Byla 2-1338/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1191-622/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuomos mokesčio priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Klaipėdos mėsine“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Neapolis“, prašydamas nustatyti ieškovo atsakovui mokėtiną nuomos mokesčio dydį – 22,50 Lt už vieną kv. m nuomojamo ploto nuo 2012 m. vasario 1 d. Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. balandžio 23 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomavo ieškovui patalpas Neapolio prekybos centre. Sutartyje numatyta kaina už 1 kv. m nuomojamo ploto (470 kv. m) – 53,10 Lt. Šalys tą pačią dieną buvo sudariusios taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 269 000 Lt kompensaciją, susijusią su nuostolių atlyginimu dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, mokant ją lygiomis dalimis per 120 mokėjimų, atliekamų kas mėnesį. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovo mokėtino nuomos mokesčio dalis kas mėnesį bus dengiama minėtos kompensacijos dalimi, t. y. ieškovas mokėjo atsakovui ½ nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio - 22,50 Lt. Atsakovui Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, paskirtas bankroto administratorius pranešė, kad šalių sudarytos sutartys nebus toliau vykdomos. Nors minėta nuomos sutartis laikoma pasibaigusia, bankroto administratorius neprieštarauja, kad ieškovas naudotųsi patalpomis, tačiau pateikia PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytas nuomos mokesčio dydis – 55,94 Lt už 1 kv. m nuomojamo ploto. Ieškovo teigimu, bankroto administratorius neteisėtai vienašališkai nustatė nuomos mokestį, kurio dydis yra dvigubai didesnis nei faktiškai iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui mokėtas nuomos mokestis ir dvigubai didesnis nei yra realus nuomos mokestis rinkoje.

5Atsakovas priešieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia šalių 2007 m. balandžio 23 d. taikos sutartį; pripažinti negaliojančiais ir nesukeliančių pasekmių taikos sutarties pagrindu atliktus nuomos mokesčio pagal šalių 2007 m. balandžio 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įskaitymus; priteisti iš ieškovo 899 090,36 Lt dydžio nesumokėtą nuomos mokestį, 3 760 Lt dydžio nesumokėtą administravimo mokestį, 732 962,85 Lt delspinigių ir procesines palūkanas.

6Ieškovas savo reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nuomos mokesčio dydį – 22,50 Lt už vieną kv. m iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovo bankroto administratorius vienašališkai nustatė nuomos mokesčio dydį – 55,94 Lt už vieną kv. m., kas už visą nuomojamą plotą sudaro 31 813,08 Lt per mėnesį. Ši suma ieškovui yra didelė ir jos mokėjimas sukeltų didelius nuostolius, o jų išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės būtų apsunkintas arba net neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios būtų realiai patenkintas ieškinyje reiškiamas reikalavimas. Tokia teisinė situacija reikštų išankstinį ieškinio reikalavimo patenkinimą ir prieštarautų tiek sąžiningumo principui, tiek teismų praktikai, kadangi laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais. Be to, patenkinus ieškovo prašymą, būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad bankroto administratorius akivaizdžiai piktnaudžiauja savo padėtimi, naudojasi susidėjusiomis aplinkybėmis. Žinodamas, kad ieškovui patalpos yra reikalingos siekiant užtikrinti normalią veiklą, atsakovo bankroto administratorius vienašališkai nustatė nuomos mokesčio dydį – 55,94 Lt už vieną kv. m. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytuose sandoriuose buvo nustatytas faktiškai mokėtinas žyminio mokesčio dydis, kuris buvo ½ mažesnis negu nurodytas nuomos sutartyje. Ieškovas niekada nemokėdavo ir neprivalėjo mokėti tokio didelio nuomos mokesčio, kurio šiuo metu reikalauja bankroto administratorius. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas ginčo nagrinėjimo metu turėtų mokėti dvigubai didesnį nuomos mokestį, nei mokėdavo ankščiau, ir dvigubai didesnį, nei yra realus nuomos mokestis rinkoje. Atsakovas turi bankrutuojančios įmonės statusą, todėl gali neturėti pakankamai lėšų atlyginti ieškovo patirtų nuostolių. Palankaus teismo sprendimo atveju nuomos mokesčio permoka taip pat negalės būti įskaityta, nes bankroto procese įskaitymai yra draudžiami. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir atmetus ieškinį, atsakovas turės galimybę reikšti reikalavimą ieškovui dėl nesumokėto mokesčio priteisimo. Tokiu būdu atsakovas susigrąžintų jam nesumokėtą žyminio mokesčio sumą ir atsakovo bei jo kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas jokiu būdu neišspręstų šalių ginčo, o tik užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Neapolis“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas laiko su juo sudarytą nuomos sutartį pasibaigusia (nutraukta), naudojasi patalpomis neatlygintinai, negrąžina jų atsakovui ir reikalauja nustatyti mokėtiną nuomos mokesčio dydį – 22,50 Lt už vieną kv. m. Apelianto pateikta argumentacija nėra susijusi su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o turi reikšmės tik sprendžiant ginčą iš esmės. Ieškovo teiginiai dėl galimai patirtinų nuostolių prasilenkia su realybe, nes ieškovas jokio nuomos mokesčio nemoka, t. y. net jo paties siūlymo dydžio, todėl negali patirti jokių nuostolių. Net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas gali nemokėti nuomos mokesčio.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui (arba pagal priešieškinį – ieškovui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

14Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

15Nagrinėjamu atveju, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, t. y. laikino nuomos mokesčio dydžio nustatymą bylos nagrinėjimo laikotarpiui, yra svarbu išsiaiškinti. kuriai iš šalių kiltų daugiau neigiamų padarinių, t. y. ieškovui, jei laikinas nuomos mokesčio dydis bylos nagrinėjimo laikotarpiui nebūtų nustatytas, o ieškinys būtų patenkintas, ar atsakovui, jei laikinas nuomos mokesčio dydis bylos nagrinėjimo laikotarpiui būtų nustatytas, o ieškinys – atmestas.

16Ieškovo teigimu, atsakovo bankroto administratoriaus nustatytas nuomos mokesčio dydis yra didelis ieškovui ir tokio dydžio nuomos mokesčio mokėjimas sukeltų ieškovui didelius nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra pareiškęs priešieškinį, kurio reikalavimams užtikrinti pirmosios instancijos teismas areštavo ieškovo turtą. Ieškovas, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atskirajame skunde nurodė ir pateikė įrodymus, kad jo finansinė padėtis yra gera. Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs gerą ieškovo turtinę padėtį, 2012 m. liepos 12 d. nutartimi panaikino ieškovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo argumentai, kad atsakovo bankroto administratoriaus nustatyto dydžio nuomos mokesčio mokėjimas bylos narinėjimo laikotarpiu gali sukelti ieškovui nuostolius, yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis šiuo metu moka atsakovo bankroto administratoriui bent savo paties pasiūlyto dydžio (22,50 Lt už 1 kv. m) nuomos mokestį. Priešingai, atsakovo bankroto administratoriaus teigimu, ieškovas šiuo metu visai nemoka nuomos mokesčio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius ieškovo prašomo laikino nuomos mokesčio dydžio bylos nagrinėjimo laikotarpiui, ieškovo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti, nes, pirma, paties ieškovo teigimu, jo finansinė padėtis yra gera, antra, ieškovo elgesys parodo, kad jis gali nemokėti ir teismo nustatyto dydžio laikino nuomos mokesčio.

17Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai yra labai svarbu gauti pajamas iš turimo turto. Bankroto procesas ir bankrutuojančios įmonės bankroto proceso metu vykdoma komercinė ūkinė veikla turi viešąjį interesą, nes iš jos metu gaunamų pajamų dengiamos administravimo išlaidos ir tenkinami kreditorių reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad patenkinus ieškovo prašymą būtų pažeisti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai.

18Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas šioje byloje yra pareiškęs priešieškinį, kuriuo iš esmės ginčija iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo tarp šalių nustatytą atsiskaitymo už nuomojamas patalpas tvarką, pagal kurią ieškovo mokėtino nuomos mokesčio dalis buvo dengiama atsakovo ieškovui mokėtinos pagal taikos sutartį kompensacijos dalimi. Patenkinus priešieškinį, ieškovas turės atlyginti atsakovui nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp šalių nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio ir faktiškai ieškovo atsakovui mokėto nuomos mokesčio.

19Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad nepritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir patenkinus ieškinį nuomos mokesčio permoka negalės būti įskaityta, nes, apelianto teigimu, bankroto procese įskaitymai yra draudžiami. Visų pirma, minėta, kad ieškovas šiuo metu nemoka administratoriui jokio nuomos mokesčio už patalpas, todėl permoka ir negali susidaryti. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo bankroto administratorius pranešė ieškovui, jog sudarytos sutartys tarp ieškovo ir atsakovo nebus toliau vykdomos (b. l. 6, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktas). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą šalių sudaryta nuomos sutartis laikytina pasibaigusia. Ši aplinkybė reiškia, kad po bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovui faktiškai toliau naudojantis patalpomis ir administratoriui neprieštaraujant, tarp šalių susiklostė nauji nuomos teisiniai santykiai, kurie nėra įforminti rašytine nuomos sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Atsižvelgiant į tai, nepritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir patenkinus ieškinį, susidariusi nuomos mokesčio permoka turėtų būti laikoma atsakovo administravimo išlaidomis ir ieškovas dėl jos priteisimo neturėtų reikšti kreditorinio reikalavimo, kuris tenkintinas ĮBĮ nustatyta tvarka.

20Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Klaipėdos mėsine“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovas priešieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia šalių 2007 m.... 6. Ieškovas savo reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo panaikinti... 11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Neapolis“ prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar... 14. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines... 15. Nagrinėjamu atveju, kai ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuomos mokesčio... 16. Ieškovo teigimu, atsakovo bankroto administratoriaus nustatytas nuomos... 17. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, kuriai yra labai svarbu gauti pajamas iš... 18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas šioje byloje yra pareiškęs... 19. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad... 20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 22. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti...