Byla I-7860-790/2015
Dėl sprendimo panaikinimo, rašto pripažinimo niekiniu ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui S. B., jo atstovui adv. Karoliui Jovaišui, atsakovų atstovams Gintarei Izokaitytei, Daivai Brazauskienei, Leandrui Deltuvai, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovei adv. Virginijai Žukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, VĮ Kauno miškotvarkos institutas, J. B. ir L. O. R., dėl sprendimo panaikinimo, rašto pripažinimo niekiniu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Nustatė

3Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-18 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo S. B. skundo (b. l. 1-5, 33-38, 43-48) dalį, kuria pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-02-26 sprendimą Nr. (12-4)-D8-1535 ta apimtimi, kuria konstatuojama, kad miškų kadastro duomenys apie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) 5 taksaciniame sklype (toliau – ir taksacinis sklypas Nr. 5) mišku inventorizuotą žemės sklypą yra teisingi; 2) pripažinti nepagrįstu ir niekiniu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintą 2015-02-13 Miškų valstybės kadastro duomenų patvirtinimo vietoje aktą Nr. 868 ta apimtimi, kuria konstatuojama, kad miškų kadastro duomenys apie taksaciniame sklype Nr. 5 mišku inventorizuotą žemės sklypą yra teisingi; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), bendraturtis. 2015-01-26 kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją, prašydamas įpareigoti Kauno miškotvarkos institutą ir Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5. Atlikus patikrinimą, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintu Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2015-02-13 aktu Nr. 868 buvo nustatyta, kad taksaciniame sklype Nr. 5 žemės plotas 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu inventorizuotas mišku pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, o šiuo metu minėtame plote yra 0,13 ha 15 metų amžiaus beržynas. Ši išvada buvo patvirtinta Aplinkos ministerijos 2015-02-26 sprendimu Nr. (12-4)-D8-1535. Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba konstatavo, kad nėra pagrindo pakeisti Miškų valstybės kadastro duomenis apie taksaciniame sklype Nr. 5 inventorizuotą miško žemę. Su tokia išvada pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad Aplinkos ministerijos 2015-02-26 sprendime Nr. (12-4)-D8-1535 neatsižvelgta į tai, kad sklypo bendraturtė J. B. jos deklaruojamoje ir faktiškai naudojamoje sklypo dalyje, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, nuo 2001 m. leido augti savaiminiams medžių želdiniams ir tuo pažeidė Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nustatantį, kad žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas. Taip pat buvo pažeista nuostata, pagal kurią privačios žemės savininkas, norėdamas pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, privalo pateikti nustatytos formos prašymą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemės teritoriniam žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 m., apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Taksaciniame sklype Nr. 5 šiuo metu yra 15 m., o ne 20 m. amžiaus beržynas, todėl jis negalėjo būti inventorizuotas aukščiau nurodyta tvarka. Šis sklypas negalėjo būti inventorizuotas mišku ir pagal 2009 m. Miškų įstatymą, kuris nustatė, kad privačioje ne miško žemėje miškas įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. 2009 m. valstybinė sklypinė inventorizacija atlikta vadovaujantis tarp Aplinkos ministerijos ir Valstybinio miškotvarkos instituto 2009-09-11 sudaryta sutartimi. Pareiškėjo nuomone, tokia sutartis tarp žinybų pakeitė poįstatyminį aktą, todėl neatitinka įstatymo ir yra niekinė, negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas, nurodo, kad taksacinis sklypas Nr. 5 2009 m. nebuvo įtrauktas į miškų valstybės kadastrą ir vadovaujasi G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2013-12-31 žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. ( - ) kadastriniais matavimais, kuriuose taksacinis sklypas Nr. 5 nelaikytas mišku, Miškų valstybės kadastro 2014-03-14 duomenų patikrinimo planu Nr. 64, kuriame taksacinį skypą Nr. 5 tik siūloma priskirti miško žemės plotui.

