Byla I-4984-821/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir VĮ „Mūsų amatai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 12 347 EUR neišmokėto darbo užmokesčio. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi VĮ „Mūsų matai“ procesinė padėtis iš trečiojo suinteresuoto asmens pakeista į Lietuvos valstybės atstovo, dalyje dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį (III t. b. l. 68-69).

3Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime (I t. b. l. 1-7, 14-16) nurodo, kad 2005 m. spalio mėn. 14 d. iki 2014 m. birželio mėn. 18 d. (data nepatikslinta) atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Atliekant laisvės atėmimo bausmė jam nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos. Gyvenamosios patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų nustatyto ploto. Bendras gyvenamųjų patalpų plotas buvo apie 10 ir 30 kv.m, jose gyveno nuo 6 iki 12 asmenų, dalį ploto užėmė baldai. Vilniaus pataisos namuose nebuvo įrengtos rūkymui skirtos patalpos, todėl nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose ar/ir koridoriuje. Trūko vietos laikyti maisto produktams šaldytuve susidėti, nes juos naudojosi 20 asmenų, dviems būriams įrengta tik viena virtuvėlė. Gyvenamosiose patalpose teko džiovinti drabužius ir kvėpuoti kenksmingu oru. Vasaros ir žiemos metu gyvenamosiose patalpose nebuvo pakankama oro cirkuliacija, ventiliacija neįrengta. Žiemos metu gyvenamosiose patalpose buvo šalta. Vilniaus pataisos namuos nebuvo įrengto poilsio kambario (virtuvėle ir poilsio kambarys administracijos laikomos tos pačios paskirties patalpomis), džiovyklos ir sporto salės. Gyvenamosiose patalpose sienos ir lubos netinkamos valymui, todėl labai purvinos ir nevalomos. Pataisos namų administracija nedaro gyvenamųjų patalpų remonto. Gyvenamosiose patalpose nepakankamas dieninis ir dirbtinis apšvietimas. Penkių kabinų tualetu turi naudotis du būriai (apie 100 asmenų). Dušas įrengtas cokoliniame aukšte, todėl grįždamas iš dušo turėjo eiti per bendro naudojimo laiptinę, kurioje nuolat atidaryti langai ir lauko durys. Vienos dušo patalpos, kuriuo vienu metu gali naudotis 12 asmenų, plotas apie 40 kv.m., kitos dušo patalpos plotas - 10 kv. m., ja naudojasi 8 asmenys. Dušai neatskirti, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Persirengimo kambaryje trūko vietos nusišluostyti, nes jo plotas tik 10 kv. m., nuolat pučia skersvėjis.

4Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo perkeltas ir į drausmės grupę, gyveno kamerų tipo patalpose, paskirtas nuobaudas atliko ir bausmės izoliatoriuose. Šių patalpų plotas neatitiko Higienos normoje HN76:1999 nustatyto minimalaus 5 kv. m. ploto tenkančio vienam asmeniui, nepakako dieninio ir dirbtinio apšvietimo, nevisiškai atsidarydavo langai, o tai mažino oro cirkuliaciją.

5Pareiškėjas teigia, kad tyčia ir sąmoningai sudarus netinkamas laikymo sąlygas, ilgą laiką varžant teises, nesistengiant pašalinti trūkumų, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnis.

6Dėl mažo kamerų ploto pareiškėjui buvo sukelti fiziniai nepatogumai – trūko vietos valgyti prie stalo, spintoje lentynų darbužiams laikyti, buvo nepatogu ir sudėtinga prieiti prie dviejų aukštų lovos, tvarkyti miegamąją vietą. Dėl erdvės trūkumo kildavo tarpusavio barniai, priekaištai, t.y. buvo sudaryta negatyvi aplinka. Nebuvo užtikrintas privatumas, negalėjo tinkamai išsimiegoti ir pailsėti po darbo dėl didelio triukšmo. Privatumas nebuvo užtikrintas ir naudojantis dušu, reikėdavo laukti norint pasinaudoti tualetu. Dėl nuolatinio streso, patirto dėl ploto trūkumo ir santykių tarp kitų nuteistųjų, tapo irzlus ir dirglus, jaučia nepasitenkinimą aplinkiniams. Patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų pareiškėjas įvertino 100 000 EUR.

7Nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija nesuteikė jam galimybės susipažinti su teisės aktais, o apie tai, jog buvo laikytas netinkamomis sąlygomis sužinojo 2013 metais iš kitų nuteistųjų, televizijos laidų, todėl ieškinio senaties terminas neturėtų būti taikomas. Tikslindamas skundą pareiškėjas paaiškino, kad nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl susipažinimo su teisės aktais, nes administracija privalo imperatyviai vykdyti įstatymus, o ne jis reikalauti juos vykdyti ar pašalinti trūkumus.

8Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2005 metų spalio mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio dirbo baldų bare. Dirbant buvo pažeista jo teisė į teisingą atlyginimą už darbą, nes mokamas darbo užmokestis neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio. Pareiškėjo paskaičiavimu, jam neišmokėto darbo užmokesčio skirtumas sudaro 12 347 EUR (42 599 Lt).

9Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (I t. b. l. 43-50) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodo, kad pareiškėjas bausmę Vilniaus pataisos namuose atliko laikotarpiu nuo 2005-10-14 iki 2014-06-26. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2015-12-01, atsakovės atstovas reikalavimams dėl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2005-10-14 iki 2012-12-01 prašo taikyti ieškinio senatį.

11Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno gyvenamosiose (bendrabučio tipo) patalpose Nr. 309, Nr. 312, Nr. 415. Gyvenamosios patalpos Nr. 309 plotas - 19,11 kv. m., joje įrengtos 6 miegamos vietos, vienam nuteistajam tenka 3,18 kv. m. ploto. Gyvenamosios patalpos Nr. 312 plotas – 35,40 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam nuteistajam tenka 3,21 kv. m. ploto. Gyvenamosios patalpos Nr. 415 plotas 14,65 kv.m., joje įrengtos 4 miegamos vietos, vienam nuteistajam tenka 3,66 kv. m. ploto. Vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus ir nebuvo pažeistas. Nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno kartu su pareiškėju gyvenamosiose patalpoje neturi galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami ir sisteminami. Pažymi, kad pats pareiškėjas skunde taip pat neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atlikinėjo kartu su juo aukščiau nurodytose patalpose, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, būnant jam šiose patalpose su kitais nuteistaisiais.

12Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus pataisos namų dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės, net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

13Pažymi, kad Vilniaus pataisos namuose gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, Vilniaus pataisos namų pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.

14Laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-01-10 pareiškėjas gyveno jam paskirtoje drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 10D. Drausmės grupės gyvenamosios patalpos Nr. 10D plotas - 14,66 kv.m., įrengtos 4 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,66 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

15Atskirais laikotarpiais nuteistasis A. K. atliko jam paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 2K ir Nr. 18K. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 2K plotas - 14,35 kv. m., įrengtos 3 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 4,78 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 18K plotas - 30,47 kv.m., įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenka apie 4,35 kv. m. ploto, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.

16Visos Vilniaus pataisos namų gyvenamosios, patalpos, taip pat tos, kuriose buvo laikytas pareiškėjas, drausmės grupės gyvenamoji patalpa Nr. 10 D bei baudos izoliatoriaus kameros Nr. 2K ir 18K, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintomis taisyklėmis. Visose gyvenamosiose patalpose (bei baudos izoliatoriaus kamerose) įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, patalpos aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. IR-139. Jokie teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –HN 76:2010) nebuvo pažeisti. Visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais.

17Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nei Vilniaus pataisos namų administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms nėra pateikęs nė vieno skundo, kuriuo būtu skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų, per mažo gyvenamųjų patalpų ploto ar netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos įtaigoje. Pažymi, kad Vilniaus pataisos namuose gyvenamųjų patalpų būklės bei Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatytų normatyvų laikymosi. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nuolat vykdo minėtos higienos normos kontrolę. Paaiškina, kad nuteistieji netausoja gyvenamosiose patalpose esančio turto, sąmoningai jį niokoja, gadina, administracija su tuo kovoja ir pagal finansines galimybes kuo įmanoma operatyviau šalina trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės.

18Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Vilniaus pataisos namuose taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų gyvenamąsias patalpas: rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Vilniaus pataisos namų atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į pataisos įstaigą atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Uždarant nuteistuosius į baudos izoliatorius, pareigūnai taip pat išsiaiškina, ar nuteistieji rūkantys ar ne. Nutarimuose „Dėl nuteistųjų nubaudimo“ patys nuteistieji raštu pažymi ar jie yra rūkantys. Iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimų „Dėl nuteistojo A. K.“ matyti, jog jis pats deklaravo, kad yra rūkantis. Pažymi, kad Vilniaus pataisos namai teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose.

19Pažymi, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

20Paaiškina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas dirbo ne Vilniaus pataisos namuose, o valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, valstybės įmonėje prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, vėliau reorganizuotos į valstybės įmonę „Mūsų amatai“, todėl Vilniaus pataisos namai netinkamas atsakovas reikalavimų dalyje dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo.

21Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų tenka pareiškėjui. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad į teismą jis kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir pagrįstų argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo psichinę sveikatą.

22Valstybę atstovaujantis VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepimu (I t. b. l. 101-104) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

23Nurodo, kad bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuteistasis A. K. nuo 2015-10-27 dirbo valstybės įmonėje prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų staliumi, įdarbinant jį laikininku ir taikant 0,43 koeficientą. 2007 m. vasario mėn. reorganizavus valstybės įmonę prie Vilniaus 2-ųjų pataisos namų nuteistasis buvo atleistas ir nuo 2007-02-12 įdarbintas valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų staliumi, įdarbinant jį laikininku, taikant 0,43 koeficientą. Iš šių pareigų A. K. buvo atleistas 2007-03-30 ir nuo 2007-04-01 įdarbintas valstybės įmonėje prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų staliumi vienetininku, o ne laikininku, kaip dirbo anksčiau. Staliaus pareigose nuteistasis dirbo iki 2014-06-20, kol buvo perkeltas į Kybartų pataisos namus.

24Pažymi, kad nuteistųjų darbo apmokėjimas reglamentuotas specialiuosiuose teisės aktuose, t. y. 2002-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (pakeistas, nebegalioja) bei šiuo metu galiojančiame 2009-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 494 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo apraše (toliau - Aprašas).

25Nuteistajam A. K. dirbant laikininku, kai darbo rezultatų nebuvo galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, darbo užmokestis mokėtas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Nuteistojo A. K. atveju, jam dirbant staliumi laikininku, buvo taikytas 0,43 dydžio koeficientas.

26Nuo 2007-04-08 nuteistasis buvo įdarbintas staliumi vienetininku, todėl taikytas Aprašo 5 punktas, nustatantis, kad kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems taikomas vienetinis darbo apmokėjimas.

27Paaiškina, kad VĮ „Mūsų amatai“ gavusi darbo užmokesčio paskaičiavimui aktualius duomenis (paskyras, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pan.), apskaičiuodavo nuteistojo darbo užmokestį ir sumokėdavo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Nuteistajam priskaičiuotas darbo užmokestis buvo pervedamas Vilniaus pataisos namas ir šios įstaigos darbuotojai, atlikę išskaitas į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, atskaitymus pagal antstolių vykdomuosius dokumentus ir kita, likusią darbo užmokesčio dalį pervesdavo nuteistajam.

28Atsakovės atstovė prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu dirbdamas VĮ „Mūsų amatai“ ir ankstesnėse valstybės įmonėse, būdavo supažindinamas su darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, žinojo ir jam pervestų darbinių pajamų dydį, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti neva jam nesumokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2005-10-27. Kadangi A. K. su skundu į teismą kreipėsi tik 2015-12-01, atsakovės atstovės nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo galėtų būti reiškiamas tik už laikotarpį nuo 2012-12-01, nes ieškinio senaties terminas už 2005-10-27 — 2012-12-01 laikotarpį jau yra suėjęs, o pareiškėjas jokių įrodymų ir prašymų senaties termino atnaujinimo nepateikė.

29Skundas tenkintinas iš dalies.

30Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose. Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (turtinės žalos) priteisimo.

31Iš šalių rašytinių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005-10-14 iki 2014-06-26 (I t. b. l. 77-78) atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas nuo 2015-10-27 iki 2014-06-20 dirbo staliumi (I t. b. l. 106-114).

32Grįsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjas teigia, kad nesudarius tinkamų jo laikymo sąlygos Vilniaus pataisos namuose, ilgą laiką varžant jo teises, nesistengiant jų gerinti, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnis. Pareiškėjas taip pat teigia, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą atlyginimą už darbą, netinkamai apskaičiuojant ir mokant jam priklausantį darbo užmokestį, ir reiškia reikalavimą priteisti turtinę žalą (neišmokėtą darbo užmokesčio dalį).

33Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

34Atsakovės atstovai, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas skundu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2015-12-01, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

35Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Toks pats senaties terminas nustatytas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

36Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-12-01 (skundo parengimo ir išsiuntimo data, I t. b. l. 1, 8), todėl reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2005-10-14 iki 2012-12-01 ir turtinės žalos atlyginimo nuo 2005-10-27 iki 2012-12-01 pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

37CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

38Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

39Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 19 straipsnio, nustatančio prigimtines žmogaus teises ir laisves, 21 straipsnio, draudžiančio kankinti žmogų, žeminti jo orumą, taip pat nustatyti tokias bausmes, pažeidimų, bei Konstitucijos 29 ir Konvencijos 14 straipsnių, draudžiančių diskriminaciją, pažeidimų. Reikalavimą priteisti turtinę žalą pareiškėja taip pat kildina iš Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimo bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rezoliucijos. Asmuo kildindamas žalą iš Konstitucijos ir Konvencijos nuostatų, draudžiančių kankinimą, diskriminaciją, garbės ir orumo žeminimą turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konstitucijos 21 straipsnį atitinkantį diskomfortą, jautėsi diskriminuojamas gaudamas mažesnį darbo užmokestį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybės) nutarimais nustatyta minimali mėnesinė alga, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant, žeminant orumą, diskriminuojant, netinkamai apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį, ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

40Pareiškėjo nuomone, teismas reikalavimui dėl žalos atlyginimo neturėtų taikyti ieškinio senaties, nes Vilniaus pataisos namų administracija nesuteikė jam galimybės susipažinti su teisės aktais, o apie tai, jog buvo laikytas netinkamomis sąlygomis sužinojo 2013 metais iš kitų nuteistųjų, televizijos laidų. Tikslindamas skundą pareiškėjas paaiškino, kad dėl susipažinimo su teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, į pataisos namų administraciją nesikreipė. Teigia, kad administracija privalo vykdyti įstatymus, o neturi pareigos reikalauti laikytis įstatymų, juos vykdyti, ar gerinti kalinimo sąlygas.

41Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kurių jis laiku nesikreipė į teismą laikytinos subjektyviomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka, nepateisina delsimo kreiptis į teismą (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-575/2015, 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-360-858/2015 ir kt.). Pareiškėjo skunde minimi teisės aktai, reglamentuojantys kalinimo sąlygas ir nuteistųjų darbo apmokėjimą, Vyriausybės nutarimai nustatantys minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o taip pat Konstitucija ir Konvencija, iš kurių nuostatų pareiškėjas kildina žalą, skelbiami viešai. Įstatymų nežinojimo nepateisina ir Konstitucijos 7 straipsnis. Nuteistieji pataisos įstaigose privalo būti supažindinti tik su vidaus tvarką reglamentuojančiomis taisyklėmis, jų teisėmis, pareigomis ir draudimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnis). Bylos duomenimis, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie jam kiekvieną mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesčio sumą (I t. b. l. 18-34). Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas galimai savo pažeistų teisių gynimu galėjo pasirūpinti laikydamasis teisės aktų nustatytų terminų, tačiau į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei dešimt metų nuo kalinimo ir įdarbinimo pradžios.

42Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas termino praleidimo priežasčių ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę, nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių.

43Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovų atsiliepimuose į skundą suformuluotus reikalavimus taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2015-10-14 iki 2012-12-01 galimai padarytą neturtinę ir nuo 2005-10-27 iki 2012-12-01 turtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

44Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2014-06-20

45Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo valstybinėje įmonėje prie Pravieniškių pataisos namų medžio apdirbimo bare staliumi vienetininku (I t. b. l. 112) (pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl Pravieniškių valstybinės įmonės prie pataisos namų įstatų patvirtinimo“ 1 punktą, „Valstybinė įmonė prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų“ pavadinimas pakeistas į pavadinimą „Pravieniškių valstybinės įmonė prie pataisos namų“). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 938 „Dėl valstybinės įmonės prie Alytaus pataisos namų, valstybinės įmonės prie Marijampolės pataisos namų ir Pravieniškių valstybinės įmonės prie pataisos namų reorganizavimo“, minėtos valstybinės įmonės sujungimo būdu buvo reorganizuotos į naują juridinį asmenį – valstybinę įmonę „Mūsų amatai“.

46Pareiškėjas teigia, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo pažeista jo teisė į teisingą atlyginimą už atliktą darbą, nes jam kaip nuteistajam buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei Vyriausybės nutarimais nustatyta minimali mėnesinė alga.

47Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas ir 2009 m. birželio 5 d. nutarimu išdėstytas nauja redakcija, Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

48Teisinis reguliavimas nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnis). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų darbo sąlygas nustatytos BVK 128 straipsnyje (ginčui aktuali 2003-05-01 straipsnio redakcija). Minėtos straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais (BVK 128 straipsnio 1 dalis). Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą (BVK 128 straipsnio 2 dalis). Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 3 dalis).

49Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama įstatymų leidėjo pavedimą, patvirtino Aprašą (ginčui aktuali 2009 m. gegužės 27 d. redakcija), nustatydama suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybinėse įmonėse prie pataisos namų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką. Pagal Aprašo nuostatas, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, ar ne. Tuo atveju, jeigu darbo rezultatų apskaičiuoti konkrečiais rodikliais negalima, darbo užmokestis mokamas taikant valandinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovais, taikydami koeficientus (Aprašo 1 priedas), kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus (Aprašo 4 punktas). Kai darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems taikomas vienetinis darbo apmokėjimas. Išdirbio normas ir įkainius už atlikto darbo ar pagamintos produkcijos vienetą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai. Įkainis nustatomas valandinį tarifinį atlygį (Aprašo 1 priedas) dalijant iš valandinės išdirbio normos. Išdirbio norma yra geros kokybės produkcijos ar gaminio vieneto pagaminimo ar konkrečių veiksmų atlikimo kiekis, kurį suimtasis ar nuteistasis privalo pagaminti ar atlikti per nustatytą laiką. Įkainis taip pat gali būti nustatomas valandinį tarifinį atlygį (Aprašo 1 priedas) dauginant iš darbo laiko normos, išreikštos valandomis. Laiko norma yra darbo trukmė valandomis arba minutėmis, nustatyta produkcijai ar gaminiui pagaminti arba veiksmui atlikti normaliomis darbo sąlygomis (Aprašo 5 punktas).

50Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu medienos bare dirbo staliumi vienetininku (I t. b. l. 112), t. y. jo darbo rezultatus buvo galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, todėl darbo užmokesčio apskaičiavimui taikytinas Aprašo 5 punkte nustatytas vienetinis darbo apmokėjimo metodas. Iš byloje esančios medžiagos (II t. b. l. 184-186, III t. b. l. 26-87) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal išdirbio normas (vienetinis darbo apmokėjimo metodas pagal Aprašo 5 punktą), o įkainis buvo nustatomas valandinį įkainį dauginant iš Aprašo 1 priede nustatyto valandinio atlygio (koeficiento, kuris atsižvelgiant į pareiškėjo atliekamo darbo pobūdį yra 0,43). Iš pateiktų darbo užmokesčio apskaitos dokumentų bei kitų duomenų (II t. b. l. 184-186, III t. b. l. 26-87), nustatyta, kad valandinis įkainis buvo nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytą minimalų valandinį atlyginimą (pvz. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimalus valandinis įkainis, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 718, buvo 5,15 Lt, todėl pareiškėjui taikomas valandinis įkainis pagal Aprašo 5 punktą sudarė 2,21 Lt (5,15 Lt x 0,43); analogiškai valandinis įkainis buvo apskaičiuojamas ir 2013 - 2014 metais). Darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal faktiškai atliktą darbą, atsižvelgiant į laiko normą reikalingą tokiam produkcijos (gaminių, veiksmų) kiekiui atlikti (pvz. 2012 m. gruodžio mėnesį įvykdyta išdirbio norma sudarė 178 procentų, jos įvykdymo laiko norma – 241,33 valandos, todėl pareiškėjui priskaičiuoto darbo užmokesčio suma sudarė 533,34 Lt (241,33 x 2,21 Lt), II t. b. l. 184-186). Iš pareiškėjo pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, kad priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, atlikus privalomus mokesčių išskaitymus, jam buvo išmokėtos (I t. b. l. 32-34).

51Pažymėtina, kad nuteistieji asmenys kalinimo metu yra išlaikomi valstybės, jiems užtikrinimas jų fiziologinius poreikius atitinkantis maitinimas, suteikiama miegui skirta vieta, nuteistieji taip pat aprūpinami darbužiais, patalyne, higienos priemonėmis ir kitais būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingas daiktais, todėl tai, kad jų darbo apmokėjimui taikomi specialūs teisės aktai, nepažeidžia teisės į teisingą darbo apmokėjimą.

52Pareiškėjas teigia, kad dirbdamas tvarkiniu dirbo be poilsio dienų, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas juo būtų dirbęs. Nuo įdarbinimo pradžios (2005-10-27) pareiškėjas dirbo tik staliumi (I t. b. l. 106-112). Teismas taip pat pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo nustatyta penkių darbo dienų savaitė, šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos, pareiškėjas nedirbo ir šventinėmis dienomis (II t. b. l. 184, III t. b. l. 26, 30, 36, 39, 42, 45, 50, 53, 56, 59, 63, 65), todėl argumentas, kad jam nebuvo suteikiamos poilsio dienos yra nepagrįstas.

53Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, pareiškėjui darbo užmokestis apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis specialiais teisės aktais reglamentuojančiais nuteistųjų asmenų apmokėjimą už darbą sąlygas ir tvarką, kurie nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar nesuderinamais su tarptautiniais teisės aktais, todėl reikalavimas priteisti 12 347 EUR turtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

54Dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2014-06-26

55Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Vilniaus pataisos namuose, akcentuodamas teisės minimalų plotą pažeidimus, higienos normų pažeidimus, netinkamą gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų įrengimą.

56Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas atlikdamas laivės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose buvo laikomas iki 2014-06-26 (I t. b. l. 77). 2014-06-26 pareiškėjas išvyko į Kybartų pataisos namus. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 309, 312, 415 (I t. b. l. 55, 57, 59). Laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-01-10 pareiškėjas paskirtą nuobaudą atliko drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 10D (56, 66-67), taip pat bausmės izoliatorių patalpose Nr. 2K ir 18 K (I t. b. l. 60-65). Pareiškėjas teigia, kad minėtose patalpose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.

57Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

58Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.

