Byla I-1120-162/2013

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-197 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Litesko“ atstovui D. Ž., atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovui P. K., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams R. K. ir G. D., 2013 m. rugsėjo 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-197 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas UAB „Litesko“ skundu (b.l. 5-9) kreipėsi į teismą, prašydamas:

41) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T2-197 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“;

52) įpareigoti Palangos miesto savivaldybę iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ (filialo „Palangos šiluma“) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio metodikos, Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

63) priteisti bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį.

7Nurodo, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės tarybos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtiną Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika) nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukiamos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio apskaičiavimo Metodika yra privaloma visiems šilumos ūkio subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal šią Metodiką, analogiškai kaip ir pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, į karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukiamos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos apima ir išlaidas pačių apskaitos prietaisų įsigijimui bei įrengimui. Metodikos 17 punktas numato, kad iki karšto vandens tiekėjui įrengiant vartotojų butuose karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančius apskaitos prietaisus, karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis negali būti pradedamas rinkti.

8Pareiškėjas nurodo, jog 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 pateikė atsakovui karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, prašydamas atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, nustatant karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį ir suderinant karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą. Tačiau tik Klaipėdos apygardos administraciniam teismui priėmus 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, kuriuo Palangos miesto savivaldybė buvo įpareigota ne vėliau kaip per vieną mėnesį nustatyti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-276 nustatė 0,73 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Teigia, kad į šį mokestį nebuvo įtrauktos nei apskaitos prietaisų įrengimo, nei remonto darbų, nei kitos (palūkanos už paskolą, kuri bus naudojama apskaitoms prietaisams įsigyti ir diegti) sąnaudos, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu panaikino minėtą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą ir dar kartą įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti naują sprendimą. 2012 m. vasario 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė tarybai teikimą, kuriame buvo siūloma nustatyti 3,61 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-25 karšto vandens aptarnavimo mokestį nustatė 0,74 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-397-583/2012 panaikino minėtą sprendimą ir dar kartą įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą svarstyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir priimti sprendimą.

9Pažymi, jog pagal Metodiką vietos savivaldybės tarybos atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui (Metodikos 12 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 pateiktą Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą veiklos plano skaičiavimai buvo pateikti trims metams (2010-2012 m.), pareiškėjas 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1.61-839 pateikė atnaujintą Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčių projektą ir paprašė atsakovą patvirtinti Metodikos reikalavimus atitinkantį apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. 2013 m. birželio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė Palangos miesto savivaldybės tarybai naują teikimą, kuriuo siūlė nustatyti 3,69 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį dydžio mokestį, tačiau ginčijamu 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T2-197 Palangos miesto savivaldybės taryba nustatė 2,08 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo pateikta jokių nustatytą mokesčio dydį pagrindžiančių skaičiavimų ar duomenų, t.y. kokiais skaičiavimais/išeitiniais duomenimis remiantis buvo apskaičiuotas 2,08 Lt (be PVM) vartotojui (butui) karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, kuris dvigubai mažesnis nei buvo siūlyta pačios savivaldybės parengtame teikime (3,69 Lt (be PVM) ar buvo nurodytas pagal Metodiką atliktuose pareiškėjo skaičiavimuose (3,98 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį). Teigia, kad minėtas sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu sprendimu nustatydama mokestį, į jį neįtraukė visų būtinųjų apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudų, tame tarpe ir išlaidas pačių apskaitos prietaisų įsigijimui bei įrengimui, kaip tai numatyta Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnyje bei Metodikoje, t.y. nustatytas apskaitos prietaisų mokestis neužtikrina tinkamo karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos vykdymo.

10Teigia, kad energetikos sektoriaus teisiniame reguliavime yra įtvirtintas konstitucinis asmens (ūkio subjekto) ir visuomenės interesų derinimo principas. Energetikos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatos užtikrina, kad ūkio subjektams, veikiantiems atitinkame energetikos sektoriuje, įskaitant ir pareiškėjui, būtų sudarytos tinkamo sąlygos ūkinei veiklai (užtikrinamas būtinų sąnaudų susigrąžinimas, protingas pelno dydis ir pan.). Tuo pačiu užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendinti pagrindiniai valstybinio kainų reguliavimo tikslai (patikimas ir kokybiškas energijos tiekimas, ūkinės veiklos efektyvumas, pažangių technologijų diegimas ir pan.), kadangi tik rentabiliai (pelningai) veikiantis ūkio subjektas yra pajėgus šiuos tikslus įgyvendinti.

11Nurodo, kad savivaldybių tarybų pareiga patvirtinti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčius įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba nevykdo šios įstatymo numatytos pareigos, t.y. nenustato Metodikoje nurodytų reikalavimų atitinkančio karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio Palangos mieste, tuo akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo padėtimi. Jau tris kartus Klaipėdos apygardos administracinis teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą nustatyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, tačiau iki šiol teismo sprendimai nėra įvykdyti, t.y. taryba iki šiol nėra nustačiusi Metodikos reikalavimus atitinkančio apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio.

12Pareiškėjo UAB „Litesko“ atstovas D. Ž. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

13Atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovas P. K. nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

14Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į skundą (b.l. 66-67) nurodo, kad savivaldybė, vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą, 2013 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą Nr. T2-179 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“. Šiuo sprendimu buvo nustatytas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. Teigia, kad šio sprendimo projektas buvo parengtas pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir skaičiavimus. Tarybai svarstant sprendimo projektą, buvo suabejota atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų mokesčio apskaičiavimo ekonominiu pagrįstumu. Pareiškėjas nuolat nurodydavo, kad karšto vandens apskaitos prietaiso kaina yra 105 Lt, tačiau tarybos nariams buvo žinoma, kad šių prietaisų įrengimo kaina gali būti žemesnė. UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2013 m. birželio 25 d. raštas patvirtina, kad atlikus galimų tiekėjų apklausą, buvo gautas tiekėjo pasiūlymas šių prietaisų įrengimui: skaitiklio su metrologine patikra kaina – 34 Lt, įrengimas – nuo 10 iki 20 Lt.

15Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai, priimdami ginčijamą sprendimą, rėmėsi objektyviais duomenimis apie karšto vandens apskaitos prietaisų realią kainą, kuri nustatyta taikant Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas. Todėl mano, jog taryba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį teisėtus savivaldybės gyventojų lūkesčius ir Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus tikslus: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus.

16Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai R. K. ir G. D. prašo ginčą išspręsti teismo nuožiūra.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b.l. 59-61) nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) teikia tik paaiškinimą dėl skunde keliamų klausimų jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Akcentuoja, jog savivaldybės galios nustatant (tvirtinant) centralizuotai teikiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas įstatymų nustatyta tvarka nėra absoliučios. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą savarankiškas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymais suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais. Atsižvelgiant į tai mano, kad Palangos miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, turėjo laikytis Šilumos ūkio įstatymo nuostatų reikalavimų. Nurodo, kad Komisija laikosi nuostatos, jog atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį turi sudaryti tik būtinosios sąnaudos, jos turi užtikrinti tinkamą karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos vykdymą (Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 15 dalis, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Metodikos 3 punktas). Taip pat nurodo, kad minėtas mokestis turi užtikrinti karšto vandens tiekėjui pakankamas pajamas, kad šis galėtų vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įsipareigojimą daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti patikrą.

18Teisėjų kolegija konstatuoja

19Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. T2-197, kuriuo nustatytas UAB „Litekso“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybę iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ (filialo „Palangos šiluma“) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio metodikos, Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

20Bylos medžiaga nustatyta, jog remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika (minėta, toliau – ir Metodika), pareiškėjas 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 pateikė atsakovui karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, prašydamas atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, nustatant atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį ir suderinant karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą (b.l. 21). Atsakovas nevykdė šios Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prievolės nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, todėl Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį bei nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-666-609/2010 Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigota nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (b.l. 22-24). 2010 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-276 nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 0.73 vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b.l. 44), tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-93-342/2011 konstatavo, kad atsakovas minėtą mokestį nustatė be jokio ekonominio pagrindimo, nesilaikydamas Metodikos reikalavimų, todėl sprendimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą (b.l. 25-30). Vykdydamas šį teismo sprendimą, atsakovas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-25 nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 0.74 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b.l. 45), tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-397-583/2012 minėtas sprendimas panaikintas ir Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigota iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą bei priimti sprendimą (b.l. 31-39).

