Byla 2A-701-605/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant pareiškėjoms A. Č. ir J. G., pareiškėjų A. Č., J. G. ir V. F. atstovei adv. Daivai Jurevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-02227-375/2008 pagal pareiškėjų V. F., A. Č., J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

2 Teisėjų kolegija Nustatė

4Pareiškėjai prašė (b.l.105-108) pripažinti, kad įstatymo nustatytas terminas, pateikti dokumentus Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį S. F. nekilnojamąjį turtą, praleistas dėl svarbių priežasčių; atnaujinti įstatymo nustatytą terminą laiku nepristatytiems dokumentams pristatyti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. F. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą esantį II-os Muravos k., Pažaislio valsčiuje, Kauno mieste; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. F., miręs 1955-05-14, nuosavybės teise iki 1940 metų valdė 9742 kv.m žemės sklypą, esantį II Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, 1949-12-11 nustatytų inventorinių duomenų ribose.

5Pareiškėjai nurodė, kad S. F. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 9742 kv.m žemės sklypą II Muravos km. S. F. ir jo sutuoktinė P. F. turėjo tris vaikus: V. K. (Filimonovaitė), M. O. (Filimonovaitė), P. F.. Nei vieno iš šių trijų vaikų bei jų sutuoktinių gyvųjų tarpe nėra. J. G. – V. K. turto paveldėtoja, priėmusi palikimą pagal testamentą, V. F. – M. O. turto paveldėtojas, priėmęs palikimą pagal testamentą, A. Č. – P. F. duktė. Pareiškėjai nurodė, jog dėl nuosavybės teisės atkūrimo kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau ne nuo jų priklausančios valios ir aplinkybių negalėjo pateikti pakankamai apie visą nuosavybę įrodančių dokumentų. Taip pat pareiškėjai tiksliai nežinojo kiek žemės priklausė S. F. II Muravos kaime. Žinomų duomenų neužteko įrodyti, kad S. F. valdė nuosavybės teise II Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje 9742 ha žemės sklypą. Todėl, neturėdami tikslių duomenų apie nuosavybės teise valdytą nekilnojamą turtą, pareiškėjai negalėjo pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises į prosenelio žemės sklypą, esantį II Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje. Duomenų ieškojimas užtruko dėl trunkančių archyvinių paieškų, dėl sveikatos sutrikimų bei šeimą ištikusių nelaimių. Po ilgų paieškų tik nesenai paaiškėjo, jog S. F. nuosavybės teise valdė ir 9742 kv.m žemės sklypą II-ajame Muravos kaime. Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje užvesta nuosavybė teisių atkūrimo byla Nr. 221 (duomenys iš 2007-07-05 rašto Nr. S 1-4068(1.10). 2007-05-16 VĮ Registrų centras Kauno filialo archyve rasti dokumentai, patvirtinantys žemės sklypo ribą bei pastatų buvimą. Po šio fakto išaiškėjimo pareiškėjai kreipėmės į žemėtvarkos tarnybą, prašydami atkurti nuosavybės teises ir į nekilnojamąjį turtą II-ajame Muravos kaime. Kadangi įstatymo nustatytas dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003-12-31, dėl šių aplinkybių pareiškėjai prašė pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu (b.l.127-129) pareiškimą patenkino. Teismas pripažino, jog įstatymo nustatytas terminas pateikti dokumentus Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį S. F. nekilnojamąjį turtą praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas atnaujino įstatymo nustatytą terminą laiku nepristatytiems dokumentams pristatyti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. F. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį II-os Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno mieste bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. F., miręs 1955-05-14, nuosavybės teise iki 1940 metų valdė 9742 kv.m žemės sklypą, esantį II Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno mieste.