4A. A. ministerija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 104-108). Nurodo, kad pareiškėjo 2015-01-26 raštą išnagrinėjo pagal kompetenciją. Klausimų, susijusių su melioracijos įrenginių naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimas nepriskirtas Aplinkos ministerijos kompetencijai, todėl, įvertinusi aplinkybę, kad pareiškėjas 2015-01-26 skundą pateikė ir Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerija pareiškėjui nurodė, kad pagal patikrinimo vietoje aktą Nr. 868 nėra pagrindo pakeisti Miškų kadastro duomenis taksaciniame žemės sklype Nr. 5. Patikrinimo vietoje akto išvadose nurodomas išsamus teisinis pagrindas, kuriuo remiantis taksaciniame sklype Nr. 5 mišku inventorizuotas jame esantis beržynas. Minėto akto priede Nr. 3 pateikiama minėto beržyno nuotrauka, patvirtinanti faktinę aplinkybę, kad miškas ten auga. Pareiškėjas vadovaujasi nuo 2011-07-01 įsigaliojusiomis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis 20 m. medžių savaiminukų amžių, kad ne miško žemė būtų inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas, tačiau valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo atlikta pagal 2009 m. galiojusią ir minimalaus savaiminukų amžiaus nenustatančią Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakciją. Tai, kad šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcija nustato minimalų vidutinį savaiminukų amžių jiems inventorizuoti ir įtraukti į apskaitą kaip mišką, nėra pagrindas keisti 2009 m. teisėtai atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos rezultatus ir registruotus miškų kadastro duomenis apie žemės sklype esantį mišką. Pareiškėjas skunde nepagrįstai vadovaujasi Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, kadangi šios nuostatos taikomos, kai miškas įveisiamas ir netaikomos, kai žemės sklypo dalis apauga medžių savaiminukais bei atsiranda teisinis pagrindas tokį plotą inventorizuoti mišku. Tuomet taikoma Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Aplinkos ministerijos ir Valstybinio miškotvarkos instituto 2009-09-11 sudaryta sutartis pakeitė poįstatyminį teisės aktą. Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartis buvo sudaryta 2009-09-01, įgyvendinant Aplinkos ministerijai priskirtą funkciją – organizuoti ir koordinuoti visų šalies miškų inventorizaciją. Pagal nurodytą sutartį VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko miškų inventorizaciją, kurios duomenų pagrindu, vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatais, taksacinis sklypas Nr. 5 buvo registruotas Miškų valstybės kadastre. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad sklypinės miškų inventorizacijos klaidų nėra, išvada pagrįsta fiksuojant faktinę padėtį ir nurodant teisės aktų nuostatas. Šis aktas yra teisėtas ir pagrįstas tiek faktais, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie taksacinį sklypą Nr. 5 yra teisėti ir teisingi, todėl nėra pagrindo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą šį taksacinį sklypą išbraukti iš Miškų valstybės kadastro. Sprendimą dėl sklypo išregistravimo iš Miškų kadastro priima ne Aplinkos ministerija, o Valstybinė miškų tarnyba, todėl atsakovo nuomone, Aplinkos ministerijos 2015-02-26 raštas Nr. (12-4)-D8-1535 yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nelaikytinas savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Byla šioje dalyje nutrauktina.

5Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 90-93). Nurodo, kad taksacinis sklypas Nr. 5 Miškų valstybės kadastre registruotas pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2009 m. atliktos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, dar iki įsigaliojant Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimui (2011-07-01) bei Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo priėmimo (2012-05-13). Kadangi taksaciniame sklype Nr. 5 augantys medžiai inventorizacijos metu atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje medynui nustatytus reikalavimus, jie miškui ir miško žemei priskirti pagrįstai. Tuo tarpu pareiškėjo skundas nepagrįstai grindžiamas inventorizacijos metu negaliojusiais teisės aktais, kurie buvo priimti 2011–2012 m. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-02-12 įsakymu Nr. 31-15-V sudaryta komisija, dalyvaujant taksacinio sklypo Nr. 5 bendrtaturčiams ir Aplinkos ministerijos specialistams, atliko Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Miškų valstybės kadastre registruotas taksacinis sklypas Nr. 5 atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis, kadangi jie taikomi įveisimo atveju ir netaikomi, kai žemės sklypo dalis apauga medžių savaiminukais bei atsiranda teisinis pagrindas tokį plotą inventorizuoti mišku. Tokiu atveju taikoma Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 86-88). Nurodo, kad Žemės ūkio ministerija pareiškėjui 2015-02-24 raštu Nr. 3IN-B-131-225 pagal kompetenciją išdėstė teisės aktų nuostatas, susijusias su savaiminukais apaugusiais žemės sklypais, bei akcentavo, kad miškų inventorizavimas ir su tuo susiję klausimai yra priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai. Žemės ūkio ministerija nenagrinėjo konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo situacija ir mano, kad ginčo baigtis neturės įtakos šios institucijos teisėms ir pareigoms, laiko, kad Žemės ūkio ministerija trečiuoju suinteresuotu asmeniu patraukta nepagrįstai.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo L. O. R. atsiliepime į skundą (b. l. 153-156) nurodo, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ( - ) dalys 7,1300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) esančio ( - ). Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Atsiliepime teigiama, kad skunde nurodyti argumentai dėl bendraturčių pareigų ar įsipareigojimų dėl sklype esančių valstybei priklausančių melioracijos sistemų priežiūros ir eksploatacijos yra neargumentuoti ir nesusiję su administracine byla, nes melioracijos sistemų ir įrenginių plotas žemės sklype sudaro 6,43 ha ir apima beveik visą sklypo plotą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad administracinės procedūros sprendimais buvo pažeistas Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir nenurodė, kaip melioracijos sistemos ir įrenginių veikla susijusi su žemės plotų priskyrimu miško plotams. Atsiliepime pažymima, kad Miškų įstatymas (2009-07-01–2010-12-10 redakcija) nenumatė medžių savaiminukų amžiaus, kuris būtų atskaitos kriterijus priskiriant jais apaugusius plotus miško žemės plotams.

8Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Kauno miškotvarkos institutas ir J. B. atsiliepimų į skundą nepateikė.

9Teismo posėdžio metu proceso šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

10Bylos dalis nutrauktina, skundas tenkintinas.

11Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

12Pareiškėjui 1998-07-30 apskrities viršininko sprendimo pagrindu priklauso nuosavybės teisė į ( - ) dalis 7,13 ha ploto žemės ūkio naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (b. l. 129). Iš Valstybinės miškų tarnybos 2013-10-23 pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius ir taksoraščio ištraukos (b. l. 158-159), Valstybinės miškų tarnybos 2014-09-15 pažymos Nr. 51789 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius (b. l. 133), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro 2014-08-05 miškų žemėlapio fragmento (b. l. 10, 161), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių duomenų išrašo (b. l. 97) matyti, kad minėto žemės sklypo ribose miškų valstybės kadastre įregistruotas taksacinis sklypas Nr. 5. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Utenos miškų urėdijos ( - ) 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas pagal su Aplinkos ministerija 2009-09-01 sudarytą sutartį (b. l. 14-16, 142-150).

13Pareiškėjas 2015-01-26 prašymu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją, prašydamas įpareigoti Kauno miškotvarkos institutą ir Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš miškų kadastro taksacinį sklypą Nr. 5 (b. l. 8). Žemės ūkio ministerija 2015-02-24 rašte pareiškėjui paaiškino teisės aktų nuostatas, susijusias su medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įtraukimu į apskaitą, žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu, melioracijos statinių priežiūra (b. l. 74-77). Aplinkos ministerija 2015-02-09 raštu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama sudaryti komisiją, kuri 2015-02-13, dalyvaujant Aplinkos ministerijos atstovams ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vedėjui, atliktų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje (b. l. 125). Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija 2015-02-13 surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 868, patvirtintą tarnybos direktoriaus, kuriame, be kita ko, pateikė išvadą, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Utenos miškų urėdijos ( - ) 5 taksacinis sklypas registruotas pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir šiame sklype augantys medžiai inventorizacijos metu atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. 14-09-G, reikalavimus, jie miškui ir miško žemei priskirti pagrįstai (b. l. 64-102). Aplinkos ministerija 2015-02-26 raštu, atsižvelgusi, kad 2015-02-13 patikrinimo metu Valstybinė miškų tarnyba nenustatė miškų kadastro duomenų neatitikimų, pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad pagrindo įpareigoti pakeisti miškų kadastro duomenis apie žemės sklype 5 taksaciniame sklype inventorizuotą miško žemę nėra (b. l. 109-110).

14Dėl bylos dalies nutraukimo.

15Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudarytos komisijos 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 868 ir Aplinkos ministerijos 2015-02-26 rašto dalis dėl taksaciniame sklype Nr. 5 mišku inventorizuoto žemės sklypo bei įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš miškų valstybės kadastro taksacinį sklypą Nr. 5.

16Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. Administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 straipsnio 15 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

17Pareiškėjo skundžiamame 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 868 užfiksuota patikrinimo metu buvusi faktinė padėtis ir pateikta išvada, kad 5 taksacinis sklypas registruotas pagal 2009 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir šiame sklype augantys medžiai inventorizacijos metu atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. 14-09-G, reikalavimus, jie miškui ir miško žemei priskirti pagrįstai. Šiame akte patvarkymų, privalomų pareiškėjui ar kitiems asmenims, nėra suformuluota, pareiškėjo 2015-01-26 prašymas nespręstas. Aktas surašytas Aplinkos ministerijos 2015-02-09 prašymu ir jame padarytų išvadų pagrindu būtent Aplinkos ministerija 2015-02-26 rašte nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ir atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (įpareigoti pakeisti miškų kadastro duomenis apie žemės sklype 5 taksaciniame sklype inventorizuotą miško žemę). Vadinasi, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudarytos komisijos 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 868 yra tarpinio pobūdžio dokumentas ir vertintinas kaip Aplinkos ministerijos 2015-02-26 rašte išreikšto sprendimo sudedamoji dalis, o jame suformuluotų išvadų pagrįstumas teismine tvarka gali būti įvertintas sprendžiant Aplinkos ministerijos 2015-02-26 rašte išreikšto sprendimo teisėtumo klausimą. Todėl teismas konstatuoja, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudarytos komisijos 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 868 negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku ir administracinės bylos dalis dėl šio akto dalies panaikinimo turi būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

18Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įregistravimo miškų kadastre.

19Sprendžiant Aplinkos ministerijos 2015-02-26 rašto, kuriuo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. įpareigoti išregistruoti miškų kadastro duomenis apie žemės sklype 5 taksaciniame sklype inventorizuotą miško žemę, teisėtumo klausimą, aktualus miškų kadastro tvarkymo teisinis reguliavimas.

20Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos miškų kadastrą tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

21Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija), 13 punktas numato, kad šio kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba. Nuostatų 18 punktas nustato, kokie duomenys įrašomi kadastro duomenų bazėje. Be kita ko, numatyta, kad kadastro duomenų bazėje įrašomi duomenys, apibūdinantys taksacinį miško žemės sklypą: sklypo identifikavimo kodas; plotas; miško žemės naudmena; miško inventorizacijos metai; įregistravimo data; sklypo ribos ir kt. Remiantis Nuostatų 5, 25 punktu, juridiniai ir fiziniai asmenys, turintys teisę vykdyti miškų inventorizacijos darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka, teikia sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir informaciją apie sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą.

22Kaip minėta, Utenos miškų urėdijos ( - ) 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu, kurią atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas pagal su Aplinkos ministerija 2009-09-01 sudarytą sutartį (b. l. 14-16, 142-150). 2009 m. minėtas žemės sklypas miškui priskirtas vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo institucijos, kuri buvo išdėstyta nauja redakcija Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. 14-09-G, 24.8.4 punktu, nustačiusiu, kad ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra 2000 vnt. ar daugiau ir 1 metro ar daugiau vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba 4000 vnt. arba daugiau ir 2 metrų arba daugiau vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas.

23Pagrindai, kuriems esant taksacinis miško žemės sklypas išregistruojamas iš miškų kadastro, nustatyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punkte: miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami Kadastro tvarkytojo sprendimu, jeigu: 1) miško masyvas, miško kvartalas ar sklypas išnyksta, atitinkamai susijungęs su kitu miško masyvu, miško kvartalu ar sklypu; 2) miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis ar 3) taisoma miškų inventorizacijos klaida.

