negalimumo yra nepagrįsti.

93Dėl to, kas pasakyta, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

94Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

95Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nidos pušynas“, Z. R. apeliacinius skundus atmesti.

96Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas, laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006 m. liepos 1... 6. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba Neringos savivaldybės administracija... 7. Remdamiesi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų... 8. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 9. Atsakovas Klaipėdos AVA atsiliepimu į prašymą (b. l. 75 – 76, I tomas)... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nidos Pušynas“ atsiliepimu į... 12. Nurodė, jog nesuprantamas pareiškėjo argumentas dėl viešojo intereso... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. R. atsiliepimuose į prašymą ir... 14. Taip pat nurodė, kad turi teisėtus lūkesčius, jos sąžiningumo prezumpcija... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Parko direkcija atsiliepimu į prašymą (b. l.... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė statybos inspekcija atsiliepimu į... 17. II.... 18. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimu... 19. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros... 20. III.... 21. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 22. 1. Nesutinka su teismo išvada, kad Sprendimas naikintinas pagal ABTĮ 89... 23. 2. Vadovaudamasis ABTĮ 81 straipsniu ir 86 straipsnio 2 dalimi, pažymi, jog... 24. 3. Nesutinka su teismo išvada, kad nepraleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje... 25. 4. Nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas realiai neužtikrino... 26. 5. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla... 27. 6. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2007 m.... 28. 7. Nesutinka su teismo atsisakymu kviesti liudytojus pagal atsakovų prašymą.... 29. 8. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino Saugomų... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nidos Pušynas“ apeliaciniu skundu (b.... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. R. apeliaciniu skundu (b. l. 79 – 87, II... 32. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ 33 straipsnio 1... 33. 2. Teismo sprendime nepateikti motyvai, netirtos aplinkybės ir įrodymai,... 34. 3. Nepagrįsti teismo motyvai, jog Sprendimu patvirtinto detaliojo plano... 35. 4. Teismas neteisingai aiškino Parko planavimo schemos nuostatas ir jų... 36. 5. Nepagrįsti teismo motyvai, kuriais remiamasi atmetant trečiųjų... 37. Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės... 38. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 100 – 101, II tomas)... 39. 1. Remdamasis tuo, jog Parko planavimo schema yra specialusis teritorijų... 40. 2. Pažymi, kad teismo sprendime aiškiai, išsamiai, visapusiškai ir... 41. 3. Nesutinka su argumentu, kad terminas prokuroro prašymui paduoti turi būti... 42. 4. Nurodo, kad atsakovai nepagrįstai remiasi Klaipėdos AVA 2005 m. spalio 7... 43. 5. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl viešojo intereso gynimo.... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. R. atsiliepimu į atsakovų Tarybos,... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė statybos inspekcija atsiliepimu į... 46. Pabrėžia, jog pareiškėjo prašyme ir 2006 m. birželio 27 d. pažymoje Nr.... 47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo Saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į... 49. 1. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m.... 50. 2. Sutinka su pirmosios instancijos argumentais ir išvada, kad kreipimosi su... 51. 3. Pabrėžia, jog naujai parengto Parko ir jo zonų ribų plano projekto... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo Saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į... 53. 1. Remdamasis Įstatymo (1993-11-09 įstatymo Nr. 63-1188 redakcija) 7... 54. 2. Nesutinka su apelianto argumentais dėl Klaipėdos apskrities viršininko... 55. 3. Nesutinka su išvada, kad buvo praleistas prašymo padavimo teismui... 56. 4. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimus (1997-05-06, 2005-05-13),... 57. 5. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 18... 58. 6. Pabrėžia, jog Vyriausybės nutarimai yra laikomi galiojančiais ir privalo... 59. 7. Vadovaudamasis Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262... 60. 8. Remiasi ABTĮ 60 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžia, jog apeliantai nenurodo,... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV.... 63. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 64. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju. Lietuvos... 65. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas,... 66. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 67. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota... 68. Pažymėtina, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia... 69. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijami sprendimai, projektavimo sąlygos,... 70. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas kaip vieną iš aplinkybių,... 71. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas... 72. Dėl termino kreiptis į teismą prokurorui ginant viešąjį interesą.... 73. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 75. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo... 76. Nagrinėjamoje byloje skundžiami Neringos savivaldybės tarybos sprendimas... 77. Išanalizavus byloje esančius dokumentus darytina išvada, jog nėra pagrindo... 78. VI.... 79. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą... 80. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad... 81. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m.... 82. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo... 83. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu... 84. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos pamario zonos ir... 85. Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992... 86. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių... 87. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos... 88. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia statyti statinius valstybinių parkų... 89. Ginčijamame detaliajame plane buvo įtvirtinta galimybė rekonstruoti esamus... 90. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs... 91. Panaikinus sprendimą, kurio pagrindu buvo išduoti projektavimo sąlygų... 92. Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) bei Nidos ir... 93. Dėl to, kas pasakyta, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios... 94. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 95. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. sprendimą... 96. Nutartis neskundžiama....