Byla A-822-36-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. L.,

4atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui,

5trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovui advokatui Jonui Plateliui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G. (V. G.), S. S., R. Ž., J. K., mokslinės-techninės komercinės uždarosios akcinės bendrovės „Liora“, A. S., D. K., S. K., S. A., J. E., M. K., O. S., J. K., L. K., D. G., A. G., AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, V. K., S. B., S. K., A. L., S. A., J. E., M. K., mokslinei-techninei komercinei uždarajai akcinei bendrovei „Liora“, S. S., R. Ž., L. J., A. L., E. K., A. J., A. B., J. P., I. Ž., S. K., AB „Parex bankas“, A. P. M., R. K., S. K., A. K., E. M., L. Ž. (V.), R. S., S. V., R. D., K. U., J. M. P., V. P., A. Ž., L. A., V. A., O. R., D. K., K. S., S. R., E. K., T. G., V. G. (V. G.), A. S., A. V. K., J. K., J. M., R. M., O. J., R. E. N., A. P., J. K., L. K., V. Z., D. Z., O. S., UAB „Olizarų rūmai“, D. G., A. G., V. M., D. Ž., Ž. Š., AB bankui „Snoras“, AB Sampo bankui, AB SEB Vilniaus bankui, AB bankui „Swedbank“, R. S. projektavimo firmai „Pilis“, UAB „Prie pušelės“, D. Ž., V. K., S. K., N. G., E. L., A. D., R. A., V. J., S. J., J. L., K. K., E. L. dėl Neringos savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimo Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999-10-20 sprendimo Nr. 285 ir 2002-10-09 sprendimo Nr. 211 dėl žemės sklypų ribų ir ploto patvirtinimo bei žemės sklypų naudojimo sąlygų patvirtinimo, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999-12-20 leidimo Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimų: 2000-02-18 Nr. 10-R, 2000-02-18 Nr. 10-R-A, 2000-02-18 Nr. 10-R-B bei dėl 2004-07-14 pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ), Nidos gyv., Neringoje, akto panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas; prokuroras) patikslintu prašymu (t. 4, b. l. 2 - 16) teismo prašė:

101) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“;

112) panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“;

123) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195;

134) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimus: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, aktą.

14Pareiškėjas nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2006 m. spalio 24 d. raštu Nr. 4-8-1129 informavo prokurorą apie galimus teisės pažeidimus išnuomojant valstybinės žemės sklypus, esančius adresu ( - ), Neringoje. Siekdamas surinkti reikalingus duomenis prašymui dėl viešojo intereso gynimo pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atlikusi ginčo teritorijos detaliojo plano patikrinimą, 2007 m. birželio 13 d. išvadoje konstatavo, jog detaliojo plano sprendiniai dėl sklypų suformavimo prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimams.

15Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypai yra išnuomoti fiziniams ir juridiniams asmenims.

16Pareiškėjas nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniais suformuoti 4 žemės sklypai: ( - ), kuriems nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti; numatyta esamus pastatus rekonstruoti iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus, mansardinis aukštas gali būti iškeltas; apdailai naudojamos tradicinės Kuršių nerijos pastatų apdailos medžiagos; nustatytas naudojimo režimas – gyvenamoji paskirtis, tvarkymo darbai – visų rūšių remonto, rekonstrukcijos ir pritaikymo darbai, tvarkymo režimas – netverti aplink sklypus tvorų, nerengti vartų ar kitų užtvarų be atskiro derinimo su savivaldybe; numatytos automobilių statymo vietos, pėsčiųjų takai, privažiuojamieji keliai.

17Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir KNNP planavimo schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatai). Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

181994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinto KNNP planavimo schemos pagrindiniame brėžinyje nagrinėjama teritorija patenka į gyvenamąją funkcinę zoną. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XX zonai, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa, nagrinėjamoje teritorijoje esantis pastatas pažymėtas kaip nukeltinas. KNNP planavimo schemos brėžinyje Nr. 8A tiriama teritorija patenka į tris teritorijas, kurioms nustatyti skirtingi naudojimo reglamentai.

19Pareiškėjas mano, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Detaliojo plano sprendinys suformuoti keturis žemės sklypus prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės - planinės dalies bei „Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plano/1942 m./“ sprendiniams, kurių pagrindu detaliuoju planu turėjo būti suformuoti trys žemės sklypai. Nurodo, jog ginčijame detaliajame plane žymimo sklypo ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) numatytas plotas 2 283 kv.m (22,83 aro) prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės - planinės dalies apibendrinančiame tome nurodytam Nidos ir jos artimos aplinkos architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamento reikalavimui – „atstatomoje Purvynės zonoje sklypų dydis gyvenamiesiems namams – ne daugiau 6 arai“. Teigia, jog detaliojo plano sprendinys – visuose keturiuose suformuotuose žemės sklypuose esamus pastatus rekonstruoti iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus ir numatant galimybę iškelti mansardinį aukštą – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės- planinės dalies sprendiniui, kad atstatomose posesijose namai turi būti projektuojami vienaaukščiai su mansardomis. Mano, jog detaliojo plano sprendinys – vietoj posesijų Nr. 25 ir Nr. 26 rekonstruojant atkurti gyvenamosios paskirties statinius (( - )) – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės - planinės dalies sprendiniui – posesijų Nr. 25 ir 26 vietas užėmusių susiamortizavusių poilsio namų vietoje atstatyti buvusių namų tūrius – imitacijas ir panaudoti juos visuomeninio centro paskirčiai. Pabrėžia, jog detaliojo plano sprendinys – sklype ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) rekonstruoti esamą pastatą prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) brėžinio Nr. 8A „Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“ sprendiniui, nurodančiam, kad šioje teritorijoje „turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai“. Pažymi, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plane 1942 m. šiame sklype nėra fiksuota posesija, todėl atstatyti nebuvo galima.

20Pareiškėjo teigimu, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems norminiams teisės aktams: 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktams, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

21Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto neteisėto detaliojo plano pagrindu priimti kiti administraciniai aktai: sprendimai dėl žemės sklypų ribų ir plotų bei žemės naudojimo sąlygų, naudojimo paskirties nustatymo, leidimas vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybių ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus, statybos leidimai, aktas pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą taip pat yra neteisėti. Teigė, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 285 ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 211, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. išduotas leidimas Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduoti statybos leidimai: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ), Nidos gyv., Neringoje, (1 etapas) aktas.