21Vykdydamas minėtą teismo sprendimą, atsakovas ginčijamu šioje byloje 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T2-197 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) nusprendė nustatyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b.l. 70).

22Vietos savivaldos įstatymas (1994 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. I-533, byloje aktuali 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo XI-2387 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 30 punkto nuostata numato, kad šilumos ir geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Paminėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, jog savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymas Nr. IX-1565, byloje aktuali 2013 m. kovo 14 d. įstatymo XII-192 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. balandžio 1 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų <...>. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip (įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką nustato savivaldybės taryba. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtino Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką (minėta, toliau – ir Metodika), kuri nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo principus ir kainodaros reikalavimus. Metodika privaloma visiems Šilumos ūkio įstatyme įvardintiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (Metodikos 2 punktas). Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas (Metodikos 9 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (litais vartotojui per mėnesį už apskaitos prietaisą) veiklos plano vykdymo laikotarpiui nustatyto savivaldybių tarybos (Metodikos 14 punktas). Metodikos 12 punkte pateikta veiklos plano definicija, pagal kurią veiklos planas – apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Metodikos 17 punktas nustato sąlygą apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymui – apskaitos prietaisai turi būti įrengti ir nuosavybės teise priklausyti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui. Apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti savivaldybės institucijai pateikia veiklos planą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, jo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (Metodikos 18 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis turi būti skelbiamas viešai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jo įsigaliojimo, ir taikomas nuo mėnesio pirmos dienos (Metodikos 19 punktas).

23Energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymas Nr. IX-884, byloje aktuali 2012 m. birželio 21 d. įstatymo XI-2093 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. birželio 30 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 19 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.

24Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus specialiuosius planus, kurių tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio. Minėto įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo,priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, jog šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Skaičiuojant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, įvertinamos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, veiklos sąnaudų dalis ir normatyvinis pelnas (Metodikos 20 punktas). Metodikoje nustatyti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymo du atvejai: 1) vartotojui per mėnesį, 2) už apskaitos prietaisą, tačiau abiem atvejais turi būti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto pasirinkimas bei savivaldybės institucijos pritarimas. Metodikos 21, 22 punktai aiškiai nustato kiekvieno taikymo atvejo mokesčio apskaičiavimo formules. Kaip jau minėta, į mokesčio kainą abiem atvejais įtraukiamos Metodikos 23 punkte numatytos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, kurios nustatomos atsižvelgus į faktines atskaitinio laikotarpio arba planuojamas sąnaudas, veiklos planą ir jas sudaro: 23.1. materialinės ir jos prilygintos sąnaudos (tai mažaverčiai instrumentai ir kitas inventorius, transporto sąnaudos, sąnaudos už kitų įmonių suteiktas apskaitos prietaisų įrengimo, metrologinės patikros, remonto ir kitas paslaugas); 23.2. apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos. Jos skaičiuojamos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės, taikant ne mažesnį kaip apskaitos prietaisų metrologinės patikros galiojimo metų skaičiaus, nusidėvėjimo normatyvą; 23.3. darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į šiai veiklai priskirtų darbuotojų skaičių. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas darbuotojų skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio; 23.4. įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka; 23.5. palūkanų sąnaudos vertinamos tik už paskolas, paimtas apskaitos prietaisų įsigijimui ir nuotolinei duomenų nuskaitymo sistemai diegti. Jos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas ir (ar) veiklos plane numatytas paimti paskolas. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu.

25Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad atsakovas nesilaikė Metodikos nuostatų ir į atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį neįtraukė šių mokesčio sudėtinių dalių. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM nėra pagrindžiamas jokiais skaičiavimais, todėl būtina analizuoti, kokiais kriterijais yra pagrindžiamas atsakovo nustatytas įvardijamas mokestis.

26Minėta, jog 2012 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-397-583/2012 atsakovas buvo dar kartą įpareigotas nustatyti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1.16-839 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydamas kuo skubiau atlikti galiojančiuose teisės aktuose numatytas funkcijas bei patvirtinti Metodikos reikalavimus atitinkantį apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (b.l. 83-84). Kartu su prašymu pridėjo Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą (b.l. 87)) bei Karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos planą iki 2016 m. birželio 1 d. (b.l. 85-86). Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projekte buvo paskaičiuotas 3,98 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.