7Teismas sprendime nurodė, jog civilinės bylos ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys rodo, jog archyvuose yra išlikę duomenys apie S. F. nuosavybės teise Muravos kaime turėtą 4,92 ha žemės sklypą, o daugiau žinių apie S.F. P. valsčiuje II Muravos kaime turėtą žemę nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numatė, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003-12-21 šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms, o praleidusiems šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tačiau įstatymas neįvardijo konkrečių priežasčių, kurioms esant turėtų būti atnaujinamas terminas prašymui ir dokumentams pateikti. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į Atkūrimo įstatymo pradmenis ir jo prasmę, visuotinai priimtus teisingumo ir protingumo kriterijus, svarbiomis priežastimis gali būti laikomos tik aplinkybės nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje situacijoje elgesio modelio arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Pareiškėjai nurodė, jog viena priežasčių, dėl ko savalaikiai buvo nepateikti nuosavybės teisę įrodantys dokumentai yra tai, kad jie tiksliai nežinojo kiek žemės priklausė S. F. II Muravos kaime ir iki 2007 m. gegužės mėnesio negavo tai patvirtinančių archyvinių dokumentų. Teismas konstatavo, jog nežinojimas gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklaususių priežasčių. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys rodo, jog pirmiausia dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi S. F. dukros M. O., V. K. bei sūnaus P. F. dukra A. Č., nes žemės savininkas S. F. mirė 1955-06-13 (b.l.17), o jo žmona Efrosinija – 1949-04-29 (b.l.18). Pretendentai tuo metu galėjo pateikti tik archyvinius duomenis, įrodančius turėtą 4,92 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisų atkūrimo bylos duomenys rodo, jog pretendentai, vėliau jų teisių perėmėjai – pareiškėjai savo veiksmais siekė nuosavybės teisų atkūrimo ir ėmėsi atitinkamų priemonių informacijai apie išlikusį nekilnojamąjį turtą gauti. Archyvų pažymėjimų turinys rodo, jog pareiškėjai jau nuo 1992 m., kai tik įstatymas jiems suteikė teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, aktyviais veiksmais ir sistemingai bandė gauti duomenis ir apie II Muravos kaime S. F. priklaususią žemę, tačiau nesant perduotų archyvams atitinkamų institucijų dokumentų duomenų jie negavo. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai savo veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo, nuolat bandė gauti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau tik 2007 m. VĮ Registrų centro archyvas pateikė jiems archyvinius pastato ir žemės II Muravos kaime inventorinius duomenis, patvirtinančius žemės sklypo ribas bei pastatų toje žemėje buvimą. Priežastis, jog pareiškėjai neturėjo ir nežinojo tikslių duomenų apie S. F. II Muravos kaime priklaususį žemės sklypą ir dokumentus po ilgų paieškų gavo tik 2007 m., yra svarbi terminui atnaujinti. Tiek iš pareiškėjų paaiškinimų, tiek iš byloje apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, jog 1933 m. S. F. dukrai Marinai ištekėjus, tėvas S. F. davė dukrai ir žentui II Muravos kaime buvusį žemės sklypą namui pasistatyti. Teismas nurodė, jog neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais. Teismas vertino, kad visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, visiškai atitinka pareiškėjų paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms. Rašytiniai įrodymai – iš archyvo gautos pastato ir žemės sklypo inventorinės žinios (b.l.49-52) patvirtina, jog gyvenamasis namas ir ūkio pastatas buvo pastatytas 1934 m. ir užėmė 9742 kv.m. Namas ir ūkio pastatas priklausė S. F. dukters Marinos šeimai. Šiuos rašytinius įrodymus teismas laikė netiesioginiais, nes juose nebuvo vienareikšmiškų duomenų, jog žemės sklypas, ant kurio stovėjo namų valda, priklausė S. F.. Teismas konstatavo, jog remiantis tikimybių pusiausvyros principu ir šiuos rašytinius įrodymus vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais – pareiškėjų paaiškinimais bei liudytojų parodymais, yra didesnė tikimybė, jog faktas, kad S. F. davė savo dukrai jam nuosavybės teise priklausantį 9742 kv.m žemės sklypą, tikrai egzistavo, todėl teismas pripažino, jog S. F. iki 1940 m. vykusios nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį II Muravos kaime Pažaislio valsčiuje 1949-12-11 nustatytų inventorinių duomenų ribose.

8Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija (b.l.134-136) prašo panaikinti 2008 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-02227-375/2008 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą.