22Atsakovai – Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija – prašė pareiškėjo prašymo netenkinti atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų pagrindu. Atsiliepime į prašymą (t. 2, b. l. 128 - 130) nurodė, jog ginčijami administraciniai aktai yra realizuoti, nes detaliojo plano sprendiniai įgyvendinti, t.y. suformuoti žemės sklypai ir rekonstruoti suplanuoti statiniai. Pažymėjo, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja teisiniai santykiai, todėl patenkinus prašymą, būtų sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija. Atsakovų vertinimu, jog administracinių aktų panaikinimas, kai sprendiniai yra realizuoti, neapgina viešojo intereso. Teigė, kad prašymas teismui paduotas praleidus įstatyme nustatytą kreipimosi į teismą terminą.

23Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (t. 2, b. l. 123 - 126) nurodė, kad su prašymu dėl statybos leidimų ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti panaikinimo sutiks su sąlyga, kad bus pripažinti negaliojančiais teritorijos planavimo dokumentai, kurių pagrindu buvo priimti apskrities administraciniai aktai.

24Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu sutiko su prašymu, nes jame išdėstyti motyvai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais yra pagrįsti. Atsiliepime į prašymą išdėstyta analogiška pozicija (t. 2, b. l. 141 - 144).

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjo prašymą. Atsiliepime (t. 2, b. l. 185 - 191) nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys 4 žemės sklypų suformavimą, visuose keturiuose sklypuose esamų pastatų rekonstrukciją iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus, rekonstruojant atkurti gyvenamosios paskirties pastatus ( - ), ir kiti pareiškėjo prašyme nurodyti detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažymėjo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu patvirtintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose), todėl Neringos savivaldybės tarybos 1997 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 buvo pažeisti aukštesnės teisinės galios teisės norminių aktų reikalavimai. Pritarė pareiškėjo prašyme išdėstytiems reikalavimams panaikinti neteisėto detaliojo plano pagrindu priimtus kitus administracinius aktus.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo O. S. prašė bylą dalyje dėl administracinių aktų – Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimo Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimų: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B ir 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą ( - ), Nidos gyv., Neringoje, akto – panaikinimo, nutraukti, nes pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą ir neprašo jo atnaujinti. Kitą prašymo dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad yra pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

27Tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. ir R. E. N. – prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad jie teisėtai įsigijo nekilnojamojo turto objektus ginčijamu detaliuoju planu patvirtintuose žemės sklypuose, kurie pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus yra įregistruoti. Mano, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, byloje nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Pažymėjo, kad yra ribojamos jų nuosavybės teisės, o patenkinus pareiškėjo prašymą atsakovai turės atlyginti jiems padarytą žalą.

28Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į prašymą (t. 2, b. l. 120) siūlė jį patenkinti. Pažymėjo, jog kilus pagrįstam įtarimui, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma veikla nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas saugoti valstybės ir visuomenės interesą, ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso gynimui. Pažymėjo, jog turi būti panaikinti institucijų administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

29Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepimu į prašymą (t. 2, b. l. 135 - 140) siūlė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, o teisiniai santykiai tarp ginčo šalių yra nusistovėję, todėl prašymas panaikinti ginčijamus aktus pažeidžia bylos šalių teisėtus lūkesčius ir interesus. Teigė, jog patenkinus pareiškėjo prašymą, liktų neišspręstas ginčo turto eksploatacijos klausimas ir tokia teisiškai neapibrėžta situacija būtų nesuderinama su teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principais. Taip pat nurodė, jog prašymo patenkinimas reikštų sąžiningo kreditoriaus AB SEB Vilniaus bankas teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą.

30Tretieji suinteresuoti asmenys – R. S., A. Ž., L. Ž. (V.), V. P. atsiliepimuose (t. 2, b. l. 153 - 159, 161 - 167, 169 - 175, 177 - 183) nurodė, jog su prašymu nesutinka ir siūlė jį atmesti. Jų teigimu, planavimo schemos sprendiniai negali būti taikomi asmenims, kuriems nuosavybės teisėmis priklauso patalpos pastate – gyvenamajame name, ( - ), Neringa, nes ginčo namas yra ir buvo dviejų aukštų, todėl jam negali būti taikomi planavimo schemos reikalavimai, neatitinkantys faktinės padėties, buvusios tvirtinant KNNP planavimo schemą. Taip pat nurodė, jog detaliojo plano sprendinys sklype ( - ) (įregistruotas adresu ( - )) rekonstruoti esamą pastatą neprieštarauja KNNP planavimo schemos sprendiniui, nurodančiam, kad šioje teritorijoje „turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai“, nes ginčo namas nėra menkavertis, jis nėra atstatomas, o yra rekonstruojamas.

31Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu (t. 2, b.l. 200-203) siūlė bylą nutraukti, nes pareiškėjas praleido prašymo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Pažymėjo, jog KNNP planavimo schemoje numatyti nacionalinio parko teritorijos vystymo erdvinės koncepcijos ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai galės būti įgyvendami, jeigu bus priimti papildomi teisės aktai, numatantys konkrečius koncepcijos ir principų įgyvendinimo sprendimus.

32Tretysis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į skundą (t. 5, b. l. 44) prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

33Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., A. K., V. P. prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (t. 5, b. l. 47, 50).

34Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Liora“ prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t. 5, b. l. 49).

35II.

36Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: panaikino Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“; panaikino Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“; panaikino Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimus: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B ir 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, aktą.