27Palangos miesto savivaldybės administracija buvo atlikusi atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginimus (b.l. 89-90) bei jų pagrindu tarybai buvo teiktas siūlymas nustatyti 3,69 Lt karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b.l. 49). Iš pateikto karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginimo matyti, jog Palangos miesto savivaldybės administracija beveik visas būtinąsias apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudas nurodė tokias pat, kokias buvo nurodęs ir pareiškėjas, išskyrus palūkanų sąnaudas: atsakovas nurodė 19,32 tūkst. Lt, o pareiškėjas buvo nurodęs 34,86 tūkst. Lt. Minėtame palyginime nurodyta, kad ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtas paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutinis palūkanų normos dydis buvo 4,21 %, o pareiškėjas nurodė – 7,58 %. Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio protokolas patvirtina, kad buvo pritarta sprendimo projektui, tačiau su pakeitimu, t.y. nustatant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b.l. 71-73). Iš tarybos posėdžio protokolo išrašo matyti, jog tarybos nariai nesutiko su pasiūlyta kaina, argumentuodami tuo, jog karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas yra pareiškėjo investicija, todėl gyventojai už šią investiciją neturėtų mokėti. Tarybos posėdyje taip pat diskutuota, kad skaitiklio kaina (jei vartotojui būtų nustatyta apie 4 Lt per mėnesį) atsiperka per 3 metus, todėl buvo keliamas klausimas, kodėl vartotojas turėtų už šiuos skaitiklius ir toliau mokėti. Atsižvelgiant į minėtus pasvarstymus, buvo nuspręsta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustatyti 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. Iš atsakovo pateikto karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo, kuriuo grindžiamas 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis (b.l. 77) matyti, kad į būtinąsias sąnaudas neįtraukti apskaitos prietaisų remonto darbai (8,28 tūkst. Lt) ir apskaitos prietaisų metrologinės patikros sąnaudos (55,22 tūkst. Lt), kurias buvo nurodęs pareiškėjas, grįsdamas jo nurodyto – 3,98 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimą (b.l. 87). Be to, vieno skaitiklio kaina su jo įrengimu atsakovo paskaičiuota – 54 Lt (b.l. 78), o pareiškėjas buvo nurodęs – 105 Lt (b.l. 85)) bei į būtinąsias sąnaudas įtraukė paskaičiuotą tik 9,96 tūkst. Lt palūkanų sąnaudų sumą.

28Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog vėliau, t.y. 2013 m. liepos 29 d. raštu Nr. (4.15.)-D3-3003 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų mokesčio“ (b.l. 92) Palangos miesto savivaldybė informavo pareiškėją, kad skaičiavimas atliktas remiantis tokiais duomenimis: 1) pagal UAB „Palangos šilumos tinklai“ atliktą apklausą apskaitos prietaiso aptarnavimo mokesčio skaičiavimui naudojama atsiskaitomojo karšto vandens apskaitos prietaiso įrengimo kaina – 54 Lt (skaitiklio kaina – 34 Lt, montavimo kaina – 20 Lt). Nurodyta, kad karšto vandens prietaisų įrengimo sąnaudos yra apskaičiuotos prietaiso įrengimo kainą padauginus iš reikalingų įrengti prietaisų skaičiaus; 2) apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos ilgalaikiam turtui įsigyti reikalinga 341 tūkst. Lt paskola. Palūkanų sąnaudos įvertintos tik už paskolą ir sudaro 9,96 tūkst. Lt Palūkanų normos dydis ribojamas Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio metodikos 23.5 punkte, t.y. 4,21 %; 3) apskaitos prietaisų remonto darbams bei metrologinei patikrai sąnaudos neplanuojamos; 4) apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos apskaičiuotos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės taikant 4 metų nusidėvėjimo normatyvą ir sudaro 85,25 tūkst. Lt; 5) normatyvinio pelno dydis lygus karšto vandens tiekimo veiklai nustatytam normatyviniam pelno dydžiui – 17,05 tūkst. Lt.

29Be to, Palangos miesto savivaldybė 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštu (19.4)-D3-3392 teismui pateikė informaciją (b.l. 129), kad mokestis dėl karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo kainos buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į galimo tiekėjo pasiūlytą kainą, o nurodyta pareiškėjo kaina buvo per didelė. Pareiškėjas skaitiklius pirko iš AB „Axis Industries“ bendrovės, tačiau sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą. Pažymėta, jog skaičiavimuose taikytos palūkanų normos buvo apskaičiuotos vadovaujantis Metodikos 23.5 punktu bei remiantis Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu. Dėl metrologinės patikros ir remonto sąnaudų nurodė, kad tiekėjas parduoda skaitiklius su metrologine patikra. Tokio tipo skaitikliams yra suteikiamas 4 metų garantinis laikotarpis, o šilumos turto nuomos sutartis su pareiškėju galioja iki 2016 m. birželio 15 d., todėl padarė išvadas, jog metrologinė patikra nesudaro būtinųjų sąnaudų.

30Iš atsakovo pateiktų argumentų matosi, kad nuo pareiškėjo paskaičiuoto 3,98 Lt iki 2,08 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį mokestis buvo sumažintas, kadangi: 1) Palangos miesto savivaldybė vieno skaitiklio kainą su įrengimu skaičiavo 54 Lt, o pareiškėjas buvos paskaičiavęs 105 Lt; 2) Palangos miesto savivaldybė nurodė palūkanų sąnaudas 9,96 tūkst. Lt, pareiškėjas buvo nurodęs 34,86 tūkst. Lt; 3) Palangos miesto savivaldybė į kainą neįtraukė apskaitos prietaisų remonto darbų ir apskaitos prietaisų metrologinės patikros.

31Atsakovas argumentaciją dėl vieno skaitiklio kainos su įrengimu grindžia UAB „Palangos šilumos tinklai“ raštu (b.l. 93-94), kuriame nurodyta, kad atlikus apklausą dėl karšto vandens skaitiklių, pateiktų pasiūlymų mažiausia kaina buvo UAB „Zenlita“ pasiūlyta 34 Lt (be PVM) kaina. Minėtame rašte pažymėta, kad tai būtų vokiečių gamybos skaitiklis Wehrle, kuris tinkamas ir nuotoliniam nuskaitymui, skaitiklio kaina yra nurodyta su metrologine patikra. Skaitiklio montavimo vieneto kaina nuo 10 iki 20 litų. Remdamasis šiuo raštu, atsakovas teigia, kad pareiškėjui gali būti atlygintos tik pagrįstos skaitiklio ir jo įrengimo išlaidos – 54 Lt (t.y. skaitiklio kaina – 34 Lt, įrengimas nuo 10 iki 20 Lt). Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi Palangos miesto savivaldybės pateikta skaitiklio ir jo įrengimo kaina gauta remiantis tik apklausos rezultatais. Neaišku, kokie techniniai reikalavimai/specifikacijos karšto vandens skaitikliams buvo keliami UAB „Palangos šilumos tinklai“ vykdytoje apklausoje, ar toks apklausos atlikimo būdas atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo keliamus reikalavimus bei perkančiosios organizacijos poreikius jos vykdomai veiklai. Jokių kitų dokumentų, detalizuojančių šios apklausos specifiką, atsakovas nepateikė. Iš pridedamo UAB „Zenlita“ komercinio pasiūlymo (b.l. 94) matosi, kad už 34 Lt kainą buvo pasiūlytas tik mechaninis vandens skaitiklis Wehrle, tačiau siekiant nuskaityti jo rodmenis nuotoliniu būdu, būtų reikalinga įsigyti ir prie skaitiklių sumontuoti papildomus komponentus, kurie, remiantis komerciniame pasiūlyme nurodyta informacija, kainuotų dar mažiausiai 100 Lt, be to, nuotoliniam duomenų nuskaitymui dar būtų reikalinga įrengti ir nuotolinio nuskaitymo įrangą (antenas, imtuvus ir pan.). Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas karšto vandens skaitiklius įsigyja Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, vykdydamas viešuosius pirkimus (b.l. 110, 113-118). Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 110), AB „Axis Industries“ įsipareigojo įrengti elektroninius karšto vandens skaitiklius, o UAB „Litesko“ įsipareigojo sumokėti 220 Lt už vieną karšto vandens skaitiklį, į kurią įeina ir bendra darbų kaina (Lt/vnt., be PVM).

