Byla T-72/2019
Dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Ekra“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys: bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3ieškovė nagrinėjamoje byloje teismo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 536 080,57 Eur žalai atlyginti bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublika neužtikrino ir įstatymais nesureguliavo, kad įkaito davėjo lėšos, laikomos pas bankrutuojantį asmenį, netaptų bankrutuojančio asmens lėšomis. Lietuvos Respublika, nepriimdama įkaito davėjo lėšų saugumą užtikrinančių teisės aktų, elgėsi nesąžiningai bei neįvykdė pareigos sureguliuoti finansinio įkaito teisinių santykių taip, kaip to reikalauja 2002 m. birželio 6 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito, iš dalies pakeista 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2009/44/EB. Dėl tokio neteisėto atsakovės neveikimo ieškovė patyrė žalą – neteko ieškinyje nurodytos finansinio įkaito sumos.

5Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi, priimdamas ieškovės ieškinį, be kita ko, nurodė, kad, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, teismas daro išvadą, jog ieškovė jai padarytą žalą kildina iš teismų civilinėse bylose priimtų jai nepalankių sprendimų ir teisinio reguliavimo spragų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, todėl ji įtraukiama į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu.

6Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir trečiasis asmuo BAB bankas Snoras atsiliepimuose į ieškovės ieškinį ieškovės reikalavimą siejo su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta valstybės viešąja atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

7Ieškovė dubliku teismo prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios ar kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti su prašymu nustatyti kuriam teismui yra teisminga ši byla. Dublike ieškovė taip pat patikslino, kad ieškinys yra pareikštas dėl žalos atlyginimo, kuri padaryta valstybės institucijų neveikimu, tinkamai teisės aktais nesureguliavus įkeistų lėšų apsaugos. Nurodė, kad teisės aktus priima Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos, Lietuvos bankas savo kompetencijos ribose ir ieškovė nereiškia ieškinio konkrečiai institucijai, kuri nepriėmė reikalingų teisės aktų, o teigia, kad Lietuvos Respublika neužtikrino investicijų apsaugos, jos kompetentingoms institucijoms nepriėmus teisės aktų, kurie užtikrintų investicijų apsaugą. Ieškovės manymu, neabejotinai investicijų apsauga turėtų būti apsaugota priimant Lietuvos Respublikos Seime įstatymus ir poįstatyminius aktus, kuriais įgyvendinami įstatymai. 2002 m. birželio 6 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito, iš dalies pakeistos 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2009/44/EB, 4 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji įpareigoja valstybės nares priimti tokias teisės normas, kurios leistų įkaito, nustatyto susitarimu dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, gavėjui patenkinti savo reikalavimą, kylantį dėl atitinkamų finansinių įsipareigojimų nevykdymo, iš šio įkaito, kai priverstinio įvykdymo įvykis įvyksta jam jau iškėlus bankroto bylą. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47, iš dalies pakeistos Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44, 4 straipsnio 1 ir 5 dalis reikia aiškinti taip, kad pagal jas įkaito, nustatyto susitarimu dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, gavėjui nenustatyta pareiga, savo reikalavimą, kylantį dėl šiame susitarime numatytų finansinių įsipareigojimų neįvykdymo, patenkinti visų pirma iš šio įkaito. Valstybės narės turi numatyti teisinį pagrindą, pagal kurį susitarimas dėl finansinio įkaito gali būti vykdomas nustatytomis sąlygomis, nepaisant įkaito davėjo ar įkaito gavėjo likvidavimo ar reorganizavimo proceso pradėjimo ar tęsimo, nesvarbu ar procesas pradėtas prieš vieną ar kitą šalį. Todėl netaikytinos specifinės teisės nuostatos, nustatytos valstybių bankroto srityse. Valstybės narės turi numatyti tokį veiksmingumą įgalinančias užtikrinti tinkamas priemones.

8Kauno apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo valstybės atlyginti žalą ir ši žala kildinama iš konkrečios Direktyvos galimo netinkamo įgyvendinimo, teismui kyla abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Kilus abejonėms dėl ginčo rūšinio teismingumo, bei vadovaujantis civilinio proceso operatyvumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

9Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

10Ginčas teismingas administraciniam teismui.

11Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos siekia dėl šios neveikimo, t. y. tinkamos investicijų apsaugos, kaip to reikalauja Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47, iš dalies pakeista Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44, neužtikrinimo jos kompetetingoms institucijoms nepriėmus teisės aktų, kurie užtikrintų tinkamą investicijų apsaugą.

12Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

13Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl valstybės atsakomybės už žalą, kuri padaryta valstybės institucijų neveikimu, tinkamai teisės aktais nesureguliavus įkeistų lėšų apsaugos, kas lėmė ir netinkamą Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47, iš dalies pakeistos Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2009/44, įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ginčas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (žr., pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2017, 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-62-07, 2003 m. gegužės 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. TK-2003-14).

14Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Nutarė

15Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

16Bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Ekra“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji asmenys: bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

17Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai