Byla 2A-672-372/2009

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei, dalyvaujant ieškovei Z. B., ieškovės atstovui advokatui Gintarui Žičkui, atsakovo L. P. įmonės savininkei L. P. bei atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ir trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. P. įmonei, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, AAS „Gjensidige Baltic“, L. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

2Ieškovė Z. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo L. P. įmonės ieškovei 19000 Lt gydymo išlaidų atlyginimo, 1060 Lt išlaidų, sumokėtų atsakovui L. P. įmonei už gydymą, 42000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1681,06 Lt papildomų išlaidų, susijusių su gydymu, dalyvavimu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdžiuose bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. birželio - liepos mėn. kreipėsi į atsakovą dėl vieno danties apatiniame žandikaulyje dešinėje pusėje įstatymo ir dviejų auksu apmautų dantų pakeitimo metalokeramikiniais, t.y. naujo tiltelio ant trijų dantų uždėjimo. Ieškovės teigimu, dėdama naująjį tiltelį, gydytoja L. P. neleistinai daug nušlifavo du dantis virš tiltelio viršutiniame žandikaulyje, dėl ko ieškovei prasidėjo skausmai, ji negalėjo valgyti karšto, šalto, saldaus, rūgštaus maisto, nepajėgė normaliai dirbti, nuolat vartojo nuskausminamus vaistus ir tai truko apie 9 mėnesius, nes ieškovė negalėjo dantų gydyti iki juos apžiūrės ekspertai. 2007 m. sausį ieškovė kreipėsi į Kaune dirbantį odontologą A. Č., pagal kurio sudarytą gydymo planą 15 kartų pas jį lankantis ir kaskart gydantis apie 3-4 valandas, buvo ištaisytos gydytojos L. P. klaidos ir atstatyta ieškovės kramtymo funkcija. Nurodė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina komisijos sprendimas, gydytojo A. Š. išvados, A. Č. odontologijos klinikos pirminio apžiūrėjimo duomenys, ekspertizės aktas. Dėl šių veiksmų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri jai turi būti visiškai atlyginta, t.y. 19000 Lt už atstatomąjį gydymą A. Č. odontologijos klinikoje, 1060 Lt, sumokėtų atsakovui L. P. įmonei už gydymą, kurie, nors ir atsakovui neišdavus jų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, turi būti atlyginti, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, 42000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1681,06 Lt papildomų išlaidų, susijusių su gydymu D. Š. stomatologijos kabinete, nuskausminamųjų vaistų, būtinos burnos higienos reikmenų įsigijimu, panoraminių nuotraukų darymu, dalyvavimu komisijos posėdžiuose.

3Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo L. P. įmonės ieškovės Z. B. naudai 3640 Lt gydymo išlaidų atlyginimo, 964,87 Lt papildomų išlaidų, susijusių su gydymu, dalyvavimu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdžiuose, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį teismas atmetė. Be to, teismas priteisė iš atsakovo L. P. įmonės ieškovės Z. B. naudai 228,65 Lt išlaidų, išmokėtų ekspertinei įstaigai, 244,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės Z. B. atsakovo L. P. įmonės naudai 220,34 Lt išlaidų, išmokėtų liudytojui, bei 2106,54 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tuo pačiu priteisė valstybei: 1) iš atsakovo L. P. įmonės 198,15 Lt žyminio mokesčio bei 8,55 Lt pašto išlaidų; 2) iš ieškovės Z. B. 74,43 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-10-05 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su skundu dėl atsakovo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurį komisija 2007-04-26 sprendimu Nr. 56-17 tenkino iš dalies. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 3 d.. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atmetė trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo argumentus, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų tarp pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Teismas nurodė, kad remiantis ieškovės paaiškinimu, komisijos 2007-04-26 sprendimu nustatyti šie neteisėti atsakovo veiksmai: 1) medicinos dokumentuose nėra ortodontinio gydymo plano, nėra detaliai aprašyta ortodontinio gydymo mechanika; 2) 45 danties defekto atstatymas yra nesavalaikis; 3) 44 danties neįjungimas į tiltinio protezo sudėtį yra neracionalus; 4) gaminant 47, 46, 45 tiltinį dantų protezą neteisingai pasirinktas dantų vainikų aukštis ir buvo neleistinai daug nušlifuoti 17 ir 16 dantų paviršiai. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu liudytojo A. Č. parodymais, Z. B. ligos istorija nustatyta, jog komisijos išvadose klaidingai nurodytas vienas iš nušlifuotų dantų, kadangi 16 dantis ieškovei buvo ištrauktas anksčiau iki gydymo L. P. įmonėje, o šlifuoti buvo 17 ir 18 dantys. Su šia teisme nustatyta aplinkybe susiejo ieškovės prašymu atliktos deontologinės ekspertizės išvadų bei teisme apklausto eksperto A. G. paaiškinimo įvertinimą. Todėl teismas konstatavo, kad atliktos ekspertizės išvados yra nepatikimos ir jomis nesirėmė. Atsakovo tiesiogiai su gydymu sietinus veiksmus teismas suskirstė į dvi grupes: 1) veiksmai, susiję su paties tiltinio protezo pasirinkta netinkama apimtimi bei vieno iš protezuojamų dantų nesavalaikiu atstatymu, 2) veiksmai, susiję su neprotezuojamų 17 ir 18 dantų pažeidimu, neleistinai daug juos nušlifuojant. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pirmosios grupės veiksmais buvo pažeisti protezuojamieji 47, 46 dantys. Teismas nustatė, kad dėl šių veiksmų Z. B. patyrė materialines išlaidas, kurias sumokėjo už protezo gamybą, tačiau šios 1920 Lt išlaidos ieškovei jau priteistos Komisijos sprendimu. Pažymėjo, kad antrosios grupės veiksmais, gydytojai nesielgiant pakankami rūpestingai ir atsargiai, tinkamai neįspėjus ieškovės apie galimas gydymo pasekmes, buvo pažeisti ieškovės 17, 18 dantys, to pasėkoje, kaip konstatavo ir komisija, ieškovė patyrė skausmą ir moralinę žalą. Teismo vertinimu, atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad buvo teikiamos medicinos paslaugos, dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovei teiktos paslaugos, jai atliktos procedūros nėra detaliai aprašytos, tuo buvo pažeista ieškovės teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, t.y. atsakovo kaltė taip pat pasireiškė tuo, kad, suteikiant ieškovei gydymo paslaugas, buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai. Konstatavo, kad šie pažeidimai yra faktiniame ir teisiniame priežastiniame ryšyje su ieškovės sveikatos pablogėjimu, patirtu stresu, dvasiniais išgyvenimais. Dėl to, teismas nustatė, kad ieškovei po nesėkmingo protezavimo atsirado neigiamos pasekmės, t.y. padaryta žala, pažeidžiant 17 ir 18 dantis. Pagal Z. B. gydžiusios A. Č. klinikos informaciją šio pažeidimo šalinimo išlaidos - 3640 Lt, todėl ieškovės reikalavimą dėl 19000 Lt gydymo išlaidų atlyginimo teismas patenkino iš dalies, priteisdamas 3640 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad iš gydytojo A. Č. plano, paties A. Č. parodymų akivaizdu, jog ieškovei buvo atliktas ne tik pažeistų dantų gydymas, bet ir visų kitų probleminių dantų korekcija, kurios atlikimo neišvengiamumą 17 ir 18 dantų pažeidimams pašalinti ieškovė neįrodė. Todėl konstatavo, kad visos ieškovės prašomos sumos priteisimas lemtų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą dėl 1060 Lt, sumokėtų atsakovui L. P. įmonei už gydymą, priteisimo. Detaliai ištyręs ieškovės prašomas priteisti 1681,06 Lt papildomas išlaidas, susijusias su gydymu, dalyvavimu komisijos posėdžiuose, teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą iš dalies, priteisdamas 964,87 Lt nurodytų išlaidų. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatavo, kad byloje surinktais duomenimis ieškovės teiginiai apie jos būseną iki gydimosi A. Č. klinikoje iš dalies paneigiami. Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog komisija ar ekspertai būtų jai uždraudę anksčiau nei komisija priims sprendimą, gydyti pažeistus dantis, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė dėl dantų skausmo negalėjo dirbti ar kitaip buvo apribotos jos darbinės galimybės. Vis dėl to teismas konstatavo, kad dėl atsakovo netinkamo gydymo ieškovė patyrė tam tikrą skausmą dėl nušlifuotų dantų jautrumo, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir skausmą lankantis A. Č. klinikoje ir taisant 17 ir 18 dantis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad komisijos sprendimu ieškovei jau priteista 3000 Lt neturtinės žalos, tačiau ieškovei, šalinant jos sveikatai padarytus neigiamus padarinius, patyrus fizinio skausmo ir nepatogumų, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, padarė išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, iš atsakovo papildomai priteisiant 2000 Lt neturtinės žalos. Patenkinęs ieškinį ir patikslintą ieškinį iš dalies, teismas proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