59Atsakovės atstovo pateiktais duomenis, gyvenamosios patalpos Nr. 309 plotas - 19,11 kv. m., joje įrengtos 6 miegamos vietos. Gyvenamosios patalpos Nr. 312 plotas – 35,40 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų. Gyvenamosios patalpos Nr. 415 plotas - 14,65 kv. m., joje įrengtos 4 miegamos vietos. Nurodytų gyvenamųjų patalpų plotus patvirtina ir į bylą pateikti patalpų planai (I t. b. l. 53-54). Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų Nr. 10D gyvenamųjų patalpų plotas - 14,66 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 2K plotas - 14,35 kv. m. (I t. b. l. 51) joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 18K plotas - 30,47 kv. m. (I t. b. l. 51), jame įrengtos 7 miegamosios vietos.

60Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiškėju minėtose patalpose, tačiau net ir darant prielaidą, jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, gyvenamosiose patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir baudos izoliatoriuose vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas nebuvo pažeistas (bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko 3,18, 3,21 ir 3,66 kv. m. ploto, drausmės grupės kamerų tipo gyvenamosios patalpose - 3,66 kv. m., baudos izoliatoriuje Nr. 2 K - 4,78 kv. m. ploto, baudos izoliatorius Nr. 18 K - 4,35 kv. m. ploto). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas gyvendamas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Beveik visu ginčo laikotarpiu dirbo, todėl didžiąją laiko dalį praleisdavo ne gyvenamoje patalpoje, o darbo vietoje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose negalėjo tinkamai išsimiegoti (nuteistųjų miego laikas nustatytas dienotvarkėje), pailsėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nustatytas minimalus gyvenamosios patalpos ir kamerų plotas tenkantis vienam asmeniui nebuvo pažeistas, o suteikta judėjimo laisvė kompensavo sąlyginai nedidelį asmeninės erdvės plotą.

61Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

62Pareiškėjas skunde cituoja Higienos normos HN 76:2010 14, 22, 23, 24, 26, 28, 30, 30.1-30.7 62, 64, 68 punktus, teigdamas, kad atliekant laivės atėmimo bausmę jie buvo pažeisti. Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose bloga oro cirkuliacija, nėra įrengtos vėdinimo sistemos, kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuose nevisiškai atsidaro langai, patalpų sienos ir lubos purvinos, jų danga netinkama lengvam valymui, pagal poreikį nedaromas remontas, nepakankamas dieninis ir dirbtinis apšvietimas, nėra įrengtų rūkymo vietų, todėl jam teko būti su rūkančiais asmenimis ir kvėpuoti tabako dūmais.

63Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, buvo nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Higienos normos HN 76:2010 28 punktas, įpareigoja užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Higienos normos HN 76:2010 30, 30.1-30.7 punktuose nustatyti reikalavimai laisvės atėmimo vietų sporto salei ar sportui skirtoms patalpoms. Laisvės atėmimo vietų įstaigose remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas).

64Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (ginčui artimu laikotarpiu) nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai per langus, langai tvarkingi (I t. b. l. 83-85, 89-91), temperatūros, drėgmės, oro judėjimo greičio pažeidimų patikrinimų metu nenustatyta (I t. b. l. 89-91). Į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad gyvenamosios patalpos ir bausmės izoliatoriai remontuojami, tvarkoma elektros instaliacija (I t. b. l. 99-100). Tačiau keletą kartų buvo nustatyti apšvietimo rodiklių pažeidimai (dieninio apšvietimo baudos izoliatoriuose ir gyvenamosios patalpose, I b. t. l. 81-82, 86-91, 96-98), taip pat higienos normų pažeidimai sporto salėje (nusidėvėjusi grindų danga, I t. b. l. 87-88, 96-98, sporto salėje buvo nešvaru, tačiau šis pažeidimas grįžtamosios kontrolės metu pašalintas, I t. b. l. 94-95).

65Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Byloje nėra objektyvių įrodymų (skundų dėl rūkymo kameroje, prašymų perkelti kartu su nerūkančiais asmenimis ar kt.), kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose būtų rūkoma. Priešingai Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu rūkymo faktų gyvenamosiose patalpose nenustatė (I t. b. l. 83-84). Rūkymo vietos įrengtos lauke (I t. b. l. 83-84). Be to, pareiškėjas Vilniaus pataisos namų administracijai yra ne kartą nurodęs, jog yra rūkantis (I t. b. l. 60, 64, 66). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namai Tabako kontrolės įstatymo nuostatų ir Higienos normos HN 76:2010 14 punkto nepažeidė.

66Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus pataisos namuose nėra įrengtos džiovyklos, kaip tai numatyta Higienos normos HN 76:2010 64 punkte. Atsakovės atstovas pateikdamas atsiliepimą nenurodė, ar pataisos namuose yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Įrodinėjimo našta, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos tenka atsakovei. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjui buvo užtikrintos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius ir dėl šių aplinkybių nepasisakė, konstatuotinas Higienos normos HN 76:2010 64 punkto pažeidimas.

67Pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė Higienos normos HN 76:2010 68 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtos sąlygos pareiškėjui nebuvo sudarytos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nedetalizuoja šio higienos normos pažeidimo, jo nekonkretizuoja pažeidimo aplinkybių, teismas plačiau dėl jo nepasisako.

68Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėjo buvimo Vilniaus pataisos namuose metu buvo pažeisti Higienos normos HN 76:2010 22, 30.1, 30.7, 64 punktai. Byloje objektyvių įrodymų dėl kitų skunde minimų higienos normų pažeidimų nėra. Pareiškėjas į laisvės atėmimo vietų administraciją su prašymais ir skundais nesikreipė, gerinti kalinimo sąlygų, šalinti higienos normų pažeidimų neprašė (I t. b. l. 71). Šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas.

69Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia ir netinkamu gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų įrengimu, kietojo inventoriaus trūkumu. Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose trūko vietos visiems kartu valgyti prie stalo, nebuvo pakankamai vietos maistui šaldytuve laikyti, spintoje trūko vietos drabužiams, per mažai įrengta dušų, tualetų, nėra poilsio kambario (virtuvėlę ir poilsio kambarį administracija laiko ta pačia patalpa), sporto salės. Duše nėra pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, nepatogumų kėlė mažas persirengimo kambarys, grįžimas iš cokoliniame aukšte įrengto dušo į savo būrio patalpas per bendro naudojimo patalpas.

70Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (ginčui aktuali 2011-06-19 redakcija). Eksploatavimo taisyklių 5.7, 5.9 ir 5.11 punkte nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui), laisvalaikio kambarys, o esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui). Kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (Eksploatavimo taisyklių 6 punktas). Atsakovės atstovas nurodė, kad būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą bei nuteistųjų skaičių, užima pusę arba visą aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos sujungtos su bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poliso kambarys. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 6 punktą sanitarinis ir higienos mazgas, poilsio kambarys, o esant galimybėms ir virtuvėlė, gali būti įrengiami ir dviem būriams, darytina išvada, kad patalpų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad virtuvėlės įrengimas pagal teisės aktų reikalavimus nėra privalomas, teismo vertinimu poilsio kambario ir virtuvėlės įrengimas vienoje patalpoje nelaikytinas pažeidimu.

71Eksploatavimo taisyklės nenumato, kad pataisos namuose būtų privaloma įrengti sporto salę, tačiau bylos duomenys patvirtina (I t. b. l. 87-88, 96-98), jog sporto salė (sportui skirtos patalpos) Vilniaus pataisos namuose yra įrengta, o ir pats pareiškėjas šioje byloje teigė, kad sporto salė neatitinka higienos normų reikalavimų.

72Pareiškėjas teigia, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes dušo patalpose nėra įrengtų pertvarų, užuolaidų, o atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų apie pertvarų duše buvimą. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Nors dušų neatskyrimas tam tikra prasme riboja asmens privatumą, tačiau įvertinus tai, kad šio ginčo atveju dušu naudojosi tik vienos lyties asmenys ir pareiškėjas neįrodinėjo, jog maudymasis duše būtų pakenkęs jo sveikatai, pripažintina, kad ribojimas nėra tokio pobūdžio, jog pažeistų Konvencijos 3 straipsnį.

73Teisės aktai dušų įrengimo vietos, jų skaičiaus ir dydžio nenustato. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl nepakankamo jų skaičiaus negalėjo naudotis dušu vieną kartą per savaitę. Skunde pareiškėjo minimi nepatogumai grįžtant iš cokoliniame aukšte įrengto dušo į savo būrio patalpas per bendro naudojimo patalpas nėra tokio pobūdžio, kad pažeistų Konvencijos 3 straipsnio ar Konstitucijos 21 straipsnio reikalavimus.

74Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos (toliau – Aprūpinimo normos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustato, kad laisvės atėmimo vietos bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti vienas stalas ir viena taburetė (1 vienetas vienam asmeniui), 1 spintelė prie lovos (1 vienetas vienam asmeniui). Bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti stalas ir suolas (pagal plotą ir poreikį), taip pat vienas šaldytuvas. Nors byloje nėra duomenų, kiek kėdžių (taburečių) ginčo metu buvo gyvenamosiose patalpose, tačiau įvertinus tai, jog gyvenamosios patalpos nėra didelės, tikėtina, kad galėjo trūkti vietos sėdėti prie stalo visiems nuteistiesiems vienu metu. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas turėjo teisę laisvai judėti būrio gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, įskaitant ir virtuvėlę, kuri pagal savo paskirtį pritaikyta ne tik maisto gaminimui, bet ir valgymui. Aprūpinimo normos neįpareigoja kiekvienoje bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje įrengti po spintą, o virtuvėlėje po kelis šaldytuvus.

75CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

76Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, buvo pažeisti Higienos normos HN 76:2010 22, 30.1, 30.7, 64 punktų reikalavimai, dėl sąlyginai nedidelio gyvenamosios patalpos ploto galimai trūko tam tikro kietojo inventoriaus. Įvertinus nurodytų aplinkybių ir kalinimo sąlygų visumą, nustatytų pažeidimų pobūdį, aplinkybę, kad pareiškėjas neįrodinėjo, jog laikymo sąlygos būtų turėjusios įtakos jo sveikatai, ir nesant duomenų, kad Vilniaus pataisos namų darbuotojai būtų sąmoningai siekę pabloginti pareiškėjo laikymo sąlygas, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, diskomfortą ar neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio intensyvumo, jog galėtų būti įvertinti pinigais. Teismo vertinimu, pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

77Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Nutarė

78pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

79Pripažinti, kad nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjo A. K. teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose buvo pažeista.

80Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

81Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio... 2. pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos... 3. Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime (I t. b. l. 1-7, 14-16) nurodo, kad... 4. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo perkeltas ir į drausmės grupę,... 5. Pareiškėjas teigia, kad tyčia ir sąmoningai sudarus netinkamas laikymo... 6. Dėl mažo kamerų ploto pareiškėjui buvo sukelti fiziniai nepatogumai –... 7. Nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija nesuteikė jam galimybės... 8. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuo... 9. Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (I t. b.... 10. Nurodo, kad pareiškėjas bausmę Vilniaus pataisos namuose atliko laikotarpiu... 11. Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodo, kad ginčo laikotarpiu... 12. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į... 13. Pažymi, kad Vilniaus pataisos namuose gamybinės paskirties pastatas buvo... 14. Laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-01-10 pareiškėjas gyveno jam paskirtoje... 15. Atskirais laikotarpiais nuteistasis A. K. atliko jam paskirtas nuobaudas baudos... 16. Visos Vilniaus pataisos namų gyvenamosios, patalpos, taip pat tos, kuriose... 17. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nei Vilniaus pataisos... 18. Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų... 19. Pažymi, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat... 20. Paaiškina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas dirbo ne... 21. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta bei priežastinį ryšį tarp... 22. Valstybę atstovaujantis VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepimu (I t. b. l.... 23. Nurodo, kad bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose laikotarpiu nuteistasis... 24. Pažymi, kad nuteistųjų darbo apmokėjimas reglamentuotas specialiuosiuose... 25. Nuteistajam A. K. dirbant laikininku, kai darbo rezultatų nebuvo galima... 26. Nuo 2007-04-08 nuteistasis buvo įdarbintas staliumi vienetininku, todėl... 27. Paaiškina, kad VĮ „Mūsų amatai“ gavusi darbo užmokesčio... 28. Atsakovės atstovė prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Pažymi, kad... 29. Skundas tenkintinas iš dalies.... 30. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas... 31. Iš šalių rašytinių paaiškinimų ir į bylą pateiktų įrodymų... 32. Grįsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjas teigia, kad... 33. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė... 34. Atsakovės atstovai, atsižvelgdami į tai, kad pareiškėjas skundu dėl... 35. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis –... 36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu dėl turtinės ir neturtinės žalos... 37. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties... 38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik... 39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Lietuvos... 40. Pareiškėjo nuomone, teismas reikalavimui dėl žalos atlyginimo neturėtų... 41. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kurių jis laiku nesikreipė į teismą... 42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjas termino... 43. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovų atsiliepimuose į skundą... 44. Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki... 45. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčui... 46. Pareiškėjas teigia, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo pažeista jo... 47. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo... 48. Teisinis reguliavimas nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iš... 49. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos... 50. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu medienos bare... 51. Pažymėtina, kad nuteistieji asmenys kalinimo metu yra išlaikomi valstybės,... 52. Pareiškėjas teigia, kad dirbdamas tvarkiniu dirbo be poilsio dienų, tačiau... 53. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir bylos nagrinėjimo metu... 54. Dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2014-06-26... 55. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina... 56. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas atlikdamas... 57. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas –... 58. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės),... 59. Atsakovės atstovo pateiktais duomenis, gyvenamosios patalpos Nr. 309 plotas -... 60. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų, kiek... 61. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne... 62. Pareiškėjas skunde cituoja Higienos normos HN 76:2010 14, 22, 23, 24, 26, 28,... 63. Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 22 punkte, buvo nustatyta,... 64. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų... 65. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Lietuvos... 66. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus pataisos namuose nėra įrengtos... 67. Pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė Higienos normos HN... 68. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje... 69. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia ir netinkamu gyvenamųjų ir... 70. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų... 71. Eksploatavimo taisyklės nenumato, kad pataisos namuose būtų privaloma... 72. Pareiškėjas teigia, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas,... 73. Teisės aktai dušų įrengimo vietos, jų skaičiaus ir dydžio nenustato.... 74. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos... 75. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 76. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo... 77. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,... 78. pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.... 79. Pripažinti, kad nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. birželio 26 d.... 80. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 81. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...