37Remdamasis pateikto detaliojo plano medžiaga (t. 1, vokas) teismas nustatė, kad 1998 m. sausio 12 d. Neringos miesto savivaldybės vyr. architektas patvirtino planavimo užduotį teritorijų planavimo dokumentui – sklypų ( - ), Nidos gyv., detaliajam planui rengti (psl. 10). UAB „Prie pušelės“ 1998 m. gruodžio 3 d. pateikė paraišką Neringos miesto savivaldybės vyriausiajam architektui sąlygoms detaliajam planui, adresu ( - ) rengti (psl. 4). Planavimo tikslas – atlikus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje nustatyti ir įteisinti esamų bei naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius–urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus. Sąlygos teritorijų planavimo dokumentui – sklypų ( - ), Nidos gyv., Neringa detaliajam planui rengti buvo išduotos 1999 m. sausio 12 d. Išduotose planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamai teritorijai inter alia taikomi Saugomų teritorijų įstatymas, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (psl. 7). Detaliojo plano aiškinamajame rašte (psl. 24) nurodyta, jog siūloma rekonstruoti statinius, esančius ( - ), įrengiant šlaitinius stogus, suformuojant jiems atskirus sklypus. 1999 m. spalio 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atlikdama teritorijų planavimo priežiūrą, patikrino minėtos teritorijos detalųjį planą ir pateikė išvadą Nr. 67, kad parengtą detalųjį planą galima tvirtinti nustatyta tvarka. Neringos savivaldybės taryba 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl teritorijos, adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino teritorijos ( - ), Neringos mieste, detalųjį planą (psl. 2). Šio detaliojo plano sprendiniuose numatyta (psl. 3, 28 - 29): 1) suformuoti 4 atskirus turtinius vienetus – žemės sklypus: ( - ) (sklypo plotas – 743 m2), ( - ) (sklypo plotas – 1 045 m2), ( - ) (sklypo plotas – 2 283 m2) ir ( - ) (sklypo plotas 1 904 m2), kuriems nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti; 2) esami pastatai rekonstruojami iki 2 aukštų su mansarda, įrengiant šlaitinius stogus, mansardinis aukštas gali būti iškeltas; 3) apdailai naudojamos tradicinės Kuršių nerijos pastatų apdailos medžiagos; 4) nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūrinės vietovės K-10 – Nidos gyvenvietės planuojamos teritorijos apsaugos reglamentu nustatytas tvarkymo režimas – aplink sklypus netverti tvorų, nerengti vartų ar kitų užtvarų be atskiro derinimo su savivaldybe, nustatytas naudojimo režimas – gyvenamoji paskirtis, nustatyti tvarkymo darbai – visų rūšių remonto, rekonstrukcijos ir pritaikymo darbai; 5) projektuojami pėsčiųjų takai, privažiuojamieji keliai, automobilių statymo vietos.

38Teismas nustatė, kad ginčijamu detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypas, adresu ( - ) (detaliajame plane – ( - )), Neringa, (unikalus Nr. ( - )) 2000 m. sausio 27 d. nuomos sutarties Nr. 358 pagrindu išnuomotas V. K., S. B., S. K., A. L., S. A., J. E., M. K. (t.1, b.l. 116-118). Žemės sklypas adresu ( - ) (detaliajame plane – ( - )), Neringa, (unikalus Nr. ( - )) 2000 m. sausio 27 d. nuomos sutarties Nr. 359 pagrindu išnuomotas mokslinei-techninei komercinei UAB „Liora“, S. S., R. Ž., L. J., A. L., E. K., A. J., A. B., J. P. (t. 1, b. l. 143 - 145). Žemės sklypas, adresu ( - ) (detaliajame plane – ( - )), Neringa, (unikalus Nr. ( - )) 2000 m. sausio 27 d. nuomos sutarties Nr. 360 pagrindu išnuomotas I. Ž., S. K. (t. 1, b. l. 200 - 201). Nuomos teisė įkeista (įkaito davėja – I. Ž.) AB „Parex bankas“. Žemės sklypas, adresu ( - ) (detaliajame plane – ( - )), Neringa, (unikalus Nr. ( - )) nuomos sutarčių pagrindu išnuomotas A. P. M., R. K., S. K., A. K., E. M., L. Ž., R. S., S. V., R. D., K. U., J. M. P., V. P., A. Ž., L. A., V. A. (t. 1, b. l. 202 - 207). Detaliuoju planu suformuotuose valstybinės žemės sklypuose esantys statiniai nuosavybės teise priklauso: pastatas – gyvenamasis namas (( - ), Neringa unikalus Nr. ( - )) – J. E., S. K., M. K., S. B., J. K., L. K., V. Z., D. Z., O. S., UAB „Olizarų rūmai“, D. G., V. M., D. Ž. (t.1, b.l. 119-142); pastatas – gyvenamasis namas (pastate suformuoti 26 atskiri nekilnojamojo turto objektai) (( - ), Neringa unikalus Nr. 2396-9000-2024) J. L., S. S., A. J., K. S., R. Ž., S. R., E. K., E. K., T. G., V. G., mokslinei-techninei komercijos UAB „Liora“, L. J., A. S., A. V. K., J. K., R. A., A. B., J. M., R. M., O. J., R. E. N., A. P., I. Ž. (išnuomotas Ž. Š.), K. K. (t. I, b. l. 146-199); poilsio pastatas (( - ), Neringa unikalus Nr. ( - )) priklauso A. P. M., R. K., S. K., A. K., E. M., L. Ž., R. S., O. R., S. V., R. D., K. U., J. M. P., V. P., A. Ž., L. A., V. A. (t.1, b.l. 202-207). Statiniai, esantys adresu ( - ), Neringoje, neįregistruoti.

39Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Saugomų teritorijų įstatymo, kuris reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą juose (1993 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. 63-1188 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu), 25 straipsnio 6 dalis numatė, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius projektus). Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): „<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis) bei „įpareigoti <...> Vyriausybę iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). Paminėtu teisės aktu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei apibrėžtas konkretus šio parko plotas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) (toliau – ir schema ir generalinis planas). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“, kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 m. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių. Teismas priėjo išvadą, kad Neringos savivaldybės tarybai buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas.

40Teismas pažymėjo, kad 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo Konvencijos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą, gavo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui. 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Taigi šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės.

41KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 6 punktą nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinio brėžinio fragmentais (t.1, b.l. 58-62) nustatyta, kad teritorija, kurios detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino Neringos savivaldybės taryba, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai – apstatytai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių teritorijai. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XX zonai, schemoje pažymėta kaip gyvenamųjų namų teritorija, visuomeninio aptarnavimo pastatų teritorija ir teritorija, kurioje turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai (t. 1, b. l. 64). KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriuje „Nidos ir jos apylinkių principinis planas“ Architektūrinės-planinės dalies Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XX punkte reglamentuotas Purvynės šiaurinės dalies apstatymo regeneravimas. Numatytas tikslas – atstatyti nunykusią šiaurinę Purvynės dalį ir sukurti čia papildomą gyvenamąjį fondą Nidos gyventojams. Numatyta: 1) atkurti planinės-erdvinės apstatymo struktūrą pagal išlikusį 1942 metų planą, išskyrus posesijas Nr. 20, 21 ir 22, nes jų vietą yra užėmę poilsio namai, kurių dėl ekonominių aplinkybių iškelti nėra galimybių; 3) posesijų Nr. 25 ir 26 vietas užėmusių susiamortizavusių poilsio namų vietoje atstatyti buvusių namų tūrius – imitacijas ir panaudoti juos visuomeninio centro paskirčiai; 4) užstatyti 1942 m. plane atžymėtus laisvus 4 sklypus; už jų į šiaurės pusę numatyti abipus Purvynės gatvės 4 sklypų rezervą po 6 arus perspektyvinei Purvynės šiaurinės dalies plėtrai; 5) atstatomose posesijose namai turi būti projektuojami vienaaukščiai, su mansardomis, naudojamos medžiagos ir spalvos – tradicinės; posesijos turėtų būti gyvenamosios paskirties, derinamos su poilsiautojų aptarnavimo paskirtimi; 6) atsižvelgiant į tai, kad šioje Purvynės dalyje numatoma tradiciškai sutvarkyti marių pakrantę, pritaikyti ją kurėnams priplaukti; atstatomi gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai turi iš išorės turėti senųjų žvejų namų išvaizdą (imitacijos), o posesijos – tradicinius tų namų infrastruktūros bei ryšio su mariomis elementus; 7) regeneruojant šiaurinę Purvynės dalį, būtina įrengti šiaurinę komunalinio transporto apvažiuojamąjį kelią, kad būtų išvengta sunkiojo transporto judėjimo per Purvynę (t.1, b.l. 73-74). KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės-planinės dalies apibendrinančiame tome nurodyti Nidos ir jos artimos aplinkos architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento svarbiausi reikalavimai, tarp kurių išskirta, jog istorinio apstatymo zonoje turi būti išlaikytos tradicinės apstatymo erdvės, atstatomoje Purvynės zonoje sklypų dydis gyvenamiesiems namams – ne daugiau kaip 6 arai. Minėtoje zonoje draudžiama projektuoti bei vykdyti pertvarkymus, kurie blogintų istorinės ir gamtinės aplinkos regeneracijos galimybes, numatyta, jog menkaverčiai pastatai, ardantys istorinę erdvinę sanklodą, turi būti nukelti, o prastos architektūrinės išvaizdos naujieji pastatai – rekonstruoti, suteikiant jiems būdingus tradicinei architektūrai tūrius, formas, medžiagas ir spalvas (t. 1, b. l. 83). KNNP planavimo schemos Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plane 1942 m. ginčijamu detaliuoju planu suformuotoje teritorijoje pažymėtos trys posesijos – Nr. 17, 25 ir 26 (t. 1, b. l. 86). KNNP planavimo schemos brėžinyje Nr. 3 „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nagrinėjamai teritorijai nustatytas griežtas apsaugos režimas, o esantys pastatai pažymėti kaip IV – os kategorijos pastatai (griautini arba perkeltini už istorinės terpės ribų) (t. 1, b. l. 87). Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas priėjo išvadą, jog ginčijamo detaliojo plano sprendinys suformuoti 4 žemės sklypus prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės-planinės dalies bei „Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plano/1942 m.“ sprendiniams, kurių pagrindu detaliuoju planu turėjo būti suformuoti 3 žemės sklypai. Detaliajame plane žymimų sklypų plotų nustatymas (( - ) (sklypo plotas – 743 m2), ( - ) (sklypo plotas – 1 045 m2), ( - ) (sklypo plotas – 2 283 m2) ir ( - ) (sklypo plotas 1 904 m2) prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės-planinės dalies apibendrinančiame schemos tome nurodytam Nidos ir jos artimos aplinkos architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento reikalavimui, kad atstatomoje Purvynės zonoje sklypų dydis gyvenamiesiems namams – ne daugiau kaip 6 arai. Detaliojo plano sprendinys – visuose keturiuose suformuotuose žemės sklypuose rekonstruoti esamus pastatus iki 2 aukštų su mansarda – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės-planinės dalies sprendiniui atstatomose posesijose projektuoti vienaaukščius su mansardomis atstatomus namus. Detaliojo plano sprendinys – sklype ( - ) rekonstruoti esamą pastatą – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) brėžinio Nr. 8A „Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“ sprendiniui, numatančiam, jog šioje teritorijoje turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai. Sprendinys – vietoj posesijų Nr. 25 ir 26 rekonstruojant atkurti gyvenamosios paskirties statinius (( - )) – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės–planinės dalies sprendiniui – posesijų Nr. 25 ir 26 vietas užėmusių susiamortizavusių poilsio namų vietoje atstatyti buvusių namų tūrius – imitacijas ir panaudoti juos visuomeninio centro paskirčiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu – iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtais bei nustatyta tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitais projektais. Nuostatų 6.6. punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal KNNP planavimo schemą, statinių formos ir tūriai ribojami pagal kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, o Nuostatų 11 punkte nustatyta, jog nacionaliniame parke statiniai statomi, perstatomi, rekonstruojami pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas pabrėžė, jog Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į KNNP planavimo schemą ir prieštarauti jos sprendiniams.

42Teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 daliai, numatančiai, jog valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus).

43Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo pagrindu buvo priimti kiti administraciniai aktai, t.y. Neringos savivaldybės valdyba 1999 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 90 - 96) patvirtino naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ) plotą – 1 968 m2, ( - ) – 1 042 m2, ribas ir sąlygas, o 2002 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, adresu ( - ), ribas ir plotą – 1 734 m2 (t. 1, b. l. 97 - 99). Teismas, pažymėjęs, kad teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės neatsiranda teisė, konstatavo, kad pripažinus, kad detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl buvo pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teisė realizuoti detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardai 1999 m. gruodžio 20 d. išdavus leidimą Nr. 99/195 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus jos teritorijoje objektui – gyvenamajam daugiabučiui namui ( - ), Nidos gyv., Neringoje (t. 1, b. l. 102), Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2000 m. vasario 18 d. išdavus leidimą Nr. 10-R rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )), 2000 m. vasario 18 d. išdavus leidimą Nr. 10-R-A poilsio patalpas rekonstruoti į gyvenamąsias patalpas (( - )), 2000 m. vasario 18 d. išdavus statybos leidimą Nr. 10-R-B rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )) (t.1, b.l. 103-105) bei 2004 m. liepos 14 d. patvirtinus pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, aktą (t. 1, b. l. 106).