32Atsakovas pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų tarnyba UAB „Vilniaus energija“ vykdytą elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimo iš skaitiklių viešą pirkimą pripažino prieštaraujančiu Viešųjų pirkimų įstatymams (b.l. 130). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovo minimos 2011 m. lapkričio 2 d. Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaitos Nr. 2S-7 panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundą atsisakė priimti nurodydamas, kad 2011 m. lapkričio 2 d. Viešųjų pirkimų tarnybos „Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita“ Nr. 2S-7 dalyse, kuriose konstatuoti viešųjų pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimai, yra informacinio pobūdžio, neįtakojanti teisių ir pareigų (b.l. 138). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl sutarties su AB „Axis Industries“ nedaro šios sutarties negaliojančia ar prieštaraujančia teisės aktams, kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

33Pareiškėjas tuo pačiu yra ir šilumos tiekėjas, todėl, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, yra atsakingas ir už teisingą/tikslų per ataskaitinį laikotarpį suvartoto šilumos kiekio daugiabučiuose namuose paskirstymą vartotojams, o viena iš svarbiausių aplinkybių, lemiančių teisingą šilumos paskirstymą (o tuo pačiu ir vartotojams priskaičiuotus mokėjimus), yra savalaikė ir tiksli karšto vandens apskaita. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, karšto vandens tiekėjas turi įsigyti tokius karšto vandens skaitiklius, kurie užtikrintų tiek vartotojų, tiek karšto vandens tiekėjo pagrįstus poreikius.

34Pareiškėjo nurodytos išlaidos dėl elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo yra realios bei pagrįstos sutartimi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybė nepagrįstai nustatė 54 Lt karšto vandens skaitiklio ir jo įrengimo kainą.

35Pareiškėjas teigia, kad Palangos miesto savivaldybė nepagrįstai į būtinąsias sąnaudas įtraukė tik 9,96 tūkst. Lt palūkanų sąnaudų sumą, nors pareiškėjas buvo nurodęs 34,86 tūkst. Lt, kadangi atsakovas taikė 4,21 % vidutinį palūkanų normos dydį. Pagal Metodikos 23.5 punktą į būtinąsias apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudas įeina ir palūkanų sąnaudos už paskolą, paimtą apskaitos prietaisų įgijimui ir nuotolinei duomenų nustatymo sistemai diegti. Šios palūkanų sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas ir (ar) veiklos plane numatytas paimti paskolas. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtų paskolų nefiskalinėms korporacijoms vidutinių palūkanų normos dydžiu.

36Iš 2012 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 1.16-839, kuriuo pareiškėjas Palangos miesto savivaldybei pateikė Atsiskaitomųjų karšo vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą ir Karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos planą iki 2016 m. birželio 1 d. (b.l. 86) matyti, kad karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui reikalinga 662,7 tūkst. Lt paskola ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos banko pateikiama suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir jų palūkanų normų suvestinė (b.l. 111-112, 131) akivaizdžiai įrodo, jog palūkanų normos dydis per ataskaitinius laikotarpius (projekto teikimo metu 2012 m. lapkričio mėn. bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio tvirtinimo metu 2013 m. birželio mėn.) yra žymiai didesnis, nei kad taikė Palangos miesto savivaldybė. Teisėjų kolegija pažymi tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas R. K. patvirtino, kad pareiškėjo skaičiuotas palūkanų normos dydis neviršija Lietuvos banko nustatytos palūkanų normos, ji atitinka Metodikos 23.5 punktą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Palangos miesto savivaldybės taikytas 4,21 % palūkanų normos dydis yra nepagrįstas, prieštaraujantis Metodikos 23.5 punktui.