24Teismo vertinimu, 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku nepagrįstai. Kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų, pareiškėjo 2015-01-26 prašymo išregistruoti iš miškų kadastro taksacinį sklypą Nr. 5 (b. l. 8), Valstybinės miškų tarnybos 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 868, 5 taksacinis sklypas yra ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais. Patikrinimo metu (2015-02-13) vidutinis medžių amžius buvo 15 metų. 2009 m. atliekant tokios žemės inventorizaciją galiojo Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2001-04-25), kuri numatė, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ne miško žemė, apaugusi savaiminukais, galėjo būti inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas ne bendra, bet specialia minėtų institucijų nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad tokia tvarka 2009 metais nebuvo patvirtinta. Vadinasi, aptariamu atveju atliekant ne miško žemėje augančių savaiminukų inventorizaciją ir jos pagrindu registruojant ginčo žemę kaip mišką, nebuvo galiojančios tvarkos, kuri reglamentuotų tokią procedūrą, nors ji privalėjo būti nustatyta. Tai reiškia, kad 2009 m. ginčo žemės inventorizacijos ir jos įtraukimo į miškų kadastrą metu nebuvo nustatytos nei esminės sąlygos (kriterijai), kurioms esant tokia žemė galėjo būti priskirta miškui, nei žemės priskyrimo miškui procedūra. Todėl darytina išvada, kad Miškų įstatyme nurodytoms institucijoms nenustačius tokios tvarkos, privačioje ne miško žemėje augantys savaiminukai nagrinėjamu atveju buvo priskirti miškui (įregistruoti miškų kadastre kaip miškas) neturint tam teisėto pagrindo. Teismo vertinimu, tuo buvo pažeisti įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Be to, ginčo žemę priskiriant miškui, nebuvo užtikrintos esminės pareiškėjo teisės – teisė būti išklausytam, teisė žinoti apie priimto sprendimo motyvus. Iš bylos medžiagos nėra matyti, kad pareiškėjui kaip žemės savininkui buvo pranešta apie vykstančią inventorizaciją ir jos rezultatus, žemės priskyrimo miškui motyvai pareiškėjui buvo nurodyti tik nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose. Atitinkamai, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė prieš priimant sprendimą pateikti pastabas, nurodyti svarbias aplinkybes ir kt.

25Atsakovai nurodo, kad 2009 m. minėtas žemės sklypas miškui priskirtas vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, išdėstytos nauja redakcija Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. 14-09-G, 24.8.4 punktu, kuriame nustatyta, kad ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra 2000 vnt. ar daugiau ir 1 metro ar daugiau vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba 4000 vnt. arba daugiau ir 2 metrų arba daugiau vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas. Teismas pažymi, kad Miškų įstatymas medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimo ir įtraukimo į apskaitą tvarką delegavo nustatyti konkrečioms institucijoms, t. y. Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai, todėl šie veiksmai negalėjo būti vykdomi vadovaujantis kito viešojo administravimo subjekto nustatytomis taisyklėmis, reguliavusiomis miškotvarkos darbus (Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija). Kita vertus, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.8 punktas numatė, kad ne miško žemės naudmenų sklypai aprašomi inventorizuojant valstybinius miškus, nurodant naudmenos tipą (5 priedas). Iš šios nuostatos matyti, kad instrukcijos 24.8 punkto atitinkami papunkčiai, tarp jų ir 24.8.4 papunktis, reglamentavo valstybinių miškų aprašymą ne miško žemėje inventorizavimo metu. Kadangi ginčo žemės sklypas yra privatus, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 24.8.4 papunktis priskiriant ginčo žemę miškui apskritai negalėjo būti taikomas.

26Teismas pažymi, kad nei skundžiamame atsakovo sprendime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui nėra pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad 2009 metais ginčo žemė atitiko Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, išdėstytos nauja redakcija Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. 14-09-G, 24.8.4 punkte nustatytus kriterijus, t. y. kad šioje žemėje 2009 m. sklypinės inventorizacijos metu vieno hektaro plote buvo 4000 vnt. arba daugiau ir 2 metrų arba daugiau vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių (beržų). Todėl skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

27Galiausiai, teismas konstatuoja, kad administracinio ginčo dėl miškų kadastro duomenų išregistravimo atsiradimo metu galioja Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis (2011-06-16 įstatymo Nr. XI-1448 redakcija), nustatanti, jog medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtinto Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 7-8 punktai numato, kad medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip miškas, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus miškui, o medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius iki 20 metų, apaugęs ne miško žemės plotas inventorizuojamas kaip ne miško žemė, apauganti mišku, kai jis atitinka Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus ne miško žemei, apaugančiai mišku. Aprašo 13 punktas nustato, kad apie atliekamą valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, kurios metu inventorizuojama savaiminukais apaugusi ne miško žemė, inventorizaciją atliekantis asmuo paskelbia vietinėje spaudoje, seniūnijų, kuriose vykdoma inventorizacija, informaciniuose stenduose ir Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje. Aprašo 15 punktas numato, kad Valstybinė miškų tarnyba, gavusi privačios ne miško žemės plotų, apaugusių medžių savaiminukais, inventorizacijos duomenis, per 3 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėnesius nuo informavimo dienos bus įrašyti į Miškų valstybės kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą, o žemės savininkai turės patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka; kai savaiminukų vidutinis amžius iki 20 metų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos šių plotų duomenis įrašo į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę ir informuoja žemės savininkus apie galimybę jiems priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą.

28Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės miškų tarnybos 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr. 868, matyti, kad 5 taksaciniame sklype ne miško žemėje augančių savaiminukų vidutinis amžius yra 15 metų, todėl savaiminukais apaugusi žemės sklypo dalis neatitinka administracinio ginčo atsiradimo ir jo nagrinėjimo metu galiojančių apaugusios savaiminukais ne miško žemės priskyrimo miško žemei kriterijų. Pagal administracinio ginčo atsiradimo ir jo nagrinėjimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, ginčo žemė be žemės sklypo savininkų valios negali būti inventorizuota ir įregistruota miškų kadastre kaip miškas.

29Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad Aplinkos ministerija, gavusi pareiškėjo 2015-01-26 prašymą, privalėjo jį tenkinti, t. y. konstatuoti, kad 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu 5 taksaciniame sklype žemės plotas inventorizuotas mišku nepagrįstai, įpareigoti miškų kadastro tvarkytoją Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti miškų inventorizacijos klaidą ir, remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30 punktu, įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą 5 taksacinį sklypą išregistruoti iš miškų kadastro. Kadangi skundžiamu sprendimu Aplinkos ministerija atsisakė atlikti šiuos veiksmus, pareiškėjo skundas tenkintinas, Aplinkos ministerijos skundžiamo sprendimo dalis naikintina kaip neteisėta iš esmės ir nepagrįsta objektyviais duomenimis (faktais). Kilęs administracinis ginčas spręstinas Valstybinę miškų tarnybą teismine tvarka įpareigojant išregistruoti iš miškų kadastro ginčo sklypą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 868 dalies panaikinimo nutraukti.

32Pareiškėjo S. B. skundą patenkinti.

33Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-02-26 sprendimo Nr. (12-4)-D8-1535 dalį, kuria atsisakyta įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Utenos miškų urėdijos ( - ) 5 taksacinį sklypą.

34Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų kadastro Utenos miškų urėdijos ( - ) 5 taksacinį sklypą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,... 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-18 nutartimi priėmė... 4. A. A. ministerija atsiliepime į skundą prašo jį... 5. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija bylą prašo... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. O.... 8. Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Kauno miškotvarkos institutas ir 9. Teismo posėdžio metu proceso šalys palaikė procesiniuose dokumentuose... 10. Bylos dalis nutrauktina, skundas tenkintinas.... 11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 12. Pareiškėjui 1998-07-30 apskrities viršininko sprendimo pagrindu priklauso... 13. Pareiškėjas 2015-01-26 prašymu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją 14. Dėl bylos dalies nutraukimo.... 15. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Valstybinės... 16. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15... 17. Pareiškėjo skundžiamame 2015-02-13 Lietuvos Respublikos miškų valstybės... 18. Dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įregistravimo miškų... 19. Sprendžiant Aplinkos ministerijos 2015-02-26 rašto,... 20. Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos miškų... 21. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų... 22. Kaip minėta, Utenos miškų urėdijos ( - ) 5... 23. Pagrindai, kuriems esant taksacinis miško žemės sklypas išregistruojamas... 24. Teismo vertinimu, 2009 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu 5... 25. Atsakovai nurodo, kad 2009 m. minėtas žemės sklypas miškui priskirtas... 26. Teismas pažymi, kad nei skundžiamame atsakovo sprendime, nei teisminio bylos... 27. Galiausiai, teismas konstatuoja, kad administracinio ginčo dėl miškų... 28. Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės miškų tarnybos... 29. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 31. administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos 32. Pareiškėjo S. B. skundą patenkinti.... 33. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-02-26 sprendimo Nr.... 34. Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miškų... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...