4Apeliaciniu skundu ieškovė Z. B. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Tuo pačiu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės motyvai yra tokie:

51. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų: Komisijos 2007-04-26 sprendimo Nr. 56-17, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2006-12-04 rašto Nr. 4R-1700-569-2K, gydytojo A. Š. 2006-12-06 išvados, A. Č. Odontologijos klinikos 2007-02-15 pirminio apžiūrėjimo, 2008-08-28 Ekspertizės akto Nr. EKG 41/08(02) L. P. įmonei teikiant ortodontinio gydymo paslaugas Z. B., buvo padaryta eilė pažeidimų. Ekspertai akte taip pat patvirtino, kad teismui pateiktas gyd. A. Č. numatytas gydymo plano įvykdymas galėtų pašalinti padarytus gydymo trūkumus ir atstatyti visos burnos kramtymo funkciją. Todėl šios klinikos sudarytas gydymo planas teismo turėjo būti pripažinta būtinu ieškovei įgyvendinti, siekiant ištaisyti atsakovo padarytas gydymo klaidas, o šio gydymo 19000 Lt sąmata priteista iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ekspertizės akte klaidingai nurodytas vienas iš ieškovei nušlifuotų dantų (t.y. 16, o turėtų būti 18), konstatavo ekspertizės išvadų nepatikimumą. Tačiau tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, ko pasekoje buvo neteisingai išspręsta byla bei priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis ekspertizės objektas buvo medicininė dokumentacija, kurioje ši teismo minima klaida kartojasi visuose dokumentuose. Tačiau ši klaida teismo turėjo būti įvertinta kaip paprasčiausias apsirikimas nurodant danties numerį, kuris neturi esminės reikšmės ekspertizės išvadai, nes iš dokumentų visiems akivaizdu ir aišku apie kurį dantį yra kalbama. Dėl to ekspertizės išvados negali tapti nepatikimomis ir teismas turėjo jomis remtis. Teismas nustatė, kad eksperto A. G. paaiškinimai teisme yra prieštaringi lyginant su ekspertizės aktu, kurį šis asmuo pasirašė kaip specialistas. Tačiau pažymėtina, kad ekspertizės aktą be specialisto A. G. pasirašė dar du kvalifikuoti ekspertai, t.y. A. Č. ir Ž. M., kurie nebuvo apklausti teismo posėdyje. Analogiškas ekspertizei išvadas yra pateikęs ir medicininę apžiūrą ir medicininių dokumentų analizę atlikęs Kauno medicinos universiteto klinikų doc. A.A. Š., šias išvadas konstatavo ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija savo sprendimu. Todėl A. G. paaiškinimai nepaneigia ekspertizės akto išvadų ir nesukelia jokių abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo atsisakė remtis šiomis išvadomis.

62. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo veiksmų, pasirengimo protezavimui etape, kuomet turėjo būti atliktas nuoseklus daugelio dantų šaknų gydymas, po to dedami metaliniai įklotai ir tik po to gaminami protezai bei apsauginės karūnėlės, įvertinat jų poreikį bei išsidėstymą burnos ertmėje. Tuo tarpu atsakovas, neįvertinęs bendros esamos ieškovės dantų būklės, nors kaip matyti iš medicininės dokumentacijos ji buvo itin bloga, ėmėsi protezuoti atskirus kelis dantis, kas buvo neracionalu ir neapgalvota, visiškai neįvertinant šių veiksmų pasekmių. Jeigu atsakovas būtų tinkamai pasirinkęs gydymo eigą, tai jis būtų gydymo-protezavimo veiksmus suplanavęs ir atlikęs taip, kaip tai numatyta A. Č. odontologijos klinikos 2007-02-15 sudarytame gydymo-protezavimo plane, kurio sąmatinė vertė 19000 Lt. Taigi teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė ieškovei šios sumos. Teismas pripažino, jog buvo pažeisti ieškovės 17 ir 18 dantys, todėl priteisė ieškovei pagal ją gydžiusios klinikos informaciją šio pažeidimo šalinimo išlaidas - 3640 Lt. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog protezavimo metu buvo pažeisti 47, 46 dantys, todėl jų gydymo išlaidų ieškovei nepriteisė. Tačiau dėl atsakovo netinkamo nekokybiško gydymo, ieškovei taip pat reikėjo iš naujo vėl gydyti ir 47, 46 ir 44 dantis. Bylos medžiaga liudija ir pats teismas nustatė, jog šiuos apatinius dantis atsakovas taip pat šlifavo, siekdamas pritaikyti juos pagamintam protezui. Pagal tos pačios ieškovę gydžiusios klinikos gydymo planą ir informaciją, siekiant ištaisyti atsakovo gydymo klaidas ieškovei buvo būtina atlikti 46 ir 47 dantų depulpaciją dėl žemos danties vainikinės dalies, nes negalima protezo fiksacija, bei pakartotinai gydyti atsakovo gydytą 44 dantį, ir šių dantų gydymo sąmatą sudaro 5210 Lt. Esant tokioms aplinkybėms teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė ieškovei net šios konkrečios sumos iš jos prašytų priteisti 19000 Lt, nes būtent šios sumos reikalingumas atsakovo darbo klaidoms ištaisyti yra akivaizdus ir pagrįstas. A. Č. odontologijos klinikoje ieškovei buvo iš naujo gydomi ir kiti atsakovo gydyti ir nesugydyti dantys, nes jie skaudėjo, t.y. 37 ir 24 dantys, o nesugydžius jų, nebuvo galimas joks protezavimas. Už šias paslaugas ieškovė sumokėjo dar 4090 Lt iš bendros 19000 Lt sąmatos. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti jai šias sumas, reikalingas ir būtinas atsakovo darbo trūkumams pašalinti, ir net nepateikė tokio savo sprendimo motyvų.

73. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 1060 Lt, sumokėtų L. P. įmonei už gydymą, priteisimo kaip neįrodytą, nurodęs, jog ieškovė nepateikė šių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. 2007-02-27 raštu Sveikatos apsaugos ministerijai ieškovė nurodė kiek tiksliai ir už ką ji yra sumokėjusi atsakovei: 1800 Lt už tiltelio pagaminimą, įdėjimą ir gydymą (47, 46 ir 45 dantys); 120 Lt už 44 danties gydymą; 400 Lt už briketų uždėjimą ir priežiūrą; 120 Lt už 7 danties gydymą; 540 Lt už keraminikinį protezą (26 dantis); iš viso: 2980 Lt. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad ieškovei buvo gydomi dantys 37,4,32,28,4,5,6,45,44, nors kortelė neatspindi visiško ir pilno gydymo ir visų apsilankymų pas gydytoją. Atsakovas pateikė dokumentus, jog Z. B. suteikė paslaugų tik už 1920 Lt, todėl Komisija nusprendė atlyginti ieškovei 1920 Lt pagal atsakovo pateiktus dokumentus, o dėl likusios 1060 Lt atsakovui sumokėtos ir negrąžintos sumos, ieškovė kreipėsi į teismą. Nepaisant to, kad ieškovė neturėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių jos išlaidas, tačiau byloje buvo pakankamai netiesioginių įrodymų, liudijančių, jog ieškovė tikrai sumokėjo atsakovui prašomą priteisti 1060 Lt sumą. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai kokias gydymo paslaugas atsakovas teikė ieškovei ir nėra duomenų apie tai, kad šios paslaugos buvo teikiamos neatlygintinai. Todėl, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, minėta suma turėtų būti priteista iš atsakovo. Be to, medicininio audito išvadose buvo nustatyta, kad Z. B. gydytoja L. P. neteisėtai teikė odontologinio, ortodontinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas L. P. individualioje įmonėje, neturėdama įstaigos licencijos. Gydytoja neturėjo teisės suteikti ieškovei gydymo paslaugų bei imti už tai atlygį. Todėl teismas turėjo įvertinti šią reikšmingą aplinkybę ir priteisti ieškovei likusią 1060 Lt sumą, kurią ši sumokėjo atsakovui už nekokybišką bei neteisėtą gydymą.

84. Iš ieškovės prašytos priteisti 1681,06 Lt sumos, teismas priteisė tik 964,87 Lt. Teismas nepagrįstai nusprendė išlaidas vaistams priteisti tik nuo 2007-07-10 po dantų nušlifavimo, kada ieškovė pajuto skausmą. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nepriteisė ieškovei 86,53 Lt už vaistus nuo skausmo, kurį ji patyrė dėl atsakovės nekokybiškai atliktų gydymo paslaugų. Be to, teismas be pagrindo nepriteisė 2006-07-17, 2006-07-18 ir 2006-07-20 dienomis ieškovės patirtų kelionės išlaidų. Šių kelionių atsakovas taip pat neginčijo, todėl ieškovė nematė poreikio šias išlaidas papildomai įrodinėti. Tokiu būdu teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei 247,49 Lt kelionės išlaidų. Teismas nepriteisė 240 Lt ir 130 Lt už skaudamo danties gydymą D. Š. kabinete, motyvuodamas tuo, jog buvo gydytas 36 dantis. Š. yra klinikos vadovė, o ieškovę faktiškai gydė kita gydytoja rezidentė, todėl teisme ji netiksliai nurodė, kuris dantis buvo taisomas. Pažymėtina, kad ieškovei buvo taisomas ne 36 dantis, kaip kad nurodoma teismo sprendime, o 37 dantis, kurį prieš tai nekokybiškai gydė atsakovas. Todėl teismas turėjo šią 370 Lt sumą ieškovei priteisti. Teismas be pagrindo atsisakė priteisti 56,96 Lt už būtinos burnos higienos briketų priežiūros reikmenis, kadangi briketus įdėjo atsakovas, neturėdamas tam leidimo, paslaugos buvo atliktos nekokybiškai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei atsirado būtinumas imtis priemonių, kad tuos briketus pačiai atitinkamai prižiūrėti. Šiuo tikslu ieškovė ir buvo priversta įsigyti tokius brangius briketų priežiūros reikmenis. Todėl teismas turėjo šią sumą ieškovei priteisti..

95. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovas teikdamas gydymo paslaugas ieškovei, jas teikė nekokybiškai, nepateisino ieškovės lūkesčių, be to, savo netinkamai teiktomis paslaugomis padarė ieškovei ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Ieškovės sveikata dėl nekokybiškų gydymo paslaugų buvo sunkiai sutrikdyta. Ekspertai nurodo, kad šie pažeidimai ir trūkumai sukėlė ieškovės nusiskundimus ir sveikatos pablogėjimą ir jų šalinimui buvo būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad ir prieš tai atsakovo teiktos gydymo paslaugos buvo nekokybiškos ir neteisėtos, ieškovei nuolat skaudėjo atsakovo tvarkyti dantys, juos ji turėjo gydyti iš naujo. Ieškovei gydytojos paslaugos buvo reikalingos siekiant pašalinti skausmą bei atstatyti normalią kramtymo funkciją. Tačiau atsakovas, neįvertinęs bendros esamos ieškovės dantų būklės, nors kaip matyti iš medicininės dokumentacijos ji buvo itin bloga, ėmėsi protezuoti atskirus kelis dantis, kas buvo neracionalu ir neapgalvota, visiškai neįvertinant šių veiksmų neigiamų pasekmių. Ieškovė daug laiko sugaišo rinkdama įrodymus dėl jai gydytojos padarytos žalos, tai kelia nuolatinį stresą, nervinę įtampą, neigiamas emocijas, didelius nepatogumus, sumažėjo jos galimybės tenkinti asmeninius, šeiminius, kultūrinius, visuomeninius, veiklos poreikius, pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Todėl atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovei neturtinę žalą visa apimtimi. Šiuo atveju reikalinga atsižvelgti ir į žalą padariusio (atsakingo) asmens turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių dokumentų, liudijančių, jog jis neišgalėtų sumokėti ieškovei iš viso 45000 Lt neturtinės žalos. Atsakovas neprašė teismui sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, o visiškai neigė savo kaltę ir reikalavo ieškinį atmesti. Komisija nusprendė atlyginti ieškovei 3000 Lt neturtinės žalos, o teismas priteisė ieškovei dar 2000 Lt neturtinės žalos. Tačiau teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pernelyg mažas, kad kaip nors paveiktų atsakovą, jis nereikšmingas jam. Kita vertus, toks mažas neturtinės žalos dydis nekompensuoja realios ieškovės patirtos žalos, ji jaučia nuoskaudą ir neteisybę. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, reikalinga atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Ieškovei buvo padaryta 23699,46 Lt turtinės žalos, todėl neturtinės žalos dydis taip pat turi būti nustatomas atitinkamai ir proporcingai. Pažymėtina, kad atsakovas nepripažįsta savo kaltės, nesigaili dėl padarytų pažeidimų, kuriuos nustatė kompetentingos institucijos, ieškovės neatsiprašė. Atsakovo elgesys tiek pažeidimo padarymo metu, tiek ginčo nagrinėjimo metu tik sunkino ieškovės padėtį bei didino ieškovei daromą neturtinę žalą.

106. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teismas iš ieškovės atsakovui priteisė didelę sumą advokatų paslaugoms, liudytojams apmokėti, o ieškovei iš atsakovo priteisė pernelyg mažą sumą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Siekdama įvykdyti tokį teismo sprendimą, ieškovė turėtų atiduoti atsakovui su nekokybišku gydymu jai iš atsakovo priteistas sumas galiausiai liktų be nieko. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grubiai prieštarauja teisingumo principui, nes iš esmės juk ieškovė bylą laimėjo, tačiau kaip ir nieko pagal tokį sprendimą negauna. Bylos dalinio pralaimėjimo, kuomet liko nepatenkinta dalis ieškovės reikalavimų, negalima sieti su jos kalte dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis jai buvo būtina, t.y. jos negalima pripažinti kalta dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, todėl ji neturėtų būti įpareigojama atlyginti jam šias išlaidas.

11Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas. Apelianto motyvai yra tokie:

121. Įsiteisėjęs Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas reiškia ginčo galutinį išsprendimą bei yra privalomas šio ginčo šalims. Neapskundęs Komisijos sprendimo, pacientas netenka teisės iš naujo ginčyti įsiteisėjusiu Komisijos sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, žalos (ne)padarymo fakto bei jos dydžio. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ar žalos dydžiu, pacientas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu Komisijos sprendimą panaikinti (jei su sprendimu nesutinka iš esmės) arba jį pakeisti (jei paciento netenkina dalis sprendimo, pvz., nustatytos žalos dydis). Ieškovė patikslintu ieškiniu neginčijo Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė reikalavimo teismui Komisijos sprendimą pakeisti, nustatant kitokį žalos dydį, nei nustatė privaloma ikiteisminė instancija. Priešingai, ieškovė pažymi, kad komisijos sprendimas „savo konstatuojamąja dalimi iš esmės yra teisėtas“. Tai, kad ieškovė nesiekė Komisijos sprendimo pakeitimo, patvirtina taip pat ir tai, jog patikslintu ieškiniu LR Sveikatos apsaugos ministerija nebelaikoma atsakovu - jos procesinis statusas ieškovės pasirinkimu pakeistas į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Nesant Z. B. prašymo Komisijos sprendimą pakeisti, pirmosios instancijos teismas ex officio to daryti negalėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų bei patenkino reikalavimą, kurio ieškovė nebuvo nurodžiusi - pakeitė įsiteisėjusį Komisijos sprendimą, bei neteisėtai ir nepagrįstai sprendė privalomos ikiteisminės instancijos jau išspręstą ginčą dėl šalių. Kadangi ieškovė neprašė pakeisti privalomos ikiteisminės instancijos priimto sprendimo, teismas privalėjo atsisakyti tenkinti ieškinį. Kitu atveju, jei būtų nustatyta, jog ieškovės prašoma priteisti suma nėra susijusi su jos Komisijai pateiktame prašyme nurodoma žala, ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

132. Teismo motyvas, jog atsakovas (L. P. įmonė) privalėjo įrodinėti savo neteisėtų veiksmų nebuvimą, o ne atvirkščiai - kad ieškovė turėjo įrodyti tokius veiksmus buvus - prieštarauja įrodinėjimo pareigos paskirstymui tarp šalių. Byloje gydytojos L. P. neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, neteisėtai perkėlęs įrodinėjimo pareigą atsakovui, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas šios medicinos srities aukščiausiosios kvalifikacijos specialistas doc. A. G. iš esmės paneigė gydytojos L. P. neteisėtų veiksmų buvimo faktą. Šis ekspertas patvirtino, kad ieškovės sveikatos būklė yra ne L. P. atlikto gydymo klaida, bet komplikacija. Taigi, Z. B. įrodinėjama žala yra jos organizmo fiziologinės būklės, subjektyvaus reagavimo į iš esmės tinkamus gydymo veiksmus pasekmė, o ne gydytojos L. P. profesinė klaida. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė specialisto parodymais, nurodydamas, kad jie yra prieštaringi su ekspertizės aktu. Apelianto manymu, teismo posėdyje duoti specialisto parodymai kaip tik patvirtina teismo nustatytą faktą, jog ekspertizės aktas yra netinkamas, ir juo vadovautis negalima.

143. Teismas priteisė ieškovei 3640 Lt 17 ir 18 dantų gydymo išlaidų pas gydytoją A. Č.. Pastebėtina, jog Pretenzijoje dėl žalos atlyginimo gydytojai L. P. bei kreipimesi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, ieškovė prašė priteisti 30000 Lt neturtinės bei 3704,45 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, pacientas neturi teisės pareikšti reikalavimų, viršijančių pateiktuosius Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Taigi (net jei ieškovė ir būtų apskundusi Komisijos sprendimą), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 17 ir 18 dantų gydymo išlaidų, negalėjo priteisti daugiau nei 2000 Lt (sumos, kurią nurodė pati ieškovė Pretenzijoje dėl žalos atlyginimo gydytojai L. P. bei ginčą nagrinėjant ikiteisminėje instancijoje). Be to, teismas nepagrįstai priteisė 25 ir 80 Lt, ieškovės sumokėtus už panoramines dantų nuotraukas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei, atsižvelgiant į jos dantų būklę, yra reikalinga visų dantų atstatomasis gydymas. Panoraminės dantų nuotraukos darymas yra neatsiejamas ir būtinas tokio gydymo plano sudarymui reikalingas veiksmas. Kadangi šias išlaidas ieškovė patyrė dėl būtinumo atstatyti visos burnos ertmės būklę, o ne dėl konkrečių jos nurodomų neva L. P. pažeistų dantų gydymo, šios išlaidos negali būti laikomos susijusios su L. P. veiksmais. Apelianto manymu, ieškovė neįrodė 17 ir 18 dantų skausmo, kadangi nuskausminamuosius vaistus ieškovė vartojo dar prieš L. P. gydymo veiksmus, kuriuos ji įvardino neteisėtais bei dėl kurių ji neva patyrė skausmą.

154. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį (viso 5000 Lt) grindžia iš esmės vien tik fiziniu skausmu ir nepatogumais. Tačiau, apelianto nuomone, ieškovė neįrodė, kad fizinį skausmą jai sukėlė būtent gydytojos L. P. veiksmai, nes byloje esanti medžiaga (gydytojos D. Š. parodymai, specialisto A. G. parodymai, nuskausminamųjų vaistų įsigijimo datos ir pan.) patvirtina, jog ieškovės skausmas nebuvo susiję su 17 ir 18 danties gydymu. Be to, teismas nepasisakė, kokius nepatogumus patyrė ieškovė. Vieninteliai galimi nepatogumai - važinėjimas į Komisijos posėdžius, į teismą ir pan. - laikytini būtinais savo teisių gynimo veiksmais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas visais atvejais, kai yra kilęs ginčas tarp šalių, neatitiktų neturtinės žalos paskirties bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

16Atsiliepimu į ieškovės Z. B. apeliacinį skundą tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, o trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą patenkinti.

17Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas privalo atlyginti jai visos burnos kramtymo funkcijos atstatymo išlaidas. Pati ieškovė pripažįsta, kad jos dantų būklė buvo itin bloga. Ieškovė nesikreipė į gydytoją L. P. dėl visų dantų atstatymo, už tokias paslaugas nemokėjo, o prašė atlikti konkrečių dantų estetinio gydymo veiksmus. Tai, kad gydytojo A. Č. gydymo planas skirtas ne L. P. galimoms klaidoms ištaisyti, bet pilnai atstatyti visų ieškovės dantų (taip pat ir tų, prie kurių L. P. net nebuvo prisilietusi) būklę, įrodo byloje surinktos medicininės dokumentacijos visuma, paties ieškovės patikslintame 2008-11-25 ieškinyje nurodyti teiginiai, taip pat ir pats ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog teismui pateiktas gyd. A. Č. numatytas gydymo plano įvykdymas galėtų: 1) pašalinti padarytus gydymo trūkumus ir 2) atstatyti visos burnos kramtymo funkciją. Be to, net jei ekspertizės akte ir būtų nurodyta, jog A. Č. gydymo planas yra vien tik L. P. padarytų klaidų taisymas, būtina atkreipti dėmesį, jog šis ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas netinkamu ir nepatikimu. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad ekspertizės aktą pasirašiusio eksperto A. G. parodymai teismo posėdyje nepaneigia ekspertizės akto išvadų, nes jį pasirašė dar 2 ekspertai. Tačiau A. G. - vienintelis iš ekspertizės aktą pasirašiusių asmenų yra odontologas ortopedas. Dėl šios priežasties kitų ekspertų ir nebuvo prašoma apklausti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad tokia teise nepasinaudojo ir ieškovė. Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ objektyviai negali pasisakyti dėl apeliantės argumentų, kurie nebuvo keliami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme - dėl atsakovės veiksmų pasirengimo protezavimui etape, dėl 46 ir 47 dantų pažeidimo (ieškovė buvo nurodžiusi tik 44 danties neįjungimą į 45-47 dantų protezo sudėtį, o ne pastarųjų dantų nušlifavimą), pas kitus odontologus gydytus dantis (37, 24 ir pan.). Trečiojo asmens manymu, apeliacinėje instancijoje pateikti apeliantės teiginiai dėl kitų galimų L. P. pažeidimų išeina už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, todėl nesvarstytini.