37Palangos miesto savivaldybė į nustatytą mokestį taip pat neįtraukė apskaitos prietaisų remontų darbų ir apskaitos prietaisų metrologinės patikros sąnaudų, kurios numatytos Metodikos 23.1 punkte. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 30 d. teismui pateiktoje informacijoje (b.l. 129) dėl metrologinės patikros ir remonto sąnaudų teigia, kad tiekėjas parduoda skaitiklius su metrologine patikra. Tokio tipo skaitikliams yra suteikiamas 4 metų garantinis laikotarpis, o šilumos ūkio turto nuomos sutartis su pareiškėju galioja iki 2016 m. birželio 15 d. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas veiklą pradėjo vykdyti nuo 2010 m. gegužės 1 d. ir per tą laikotarpį įrengta apie 1000 skaitiklių, nors nebuvo nustatytas karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis. Nurodė, jog kai kuriems skaitikliams jau reikia atlikti metrologinę patikrą. Pabrėžė, kad skaitiklių garantinis laikotarpis nėra susijęs su metrologinės patikros periodiškumu, kadangi tokių skaitiklių garantinis laikotarpis gali būti tik vieneri metai.

38Metrologijos įstatymas reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse (1 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas yra taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialams Lietuvos Respublikoje. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog matavimo priemonės patikra yra kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimas procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikros rūšys yra šios: 1) atrankinė patikra – vienarūšių matavimo priemonių partijos patikra, pagrįsta tam tikro statistiškai tinkamo ir atsitiktinai iš identifikuotos partijos paimtų pavyzdžių skaičiaus tyrimo rezultatais; 2) neeilinė patikra – naudojamų matavimo priemonių patikra anksčiau nustatyto termino; 3) periodinė patikra – naudojamos matavimo priemonės patikra laikantis nustatytų terminų; 4) pirminė patikra – pagamintos ar sutaisytos matavimo priemonės pirmoji patikra. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, jog metrologinis patvirtinimas – visuma veiksmų, apimančių kalibravimą ir patikrą, taip pat derinimą, taisymą, pakartotinį kalibravimą ir neeilinę patikrą, įskaitant plombavimą ir ženklinimą, skirtų nustatyti matavimo priemonės metrologinių ir techninių charakteristikų ir jos paskirties bei naudojimo reikalavimų atitiktį. Iš minėtų nuostatų akivaizdu, jog metrologinė patikra nėra susijusi su skaitiklių garantiniu laikotarpiu, kaip kad buvo nurodęs atsakovas. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad metrologinės sąnaudos turi būti įvertintos ir patvirtino, jog pareiškėjas, skaičiuodamas karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, nepažeidė Metodikos nuostatų. Taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybė neįvertino remonto sąnaudų, nors šios sąnaudos įeina į būtinąsias sąnaudas. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai į apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio kainą neįtraukė apskaitos prietaisų remonto darbų ir apskaitos prietaisų metrologinės patikros sąnaudų.

39Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodomi viešojo administravimo principai, kuriais vadovaujasi viešojo administravimo subjektai savo veikloje. Vienas iš jų – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (3 straipsnio 1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3025/2012 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

40Sprendime minėta, jog Palangos miesto savivaldybės posėdyje tarybos nariai nesutiko su sprendimo projekte pasiūlyta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio kaina, nepateikdami objektyvių ekonominių paskaičiavimų, kuriais buvo nuspręsta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustatyti 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. Pasiūlytas 2,08 Lt mokesčio dydis nebuvo grindžiamas nei atliktais skaičiavimais, nei įvertintas jo atitikimas Metodikos nuostatomis.

41Visa tai įvertinusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T2-197, kuriuo pareiškėjui UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nustatytas karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (ekonominiu pagrindimu) ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Palangos miesto savivaldybės taryba, skaičiuodama mokestį, nesilaikė Šilumos ūkio įstatyme ir Metodikoje nurodytų reikalavimų, t.y. į mokestį neįtraukė privalomų įtraukti būtinųjų apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudų vidinių elementų, todėl ginčijamas sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

42Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas, ginčijamas sprendimas naikinamas ir Palangos miesto savivaldybė įpareigojama iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

43Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

44Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas.

45Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2013 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2549 (b.l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai bei į ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pareiškėjui priteistinas 100 Lt žyminis mokestis.

46Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą tenkinti.

48Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. T2-197 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“.

49Įpareigoti Palangos miesto savivaldybę iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą.

50Pareiškėjui UAB „Litesko“ iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės priteisti 100 litų sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

51Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.