44Nustatė, jog 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu gyvenamasis daugiabutis namas ( - ), Nidos gyv., Neringoje buvo pripažintas tinkamu naudoti. Išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A822‑65-09 pažymėjo, kad statybos leidimo teisėtumas yra esminę teisinę reikšmę nelegalių statybų bylose turinti aplinkybė, todėl siekiant nustatyti, ar turint statybos leidimą įvykdyta statyba yra teisėta, teismas privalo nagrinėti klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo, o nustatęs, kad jis išduotas neteisėtai – jį panaikinti. Kadangi nustatyta, jog 2000 m. vasario 18 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-B buvo išduoti neteisėto Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 118 „Dėl teritorijos, adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“ pagrindu, reikalavimas juos panaikinti laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

45Ginčijamų statybos leidimų išdavimo metu galiojusio 2000 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 49 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ dalinio pakeitimo ir papildymo 4 dalyje nurodyta, kad leidimus tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes, statyti ir griauti statinius jų teritorijose išduoda KVAD teritorinis padalinys kartu su inspekcijos tarnyba šia tvarka: KVAD teritorinis padalinys, suderinęs projektą ir gavęs statytojo prašymą, išrašo leidimą, jį pasirašo ir tvirtina antspaudu: statytojas šį leidimą pateikia inspekcijos tarnybai, kuri jį įregistruoja, pasirašo, tvirtina antspaudu ir įteikia statytojui. Atsižvelgiant į statybos leidimo išdavimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 49 patvirtintą organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ daliniu pakeitimu ir papildymu nustatytą tvarką, laikytina, jog administraciniu aktu, kuriuo buvo suteiktas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, laikytinas 1999 m. gruodžio 20 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos išduotas leidimas Nr. 99/195.

46Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 118 „Dėl teritorijos, adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, 2002 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimas Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimai: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B ir 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, aktas – yra neteisėti ir naikintini, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 25 d. nutartimi konstatuota, jog nepraleistas prašymo dėl visų reikalavimų padavimo teismui terminas.

48Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, konstatavo, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamoje funkcinėje zonoje. Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir teisę juos realizuoti suteikiantys aktai. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Aukščiau konstatuota, jog prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus siejamas su viešojo intereso apgynimu.

49Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti, skundžiamas detalusis planas patvirtintas prieš dešimt metų, jo sprendiniai įgyvendinti suformuojant žemės sklypus ir pastatant juose suplanuotus statinius realizuoti (t.1, b.l. 114 - 115). Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, vertino, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nereiškia reikalavimų, susijusių su statinių nugriovimu, ir apsiriboja reikalavimais dėl administracinių aktų, kurie sudarė prielaidas vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus, panaikinimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas nėra inicijavęs proceso dėl šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimo ar atkūrimo, tačiau teigia, kad toks procesas dėl buvusios padėties atkūrimo bus inicijuojamas įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjus šią bylą, kadangi pareiškėjo siekis yra valstybės ir visuomenės interesų apsauga, nacionalinių kultūros vertybių apsauga ir viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams. Teismas, atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A822‑65-09, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009), konstatavo, jog pareiškėjas siekia visiško padėties atkūrimo ir šio proceso realizavimas yra pareiškėjo pasirinkimo teisė (reikšti reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo vienoje byloje, ar atskirai). Be to, pažymėjo, kad sukurta tokia teisinė situacija, jog planavimo ir statybų procesas saugomoje teritorijoje vyko pagal sankcionuotą elgesio modelį ir statybos negali būti laikomos neteisėtomis, kol to nėra konstatavęs teismas. O reikalavimas nugriauti statinį ar jo dalį turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia praktika dėl teismingumo yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje O.V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje byloje D.M. v. Telšių apskrities viršininko administracija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje R.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt.). Analogiška nuostata išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004. Taigi pagal savo pobūdį tokie reikalavimai turi būti reiškiami bendrosios kompetencijos teisme. Remdamasis paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus, įvertinęs faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šioje byloje prašymu keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti.

50III.

51Tretieji suinteresuotieji asmenys K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G., S. S., R. Ž., J. K. ir mokslinė-techninė komercinė uždaroji akcinė bendrovė „Liora“ apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 6 – 14) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinio skundo reikalavimą grindžia šiais motyvais:

521. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio mėn. 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr.107-2391, redakcija, galiojusi nuo 1997-10-07 iki 2000-04-10, t.y. Sprendimo dėl detalaus plano priėmimo metu), Generalinis planas pripažintinas specialiuoju planu (10 str. pirmos dalies 4 p., 12 str. 1 d. 5 p.). Pagal to paties įstatymo 14 str. 3 d., specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendruoju planu arba jeigu jo nėra, – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Tokiu būdu detaliųjų planų prieštaravimas specialiojo plano sprendiniams nelaikytinas įstatymo pažeidimu. Be to, teismas nesivadovavo ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusiomis įstatymų redakcijomis, taikydamas naujesnės redakcijos teisės aktus bei po ginčijamų aktų priėmimo suformuota teismų praktika, taip pažeisdamas principą „lex retro non agit“.

532. Mano, kad šiuo atveju siekiui išsaugoti natūralią gamtinę aplinką yra priešpastatomas tikslas užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą. Prokuroras, besikreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, turi pasverti šiuos teisinius gėrius bei ieškoti balanso, pusiausvyros tarp dviejų susikertančių tarpusavyje viešųjų interesų. Pažymi, kad dauguma gyvenamojo namo, esančio ( - ), Neringoje, savininkų, yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 str. nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų apie kitų asmenų padarytą nusikaltimą, todėl, net ir patenkinus pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą ir panaikinus skundžiamus administracinius aktus nebus galima šio sprendimo įgyvendinti. Teismui patenkinus prokuroro pareiškimą būtų pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas. Be to, ginčijami administraciniai aktai yra realizuoti, 1999 m. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai įgyvendinti suformavus žemės sklypus ir pastačius/rekonstravus juose suplanuotus statinius. Žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto (CK 6.271 str. 1 d.). Teismui pripažinus neteisėtu ir panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimą Nr. 118, taip pat panaikinus jo pagrindu priimtus teisės aktus, sąžiningiems įgijėjams turės būti atlyginta žala. Teismas nevertino, kiek Neringos savivaldybei bei valstybei kainuos žalos atlyginimas apgynus viešąjį interesą.

543. Teismas išnagrinėjęs bylą, pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų – J. K., kadangi pastarasis 2008-07-21 tapo patalpų, esančių ( - ), savininku.

55Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G., S. S., R. Ž., J. K. ir mokslinės-techninės komercinės uždarosios akcinės bendrovės „Liora“ apeliacinio skundo (t. VI, b. l. 111 – 112).

56AB „SEB“ bankas pareiškė prisidėjimą prie K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G., S. S., R. Ž., J. K. ir mokslinės-techninės komercinės uždarosios akcinės bendrovės „Liora“ apeliacinio skundo (t. VII, b. l. 3).

57Tretieji suinteresuoti asmenys A. S. ir D. K. apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 43 – 46) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde dėsto šiuos argumentus:

581. Nurodo, kad jie yra sąžiningi nekilnojamojo turto ( - ), Neringoje įgijėjai, apie galimus byloje ginčijamų aktų neatitikimus teisės aktų reikalavimams jie nežinojo. Sprendimu panaikinus ginčijamus administracinius aktus, liko neišspręstas jų valdomo nekilnojamojo turto eksploatacijos klausimas, susidarė teisiškai neapibrėžta situacija, pažeisti jų, kaip sąžiningų įgijėjų teisėti interesai bei lūkesčiai.

592. Teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo galimų sprendimo pasekmių privatiems daugelio asmenų interesams, teikdamas prioritetą viešojo intereso gynimui, pažeidė pusiausvyros tarp viešųjų ir privačių interesų principą.

603. Mano, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas. Statinius, esančius ( - ), Neringoje, įvardydamas menkaverčiais statiniais, teismas nedetalizavo, kokiais kriterijais buvo nustatyta statinių architektūrinė-kraštovaizdinė vertė. Sprendime kalbant apie detaliojo planavimo sprendinių neatitikimą KNNP Generaliniam planui nurodžius, kad “šių sprendinių nepaisymas <...> yra visuotinai žinomas faktas“, teismas neatsižvelgė, kad sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai galėjo šių faktų nežinoti.

61Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., S. A., J. E., M. K., O. S., J. K., L. K., D. G., A. G. apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 58 – 61) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

621. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio mėn. 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr.107-2391, redakcija, galiojusi nuo 1997-10-07 iki 2000-04-10, t.y. Sprendimo dėl detalaus plano priėmimo metu), Generalinis planas pripažintinas specialiuoju planu (10 str. pirmos dalies 4 p., 12 str. 1 d. 5 p.). Pagal to paties įstatymo 14 str. 3 d., specialiojo planavimo dokumentai neatstoja bendrojo plano ir detaliųjų planų. Kol šių dokumentų sprendiniai nesuderinti su bendruoju planu arba jeigu jo nėra, – su visais atitinkamo lygmens galiojančiais specialiųjų ir detaliųjų planų sprendiniais, jie yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, administracinėje byloje nėra išreikalautas Generalinis planas, todėl, nesant šio dokumento originalo, negalima daryti išvados, kad Sprendimas dėl detalaus plano prieštarauja Generaliniam planui.

632. 2000 m., kai buvo išduoti ginčijami statybos leidimai, jų išdavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 32-788, redakcija, galiojusi nuo 1997-06-26 iki 2000-08-30) bei 1997 m. vasario 10 d. LR Statybos ir urbanistikos ministro įsakymas Nr. 20 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 15-316). Paminėto Statybos techninio reglamento 4.2. p. nurodyti dokumentai, kurie yra būtini, tam, kad galėtų būti išduotas leidimas statyti statinį (nustatytos formos prašymas, nustatyta tvarka suderintas statinio projektas su tiksliais visų suderinimų nuorašais, patvirtintais projekto vadovo arba statytojo parašu bei antspaudu, – 2 egzemplioriais, projekto ekspertizės išvados (kai ekspertizė yra privaloma), dokumentas, patvirtinantis, kad paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas, rekonstruojamo (remontuojamo) statinio techninės inventorizacijos ir teisinės registracijos dokumentai. Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas, kai rekonstruojama ar kitaip pertvarkoma nekilnojamoji kultūros vertybė arba statinys yra jos apsaugos zonoje). Šiame sąraše nėra reikalavimo pateikti detalųjį planą. Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, neprašė panaikinti išduotų projektavimo techninių ir specialiųjų sąlygų, paruošto, suderinto ir patvirtinto projekto, taip pat nenurodė savarankiškų leidimų statyti panaikinimo pagrindų, todėl ginčijami leidimai statyti yra teisėti. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo naikinti ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195.

643. Mano, kad administracinė byla, atsižvelgiant į LR ABTĮ 101 str. 6 p., dalyje dėl Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimo Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimų – 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B – ir 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, akto, panaikinimo turi būti nutraukta, nes prokuroras praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą.

654. Pažymi, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti, pareiškėjas nesiekia šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-268/2009 formuojama praktika, pareiškėjo reikalavimų nebuvo pagrindo tenkinti, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas.

66Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. VI, b. l. 62 – 64) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

67Pažymi, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti, pareiškėjas nesiekia šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-268/2009 formuojama praktika, pareiškėjo reikalavimų nebuvo pagrindo tenkinti, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas.

68Mano, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, neįrodė, kad egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą, teismui nepateikė duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes valstybei ir visuomenei sukelia ar sukels skundžiami aktai ir koks bus šių pasekmių mastas. Taip pat vertina, kad prokuroras į teismą kreipėsi ir ginčijamus aktus prašo panaikinti tik dėl formalių teisės pažeidimų.

69Apeliantai K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G., S. S., R. Ž., J. K., mokslinė-tehninė komercinė uždaroji akcinė bendrovė „Liora“ atsiliepimais (t. VI, b. l. 88 – 89, 103 – 104) su apeliantų A. S. ir D. K., Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos, S. K., S.A., J. E., M. K., O. S., J. K., L. K., D. G., A. G. apeliacinių skundų motyvais sutinka ir prašo juos tenkinti.

70Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į byloje pateiktus apeliacinius skundus (t. VI., b. l. 90-93) nurodo, kad ta aplinkybė, jog teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens – J. K. – teisių ir pareigų, sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Su kitais apeliacinių skundų argumentais nesutinka, mano, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes.

71Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu (t. VI, b. l. 95 – 100) apeliacinius skundus prašo atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais. Ta aplinkybė, kad į bylą nebuvo įtrauktas J. K., pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi viešojo intereso gynimas apima ne tai, kas reikšminga atskiriems asmenims, o visai visuomenei, be to, pareiškėjas teisme ginti viešojo intereso ėmėsi anksčiau, nei J. K. įsigijo minėtas patalpas, o apie teismo procesą buvo skelbiama spaudoje. Taip pat nesutinka su argumentu, neva viešojo intereso gynimas pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius – pažymi, kad sąžiningo įgijėjo institutas susijęs su civilinio pobūdžio teisiniais santykiais – nuosavybės teise, kuri šioje byloje nėra ginčijama, todėl Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sąžiningo įgijėjo teisių gynimą, negali būti taikomos.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV.

74Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinis planas) privalomumo

75Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, o taip pat reglamentuoja veiklą jose. Pagal šio įstatymo (Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. I-1013 redakcija) 25 straipsnio 6 dalį valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus).

76Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatymo, įsigaliojusiu 1996-01-01, 14 straipsnio 3 dalimi, ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

77Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime yra konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame Konstitucinio teismo nutarime buvo patvirtinta, kad su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pagrindinių teiginių 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (Generaliniu planu) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nacionalinio parko tvarkymą.

781999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų, nustatančių Parko režimą, 4 p. nustato, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus; 11 p. Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai ir kiti projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai.

79Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

80Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras teismo prašė panaikinti: Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“; Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, 2002 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“; Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą Nr. 99/195; Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos leidimus: 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje, aktą.

81Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 118 „Dėl teritorijos adresu ( - ), Neringos m., detaliojo plano patvirtinimo“, padarė išvadas, kad ginčijamo detaliojo plano sprendinys suformuoti 4 žemės sklypus prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės-planinės dalies bei „Nidos gyvenvietės istoriškai susiklosčiusio apstatymo ir žemėnaudos plano/1942 m.“ sprendiniams, kurių pagrindu detaliuoju planu turėjo būti suformuoti 3 žemės sklypai. Detaliajame plane žymimų sklypų plotų nustatymas (( - ) (sklypo plotas – 743 m2), ( - ) (sklypo plotas – 1 045 m2), ( - ) (sklypo plotas – 2 283 m2) ir ( - ) (sklypo plotas 1 904 m2) prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės-planinės dalies apibendrinančiame schemos tome nurodytam Nidos ir jos artimos aplinkos architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento reikalavimui, kad atstatomoje Purvynės zonoje sklypų dydis gyvenamiesiems namams – ne daugiau kaip 6 arai. Detaliojo plano sprendinys – visuose keturiuose suformuotuose žemės sklypuose rekonstruoti esamus pastatus iki 2 aukštų su mansarda – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės-planinės dalies sprendiniui atstatomose posesijose projektuoti vienaaukščius su mansardomis atstatomus namus. Detaliojo plano sprendinys – sklype ( - ) rekonstruoti esamą pastatą – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) brėžinio Nr. 8A „Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“ sprendiniui, numatančiam, jog šioje teritorijoje turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai. Sprendinys – vietoj posesijų Nr. 25 ir 26 rekonstruojant atkurti gyvenamosios paskirties statinius (( - )) – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) tekstinės dalies skyriaus „Nidos ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ Architektūrinės–planinės dalies sprendiniui – posesijų Nr. 25 ir 26 vietas užėmusių susiamortizavusių poilsio namų vietoje atstatyti buvusių namų tūrius – imitacijas ir panaudoti juos visuomeninio centro paskirčiai. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su minėtomis išvadomis dėl ginčijamo detalaus plano prieštaravimo KNNP planavimo schemai ir jos sprendiniams, tačiau laikosi nuostatos, kad apeliacinio skundo argumentas, jog išvada dėl to, kad ginčijamo detaliojo plano sprendinys – sklype ( - ) rekonstruoti esamą pastatą – prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) brėžinio Nr. 8A „Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schema“ sprendiniui, numatančiam, jog šioje teritorijoje turi būti nukelti menkaverčiai pastatai, sutvarkyta gamtinė aplinka, atkurti želdynai, iš esmės nėra motyvuotas ta prasme, kad nėra aiški menkaverčio pastato sąvoka.

82Pirmosios instancijos administracinis teismas yra pagrįstai konstatavęs, kad ginčijamo detaliojo plano pagrindu buvo priimti kiti administraciniai aktai, t. y. Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 285 „Dėl naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ (t. I, b. l. 90-96), kuriuo buvo patvirtintos naudojamo žemės sklypo, adresu ( - ) plotas – 1 968 m2, ( - ) – 1 042 m2, ribos ir sąlygos, ir 2002 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 211 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos žemės sklypo, adresu ( - ), ribos ir plotas – 1 734 m2 (t. I, b. l. 97-99). Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo kitų ginčijamų aktų, t. y. Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardai 1999 m. gruodžio 20 d. leidimo Nr. 99/195 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ar jos teritorijos tvarkymo ar kitus darbus jos teritorijoje objektui – gyvenamajam daugiabučiui namui ( - ), Nidos gyv., Neringoje (t. I, b. l. 102), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 18 d. leidimo Nr. 10-R rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )), 2000 m. vasario 18 d. leidimo Nr. 10-R-A poilsio patalpas rekonstruoti į gyvenamąsias patalpas (( - )), 2000 m. vasario 18 d. statybos leidimo Nr. 10-R-B rekonstruoti poilsio patalpas į gyvenamąsias patalpas (( - )) (t. I, b. l. 103-105) bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą, ( - ), Nidos gyv., Neringoje (I etapas), akto (t. I, b. l. 106-109). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 18 d. leidime vykdyti statybos darbus Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. leidime vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. leidime vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-B yra pažymėta, kad šie leidimai išduoti projekto, suderinto savivaldybėje 1999 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 271, pagrindu. Minėtas 1999 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 271 taip pat nėra tirtas pirmosios instancijos administracinio teismo.

83Pripažintina, kad statybos leidimo teisėtumas yra esminę teisinę reikšmę nelegalių statybų bylose turinti aplinkybė. Todėl siekiant nustatyti, ar turint statybos leidimą įvykdyta statyba yra teisėta, teismas privalo nagrinėti klausimą dėl statybos leidimo teisėtumo, o nustatęs, kad jis išduotas neteisėtai – jį panaikinti. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad neįvertinus visų administracinių aktų, kurių pagrindu atsirado galimai neteisėta statyba, tai yra sprendimo dėl detalaus plano patvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto, negalima tinkamai apibrėžti ir išspręsti reikalavimų dėl viešojo intereso gynimo (2009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65-09).

84Tuo tarpu pirmosios instancijos administracinis teismas panaikino Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardai 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 18 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą aktą, netyręs šių aktų turinio, taip pat projekto, kurio pagrindu buvo priimti minėti ginčijami aktai, bei nenustatęs tiesioginės sąsajos tarp minėtų ginčijamų aktų ir ginčijamo detaliojo plano, kurio sprendinius pirmosios instancijos administracinis teismas sprendime detaliai ir iš esmės tinkamai yra išnagrinėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamame teismo sprendime neanalizuoti esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai, teismas neatsakė į visus pareikštus reikalavimus. Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (2010 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-134/2010).

85Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Ta pati taisyklė galioja ir tais atvejais, kai į teismą kreipiasi prokuroras dėl viešojo intereso gynybos. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą ir nagrinėdamas ginčijamus Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardai 1999 m. gruodžio 20 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 99/195, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 18 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 10-R, 2000 m. vasario 18 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-A, 2000 m. vasario 18 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 10-R-B bei 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti gyvenamąjį daugiabutį namą aktą, iš esmės turėtų įvertinti, ar nėra būtinybės pareiškėjui pasiūlyti patikslinti ar papildyti pareikštų reikalavimų, nes jeigu pirmosios instancijos teismo būtų pažeista ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta taisyklė, tai šių pažeidimų vėliau negalėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

86Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą (28 straipsnis), pakeitimai. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, o savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Naujasis centras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-492/2008, ir 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje J. M. prieš Lietuvos Jehovos liudytojų religinę bendriją ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. Nr. 3K-3-566/2010). Pirmosios instancijos administracinis teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, turėtų atsižvelgti minėtas naujai įsigaliojusias Statybos įstatymo nuostatas.

87Pirmosios instancijos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, taip pat turėtų išspręsti klausimą dėl J. K. įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje, nes tapo žinoma, kad pastarasis 2008-07-21 tapo patalpų, esančių ( - ), savininku.

88Vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 1 dalimi apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai, dėl to apeliacinis procesas pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo panaikinimo nutrauktinas ABTĮ 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo jį atsisakyti priimti), nes jis nėra proceso dalyvis.

89Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

90Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

91atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G. (V. G.), S. S., R. Ž., J. K., mokslinės-techninės komercinės uždarosios akcinės bendrovės „Liora“, A. S., D. K., S. K., S. A., J. E., M. K., O. S., J. K., L. K., D. G., A. G., AB „Swedbank“ ir AB „SEB“ banko apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

92Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą.

93Perduoti bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

94Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų... 4. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 5. trečiojo suinteresuoto asmens AB SEB bankas atstovui advokatui Jonui... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau –... 10. 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimą... 11. 2) panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 1999 m. spalio 20 d. sprendimą... 12. 3) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos... 13. 4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos statybos... 14. Pareiškėjas nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba... 15. Pažymėjo, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu... 16. Pareiškėjas nurodė, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d.... 17. Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko režimas nustatytas 1994 m.... 18. 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269... 19. Pareiškėjas mano, jog Neringos savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d.... 20. Pareiškėjo teigimu, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne... 21. Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto neteisėto... 22. Atsakovai – Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 23. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į... 24. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo O. S. prašė bylą dalyje dėl... 27. Tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. ir R. E. N. – prašė atmesti... 28. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 29. Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepimu į prašymą... 30. Tretieji suinteresuoti asmenys – R. S., A. Ž., L. Ž. (V.), V. P.... 31. Tretysis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu (t. 2, b.l. 200-203) siūlė... 32. Tretysis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimu į skundą (t. 5, b. l. 44)... 33. Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., A. K., V. P. prašė bylą nagrinėti... 34. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Liora“ prašė pareiškėjo skundo... 35. II.... 36. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu... 37. Remdamasis pateikto detaliojo plano medžiaga (t. 1, vokas) teismas nustatė,... 38. Teismas nustatė, kad ginčijamu detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai... 39. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų... 40. Teismas pažymėjo, kad 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio... 41. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių 5 punkte... 42. Teismo vertinimu, ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai... 43. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo pagrindu buvo priimti kiti... 44. Nustatė, jog 2004 m. liepos 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu... 45. Ginčijamų statybos leidimų išdavimo metu galiojusio 2000 m. sausio 26 d.... 46. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad... 47. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio... 48. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies, ABTĮ 56... 49. Teismas nustatė, kad pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai iš esmės... 50. III.... 51. Tretieji suinteresuotieji asmenys K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E.... 52. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio mėn. 19 d. nutarimu Nr.... 53. 2. Mano, kad šiuo atveju siekiui išsaugoti natūralią gamtinę aplinką yra... 54. 3. Teismas išnagrinėjęs bylą, pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens... 55. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateikė teismui pareiškimą... 56. AB „SEB“ bankas pareiškė prisidėjimą prie K. S., S. R., V. J., L. J.,... 57. Tretieji suinteresuoti asmenys A. S. ir D. K. apeliaciniu skundu (t. VI, b. l.... 58. 1. Nurodo, kad jie yra sąžiningi nekilnojamojo turto ( - ), Neringoje... 59. 2. Teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo galimų sprendimo pasekmių... 60. 3. Mano, kad teismo sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas. Statinius, esančius... 61. Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., S. A., J. E., M. K., O. S., J. K., L. K.,... 62. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio mėn. 19 d. nutarimu Nr.... 63. 2. 2000 m., kai buvo išduoti ginčijami statybos leidimai, jų išdavimą... 64. 3. Mano, kad administracinė byla, atsižvelgiant į LR ABTĮ 101 str. 6 p.,... 65. 4. Pažymi, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti,... 66. Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija... 67. Pažymi, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai yra realizuoti,... 68. Mano, kad prokuroras, kreipdamasis į teismą, neįrodė, kad egzistuoja... 69. Apeliantai K. S., S. R., V. J., L. J., E. K., A. J., E. K., T. G., V. G., S.... 70. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu... 71. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu (t. VI,... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV.... 74. Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinis planas)... 75. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą... 76. Nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo... 77. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos... 78. 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos... 79. Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo ... 80. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras teismo... 81. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą Neringos... 82. Pirmosios instancijos administracinis teismas yra pagrįstai konstatavęs, kad... 83. Pripažintina, kad statybos leidimo teisėtumas yra esminę teisinę reikšmę... 84. Tuo tarpu pirmosios instancijos administracinis teismas panaikino Kultūros... 85. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi išaiškinti proceso... 86. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo... 87. Pirmosios instancijos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo,... 88. Vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 1 dalimi apeliacinį skundą gali paduoti... 89. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 90. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 91. atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės... 92. Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d.... 93. Perduoti bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš... 94. Nutartis neskundžiama....