192. Apeliantės bendro pobūdžio samprotavimai apie neva netinkamai atsakovo įmonėje vedamą buhalterinę apskaitą yra teisiškai nereikšmingi, nes neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikęs Valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų žurnalo kopijas, iš kurių matyti, jog Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo metu jokių pažeidimų L. P. įmonėje nebuvo nustatyta. Be to, apeliantės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl 1681,06 Lt papildomų išlaidų, susijusių su gydymu bei dalyvavimu Komisijos posėdžiuose, sąsajos su gydytojos L. P. veiksmais arba neįrodyti, arba negali būti pripažįstami pagrįstais vien dėl tos priežasties, jog jie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme.

203. Apeliantė beveik nepaaiškina, kuo pasireiškia jai neva padaryta neturtinė žala. Vieninteliai apeliantės argumentai yra jos patirtas skausmas ir nepatogumai, atsiradę dėl jos nurodomo pažeistų teisių gynimo (važinėjimai į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, teismą ir pan.). Įstatymai nenumato galimybės priteisti neturtinę žalą dėl nepatogumų, susijusių su važinėjimu į teismo posėdžius ir pan., todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą yra atmestinas. Pažymėtina, kad bylos medžiaga (gydytojos D. Š. parodymai, eksperto A. G. parodymai, nuskausminamųjų vaistų įsigijimo datos ir pan.) patvirtina, kad ieškovės skausmas nebuvo susijęs su 17 ir 18 dantų gydymu. Todėl iš atsakovo negali būti priteista neturtinė žala, susijusi su ieškovės skausmu, atsiradusiu dėl kitokių priežasčių nei jos nurodomi L. P. neva neteisėti veiksmai. Atmestinas ir apeliantės argumentas dėl neturtinės žalos nustatymo proporcingai jos patirtai turtinei žalai - AAS „Gjensidige Baltic“ nėra žinoma, kokiu pagrindu ieškovė nustatė ir kokiais objektyviais įrodymais grindžia, kad jai „buvo padaryta 23699,46 Lt turtinė žala“.

21Atsiliepimu į trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą ieškovė Z. B. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

221. Apeliaciniame skunde tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic” nepagrįstai teigia, kad teismas išėjo už ieškinio ribų bei patenkino reikalavimą, kurio ieškovė nebuvo nurodžiusi - pakeitė įsiteisėjusį Komisijos sprendimą bei neteisėtai sprendė privalomos ikiteisminės institucijos jau išspręstą ginčą dėl šalių. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog teismas būtų nusprendęs pakeisti Komisijos sprendimą. Komisijos sprendimas liko galioti nepakeistas. Todėl pirmosios instancijos teismas neišėjo už ieškinio ribų ir netenkino jokio reikalavimo, kurio ieškovė nebuvo teismui pareiškusi. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas yra ne Komisijos sprendimas, o įvertinus Komisijos sprendimo pagrindu atlygintinos žalos dydį, papildomai priteistinas turtinės ir neturtinės žalos dydis. Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ nepagrįstai teigia, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas turėjo būti ieškovės apskųstas, norint įgyti teisę į papildomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų sveikatos paslaugų teikimo. Remiantis LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 6 d., pacientas, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą, ginčydamas šios komisijos sprendimą, tačiau skųsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą pacientui nėra privaloma, nes, pasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo procedūra, ieškovė įgijo teisę pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo LR CPK nustatyta tvarka.

232. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad gydytojos L. P. neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti, o teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui. Gydytojos L. P. neteisėti veiksmai, kuomet ji pažeidė savo kaip medikės pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą ieškovei, buvo konstatuoti dar Komisijos 2007-04-26 sprendimu Nr. 56-17 bei kitais byloje surinktais įrodymais. Apeliantas teigia, kad teisme apklaustas ekspertas A. G. iš esmės paneigė gydytojos L. P. neteisėtų veiksmų buvimo faktą. Tačiau A. G. paaiškinimai teisme yra prieštaringi lyginant su ekspertizės aktu, kurį šis asmuo pasirašė kaip specialistas. Todėl A. G. paaiškinimai nepaneigia ekspertizės akto išvadų ir nesukelia jokių abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo ir gydytojos L. P. neteisėtų veiksmų buvimo fakto.

243. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti daugiau nei 2000 Lt išlaidų 17 ir 18 dantų gydymui (sumos, kurią nurodė pati ieškovė Pretenzijoje dėl žalos atlyginimo gydytojai L. P. bei ginčą nagrinėjant ikiteisminėje instancijoje). Tačiau minėtoje pretenzijoje yra nurodyta ieškovės patirtų nuostolių suma, įvertinus tą aplinkybę, jei atsakovas geranoriškai atlygintų ieškovės patirtą žalą. Kadangi atsakovas geranoriškai žalos neatlygino, todėl savo veiksmais/neveikimu tiesiogiai prisidėjo prie to, kad ieškovė patiriama žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) iki teismas priėmė sprendimą byloje labai išaugo. Atsakovas tiesiogiai prisidėjo prie to, kad ieškovė buvo priversta patirti papildomų tiesioginių išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, gydymu, su jos skundų įvairiose instancijose nagrinėjimu, ilgą laiką kęsti didelį pastovų skausmą nepatogumus ir pan. Be to, visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl išlaidų panoraminėms dantų nuotraukoms ir nuskausminamiesiems vaistams priteisimo.

254. Apeliantas teigia, kad teismas ieškovei nepagrįstai priteisė papildomą 2000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, nes tam neva nebuvo pagrindo. Tačiau 2008-08-28 Ekspertizės aktu Nr. EKG 41/08(02) nustatyta, kad L. P. padaryti pažeidimai ir darbo trūkumai sukėlė ieškovės nusiskundimus ir sveikatos pablogėjimą ir jų šalinimui buvo būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Be to, byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad atsakovo teiktos gydymo paslaugos buvo nekokybiškos ir neteisėtos, ieškovei nuolat skaudėjo atsakovo tvarkyti dantys, juos ji turėjo gydyti iš naujo. Ieškovė daug laiko sugaišo rinkdama įrodymus dėl jai gydytojos padarytos žalos, tai kelia nuolatinį stresą nervinę įtampą neigiamas emocijas, didelius nepatogumus, sumažėjo jos galimybės tenkinti asmeninius, šeiminius, kultūrinius, visuomeninius, veiklos poreikius, pablogėjo jos gyvenimo kokybė. Dėl ko ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą ir atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovei neturtinę žalą visa apimtimi. Esant tokioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei papildomai 2000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui ir, ieškovės nuomone, ši papildoma suma turėtų būti dar didesnė.