9Skunde nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas dėl žemiau išvardintų motyvų. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų nurodyta priežastis, jog jie neturėjo ir nežinojo tikslių duomenų apie S. F. II Muravos kaime priklausiusį žemės sklypą ir dokumentus po ilgų paieškų gavo tik 2007 m., laikytina svarbia terminui atnaujinti. Pirmieji prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pateikti 1992 m. ir 1995 m. Nuo to laiko buvo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Tiek A. Č., tiek M. O. prašymuose yra nurodytas konkretus nekilnojamojo turto dydis. Paskutinis, iki įstatyme nustatyto termino 2003-12-31, nuosavybės teises įrodantis dokumentas, pateiktas į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, buvo 1993-12-17 Kauno valstybės archyvo pažymėjimas Nr. F-34. Prie pareiškimo teismui pareiškėjai yra pridėję 1992-03-17 Kauno valstybinio archyvo pažymėjimą Nr. F-8, 1995-08-07 Kauno apygardos archyvo pažymėjimą Nr. F-21, 2005-09-23 Kauno apskrities archyvo Nr. 910-4763 pažymą ir 2006-06-14 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. R4-2810. Pažymėtina, kad dėl pusės iš nurodytų dokumentų pareiškėjai kreipėsi jau praleidę terminą dokumentams pateikti. Taigi, pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad nuo 1992 m. ir 1995 m. iki 2003 m. gruodžio 31 d. buvo aktyvūs, ėmėsi konkrečių priemonių, siekdami gauti duomenis apie S. F. II Muravos kaime turėtą žemę ir laiku kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nepagrįstai pripažino, jog S. F. iki 1940 m. vykusios nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9742 kv.m žemės sklypą, esantį II Muravos kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno mieste. Byloje pareiškėjų pateikti įrodymai net prielaidos forma neteikia pagrindo manyti, kad S. F. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise II Muravos kaime valdė 9742 kv.m žemės. Iš esmės jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis bent netiesiogiai būtų galima pripažinti, kad S. F. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9742 kv.m žemės sklypą II Muravos kaime, pareiškėjai nepateikė, nors pagal pareiškėjus šią žemę S. F. valdė ilgą laiko tarpą – nuo grįžimo iš Sibiro iki pat žemės nacionalizacijos. Faktą, jog iki žemės nacionalizacijos 9742 kv.m žemės sklypas II Muravos kaime nuosavybės teise buvo valdomas S. F., teismas pripažino nustatytu remdamasis VĮ Registrų centro archyvo duomenimis, nors šiuose duomenyse S. F. nėra minimas. Teismas, vertindamas iš VĮ Registrų centro gautus duomenis, nepagrįstai padarė išvadą, jog 9742 kv.m. žemės sklypą II Muravos kaime iki 1949 m. valdė ir naudojo T. A., Jokūbo, kadangi VĮ Registrų centro dokumentuose yra pateiktos žinios apie žemės sklypo ir pastato valdytojus ar naudojus atliekant pagrindinę inventorizaciją 1949-12-11, o nenurodytas valdymo ar naudojimo tarpsnis. Teismas nepagrįstai padarė ir išvadą, kad T. A., Jokūbo yra S. F. žentas – dukters Marinos vyras. Remiantis byloje pateiktu sutuoktuvių liudijimu M. F., Savelijaus 1933 m. vasario 3 d. susituokė su O. M., Jokūbo. Sutinkamai su CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog T. A. yra S. F. žentas. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymų įrodomąją galią bei nepagrįstai juos pripažino pakankamais pareiškėjų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Liudytojų parodymai negali būti pripažįstami pakankamais konstatuoti faktą, jog S. F. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 9742 kv.m žemės, kadangi nei vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Teismas, patenkindamas pareiškėjų pareiškimą, netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reguliuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 10.2 p., kuriame nurodyta, jog pareiškime dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nesant nurodytam nuosavybės teisių įgijimo pagrindui, teismo išvados dėl S. F. nuosavybės teise valdytos žemės II Muravos kaime yra nepagrįstos.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.140-141) pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas su byla susijusias aplinkybes, tinkamai įvertino esančius dokumentinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus. Teismas išsamiai ir motyvuotai sprendime išdėstė termino atnaujinimo principines nuostatas. Jei būtų anksčiau žinoję tikslius duomenis apie S. F. II Muravos kaime priklausiusį žemės sklypą ir turėję galimybę laiku pateikti tai patvirtinančius dokumentus, nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl įstatymo praleisto termino atnaujinimo. Nesutinka su motyvu, jog nuo 1992 m. ir 1995 – 2003 m. gruodžio 31 d. buvo neaktyvūs. Tai paneigia pažymos iš įvairių archyvų, patvirtinančios, jog ne kartą buvo ieškoma išlikusių dokumentų. Ir iš karto gavus menkiausias žinias, kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją pateikdami dokumentą ir prašymą ir, išaiškinus teisę – į teismą. Kadangi neišlikę konkrečių duomenų apie savininko valdytą žemės sklypą, teismas pagrįstai vadovavosi tiesioginių liudytojų paaiškinimais, tiek giminaičių, tiek kaimynų. Žemės sklypo ribos konkrečiai nurodytos išlikusiame VĮ Registrų centras pateiktame žemėlapyje. Tai, kad nei vienas liudytojas negalėjo nurodyti nuosavybės įgijimo pagrindo, nepaneigia paties žemės sklypo valdymo fakto. Netikslumai S. F. žento Timotiejaus (Malachijaus) anketiniuose duomenyse paaiškinti teismo posėdžio metu jo ir M. O. dukters V. F.. Prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-07 sprendimą palikti galioti.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-08 nutartimi (b.l.142-144) kreipėsi į specialią teisėjų kolegiją bylos teismingumo klausimui išspręsti.

12Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008-05-23 nutartimi (b.l.146-148) nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso dalis. Prašymų atnaujinti šiuos terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, t.y. teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles nagrinėja ginčus, kylančius nuosavybės teisių atkūrimo procese. Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad Įstatymo 10 straipsnio 1 bei 4 dalyse įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t.y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tai yra 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Klausimas dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas.

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

16Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

17Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta nuosavybės teisių atkūrimo byla patvirtina, kad pareiškėjams nėra atnaujintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas. Minėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra 1992-03-25 prašymas atkurti nuosavybės teises į konkretų turtą – 4,92 ha žemę, esančią I Muravos kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.4). Ginčo su Kauno apskrities viršininko administracija dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę nėra. Tačiau pareiškėjai prašymą atkurti nuosavybės teises į 9,742 ha žemės, esančios II Muravos kaime, pateikė 2007-07-03 (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.159), praleidę įstatymo nustatytą terminą, t.y. iki 2001-12-31. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme pareiškėjų atstovė paaiškino, kad į Kauno apygardos administracinį teismą dėl termino atnaujinimo atkurti nuosavybės teises nesikreipė. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjams nėra atnaujintas terminas atkurti nuosavybės teises į 9,742 ha žemės.

18Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t.y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, t.y. 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą administracinės teisenos tvarka dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas.

19Kadangi byloje priimtas sprendimas, kuris nesukels pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

20Pareiškėjams išaiškintina, kad jie pirmiausia turi kreiptis dėl termino atkurti nuosavybės teises atnaujinimo į 9,742 ha žemės administracinės teisenos tvarka.

21Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

22Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti.

23Civilinę bylą nutraukti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija Nustatė... 4. Pareiškėjai prašė (b.l.105-108) pripažinti, kad įstatymo nustatytas... 5. Pareiškėjai nurodė, kad S. F. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 9742 kv.m... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu (b.l.127-129)... 7. Teismas sprendime nurodė, jog civilinės bylos ir nuosavybės teisių... 8. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko... 9. Skunde nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.140-141) pareiškėjai nurodė, kad... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-08... 12. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (CPK... 16. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 17. Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungta nuosavybės teisių atkūrimo... 18. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 19. Kadangi byloje priimtas sprendimas, kuris nesukels pareiškėjams teisinių... 20. Pareiškėjams išaiškintina, kad jie pirmiausia turi kreiptis dėl termino... 21. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5... 22. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti.... 23. Civilinę bylą nutraukti....