26Ieškovės Z. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinis skundas atmestinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

28Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus. Tačiau būtina atsižvelgti į neturtinės žalos vertinamąjį pobūdį, dėl kurio kolegija nevisiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje.

29Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su turtinės žalos atlyginimu. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė savo netinkamais veiksmais pažeidė savo pareigą teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą ieškovei, įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės nerūpestingumo ir padarytos žalos. Pateiktais įrodymais visiškai įrodyta, kad atsakovė, būdama gydytoja, netinkamai atliko savo profesines pareigas ir savo neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovei. Kaip nustatyta iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) sprendimo (b.l. 42 – 44, t. 1), atsakovė ieškovę gydė, nesudariusi ortodontinio gydymo plano, neaprašydama šio gydymo mechanikos, nelaiku atstatė 45 danties defektus, neracionaliai neįjungė 44 danties į tiltinio protezo sudėtį, gaminant 47, 46, 45 tiltinį dantų protezą, neteisingai pasirinko dantų vainikų aukštį ir neleistinai daug nušlifavo 17 ir 16 dantų paviršius. Komisija konstatavo, kad dėl nesėkmingo ieškovės gydymo jai buvo patirtas skausmas ir moralinė žala. Komisijos sprendimas nebuvo apskųstas, įsigaliojo ir turi būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Atsakovė turėjo būti tiek atidi ir rūpestinga, kad sugebėtų atlikti savo pagrindinę pareigą – teikti kvalifikuotą medicinos pagalbą ieškovei. Suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Ieškovė, kreipdamasi į atsakovę kaip specialistę, tikėjosi maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo. Šiuo atveju šią prievolę atsakovė aiškiai pažeidė, kas yra konstatuota ne tik nurodytame Komisijos sprendime. Teismas buvo skyręs atlikti deontologinę ekspertizę (b.l. 144 – 145, t. 2). Ekspertizės aktu Nr. EKG 41/08(02) taip pat įtvirtinta, kad atsakovė padarė daug pažeidimų, kurie sukėlė ieškovės sveikatos pablogėjimą, skausmą, privertė ją kreiptis į kitą gydymo įstaigą, kuri turėjo pašalinti atsakovės padarytus trūkumus. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė ir tarp jų atsiradęs priežastinis ryšys yra įrodyti, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

30Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, jos dydį privalo įrodyti pati ieškovė (CK 6.249 str.). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė ieškovei padarytos turtinės žalos dydį. Įvertinant ieškovės reikalavimą dėl 19000 Lt žalos atlyginimo priteisimo, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad jis negali būti visiškai tenkinamas. Ieškovė negali reikalauti priteisti 19000 Lt, kadangi ji A. Č. odontologinėje klinikoje gydėsi ne tik tuos dantis, dėl kurių netinkamo gydymo pripažinta atsakovės kaltė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Komisijos sprendimu dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį ieškovė turėjo, sumokėdama atsakovei už tiltinio protezo pagaminimą. Nenuginčyta atsakovės kaltė dėl 17 ir 18 dantų kramtomojo paviršiaus netinkamo nušlifavimo. Tai patvirtina ir ekspertizės aktas. Priteisdamas ieškovei 3640 Lt žalos atlyginimo, teismas pagrįstai rėmėsi A. Č. odontologinės klinikos duomenimis (b.l. 125, t. 2), kadangi būtent šioje klinikoje buvo baigtas ieškovės dantų sutvarkymas. Taigi, ieškovė šioje dalyje iš viso gavo 5560 Lt turtinės žalos atlyginimo.

31Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1060 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Teismas negali remtis prielaidomis, jog ieškovė sumokėjo atsakovei būtent papildomą 1060 Lt sumą. Mokėdama atsakovei už gydymą, ieškovė bet kuriuo atveju privalėjo būti tiek rūpestinga, kad pasiimtų rašytinius įrodymus apie įmokėtas sumas.

32Nepilnai tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl papildomų 1681 Lt išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik nustatytais įrodymais. Pagal suformuotą teismų praktiką, teismas privalo laikytis įrodymų vertinimo tikimybių pusiausvyros principo. Kolegija daro išvadą, kad šio principo buvo laikomasi tinamai ir šios išlaidos paskaičiuotos pagrįstai.

33Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala – ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų. Pagal CK 6.250 str. 2 d. ši žala visais atvejais atlyginama tais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliantei Z. B., būtina atsižvelgti į tai, kad netinkamu gydymu buvo daromas iš esmės kūno žalojimas, lydimas fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumu, susijusiu su ilgalaikiu negalimumu tinkamai naudotis viena iš kūno funkcijų. Šiuo atveju visų pirma teismui buvo privalu įvertinti, kokie gi atsakovės veiksmai sukėlė ieškovei reikalaujamą priteisti neturtinę žalą. Kaip matyti iš jos paaiškinimų teismo posėdžiuose, ji teigia, kad dėl atsakovės neatsakingumo turėjo ilgai kentėti fizinį skausmą. Ekspertai patvirtino, kad atsakovei iki dentino nušlifavo ieškovės 17 danties paviršių, temperatūriniai ir taktiliniai poveikiai galėjo sukelti intensyvų skausmą. Šiuos neigiamus poveikius patvirtino pati ieškovė, nurodydama, kad danties skausmą kentė pakankamai ilgą laiką, buvo priversta naudoti vaistus. Jei atsakovė būtų tinkamai atlikusi savo pareigą išgydyti ieškovės dantis, jai nebūtų tekę kentėti intensyvaus fizinio skausmo. Nėra nuginčytas ieškovės teiginys, kad dėl skausmo sutriko kramtymo funkcija. Kolegijos posėdyje ieškovė patvirtino, kad dėl atsakovės netinkamai nušlifuotų dantų ilgą laiką nebuvo galima tinkamai įdėti laikiną protezą, šis protezas krisdavo iš burnos. Nėra nuginčytas ieškovės teiginys, jog dėl to negalėjo kartu su šeima maitintis prie vieno stalo, nes jautėsi nepatogiai, būdavo priversta išimti protezą, kuris krisdavo iš burnos. Šie veiksmai, sukelti atsakovės nekvalifikuotumo ir netinkamo savo pareigų įvykdymo, sukėlė ieškovei skausmą, nepatogumus, gėdą, stresą dėl poreikio papildomo gydymosi kitoje klinikoje. Šios aplinkybės vertinamos kaip reikšmingos, kadangi žala atsirado dėl netinkamo gydymo, sutrikdant vieną iš gyvybei svarbių dalykų, pažeidžiant kramtymo funkciją. Taigi, ieškovės išgyvenimai gali būti įvertinami tam tikra pinigų suma, kurią ir privalėjo nustatyti teismas. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertindamas faktines aplinkybes, nepagrįstai sumažino priteistiną neturinės žalos dydį. Laikytina, kad ieškovės neigiami išgyvenimai buvo pakankamai intensyvūs, gydymas buvo ilgas. Net pripažinus, kad atsakovė kalta tik dėl dalies gydymo poreikio, būtina atsižvelgti į tai, kad netinkamas gydymas prasidėjo dėl būtent jos kaltės. Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos suma turi būti padidinta iki 5000 Lt. Atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė jau gavo iš Komisijos 3000 Lt neturtinės žalos, teismo sprendimu priteisiama 5000 Lt suma būtų pakankama satisfakcija už ieškovės ilgalaikius neigiamus išgyvenimus.

34Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ir dydžio bei jos pasekmių įvertinimo. Tretysis asmuo nepagrįstai nurodo, kad neskųsdama Komisijos sprendimo, ieškovė iš esmės teismo reikalauja peržiūrėti jos padarytas išvadas. Kolegija daro išvadą, kad Komisija nusprendė patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 1920 Lt sumokėjimo už suteiktas paslaugas (netinkamo protezo pagaminimą). Teismas antrą kartą šio klausimo nesprendė, kadangi iš viso šią sumą išminusavo iš pateikto 19000 Lt reikalavimo, atskirai pasisakydamas dėl jos. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo sprendimu, būtina atsižvelgti į tai, jog Komisijos sprendimas, kuriame nustatyta 3000 Lt neturtinės žalos suma, priimtas 2007 m. balandžio 26 d. (b.l. 42 – 44, t. 1). Nagrinėjant bylą, nustatyta, jog ieškovės nepatogumai, suteikiantys jai teisę į neturtinės žalos priteisimą, tęsėsi ir po šio Komisijos sprendimo. Taigi, negalima daryti išvados, kad teismas revizavo Komisijos sprendimą, nesant ieškovės reikalavimo, išdėstyto patikslintame ieškinyje (b.l. 34 – 35, t. 2). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ieškovė pasinaudojo, antrą kartą dėl patikslintų reikalavimų ja naudotis ji neprivalėjo.

35Ieškovės Z. B. apeliacinio skundo motyvas, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nepagrįstas. Pateikdama ieškinį, apeliantė turėjo atsižvelgti į tai, kad jis gali būti netenkinamas arba tenkinamas iš dalies, kaip atsitiko šiuo atveju. Ji pati privalėjo prisiimti galimų nuostolių riziką. Kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo advokatui 2360 Lt (b.l. 176, t. 1), atsakovė – 2350 Lt (b.l. 110 – 113, t. 1, b.l. 36, t. 2). Taigi, jų turėtos advokato pagalbos išlaidos yra praktiškai lygios. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Keičiant sprendimą, kolegija turi peržiūrėti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str. 3 d.). Kadangi apeliantės Z. B. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas dėl neturtinės žalos padidinimo, iš atsakovės priteisiama 363 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

Nutarė

37Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą pakeisti.

38Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo L. P. įmonės ieškovės Z. B. naudai 3640 Lt gydymo išlaidų atlyginimo, 964,87 Lt papildomų išlaidų, susijusių su gydymu, dalyvavimu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos posėdžiuose, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo L. P. įmonės ieškovės Z. B. naudai 331 Lt išlaidų, išmokėtų ekspertinei įstaigai, 354 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovės Z. B. atsakovo L. P. įmonės naudai 208,93 Lt išlaidų, išmokėtų liudytojui, bei 1997,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti valstybei: iš atsakovo L. P. įmonės 198,15 Lt žyminio mokesčio bei 12,45 Lt pašto išlaidų; iš ieškovės Z. B. 70,53 Lt pašto išlaidų.“

39Priteisti iš atsakovės L. P. ieškovei Z. B. 363 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė Z. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių... 3. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė Z. B. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės... 5. 1. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų: Komisijos 2007-04-26 sprendimo... 6. 2. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo veiksmų, pasirengimo protezavimui... 7. 3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 1060 Lt,... 8. 4. Iš ieškovės prašytos priteisti 1681,06 Lt sumos, teismas priteisė tik... 9. 5. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovas teikdamas gydymo... 10. 6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas... 11. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti... 12. 1. Įsiteisėjęs Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos... 13. 2. Teismo motyvas, jog atsakovas (L. P. įmonė) privalėjo įrodinėti savo... 14. 3. Teismas priteisė ieškovei 3640 Lt 17 ir 18 dantų gydymo išlaidų pas... 15. 4. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį (viso 5000 Lt)... 16. Atsiliepimu į ieškovės Z. B. apeliacinį skundą tretysis asmuo AAS... 17. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:... 18. 1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas privalo atlyginti jai visos... 19. 2. Apeliantės bendro pobūdžio samprotavimai apie neva netinkamai atsakovo... 20. 3. Apeliantė beveik nepaaiškina, kuo pasireiškia jai neva padaryta... 21. Atsiliepimu į trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą... 22. 1. Apeliaciniame skunde tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic” nepagrįstai... 23. 2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad gydytojos L. P. neteisėti veiksmai... 24. 3. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti... 25. 4. Apeliantas teigia, kad teismas ieškovei nepagrįstai priteisė papildomą... 26. Ieškovės Z. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o trečiojo asmens... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 29. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 30. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, jos dydį privalo įrodyti pati... 31. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir... 32. Nepilnai tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl papildomų 1681 Lt išlaidų... 33. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala – ji tiesiogiai... 34. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 35. Ieškovės Z. B. apeliacinio skundo motyvas, kad priteistos bylinėjimosi... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2... 37. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą... 38. Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovo L. P.... 39. Priteisti iš atsakovės L. P. ieškovei Z. B. 363 Lt atstovavimo išlaidų...